V. K. pagal BK 260 str., 41 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-139-491/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33126-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,

gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto psichotropinės medžiagos pardavimo) laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis) laisvės atėmimu 5 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes apimant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas visas bausmės laikas, atliktas pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti K. Č., S. L., O. L., M. G., tačiau dėl jų nuosprendis nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas:

1.1. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu nuo 15 iki 16 val., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga: S. L. (kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas) susisiekęs su juo telefonu, sutarė, kad jis, V. K., parduos psichotropinės medžiagos. Jam psichotropinę medžiagą parduoti sutikus, abu sutarė susitikimo vietą ir laiką. Po ko, tą pačią dieną, apie 15.56 val., atėjęs į iš anksto sutartą vietą, šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 30 Eur V. K., kuris į susitikimą atėjo kartu su S. L., pardavė K. Č. psichotropinės medžiagos – 0,552 g amfetamino;

1.2. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 29 d. 11.18 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė 17,291 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 7,6 proc. iki 12,5 proc., iki kol 2021 m. gruodžio 29 d. 11.18 val. šias narkotines medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, kad savo kaltę jis pripažino, gailisi, nesislėpė nuo baudžiamojo proceso. Skunde taip pat nurodo, kad padarė teigiamas išvadas iš savo nusikalstamo elgesio ir žada savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo jam paskirti švelnesnę bausmę ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas savo teigiamas asmenines savybes, siekį išsaugoti turimus socialinius ryšius, pažadą daugiau nebedaryti naujų teisės pažeidimų. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą būtent klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. K. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas jam bausmę.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje (būtent už tokias dvi veikas ir nuteistas V. K.) numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui už jas paskyrė atitinkamai 4 ir 5 metų laisvės atėmimo bausmes, t. y. bausmę, iš esmės atitinkančią sankcijoje numatytą jos vidurkį (5 metai). Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas taikė nuteistajam palankesnius bausmių subendrinimo būdus – bausmes subendrino iš dalies sudedant bei jas apimant.

10. Apeliantas tvirtina, kad jam bausmė neteisinga, t. y. per griežta, tačiau kolegija su tuo nesutinka. Nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl bausmės skyrimo nuteistajam V. K. yra labai lakoniški ir neišsamūs, vis tik teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrai imant vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. K. paskirta bausme, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams bei juos papildo. Nuteistojo V. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Jos susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei tokių medžiagų platinimu, t. y. itin visuomenei pavojingu nusikalstamu elgesiu. Už analogiškas nusikalstamas veikas V. K. nuteistas pirmą kartą, tačiau apskritai jam nusikalstamas elgesys yra būdingas. Nors V. K. yra jauno amžiaus, anksčiau jis teistas 6 kartus už vagystes bei plėšimus, t. y. už nusikalstamas veikas, kuriomis siekiama gauti materialinės naudos. Už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas V. K. buvo skirtas laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus šios bausmės vykdymas. Tačiau šios jam taikytos pakankamai griežtos valstybės poveikio priemonės iš esmės jokios įtakos neturėjo – jo nusikalstamos veikos vis sunkėjo. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad V. K. buvo baustas administracine tvarka, dalies paskirtų baudų nesumokėjęs. Visa tai rodo apie nuteistojo polinkį daryti teisės pažeidimus ir kad jis iš praeities klaidų nepasimokė. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atskleidžia V. K. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. nurodo, kad jis siekia įsidarbinti bei gyventi pagal visuomenei priimtinas taisykles. Tačiau, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. K. iki šiol niekur neįsidarbino. Anksčiau jis dirbo epizodiškai bei savanaudiškas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neturėdamas oficialaus ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat akcentuoja, kad jis pripažino savo kaltę bei gailisi, tačiau teismas tai įvertino. Dar kartą atsižvelgti į tą pačią aplinkybę bei švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad V. K. ankstesniu nuosprendžiu paskirta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, jam taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bei tokia pati bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Dėl to šiuo atveju galima teigti, kad nuteistasis kaip asmenybė nekelia pasitikėjimo.

12. Kolegija pripažįsta, kad nuteistajam V. K. laisvės atėmimo bausmės paskyrimą iš esmės nulėmė aptartos jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad jam anksčiau buvo skirtas laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas bei realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Įvertinus V. K. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl neteisėto psichotropinės medžiagos pardavimo), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Taigi, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, todėl ją švelninti jo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

13. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos matyti, kad iš nuteistojo V. K. valstybei prašoma išieškoti 263,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

14. Pagal BPK

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo V. K. (V. K.) valstybei išieškoti 263,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Valdas Petras Meidus