Dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Varvas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ ieškinį atsakovui V. K.

Civilinė byla Nr. e2-176-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00002-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.18;

(S)

3.2.3.1;3.2.6.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė,

sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovui M. K.,

atsakovui V. K.,

jo atstovui advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ Varvas“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ ieškinį atsakovui V. K.,

n u s t a t ė :

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Varvas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Reniva“ kreipėsi į teismą bei prašo priteisti iš atsakovo V. K. 1 631 176,47 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, jog Panevėžio apygardos teismas iškėlė nemokumo (bankroto) bylą BUAB „“Varvas“. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi buvo patvirtinti finansiniai kreditoriniai reikalavimai 2 396 342,58 Eur sumai. BUAB „Varvas“ direktoriumi nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo atsakovas V. K..

3. Nurodo, jog juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Nemokumo administratoriaus vertinimu, atsakovas pavėlavo teismui pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo BUAB „Varvas“ nemokumo momento susidarė 1 631 176,47 Eur finansiniai reikalavimai, kurie vertinami kaip atsakovo padaryta žala kreditoriams.

4. Nurodo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo galimai nusikalstamų veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str.2 ir 183 str. 2 d.

5. 2020 m. sausio 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo atsakovui už neinicijuotą bankroto bylą ieškovui. Administracinio nusižengimo byloje nurodoma, jog atsakovas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., eidamas ieškovo vadovo pareigas, laiku neinicijavo ieškovui bankroto bylos. Teismas pripažino atsakovą padarius administracinį nusižengimą ir skyrė atsakovui baudą.

6. Pažymi, kad nustatyta, jog ieškovas veiklą vykdė 2019 m. kovo – gegužės mėnesiais. Atsakovas vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., o nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. BUAB „Varvas“ nemoki buvo jau nuo 2019 m. balandžio 30 d., t.y. atitiko nemokios įmonės būseną, kadangi nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių.

7. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu ir žinodamas apie sunkią ieškovo padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, nesiėmė jam įstatymais priskirtų pareigų dėl tolimesnės ieškovo veiklos organizavimo, t.y. neinformavo ieškovo kreditorių apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes jis, būdamas bendrovės valios reiškėjas, turėjo lemiamą įtaką juridiniame asmenyje ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų nuostolių ieškovui ir jo kreditoriams, tačiau jokių veiksmų neatliko.

8. Nurodo, jog po 2019 m. balandžio 30 d., BUAB „Varvas“ tapus nemokiai, 1 631 176,47 Eur išaugo ieškovo skolų dydis kreditoriui VMI prie FM, t.y. prievolė už neapmokėtą pridėtinės vertės mokestį: 2019 m. gegužės mėn. – 765 421,00 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 765 421,00 Eur., prievolė už pridėtinės vertės mokesčio delspinigius – 100 334,47 Eur.

9. Pažymi, kad nemokumo administratoriaus vertinimu, yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. atsakovo veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), vertintini kaip pažeidę CK 2.87 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose įtvirtintos įmonės vadovo specialios pareigos. Atsakovas juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, ko pasėkoje ieškovo finansinių įsipareigojimų suma nuo nemokumo momento išaugo. Atsakovo padaryta žala pasireiškė tuo, kad atsakovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, skolos kreditoriams tik išaugo. Mano, kad atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl kurios pažeidimo tiek įmonė, tiek įmonės kreditoriai patyrė 1 631 176,47 Eur dydžio žalą. Dėl teisinę pareigą pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) žala atsirado tiesiogiai. Tarp atsakovo veikų ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę.

10. Pažymi, kad šiuo atveju atsakovo kaltė preziumuojama.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinį prašo tenkinti. Nurodė, jog palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kurių pagrindu ieškinys turėtų būti tenkinamas.

12. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad nors šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas ir buvo bendrovės vadovas, tačiau jis buvo formalus bendrovės vadovas. Tikrasis bendrovės vadovas buvo E. Š., kuris pasiūlė atsakovui įsteigti BUAB „Varvas“ ir tapti bendrovės vieninteliu akcininku. Atsakovas sutiko, kadangi jam buvo teigiama, kad visus dokumentus ir kitus reikalus tvarkys atitinkamos srities specialistai. Pažymėjo, kad atsakovas daug metų gyveno ir dirbo užsienyje. Vadovavimo patirties atsakovas neturėjo. Atsakovas sutiko su E. Š. pasiūlymu steigti bendrovę, tarpti jo vadovu bei vieninteliu akcininku. Atsakovas už E. Š. lėšas įsteigė bendrovę. Įsteigus bendrovę, atsakovas išvyko keliems mėnesiams į užsienį dirbti ir bendrovės valdymą patikėjo E. Š., kuris teigė, jog bendrovės reikalus tvarkys kvalifikuoti specialistai. 2019 metais, atsakovas grįžęs iš užsienio, sužinojo, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo valdyboje prie LR finansų ministerijos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Šio ikiteisminio tyrimo metu yra tiriama BUAB „Varvas“ veikla, kadangi laikotarpiu nuo 2019-03-20 iki 2019-04-30 galimai buvo įforminami fiktyvūs prekių įsigijimo dokumentai, siekiant išvengti mokėtino PVM ir į PVM deklaracijas pateiktų duomenų. FNTT pareigūnams ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams patarė inicijuoti UAB „Varvas“ bankrotą. Atsakovas inicijavo BUAB „Varvas“ likvidavimo procedūra. Vėliau Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą.

Ieškinys tenkintina iš dalies.

13. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi UAB „Varvas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“. 2019 m. vasario 5 d. teismo nutartimi patvirtintas BUAB „Varvas“ kreditorės VMI prie LR FM 2 396 342,58 Eur vertės kreditorinis reikalavimas, taikytas supaprastinto bankroto procesas ir patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartimi, įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

14. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Varvas“ įregistruota 2018 m. rugsėjo 20 d.; įmonės akcininku nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. vasario 1 d. buvo UAB „Ugnuva“, o nuo 2019 m. vasario 1 d. – V. K.. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. bendrovės direktoriumi buvo V. K.. Nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. V. K. tapo įmonės likvidatoriumi. Įmonės veiklos tikslai ir rūšys – namų ūkio reikmenų didmeninė prekyba, išduota licencija užsiimti su metalais ir brangakmeniais susijusia veikla.

15. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00009-19 pagal nusikalstamą veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 2 dalyje požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime V. K. pareikštas įtarimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

16. Ieškovė, bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo V. K., kaip buvusio įmonės vadovo.

17. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti padarytą žalą juridiniai asmeniui visiškai, jeigu įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

18. Bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

19. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartimi, BUAB „Varvas“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Tokiu atveju, pripažinus bankrutuojančios bendrovės bankrotą tyčiniu, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas, nustatytų pareigų nevykdymas ir kt.), gali būti įvertinti sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą nagrinėjamoje byloje.

20. Pažymėtina, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų – faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 23 ir 24 punktai; 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022 23 punktas).

21. Kaip jau buvo minėta, Panevėžio apygardos teismas, pripažindamas UAB „Varvas“ bankrotą tyčiniu, konstatuodamas, jog UAB „Varvas“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, t.y. bendrovės buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitomos PVM apmokestinamos prekės dalyvaujant sukčiavimo sandorių grandinėje, fiksuojant fiktyvias ūkines operacijas, nesusijusias su realia bendrovės ūkine komercine veikla, fiksuojant prekių pirkimą, nors realiai šiomis prekėmis bendrovė nedisponavo kaip savininkė. Nagrinėjamu atveju, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams. Teismas nustatė, kad tyčiniais valdymo organo veiksmais, nevykdant pareigų, susijusių su įmonės valdymu, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto.

22. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi teisės normų, reglamentuojančių jo kaip bendrovės vadovo, pareigas valdant įmonę ir atsakant už šios įmonės veiklą. Nors atsakovas teigia, kad jis nebuvo BUAB „Varvas“ faktinis vadovas, kadangi jam buvo pasiūlyta tapti naujai įsteigtos įmonės direktoriumi ir jis sutiko, nes buvo pažadėta, kad visus reikalus bendrovėje tvarkys kvalifikuoti specialistai ir jam nebuvo žinoma apie bendrovės vykdomą veiklą, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, vertintina, kad atsakovas, būdamas BUAB „Varvas“ direktoriumi ir akcininku, buvo atsakingas nuo jos įsteigimo momento už įmonės finansinės ir turto apskaitos organizavimą, duomenų pateikimą atsakingoms institucijoms ir pan. Atsakovas pats įsteigė bendrovę, nors kaip ir nurodo kito asmens piniginėmis lėšomis, todėl nuo pat bendrovės įsteigimo momento atsakovui buvo žinoma, jog jis yra bendrovės vadovas ir akcininkas. Tai, kad atsakovas pasitikėjo kitu asmeniu ir pats nesirūpino bendrovės veikla, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės bei pareigos veikti rūpestingai ir atsakingai bei daryti viską, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad po to, kai jis tapo BUAB „Varvas“ akcininku ir vadovu, jis išvyko į užsienį ir nesirūpino bendrovės veikla, tačiau vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas buvo išvykęs į užsienį, netrukdė jam kaip bendrovės vadovui ir akcininkui susipažinti su jo vadovaujamos bendrovės veikla ir teikiamų PVM deklaracijų duomenimis ir pasitikrinti šiose deklaracijose nurodytus duomenis, siekiant įsitikinti jų tikrumu.

23. Atsakovas, būdamas BUAB „Varvas“ vadovu, nesielgė rūpestingai ir atidžiai, nesirūpino tinkama įmonės veikla, neužtikrino išsamios ir teisingos informacijos apie ūkines operacijos duomenų teikimo, ko pasėkoje bendrovė netinkamai vykdė Mokesčių administravimo įstatyme ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytą pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti PVM mokestį, dėl ko susidarė PVM mokesčio nepriemoka bei buvo patvirtintas kreditorinis įsiskolinimas BUAB „Varvas“ bankroto byloje. Atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas. Jeigu bendrovės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

24. Pagal Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje Nr. eB2-45-544/2022 patvirtino VMI prie LR FM 2 396 342,58 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą. VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas yra 765166,11 Eur – nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019-05-27), 765421,00 Eur – nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019-06-25), 765421,00 Eur – nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (mokėjimo terminas iki 2019-07-25) bei 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai, paskaičiuoti už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį. Kaip nustatyta tyčinio bankroto byloje, BUAB „Varvas“ nuo 2019 m. balandžio mėnesio buvo nemoki ir nuo šios dienos atsakovas turėjo pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį), savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne atlyginti žalą, todėl ji negali būti sutapatinama su civiline atsakomybe. Civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovų civilinės atsakomybės pagal neįvykdytą bendrovės mokestinę prievolę, iš juridinio asmens vadovų paprastai priteisiamą žalą sudaro juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą priskaičiuoti delspinigiai ir paskirtos baudos už mokesčių sumokėjimą ne laiku, o nesumokėtų mokesčių suma lieka juridinio asmens prievole. Tokia teismų praktika pagrįsta tuo, kad mokestinis reikalavimas juridiniam asmeniui kyla įstatymo, o ne civilinės atsakomybės pagrindu, be to, bendrovės mokestinės prievolės atsiranda ne kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, o jos kyla mokesčių įstatymuose nustatytais pagrindais ir yra būtinosios veiklos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-561-330/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-43-790/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-174-302/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-299-567/2023).

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Varvas“ už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį yra paskaičiuoti 100 334,47 Eur dydžio delspinigiai, kurie laikytini žala bendrovei ir už kurios padarymą atsakingas atsakovas, kadangi jam, kaip bendrovės vadovui, tinkamai vykdžius pareigas, pateikus teisingus duomenis ir laiku sumokėjus pridėtinės vertės mokestį, BUAB „Varvas“ nebūtų buvę priskaičiuoti delspinigiai. Tarp atsakovo veiksmų ir BUAB „Varvas“ padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

27. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 100 334,47 Eur dydžio žalos atlyginimą.

28. Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkinamas.

Dėl bylinėjimo išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

31. Nagrinėjamu atveju ieškovei iškelta bankroto byla, todėl ji atleista nuo 1727,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1727,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

32. Ieškovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

33. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 8,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Varvas“, juridinio asmens kodas 304921492, naudai 100 334,47 Eur (vieną šimtą tūkstančių tris šimtus trisdešimt keturis eurus 47 centus) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (100 334,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-01-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1727,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 00 centų) žyminio mokesčio ir 8,31 Eur (aštuonis eurus 31 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėja Rita Dambrauskaitė