V. B. pagal BK 178 str. 2 d., 64 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-263-689/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03416-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.2.14.1.2.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, neatlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 25 d. nutartis, kuria nuteistosios V. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nuteista už tai, kad įsibrovusi į patalpą pagrobė svetimą turtą: 2017 m. sausio 11 d. apie 13.00 val., turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, P. J. prisistatė medicinos darbuotoja, tokiu būdu pateko į P. J. gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir iš virtuvėje ant spintelės gulinčios piniginės, P. J. nematant, pagrobė 700 Eur.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji V. B. prašo pakeisti nuosprendį bei nutartį ištaisant klaidas dėl bausmės bendrinimo ir bausmės pradžios nustatymo. Kasaciniame skunde nurodo, kad:

2.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 61 straipsnį, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kuri viršija bausmės vidurkį. Kasatorės nuomone, trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę teismas galėjo skirti tik konstatavęs sunkinančių aplinkybių buvimą ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, skirdamas bausmę, teismas negalėjo viršyti trejų metų vieno mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą bausmę su kitu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi dalinio sudėjimo būdu, netyrė ir nuosprendyje nenurodė, kokia bausmės dalis buvo atlikta ir kokio dydžio bausmės dalis bendrinama.

2.3. Neaišku, kuriuo metu teismas nustatė atliktos bausmės dalį ir kaip skaičiavo bausmės pradžią. Laikotarpis nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo nepagrįstai neįskaitytas į bausmės laiką.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios V. B. skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir bendrindamas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma skunde.

3.2. Bylos duomenys rodo, kad V. B. buvo sulaikyta 2017 m. kovo 17 d. dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 19 d. nutartimi jai skirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų iki 2017 m. kovo 29 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas du kartus iki 2017 m. liepos 28 d.

3.3. Panevėžio pataisos namų pateiktoje asmens bylos pažymoje pažymėta, kad V. B. atlieka Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal nuosprendį laisvės atėmimo bausmės pradžia nurodyta nuo sulaikymo dienos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje nurodyta, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2018 m. sausio 25 d.).

3.4. Panevėžio pataisos namų pranešime Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams apie nuteistosios atvykimą nurodyta, kad V. B. nuteista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta penkerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžia nurodyta 2018 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga 2023 m. rugsėjo 25 d.

3.5. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad V. B. Kelmės rajono policijos komisariato 2017 m. gegužės 3 d. pripažinta įtariamąja dėl veikos, padarytos 2017 m. vasario 23 d., Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, V. B. 2017 m. kovo 18 d. pripažinta įtariamąja dėl veikos, padarytos 2017 m. kovo 17 d.

3.6. Prokuratūros IPS duomenų bazėje yra informacija, kad Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-57-446/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-08913-2017-4) priimtas 2018 m. kovo 21 d., dar neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės subendrintos su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu.

3.7. 2018 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-109-416/2018 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-12904-17-9) priėmė nuosprendį V. B. dėl veikos, padarytos 2017 m. kovo 17 d. Į bausmės laiką BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindu įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d., nuosprendis neįsiteisėjęs.

3.8. V. B. buvo sulaikyta 2017 m. kovo 17 d., nuo to laiko ji yra laisvės atėmimo vietoje ir pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios V. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 61 straipsnio taikymo

5. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

6. BK 61 straipsnyje reglamentuojamas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 61 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. B. paskyrė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmę V. B., laikėsi visų bendrųjų bausmės skyrimo reikalavimų. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes ir jas vertino.

8. Nepagrįstas kasatorės teiginys, kad jai paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, nes viršija bausmės vidurkį, ir kad tokia bausmė, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, galėjo būti skirta tik konstatavus sunkinančių aplinkybių buvimą. Iš BK 61 straipsnio nuostatų neišplaukia reikalavimas teismui nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių neviršyti bausmės vidurkio. Įstatymas reikalauja, kad teismas parinktų bausmės rūšį ir skirtų jos dydį tokį sprendimą motyvuodamas ir bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTExLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-511/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-511/2010">2K-511/2010</a>, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016).

9. Pirmosios instancijos teismas V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismo sprendimas parinkti laisvės atėmimo bausmę ir paskirti jos dydį šiek tiek didesnį už vidurkį yra išsamiai motyvuotas: įvertinta, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, V. B. už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams teista aštuonis kartus, bausta administracine tvarka, naują veiką padarė turėdama neišnykusį teistumą, kartu teismas atsižvelgė, kad veikos padarymo metu V. B. dirbo, atlygino padarytą žalą, nusikaltimus padarė turėdama nepilnamečius vaikus. Teismas taip pat vertino tai, kad anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės V. B. neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo – nusikalstamas veikas ji darė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Visa tai lėmė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik V. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistosios apeliacinio skundo teiginius dėl per griežtos bausmės, dar kartą įvertino reikšmingas bausmei skirti aplinkybes ir teisingai pažymėjo, kad V. B. nustatytas bausmės dydis – treji metai šeši mėnesiai – yra artimas sankcijoje numatytam jos vidurkiui, kuris pagal sankcijų ribas yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų, ir nėra pagrindo konstatuoti įstatymo pažeidimus skiriant bausmę.

10. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus dėl bausmės skyrimo, darytina išvada, kad V. B. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, bausmės skyrimas tinkamai motyvuotas, įstatymo taikymo klaidų nepadaryta, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus keisti.

Dėl bausmių bendrinimo ir bausmės pradžios laiko nustatymo

11. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl klaidos neįskaitant suėmime išbūto laiko į paskirtos bausmės laiką bei netinkamo bausmių bendrinimo yra nepagrįstos.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. kardomoji priemonė – suėmimas – nagrinėjamoje byloje nebuvo paskirta, jai buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Suėmimas pagal byloje esančius duomenis buvo skirtas kitoje byloje (2 t., b. l. 17, 25), o šioje byloje tik buvo prašyta leisti su V. B., esančia suėmime, atlikti procesinius veiksmus. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas sprendžiamas nagrinėjant tą bylą, kurioje jis buvo taikytas ir kurioje priimamas nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2011). Be to, pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje išbūtas laikas negali būti įskaičiuojamas į subendrintą bausmę dvigubai, t. y. konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymą skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant išvadą, kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2014">2K-124/2014</a>). Įvertinus bylos duomenis bei suformuotą teisės aiškinimo praktiką, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo į bausmės laiką V. B. įskaityti suėmimo, kuris buvo paskirtas kitoje byloje, laiko.

13. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį V. B. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su laisvės atėmimo bausme, neatlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams aštuoniems mėnesiams. Nuosprendyje nenurodyta, kokia bausmės dalis yra neatlikta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, tik konstatuota, kad neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei skundžiamu nuosprendžiu skiriama bausmė. Panevėžio pataisos namų pranešime nurodyta, kad V. B. atlieka bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, bausmės pradžia 2017 m. kovo 17 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 17 d. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad V. B. neatlikta bausmės dalis naujo nuosprendžio priėmimo momentu, t. y. 2017 m. lapkričio 6 d., buvo 3 metai 10 mėnesių ir 11 dienų. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą, kad V. B. neatlikta bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, dalis yra didesnė nei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jai paskirta bausmė. Taigi, subendrinant V. B. paskirtas bausmes, baudžiamasis įstatymas – BK 64 straipsnis – yra pritaikytas tinkamai.

14. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nuspręsta bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-66/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-66/2010">2K-66/2010</a>, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016). Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, nustatytina, kad bausmės pradžia V. B. skaičiuotina nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 25 d. nutartį pakeisti: V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. lapkričio 6 d.

Kitą nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Vytautas Masiokas

Pranas Kuconis