Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-69-350/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00122-2023-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) viršininko Arnoldo Glodenio (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutarties (toliau – Skundžiama nutartis),
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu R. Š., pripažintam kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtos nuobaudos: pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 850 eurų bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, pagal ANK 415 straipsnio 5 dalį – 240 eurų bauda, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį – 170 eurų bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu jam paskirta galutinė 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. R. Š. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. balandžio 22 d. apie 14.40 val. Panevėžio r., A17 kelio 7-ame kilometre vairuodamas motociklą Suzuki GSX-R 1000, kurio valstybinis numerio ženklas buvo pritvirtintas ne tam skirtoje vietoje, užmaskuotas, stabdomas uniformuoto policijos pareigūno nesustojo, padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo A17 keliu link A9 kelio Panevėžio kryptimi, kur toliau tęsė judėjimą Klaipėdos g., važiavo manevruodamas tarp eismo juostų, nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, tokiu savo vairavimu išsiskyrė iš transporto eismo dalyvių, kėlė grėsmę eismo saugumui, pavojingai vairuodamas motociklą, priversdamas kitus eismo dalyvius stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 16, 82.2, 225 punktų reikalavimus.
2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, Institucijos nutarimu R. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas nuo 3 metų iki 1 metų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti ne teismo tvarka priimta 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą.
3.1. Institucija nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kurioje aptarti Pažeidėjo administracinės atsakomybės individualizavimo klausimai. Cituojant teismų praktiką nurodo, kad išskirtinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nekonstatavo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pažeidėjo padaryti pažeidimai teismų praktikoje pripažįstami pavojingais administraciniais nusižengimais, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numatė ne vien tik baudą, bet ir administracinio poveikio priemonę teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir ANK 420 straipsnio 1 dalį šios administracinio poveikio priemonės skyrimas yra privalomas).
3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, švelnindamas ne teismo tvarka priimtą nutarimą rėmėsi tuo, kad administraciniu nusižengimu realiai nebuvo neigiamų pasekmių (žala nebuvo padaryta). Institucija mano, kad tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes jei tokia žala būtų padaryta, Pažeidėjo įvykdytas neteisėtas veikas galimai reikėtų kvalifikuoti pagal atitinkamą ANK straipsnį (ar atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį), numatantį dar griežtesnę teisinę atsakomybę.
3.3. Atsižvelgiant į Pažeidėjo padarytų nusižengimų pavojingumo laipsnį visuomenei, taip pat į tai, kad viena veika buvo įvykdyti net trys šiurkštūs KET pažeidimai, o taip pat vertinant ir paties Pažeidėjo požiūrį į savo padarytas neteisėtas veikas (asmuo nei nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nepripažino kaltės tyčia nepaklusus teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą, prašė nutraukti pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną), todėl Pažeidėjas policijos pareigūnės nutarimu nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai.
3.4. Skundu nesutinkama, jog skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad Pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga tinkamam darbinių pareigų vykdymui, rūpinantis savo nepilnamečiais vaikais yra pakankamos konstatuoti, kad pažeidėjui Institucijos nutarimu paskirta minimali įstatymo nustatyta 36 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga Pažeidėjo padarytam administraciniam nusižengimui, nes asmuo, privalėdamas žinoti įstatymus ir žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėtų iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo vairuojant transporto priemones pasekmes ir šia specialiąja teise naudotis atsakingai.
3.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 5 metų laikotarpyje už mažiau pavojingus KET pažeidimus buvo 2 kartus nubaustas baudomis, tačiau nepaisant to, padarė administracinį nusižengimą, kuris yra žymiai pavojingesnis visuomenei. Mano, jog atsižvelgus į skunde paminėtas aplinkybes, negalima teigti, kad R. Š. yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Cituodamas teismų praktiką ir ANK nuostatas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs. Be to, Institucija apeliaciniame skunde, skirtingai nei apylinkės teismas, kuris įvertino visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, siūlo atsietai vertinti tik kelias aplinkybes, o tas pačias aplinkybes, kurios teismo buvo įvertintos, savaip interpretuoja.
4.2. Nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinis nusižengimas priskiriamas prie pavojingų, nes pažeidimas pažeidimui yra nelygu ir tame pačiame ANK straipsnyje numatyti pažeidimai, priklausomai nuo padarymo aplinkybių, gali būti nevienodo pavojingumo ir sukelti skirtingas pasekmes, būtent todėl institucijai/teismui ir suteikta diskrecijos teisė įvertinti konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes ir skirti už jį individualizuotą bausmę. Mano, kad teismas taip ir pasielgė, nuobaudą skyrė įvertinęs visas aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad nebuvo sukeltos jokios pasekmės, kad pažeidimas buvo momentinis, kad jis nuo pareigūnų nebėgo, nevengė būti sulaikytas, kad neturėjo priežasčių nesustoti, vairavo blaivus.
4.3. Sutinka, kad asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda, tam tikrų nepatogumų sukėlimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės vykdymo savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti, tačiau mano, jog šiuo atveju teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad jis vairuoja transporto priemones 25 metus, turi vairuotojo profesionalo teises ir pragyvenimui bei šeimos (trijų nepilnamečių vaikų) išlaikymui uždirba būtent dirbdamas vairuotoju. Akivaizdu, kad teisės vairuoti atėmimas jam turės didesnes ir sunkesnes pasekmes, nei asmeniui, kuris šia teise naudojasi tik privačiame gyvenime (tuo atveju patirs tik papildomas kelionių išlaidas, o jis neteks pragyvenimo šaltinio).
4.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, jog žinodamas, kad teisė vairuoti būtina dėl asmeninių ar kitų priežasčių, turėjo iš anksto pagalvoti apie galimas savo neteisėto veikimo vairuojant transporto priemones pasekmes, šia specialiąją teise naudotis atsakingai, nes, kaip teisingai pastebėjo teismas skundžiamoje nutartyje, pažeidimas buvo momentinis, jis nebuvo iš anksto suplanuotas ir apgalvotas, neturėjo jokių priežasčių stabdomas nestoti, vengti patikrinimo, nuo policijos nebėgo, nevengė sulaikymo, nebuvo persekiojamas, tiesiog netinkamai įvertino situaciją.
4.5. Nors skunde akcentuojama, kad jis yra baustas, tačiau šią aplinkybę įvertino pirmosios instancijos teismas, o atsižvelgiant į teismų praktika, mano, kad to kitaip vertinti nei įvertino apylinkės teismas nėra pagrindo, nes jos nerodo padidinto asmenybės pavojingumo ir neapibūdina kaip sistemingai teisės pažeidimus darantį asmenį.
4.6. Mano, kad Institucijos skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų ir argumentų, kad paskirtas vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis yra nepakankamas, ir kad nebus pasiekti administracinės nuobaudoms keliami tikslai, nurodyti ANK 422 straipsnyje.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto ir paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ar dydžio už ANK 415 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 1 dalyje nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti Pažeidėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas.
8. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1200 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
9. ANK 34 straipsnio 6 dalis įtvirtina galimybę administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, tačiau tai gali būti daroma tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
10. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeisdamas Institucijos nutarimą ir sutrumpindamas R. Š. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nurodė, jog nors R. Š. skirtas 3 metų specialiosios teisės atėmimas, jo veika pasireiškė tuo, kad jis nepakluso reikalavimui sustabdyti jo vairuotą transporto priemonę, tačiau šią veiką jis padarė blaivus, motociklą vairavo turėdamas tam teisę, padarytas administracinis nusižengimas realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, žala nebuvo padaryta, o padarytas administracinis nusižengimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, juolab, kad R. Š. neturėjo motyvų vengti policijos pareigūnų patikrinimo. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti jo vairuotą transporto priemonę pasireiškė vienkartiniu veiksmu, nes byloje nėra duomenų, kad po to, kai jis nuvažiavo link Panevėžio miesto, tarnybiniu nežymėtu policijos automobiliu važiavę pareigūnai dar būtų išreiškę reikalavimą sustabdyti R. Š. vairuotą transporto priemonę. Be to, įvertinta ir tai, kad R. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad R. Š. turi beveik 25 metų vairavimo patirtį, yra įgijęs teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B, C1, C, BE, C1E, CE kategorijų transporto priemones, nors jis per paskutinius 5 metus 2 kartus yra baustas administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus, skirtos baudos sumokėtos, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. R. Š. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu. R. Š. turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Jokių R. Š. neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.
11. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Pažeidėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
12. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas (duotas pagal planą vykdant prevencinę policinę priemonę „Via Baltica“ kelyje) ir aiškiai išreikštas, todėl R. Š. aiškinimas, jog jis reikalavimo sustoti nesuprato vertintinas išimtinai siekiu išvengti atsakomybės už teisėto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę nevykdymą. Kad R. Š. negalėjo nesuprasti, kad policijos pareigūnas jį stabdė, labai išsamiai ir motyvuotai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pasisakė pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl dėl šios aplinkybės plačiau nepasisakoma. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokį pažeidimą įvertino kaip nedidelio pavojingumo, tai grįsdamas tuo, jog Pažeidėjas motociklą vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti motociklą, padarytu administraciniu nusižengimu realiai nesukėlė jokių pavojingų padarinių, žala nebuvo padaryta, reikalavimas sustabdyti transporto priemonę pasireiškė vienkartiniu veiksmu, nes nėra duomenų, jog būtų pakartotinai išreikštas reikalavimas bei tai, jog neturėjo motyvų vengti policijos pareigūnų patikrinimo. Tokia pirmos instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta pirmiausia atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą įtvirtindamas formalia sudėtimi, t. y. nereikalaujančia jokių daromo pažeidimo motyvų nustatymo ar neigiamų pasekmių atsiradimo, ir numatydamas griežtą atsakomybę, jau įvertino, jog šis pažeidimas pats savaime yra pavojingas, todėl šios pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės vertinant padaryto pažeidimo ar pažeidėjo pavojingumą. Be to, darydamas išvadą, kad R. Š. nevykdymas aiškiai išreikšto policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti transporto priemonę gali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, kad R. Š. neturėjo motyvų vengti policijos pareigūnų patikrinimo, pirmos instancijos teismas visiškai nebekreipė dėmesio į savo padarytą ir išsamiai motyvuotą išvadą, jog dar prieš jį stabdant policijos pareigūnui R. Š. jau darė administracinį nusižengimą, t. y. vairavo motociklą, kurio valstybinio numerio ženklas buvo uždengtas kitu prie motociklo pritvirtintu elementu, kas trukdo matyti valstybinį numerį sudarančius skaičius ir raides, todėl ir ši pirmos instancijos teismo išvada yra aiškiai neteisinga.
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad R. Š. nagrinėjamo įvykio metu padarė net tris pažeidimus, už kuriuos numatyta griežta administracinė atsakomybė – pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį be nemažų baudų įstatymas numato ir privalomai skirtiną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o už pažeidimą, numatytą ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatytas galimas tokios administracinio poveikio priemonės skyrimas, į tai, kad byloje nėra jokių R. Š. atsakomybę dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje lengvinančių aplinkybių, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai, nesant ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų, šią įstatymo nuostatą pritaikė, ir paskyrė R. Š. švelnesnę, nei numato įstatymas administracinio poveikio priemonę.
14. Negatyvūs padariniai, kylantys R. Š., o kartu ir jo šeimos narių gerovei, dėl Institucijos sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones įstatymo nustatytam minimaliam terminui, ką taip pat akcentavo pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas administracinio poveikio priemonės švelninimą, nagrinėjamoje situacijoje negali būti vertinami kaip išskirtiniai, mažinantys veikos ar pažeidėjo pavojingumą ir įgalinantys taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. R. Š., kuris turi pakankamai didelį vairavimo stažą, bei, kaip jis pats teigia, jo dabas susijęs su transporto priemonių vairavimu, privalėjo žinoti, kokia atsakomybė jam gresia už konkrečios įstatymu draudžiamos veikos padarymą. Todėl jis, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, rūpindamasis dėl savo ir savo šeimos gerovės, privalėjo įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimus, o tokius pažeidimus padaręs privalo pilna apimti prisiimti atsiradusias pasekmes.
15. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo R. Š. skirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą minimalią administracinio poveikio priemonę, todėl skundžiama nutartis naikinama ir paliekamas galioti ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi teismas,
n u t a r i a :
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3577-2023.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Algirdas Gaputis
