M. D. pagal BK 281¹ str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-129-366/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10986-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant

prokurorei Gražinai Petrulytei,

nuteistajam M. D.,

gynėjui advokatui Irmantui Ruželei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos 30 parų arešto bausmės dalis (20 parų arešto), vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 4 (keturiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimt) dienų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. kovo 28 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuota valstybės nuosavybėn transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), registruotas M. D. vardu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. D. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. kovo 27 d. apie 17.29 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas mažiausias 1,68 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašo

skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas realią laisvės atėmimo bausmę skyrė konstatavęs, jog M. D. yra recidyvistas, tačiau neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.

2.2. M. D. padaryta veika laikytina nesunkiu nusikaltimu. Nuteistasis transporto priemonę vairavo neženkliai viršydamas neblaivumo normą (1,68-1,51=0,17), nuo kurios iš viso atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Viso proceso metu prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi. Pasišalinęs dėl sumišimo iš įvykio vietos, netrukus grįžo ir aktyviai dalyvavo aiškinantis aplinkybes. Nuteistojo grįžimas į įvykio vietą yra esminis tyrimo sėkmės veiksnys (kuo daugiau laiko praeina nuo padarytos veikos iki kaltininko sulaikymo, tuo proporcingai mažėja tikimybė neblaivumo faktui buvus įvykio metu konstatuoti, nes nuteistojo neblaivumas kelių testavimų metu akivaizdžiai mažėjo). Toks nuteistojo elgesys gali būti laikomas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė - padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Be to M. D. savo noru atlygino padarytą žalą kai ji tik tapo žinoma ir tai BK 59 straipsnio l dalies 3 punkto prasme laikytina taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

2.3. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad bausmės tikslas užkirsti kelią nusikalstamų veikų darymui yra užtikrintas skundžiamu nuosprendžiu nusprendus konfiskuoti nuteistojo transporto priemonę, kitų transporto priemonių šeimoje nėra. Su turėtos transporto priemonės vairavimu susiję ANK pažeidimai, padaryti iki nusikaltimo padarymo, kai nuteistasis, neturėdamas teisės vairuoti, vykdavo į darbo vietą. Šiuo metu ir šis veiksnys pašalintas, nes nuteistojo darbdavys yra įsipareigojęs vežioti darbuotojus iš gyvenamosios vietos į darbą.

2.4. Skunde pažymima, kad M. D. santuokoje augina du mažamečius vaikus, sutuoktinė yra vaiko auginimo atostogose, gaunamos jos išmokos yra menkos šeimai išlaikyti, vertingo turto, teikiančio pajamas šeima neturi, turi finansinių įsipareigojimų (šeimos būsto nuoma), todėl šeimos išlaikymo našta tenka M. D.. Pastarajam skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėtų šeimos gerovė, taigi paskirta bausmė yra ir socialiai neteisinga. Pagaliau, net ir prokuroras teismui rekomendavo taikyti nuteistojo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą ir kaip pagrindinį motyvą nurodė, jog nuteistasis yra vienintelis šeimoje dirbantis ir išlaikantis du mažamečius vaikus. Ši aplinkybė skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatant bausmę iš viso nėra aptarta.

2.5. Ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai nėra tapatūs, o teismų praktikoje individualios nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltininko elgsena ir jo individualios savybės įgalina net ir esant recidyvui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pavyzdžiui, už analogiškos veikos padarymą teismas lygtinai atleidžia nuteistąjį nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo, nepaisant, kad pastarasis nepripažino kaltės, 11 kartų praeityje teistas, veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau vertino pastarojo kaltininko individualias savybes - amžių, sveikatos būklę (baudžiamoji byla Nr. 1A-244-354/2022), arba nuosprendis Nr.1-116-1175/2023, nuteistasis už kartotinę analogišką veiką esant recidyvui, vykdydamas bausmės vykdymo atidėjimą, vis dar vertinamas kaip vertas teismo pasitikėjimo - pagrindas, išlaikomi mažamečiai vaikai).

2.6. Aptartų aplinkybių visetas, gynėjo manymu, leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos vykdymo.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Nuteistojo gynėjas neginčija nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės rūšies - apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad minėtose apeliacinio skundo ribose keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuotas BK 75 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas dėl galimybės atidėti kaltininkui tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. turi būti įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys ir kt.

8. Skundžiamu nuosprendžiu M. D. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, nubaustas realia ketverių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta ketverių mėnesių 20 dienų reali laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai ją atlikus. M. D. vairavo transporto priemonę, stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tokiu elgesiu kėlė pavojų ne tik eismo dalyvių turtui, bet ir jų sveikatai bei gyvybei. Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuoja tai, kad jis ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, naują nusikaltimą padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš Administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, kad jis sistemingai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės, paskirtų baudų nemoka (b. l. 83-90) – tai rodo jo atsainų požiūrį į eismo saugumą. Įvertinęs minėtas aplinkybes, o taip pat vieną atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), teismas paskyrė griežčiausią sankcijoje esančią bausmės rūšį.

9. Apeliacinio skundo argumentai, kad M. D. pasišalino iš įvykio vietos dėl sumišimo ir kad jo šeima patirs materialinių sunkumų atliekant laisvės atėmimo bausmę, nenusveria aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek asmens, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Apeliantas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (tokios teisės nebuvo įgijęs), perka automobilį ir pastoviai juo važinėja. Tai rodo, kad jis sąmoningai nuolatos ignoruoja įstatymų reikalavimus ir tokiu savo elgesiu kelia pavojų tiek sau, tiek pašaliniams asmenims. Nuteistasis yra abejingas dėl jam skiriamų administracinių nuobaudų, nepateisino ankstesniu nuosprendžiu teismo pareikšto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, kas rodo, kad iki šiol taikytos valstybės prievartos priemonės nėra efektyvios ir nuteistojo elgesio nekoreguoja. Todėl konstatuotina, kad tik izoliavus M. D.nuo visuomenės, bus užkardyta recidyvo tikimybė ateityje ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. D.bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, paskyrė teisingą bausmę, kurios švelninti ar atidėti jos vykdymą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. D. advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą atmesti

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Daina Vaidachavičienė