R. Č. ir V. R. pagal BK 281 str. 5 d., 281 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-262-303/2018

Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01870-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.42.4; 2.1.7.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; V. A. paskirtos BK 68, 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant dvejus metus ir šešis mėnesius vairuoti transporto priemones ir 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ L. K. priteista 1000 Eur neturtinės ir 474,97 Eur turtinės žalos atlyginimo, R. B. – 43,44 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, J. R. – 1000 Eur neturtinės žalos, A. Č. – 1000 Eur neturtinės žalos ir 699,4 Eur turtinės žalos, L. Š. – 699,4 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. A. L. K. priteista 2000 Eur neturtinės žalos, R. B. – 2000 Eur neturtinės žalos, J. R. – 3500 Eur neturtinės žalos, A. Č. – 2000 Eur neturtinės žalos, L. Š. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. A. taip pat priteista 500 Eur L. K. ir 300 eurų I. L. jų turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutartimi nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmestas. Nukentėjusiosios L. K. atstovės advokatės V. Kavaliauskaitės prašymas priteisti proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme tenkintas ir nukentėjusiosios L. K. naudai iš nuteistojo V. A. priteista 300 Eur atstovavimo išlaidų.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. A. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau – ir KET) ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės: 2014 m. gruodžio 9 d. apie 18.45 val., vairuodamas automobilį „Fiat Ulysse“ (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), Marijamplės sav., pažeidė KET 127, 128, 131.1 punktų reikalavimus – apie 119 km/h greičiu vairuodamas automobilį ribota manevravimui važiavimo juosta, kurios plotis 3,1 m, riboto matomumo sąlygomis, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 90 km/h greitį, taip apribodamas saugią galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ne mažesniu nei 130 m atstumu turėjęs pastebėti pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio tam, kad galėtų saugiai valdyti ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, būdamas neatidus, laiku nepastebėjo pėsčiųjų R. Č. ir V. R., vilkinčio šviesą atspindinčią liemenę, nesulėtino greičio ar visiškai nestojo ir dėl tokių savo neatsargių veiksmų automobiliu kliudė ir mirtinai įvykio vietoje sužalojo pėsčiuosius V. R. ir R. Č.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismai pažeidė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, BK 281 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus. Anot kasatoriaus, žemesnių instancijų teismai byloje netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-202/2006, 2K-163/2007, 2K-1/2013, 2K-258/2012, 2K-154-699/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-895/2016">2K-157-895/2016</a>, 2K-210-303/2017 ir kt.). Byloje užfiksuoti skirtingi stabdymo kelių ilgiai, darant eksperimentą, pateikiant specialisto išvadą ir ekspertizės aktą, skaičiavimai atlikti bloginančia jo teisinę padėtį linkme. Vadinasi, V. A. nuteisimas yra grindžiamas prielaidomis. Taip pat teismai neįvertino to, kad abu žuvusieji eismo įvykio metu buvo važiuojamojoje užmiesčio kelio dalyje, neapšviestame kelio ruože, stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių (jos tyrimo metu nebuvo rastos). Teismams darant išvadas nepaisyta in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo.

2.2. Žemesniųjų instancijų teismai netinkamai nustatė tiek objektyviuosius (priežastinis ryšys), tiek subjektyviuosius (kaltės forma ir rūšis) požymius šioje byloje. Darydami išvadas dėl priežastinio ryšio teismai visiškai neįvertino aplinkybės, kad R. Č. ir V. R. eismo įvykio metu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (kraujyje rasta atitinkamai 3,33 ir 3,34 prom. etilo alkoholio), pėstieji tamsiu paros metu buvo neapšviestame kelio ruože, dėl neblaivumo negalėdami koordinuoti savo veiksmų ir tinkamai reaguoti į važiuojantį transportą. Sprendžiant apie kaltės formą ir rūšį, galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę esant konkrečiai situacijai suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo spręsti įvertinę eismo sąlygas bei situaciją, kelių eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes. Nesant pagrindo daryti neabejotiną išvadą dėl visų požymių įrodytumo, teismai negalėjo priimti savo procesinių sprendimų, net jei ir eismo įvykio metu kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-375/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-375/2014">2K-375/2014</a>). Taip pat teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537/2009">2K-537/2009</a>, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434/2015, 2K-332-693/2015), spręsdami dėl V. A. galimybės numatyti netikėtą kliūtį kelyje. Žemesnės instancijos teismai turėjo aiškintis, kiek žuvusiųjų padaryti KET pažeidimai turėjo įtakos kilusiems padariniams, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai nulėmė padarinius, kruopščiai įvertinti specialistų tyrimus ir ekspertizės aktus.

2.3. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nebuvo tinkamai sudarytas eismo įvykio vietos planas, neužfiksuotos automobilio stabdymo žymės, tinkamai neaprašytos automobilio detalių duženų vietos, nerasta šviesą atspindinti liemenė (liemenės), eismo įvykio plano netinkamumas negali būti vertinamas kaip neesminis, juolab kad V. A. ankstesnėse proceso stadijose išsamiai nurodė, dėl ko toks planas yra netinkamas ir kaip jis neatitinka kitų baudžiamosios bylos duomenų. Du ekspertizės aktai ir dvi specialistų išvados byloje remiasi netinkamu pradiniu eismo įvykio vietos planu. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tik sąlyginiai samprotavimai apie kliūties matomumą, techninę galimybę automobilio vairuotojui sustabdyti automobilį. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi šia specialisto išvada apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jos, kaip įrodymo byloje, tinkamumo savo procesiniame sprendime nepasisakė. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir kompleksinė ekspertizė pagrindinės eismo įvykio priežasties neatskleidė. 2017 m. sausio 5 d. ekspertizės akte buvo pažymėta, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo visų trijų jo dalyvių veiksmai, o tikslesnės pėsčiųjų partrenkimo vietos kelio ilgio atžvilgiu nustatyti negalima. Pėsčiųjų kūnai po partrenkimo buvo judinami, o R. Č. išvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, taigi pėsčiųjų partrenkimo vieta net ir dėl objektyvių priežasčių nebebuvo ta pati, o apeliacinės instancijos teismas nurodo tikslią pėsčiųjų partrenkimo vietą. Taip pat duomenų pripažinimo tinkamais įrodymais klaida padaryta pripažįstant skaičiavimus remiantis automobilio detalių, visų pirma nulaužto dešiniosios pusės veidrodėlio, suradimo vieta, nors toks vietos nustatymas yra netikslus. Nebuvo vertinama vėjo kryptis ir greitis, objektų judėjimo trajektorijos galimas susikirtimas su partrenktų pėsčiųjų judėjimo trajektorijomis. Nors apeliacinės instancijos teismas atnaujino įrodymų tyrimą ir apklausė ekspertus V. Matusevičių (V. Matusevič) ir J. Rybalko, tačiau jų atsakymų į klausimus tinkamai neįvertino. Konsultacinė teismo medicinos specialisto P. Petreikio išvada apeliacinės instancijos teismo nebuvo įvertinta, apie jos įrodomąją reikšmę teismo procesiniame sprendime nepasisakyta. Akcentuotina, kad, grindžiant teismo sprendimą specialisto išvada ar ekspertizės aktu, šie procesiniai sprendimai neturi kelti jokių abejonių dėl savo pagrįstumo.

2.4. Taip pat teismai nepagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo V. A. prašymą išreikalauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro duomenis apie žuvusiųjų R. Č. ir V. R. patraukimus administracinėn atsakomybėn, taikytas nuobaudas bei galimus teistumus. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė posėdyje leisti apšviesti tiriamą daiktinį įrodymą – automobilio stiklą – ultravioletine lempa ir taip užkirto galimybę gintis. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje automobilis, eismo sąlygos, kuriomis atliktas eksperimentas, negali būti pripažįstami identiškais. Eksperimento metu automobilį, besiskiriantį nuo automobilio, kurį V. A. vairavo įvykio metu, vairavo kitas asmuo, pasižymintis visiškai kitomis reakcijomis, turintis individualias savybes. Apžiūros protokole numatyta, kad buvo paimti objektai, neinformuojant apie tai įtariamojo, nesudarant galimybės pateikti savo pastabų, formuluoti klausimų, tokio objekto išėmimo laikas taip ir liko nepašalinta prielaida. Apeliacinės instancijos teismas nevertino veiksmų, susijusių su automobilio technine apžiūra, techninių apžiūrų atlikimo tvarkos teisinio reglamentavimo aspektu. Datos įrašas ant daiktinio įrodymo (automobilio stiklo) pakuotės (2015-06-23) neginčijamai atskleidžia, kad stiklas išsiųstas kur kas vėliau nei ekspertizės atlikimo ir surašymo data. Kai kurios pirmosios instancijos teismo motyvų formuluotės yra taip pat išėjimas už kaltinimo ribų.

2.5. V. A. proceso metu ginčijo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 7 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nes ji negalėjo būti laikoma patikimu įrodymu. Jei pėsčiasis V. R. eismo įvykio metu būtų vilkėjęs šviesą atspindinčią liemenę, jos mikropluoštų būtų likę ir ant automobilio dangčio, tačiau jų nebuvo rasta. Tyrimą atlikusi specialistė turėjo ne chemiko, o biologo išsilavinimą, tad duomenys negalėjo būti ir dėl to laikomi patikimais BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių prasme. Be to, atliekant specialisto išvadą, naudotos keturios naujos šviesą atspindinčios liemenės, paimtos iš keturių skirtingų vietų. Kadangi ekspertė tokias liemenes surinko pati, tai reiškia, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimas, pagal kurį ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, specialisto tyrimo rezultatai paneigti teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

2.6. Taip pat V. A. nebuvo tinkamai paskirta bausmė, nes jo neprisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo negalėjo turėti įtakos bausmės dydžiui. Bausmė yra per griežta tiek dėl jos dydžio, tiek ir dėl BK 75 straipsnio taikymo trukmės; be to, nemotyvuotas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas. Žemesnės instancijos teismai nevertino, kad V. A. nepažeidė KET po eismo įvykio, nuo veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, jis nepadarė jokių administracinių nusižengimų, susijusių su naudojimusi specialia teise. Be to, reikšminga tai, kad jis neįgalus, tik iš dalies darbingas, transporto priemonės vairavimas jam būtinas nuvykti į gydymo įstaigas, vaistines. Nors apeliacinės instancijos teismas pritarė baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, tačiau nepateikė jokių motyvų.

2.7. Taip pat V. A. mano, kad negalėjo būti tenkinami civiliniai ieškiniai, kuriuos pirmosios instancijos teismo buvo prašyta palikti nenagrinėtus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino netinkamo prokuratūros veikimo, kada ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tinkamai informuoti asmenys, kurie turėjo visus teisinius pagrindus prašyti juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Taip pat pažymėtina, kad jeigu žuvusiojo santykiai su nukentėjusiuoju nėra nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, emociškai tvirti, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys turi būti atmestas. Tarp R. Č. ir A. Č. nebuvo glaudaus emocinio ryšio, taigi neturtinės žalos dydis, priteistas nukentėjusiajai A. Č., yra per didelis.

3. Atsiliepimu į nuteistojo V. A. kasacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. K. bei jos atstovė advokatė Vilija Kavaliauskaitė prašo nuteistojo V. A. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Kaltinimas buvo aiškus, tai, kad žuvusieji vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, nustatyta specialistų ir ekspertų išvadomis, jų parodymais, duotais teisme, liudytojų parodymais. Gynyba bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises su kaltinimu teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti prašymus ir kt., tai reiškia, kad, nepasitikėdami specialistų ir ekspertų išvadomis, jie galėjo asmeniškai kreiptis į pasirinktus specialistus ir ekspertus ir teikti teismui įrodymus. Vertinimas, kad teismai vadovavosi prielaidomis, aiškiai nepagrįstas ir neteisingas. Priežastinis ryšys taip pat nustatytas tinkamai. Nustatyta, kad greičio viršijimas ir kiti KET pažeidimai lėmė dviejų žmonių mirtį, nes, vairuojant didesnio pavojaus šaltinio priemonę pagal taisykles, pasekmių buvo galima išvengti. Kasatorius ir pats cituoja 2015 m. rugpjūčio 14 d. specialisto išvadą, kad V. A. turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki pėsčiųjų V. R. ir R. Č. ir taip išvengti jų partrenkimo. Teismai, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalimi, išsamiai vertino bylos įrodymus, nešališkai tyrė visas bylos aplinkybes ir jas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą. Gynyba neteikė savarankiškai surinktų įrodymų, nenurodė bylos baigčiai esminę reikšmę turinčių aplinkybių, naujų aplinkybių, galimų įrodymų prieštaravimų. Taip pat nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje nenurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą priimti apkaltinamąjį nuosprendį, nes teismai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 324 straipsnio 5, 6 dalimis, gynybai buvo sudarytos visos teisinės galimybės teikti papildomą medžiagą, reikšmingą bylai, tačiau jie to nepadarė, todėl argumentas, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, taip pat nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, nustatė naujas aplinkybes ir jas ištyrė, nenustatė esminių BPK pažeidimų.

3.2. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusieji iki šios dienos negavo neturtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo (gauta tik turtinė žala iš kasatoriaus draudimo bendrovės); remiantis geros moralės principais, net nepripažinus kaltės, V. A. nepareiškė užuojautos aukų artimiesiems. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad V. A. turėjo būti padaryta išimtis ir netaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Tai, kad jis yra neįgalus ir jam reikia lankytis gydymo įstaigose bei vaistinėse, teismų buvo tiriama ir įvertinta. Priteisti civiliniai ieškiniai buvo motyvuoti, reikalavimams pagrįsti pateikti visi įmanomi įrodymai. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl neva netinkamo prokuratūros veikimo; vadovaujantis BPK 297, 308 straipsniais, teismas nėra institucija, teikianti vertinimą dėl prokuratūros veiklos.

4. Atsiliepimu į nuteistojo V. A. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jurga Zieniūtė prašo nuteistojo V. A. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1. Tai, kad V. A. įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nelaikytina BPK 20 straipsnio pažeidimu. Teismų sprendimuose pasisakyta dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir patikimumo. Priežastinis ryšys dėl eismo įvykio nustatytas teisingai, o nuteistojo kaltė pagrįsta bylos įrodymų visuma. Nustatydami objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, abiejų instancijų teismai rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis, kuriuos nuosekliai išdėstė priimtuose sprendimuose, įrodymai tinkamai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į BPK 20 straipsnio 5 dalies praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017) nurodytus atvejus, kada BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu, teismai šių pažeidimų nepadarė, priešingai, nei tvirtina kasatorius, abiejų instancijų teismai visiškai pagrįstai rėmėsi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei prie jo pridėtu eismo įvykio vietos planu, kuriuose buvo užfiksuoti esminiai įvykio tyrimui reikalingi duomenys. Tai, kad eismo įvykio planas buvo sudarytas tarnybinėse patalpose iš schemos, sudarytos įvykio vietoje, kuri nebuvo pridėta prie bylos, pagrįstai pripažinta neesminiu argumentu, sprendžiant dėl šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolo ir jo priedo pripažinimo įrodymu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas pareigūnas D. Venckauskas, sudaręs schemą, jis įtikinamai atsakė į gynybos keliamus klausimus dėl pirmiau nurodyto plano sudarymo aplinkybių. Duomenų, kad liudytojas būtų klaidingai perkėlęs duomenis iš įvykio vietoje sudarytos schemos juodraščio, nenustatyta. Aplinkybė, kad surašant kelių eismo įvykio apžiūros protokolą nebuvo nustatyti kai kurie duomenys, pvz., apie matomumą iš vairuotojo vietos transporto priemonėje, nebuvo nurodyta, koks tai matomumas: kelio ir kelio elementų ar kliūties, nebuvo aptarta padangų būklė, o eismo įvykio vietos plane nebuvo užfiksuota automobilio priekinio žibinto duženos ir kairės pusės stabdymo žymė ar kt., teisiniu požiūriu niekaip nepasunkino nuteistojo padėties, nes, pateikiant specialistų išvadas, į tai buvo atsižvelgta, statistinės reikšmės, naudotos specialistų ir ekspertų tyrimuose, buvo parenkamos palankiausios nuteistajam. Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo bei plano trūkumų klausimas jau buvo keliamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir į jį motyvuotai atsakyta. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad specialisto išvadoje ir ekspertizės akte apskaičiuojant automobilio greitį buvo remiamasi ilgesnio stabdymo pėdsako ilgiu ir tai reiškia, kad V. A. buvo nuteistas parenkant blogesnes (sunkinančias) jo teisinę padėtį alternatyvas. Iš teisiamajame posėdyje apklausto eksperto V. Matusevičiaus parodymų matyti, kad pirminės eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuota, kad automobilio dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakų ilgis yra 81 metras, o kairės pusės ratų stabdymo pėdsakai užfiksuoti nebuvo. Jie užfiksuoti tik apžiūrėjus eismo įvykio vietą kitą dieną ir buvo nurodyta, kad kairės pusės ratų stabdymo pėdsakų ilgis buvo 47,5 m. Skaičiuojant greitį, buvo remiamasi ilgesnio pėdsako ilgiu, nes, bėgant laikui, stabdymo pėdsakas išnyksta nuo stabdymo pradžios, toje vietoje jis būna mažiau ryškus, todėl, nustatant automobilio greitį, prieš eismo įvykį remtasi pirminės apžiūros metu nustatytu pėdsakų ilgiu, t. y. 81 m.

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant eksperimentą nebuvo pažeisti BPK 197 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nes eksperimentas atliktas nagrinėjamo įvykio vietoje, esant panašiam laikui ir oro sąlygoms bei panaudojant panašų į eismo įvykyje dalyvavusių asmenų automobilį. Eksperimentu buvo siekiama nustatyti kliūties matomumą kelyje: šalia vairuotojo sėdintis asmuo esant skirtingoms eksperimento protokole aprašytoms situacijoms, aiškiai pamatęs kliūtį kelyje, numetė maišelį su smėliu. Prieš atliekant šį tyrimo veiksmą, įtariamajam ir gynėjui buvo raštu pranešta apie galimybę dalyvauti jame, tačiau pats įtariamasis nedalyvavo, jo interesus užtikrino įtariamojo gynėjas, aktyviai dalyvavęs atliekant eksperimentą, pastabų dėl automobilio neatitikimo ar eksperimento metu taikyto metodo jis nepateikė. Eksperimento metu buvo tikrinta ne vairuotojo reakcija ar jo individualios savybės. Juo buvo siekiama nustatyti, nuo kada, t. y. kokiu atstumu iki kliūties, vairuotojas turėjo galimybę kelyje pamatyti žmones.

4.3. Taip pat dėl specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo abejoti, kad tyrimus atliko kompetentingos ekspertės. Tai, kad ekspertė lyginamajam tyrimui pati paėmė laisvuosius šviesą atspindinčių liemenių pavyzdžius, specialisto išvadų pagrįstumui nedaro įtakos. Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo ekspertas neturi teisės savarankiškai rinkti ar imti medžiagą, reikalingą ekspertizei, bet nepateiktą jam įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau skundžiamas dokumentas yra ne teismo ekspertizė, o specialisto išvada. Ekspertizės atlikimo tvarką bei specialisto išvados pateikimą reglamentuoja skirtingi BPK straipsniai. Nors specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko ekspertės, tačiau procesine prasme jų veikla (specialisto išvados pateikimas) laikytina specialisto atliktu objektų tyrimu, kurio atlikimo tvarką ir išvados turinį reglamentuoja BPK 89–90 straipsniai. BPK 90 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialisto išvadoje turi būti nurodoma (be kitų įstatyme nurodytų elementų) tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės. BPK 91 straipsnyje nurodyta, kokie objektai gali būti laikomi daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Ekspertėms buvo pateikta: automobilio priekinis stiklas, nukentėjusiųjų drabužiai, dažų dangos dalelės su pėdsakais bei tam tikrų bylos dokumentų kopijos, CD laikmena. Lyginamajam tyrimui naudotos liemenės ryšio su tiriama veika neturėjo. Jos panaudotos ne kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o kaip priemonės. Ekspertės, techninių priemonių panaudojimą suderinusios su tyrėja, jokių procesinių jų, kaip specialisčių, veiklą reglamentuojančių norminių aktų nepažeidė.

4.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino nukentėjusiųjų vaidmenį (girtumą, buvimą kelyje) bei jų įtaką eismo įvykio kilimui, tačiau pagrįstai pripažino, kad ne nukentėjusiųjų padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti. Į rizikingą nukentėjusiųjų elgesį buvo atsižvelgta skiriant bausmę, taikant bausmės vykdymo atidėjimą bei numatant atlygintinos neturtinės žalos dydį.

4.5. Be to, nelaikytina esminiu pažeidimu tai, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl teismo medicinos eksperto R. Petreikio konsultacinės specialisto išvados, kuri yra analogiška 2016 m. gruodžio 28 d. atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadai, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko. Taip pat tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nuteistasis V. A. dėl neatsargių savo veiksmų – vairuodamas automobilį ribota manevravimui eismo juosta, esant riboto matomumo sąlygoms, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 90 km/val. greitį beveik 30 km/val., taip apribojo sau galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę ir išvengti V. R. bei R. Č. partrenkimo, laiku nepastebėjo pėsčiųjų, dėl to ir įvykio kelių eismo įvykis, lėmęs nukentėjusiųjų mirtį. V. A. padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių – V. R. ir R. Č. mirties, kilimo sąlyga.

4.6. Paskirta bausmė V. A. atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta. Pirmosios instancijos teismas išdėstė motyvus dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Aplinkybė, kad nuteistajam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga važiuojant į gydymo įstaigas bei vaistines, nelaikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti nuteistojo skundą. Vertinant ankstesnius V. A. baustumus už administracinės teisės pažeidimus, matyti, kad jis ne pirmą kartą pažeidžia KET, taip pat ir dėl greičio viršijimo, todėl bausmės paskirtis bus geriau įgyvendinta kartu paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę. Neturtinės žalos dydis taip pat buvo tinkamai aptartas teismų sprendimuose. Į aplinkybę, kad nukentėjusioji A. Č. nebuvo artima su savo mama R. Č., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas neturtinės žalos dydį.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, pripažindami V. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad šį savo teiginį kasatorius iš esmės grindžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teismų padarytų išvadų, taip pat ir dėl V. A. kaltės, neigimu. Nors kasatorius siekia, kad įrodymai byloje būtų įvertinti kitaip, nei juos šioje byloje įvertino abiejų instancijų teismai, jokių esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų savo kasaciniame skunde nenurodo. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. A. kaltės neigimu, byloje esančių įrodymų vertinimo ginčijimu, selektyviai teikiant savą atskirų įrodymų vertinimo interpretavimą (pvz., kad teismai netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių, kad žuvusieji nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių, nes jos tyrimo metu nebuvo rastos, ir pan.), taip siekiant daryti kitokias išvadas bei priimti kitokį sprendimą dėl V. A., nei tai padarė abiejų instancijų teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl to tokie argumentai paliekami nenagrinėti. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-895/2016">2K-157-895/2016</a>). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>, 2K-158/2009, 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014 ir kt.). Dėl to kasatoriaus skundo argumentai šiame kontekste nagrinėtini tiek, kiek jie yra susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

8. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl taip pat negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas), atkreipiant dėmesį, kad neturtinės žalos dydis pats savaime yra fakto klausimas ir tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

9. Taigi, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio pažeidimų prieštarauja bylos medžiagai bei teismų sprendimų turiniui. Teismai atliko įrodymų vertinimą nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 2 dalies (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2015).

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Taigi vien kasatoriaus nesutikimas su teismų sprendimu dėl įrodymų tyrimo ir (ar) jų vertinimo apimties (anot kasatoriaus, žemesnės instancijos teismai nevertino vėjo krypties ir greičio, objektų judėjimo trajektorijos galimo susikirtimo su partrenktų pėsčiųjų judėjimo trajektorijomis, veiksmų, susijusių su automobilio technine apžiūra, techninių apžiūrų atlikimo teisinio reglamentavimo aspektu ir pan.) savaime nereiškia, kad bylos nagrinėjimas vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

11. Vienas iš BPK pažeidimų, kurį, kaip nurodo kasatorius, padarė teismai, yra tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo patenkinti kaltinamojo ir (ar) jo gynėjo tam tikri prašymai. Dėl šių kasatoriaus argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių, iš jų ir kaltininko ar (ir) jo gynėjo, prašymų atmetimas pats savaime nerodo neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo, taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta kaltininko teisė į gynybą. Teismai, atsisakydami tenkinti vieną ar kitą V. A. ir (ar) jo gynėjo prašymą (kaip antai, išreikalauti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų bei Administracinių nusižengimų registrų duomenis apie žuvusiųjų galimus teistumus, jiems taikytas nuobaudas; leisti teismo posėdyje atlikti specialų tyrimą, t. y. apšviesti daiktinį įrodymą – automobilio stiklą – ultravioletine lempa ir pan.), šį klausimą išsprendė, nepažeisdami BPK 270 straipsnio reikalavimų, motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių duomenų pakankamumo nustatant nagrinėjamos bylos aplinkybes. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-499/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-499/2010">2K-499/2010</a>, 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014).

12. Kasatoriaus teiginys, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. gegužės 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mikrodalelių (pluoštų) tyrimo negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes šį tyrimą atlikusi specialistė turėjo ne chemiko, o biologo išsilavinimą, yra nepagrįstas ir atmetamas. Vienas iš teismo ekspertui keliamų reikalavimų – turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkantį pasirinktai eksperto specializacijai (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš aptariamos specialisto išvados turinio matyti, kad mikrodalelių (pluoštų) tyrimą šioje byloje atliko dvi medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės, iš kurių abi turi ne tik atitinkamą aukštąjį išsilavinimą (viena biologo, kita – chemiko), bet ir pluoštinių medžiagų teismo eksperto kvalifikaciją. Įstatymo formuluotė – tinkamas išsilavinimas pasirinktai eksperto specializacijai – vartojama dėl to, kad ne visoms eksperto specializacijoms įmanoma nustatyti konkretaus išsilavinimo reikalavimą. Pavyzdžiui, ekonominius tyrimus gali atlikti tik asmuo, turintis ekonomisto išsilavinimą, tačiau rašysenos, trasologiniams tyrimams atlikti turimas konkrečios srities išsilavinimas nėra labai svarbus. Į šių tyrimų grupę patenka ir pluoštinių medžiagų tyrimai, nes šiai specializacijai įgyti būtina turėti aukštąjį gamtos mokslų išsilavinimą. Taigi, priešingai nei mano kasatorius, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, ar tai yra aukštasis universitetinis biologo, chemiko ar fiziko išsilavinimas. Svarbu tai, kad abi ekspertės, atlikusios byloje mikrodalelių (pluoštų) tyrimą, turėjo pluoštinių medžiagų tyrimo teismo eksperto kvalifikaciją (specializaciją). Taip pat nepagrįstai kasatorius tapatina paimtus lyginamajam pluoštų tyrimui šviesą atspindinčių liemenių pavyzdžius su savarankišku medžiagos, reikalingos ekspertizei, rinkimu ar ėmimu Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalies prasme. Ekspertiniuose tyrimuose lyginamajam tyrimui gali būti naudojami laisvieji ir kontroliniai (standartiniai) objektų pavyzdžiai. Laisvuosius pavyzdžius lyginamajam tyrimui turi pateikti tyrimą paskyręs pareigūnas ar institucija, kontrolinius (standartinius) produkcijos pavyzdžius, tokius kaip narkotinių medžiagų standartai, rašalų (rašiklių), Lietuvoje įvairiose prekybos vietose platinamų liemenių ar kitos produkcijos, vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, gali ir turi rinkti pati ekspertinė įstaiga. Tokie pavyzdžiai, suderinus su tyrėja, šiam tyrimui ir buvo gauti. Todėl teismams nebuvo jokio pagrindo abejoti atlikto mikrodalelių tyrimo, kaip bylos įrodymo, patikimumu.

13. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai ir dėl BPK 197 straipsnio pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperimentas yra ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu tikrinant parodymus ar tiriant versijas atkuriama tiriamo įvykio situacija, aplinka, tam tikrų asmenų veiksmai ar kitos aplinkybės ir atliekami bandymai. Iš BPK 179 straipsnio tvarka surašyto eksperimento atlikimo protokolo turinio matyti, kad šis proceso veiksmas buvo atliktas tam, kad būtų nustatytas kelyje kliūties matomumas tamsiu paros metu tame pačiame kelio ruože (duomenys neskelbtini), esant šlapiai kelio dangai, panašiam laikui ir oro sąlygoms kaip ir 2014 m. gruodžio 9 d. įvykusio eismo įvykio metu. Eksperimento metu buvo naudojami du automobiliai, iš jų vienas analogiškos markės, kaip ir kasatoriaus eismo įvykio metu vairuotas automobilis „Fiat Ulysse“. Eksperimento metu buvo atlikti aštuoni bandymai (bandymai be šviesą atspindinčios liemenės ir su ja, taip pat iš priekio važiuojant automobiliui su įjungtomis ilgosiomis ir trumposiomis šviesomis). Šių bandymų metu gauti rezultatai, nustatant kliūties matomumą kelyje, iš esmės kartojosi (be šviesą atspindinčios liemenės visų bandymų metu buvo nustatytas atstumas nuo 46,30 iki 75 metrų; su šviesą atspindinčia liemene – nuo 130 iki 195 metrų). Kadangi atliekami bandymai buvo pakartoti kelis kartus, teismams abejoti eksperimento rezultatais nebuvo pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperimente dalyvavęs nuteistojo gynėjas jokių pareiškimų ar pastabų dėl to, kad eksperimento metu neva nepavyko pasiekti maksimalaus eksperimentinio ir tikrojo įvykio sąlygų panašumo, sprendžiant iš aptariamo protokolo turinio, nereiškė.

14. Viename ar kitame bylos dokumente (jo priede), kaip nustatyta, padarytos rašymo apsirikimo klaidos (pavyzdžiui, ant daiktinio įrodymo (automobilio stiklo) pakuotės nurodyta data ir kt.), priešingai, nei mano kasatorius, taip pat nereiškia, kad juose užfiksuoti duomenys negali būti įrodymai. Nenustačius, jog duomenų rinkimo (gavimo) tvarkos pažeidimai ar padarytos tam tikros klaidos dėl rašymo apsirikimų turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui arba kad dėl tokių pažeidimų buvo iš esmės suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, duomenys pripažįstami įrodymais. Teismų praktikoje ne kartą pasakyta, kad tam tikro, taip pat ir ikiteisminio tyrimo, etapo galimi trūkumai savaime nereiškia, kad vėlesniuose to tyrimo etapuose ar to tyrimo pagrindu pradėtų kitų tyrimų metu surinkti duomenys turi būti laikomi neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų ir dėl to nelaikytini įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-168-139-2017).

15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis (liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamojo parodymus, specialisto išvadas, ekspertizės aktus, ekspertų paaiškinimus, kitus rašytinius įrodymus), laikydamasis įstatymo reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės nustatant faktines įvykio aplinkybes; nuteistojo V. A. kaltę padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindė įrodymų visuma bei motyvuotai atmetė jo gynybos versiją.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą (nuteistojo ir gynėjo prašymu apklausė ekspertus V. Matusevičių, J. Rybalko, prie bylos pridėjo ir ištyrė tam tikrus dokumentus ir kt.), išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių V. A. apeliacinio skundo argumentų pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. A. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį yra pagrįstas ir teisingas. Kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimai iš esmės nepažeisti. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasaciniame skunde nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais surašant apeliacinės instancijos teismo nutartį (pavyzdžiui, dėl motyvacijos stokos), taip pat kad joje nebuvo aptarta apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta ir kartu su kitais įrodymais ištirta konsultacinė teismo medicinos specialisto P. Petreikio išvada (anot eksperto J. Rybalko, ši konsultacinė specialisto išvada yra panaši, jeigu ne tapati 2016 m. gruodžio 28 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadai, kuri, taip pat ir skundžiamoje nutartyje, buvo išsamiai aptarta ir įvertinta). Tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio teisėjų kolegija nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad teismai, nustatydami priežastinį ryšį, spręsdami dėl V. A. galimybės pamatyti netikėtą kliūtį kelyje, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, tai pagrįsdamas nurodo nebaigtinį kasacinių nutarčių sąrašą. Tačiau iš kasaciniame skunde nurodytų nutarčių turinio matyti, kad jose buvo nagrinėtas arba visiškai nesusijęs su BK 281 straipsnio taikymu klausimas, arba faktinės padarytų veikų aplinkybės yra iš esmės kitokios, nei nagrinėjamos šioje byloje, todėl jomis remtis kaip precedentu nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

17. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Vadinasi, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, reikia nustatyti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (t. y. Kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių (kito žmogaus žūties). Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU3LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-157-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-157-895/2016">2K-157-895/2016</a>).

18. Bylos duomenimis, V. A., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 127, 128, 131,1 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo du žmonės – pėstieji R. Č. ir V. R., o šie – KET 36 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija). Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos KET 127 punktas numatė vairuotojams pareigą neviršyti leistino greičio; pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą tam, kad būtų galima sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; vairuotojas turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal KET 128 punkto reikalavimus, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus eismo dalyviams; keliuose su asfalto ar betono danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu (KET 131.1 punktas). KET 36 punktas numatė, kad pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu. Jeigu šaligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu.

19. Pagal abiejų instancijų teismų nustatytas aplinkybes, V. A., vairuodamas automobilį apie 119 km/h greičiu ribota manevravimui važiavimo juosta, kurios plotis 3,1 m, riboto matomumo sąlygomis, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 90 km/h greitį, taip apribodamas saugią galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ne mažesniu nei 130 metrų atstumu turėjęs pastebėti pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio tam, kad galėtų saugiai valdyti ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, būdamas neatidus, laiku nepastebėjo pėsčiųjų R. Č. ir šviesą atspindinčią liemenę vilkinčio V. R., nesulėtino greičio ar visiškai nestojo ir dėl tokių savo neatsargių veiksmų automobiliu kliudė ir mirtinai įvykio vietoje sužalojo pėsčiuosius V. R. ir R. Č. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pėstieji R. Č. ir V. R., tamsiu paros metu būdami neapšviesto kelio ruožo važiuojamojoje dalyje, sudarė kliūtį prie jų artėjančio automobilio, vairuojamo V. A., judėjimui. Taigi, pagal bylos aplinkybes, Kelių eismo taisykles pažeidė visi trys eismo dalyviai ir jų padaryti KET pažeidimai, kaip nustatyta, yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

20. Esant tokiai teisinei situacijai, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUtODk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35-895/2017">2K-35-895/2017</a>). Vadinasi, vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127/2010">2K-127/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUtODk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-35-895/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-35-895/2017">2K-35-895/2017</a>).

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, spręsdami klausimą dėl V. A. kaltės, ne tik atsižvelgė į jo padarytus KET 127, 128, 131,1 punktų pažeidimus (šie pažeidimai apribojo kasatoriui galimybę laiku pastebėti pėsčiuosius R. Č. ir šviesą atspindinčią liemenę vilkintį V. R., saugiai valdyti ar visiškai sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; ne mažesniu nei 130 m atstumu turėdamas galimybę pastebėti pėsčiuosius, būdamas neatidus, V. A. laiku jų nepastebėjo, nesulėtino greičio ar visiškai nestojo ir dėl tokių savo neatsargių veiksmų automobiliu kliudė ir mirtinai įvykio vietoje sužalojo pėsčiuosius V. R. ir R. Č.), bet vertino ir žuvusiųjų R. Č. ir V. R. veiksmus (t. y. kad jie tamsiu paros metu būdami neapšviesto kelio ruožo važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį prie jų artėjančio automobilio, vairuojamo V. A., judėjimui), skyrė didelį dėmesį eismo įvykio mechanizmui, priežastiniam ryšiui tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatyti. Teismai konstatavo, kad V. A., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje greičiu (90 km/h), turėjo techninę galimybę išvengti kelio važiuojamojoje dalyje buvusių pėsčiųjų partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį. Tačiau jis, važiuodamas apie 119 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną įvykio vietoje važiavimo greitį (90 km/h), laiku nesustabdė vairuojamo automobilio ir neišvengė pėsčiųjų partrenkimo. Taigi kasatoriaus veiksmai, priešingai nei mano jis, techniniu požiūriu taip pat buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; tarp jo dėl neatsargumo padarytų aptariamų KET punktų pažeidimų ir kilusių padarinių konstatuotas tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai nebuvo atsitiktiniai. Vadinasi, pėsčiųjų R. Č. ir V. R. (jie įvykio metu žuvo) padarytas KET pažeidimas, – tai pagrįstai pažymėta skundžiamuose teismų sprendimuose, – nuteistojo V. A. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nešalina, nes ir kasatoriaus padaryti KET pažeidimai buvo būtina padarinių (žuvo du žmonės) atsiradimo sąlyga. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė priežastinį ryšį tarp nuteistojo V. A. padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių.

22. Kasatoriaus skundo argumentas, kad teismai neva visiškai nevertino, kokią įtaką šio įvykio kilimui turėjo žuvusiųjų girtumas, taip pat nepagrįstas. Teismai, įvertinę visus bylos įrodymus (atliktą eksperimentą, kompleksinės ekspertizės aktą ir kt.), gana aiškiai konstatavo, kad žuvusiųjų neblaivi būklė nagrinėjamu atveju didesnės reikšmės šio eismo įvykio kilimui neturėjo, – kliūtis nebuvo tokia netikėta, kad vairuotojas nebūtų turėjęs galimybės išvengti pėsčiųjų partrenkimo dėl jų veiksmų (t. y. V. A. stabdomas automobilis judėjo važiuojamąja kelio dalimi, o jo dešinysis šonas nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto buvo nutolęs apie 1 metrą; pėstieji buvo partrenkti kelio važiuojamojoje dalyje apie 1,2 metro atstumu nuo dešiniojo krašto).

23. Nusikalstama veika, nustatyta BK 281 straipsnio 5 dalyje, yra padaroma dėl neatsargumo. Nusikalstama veika yra neatsargi, jei ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kasatorius neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė V. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio (kaltės), neatskleidė neatsargumo rūšies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai konstatuota, kad nuteistasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir BK 68 straipsnio taikymo

25. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to šiuo atveju bausmės dydžio klausimas nagrinėtinas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.

26. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

27. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 61 straipsnio 1 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

28. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai, atsižvelgdami į BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės ribą (laisvės atėmimą iki aštuonerių metų), vadovaudamiesi BK 54 straipsnio nuostatomis, iš esmės įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes (t. y. tai, kad V. A. anksčiau Lietuvoje neteistas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (dėl pakartotinio neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis), socialiai nedraustas, charakterizuojamas patenkinamai, ūkininkauja; taip pat tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, dėl kurio kilo sunkūs padariniai – žuvo du žmonės; įvertino ir tai, kad V. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiųjų elgesys), ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę (trejiems metams ir dešimčiai mėnesių), kuri nesiekia straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.

29. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su teismų atliktu BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių vertinimu, daro išvadą, kad teisės taikymo aspektu bausmė V. A. paskirta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Dėl to kasatoriaus skundo argumentai dėl neva teismų netinkamai įvertintų bausmės skyrimui reikšmę turinčių aplinkybių (išimtinai išskiriant tik teismo požiūrį į V. A. moralinį elgesio aspektą (jis nesigailėjo dėl atsiradusių padarinių, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir pan.)) atmestini kaip nepagrįsti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant V. A bausmę buvo atsižvelgta į visas teigiamas ir neigiamas kaltininką ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes ir jos įvertintos kaip visetas. Taip pat kasatorius neteisus teigdamas, kad neva dėl selektyviai atrinktų teismo motyvų jam buvo nustatytas per ilgas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Teismas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu (esant visoms sąlygoms), gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vadinasi, bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, parenka teismas. Priešingai, nei kasaciniame skunde nurodo kasatorius, teismai bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmės kasacine tvarka skundžiamuose sprendimuose nemotyvavo. To tiesiogiai daryti neįpareigoja ir įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTExLTY5Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-111-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-111-696/2015">2K-111-696/2015</a>). Laiką, kuriam atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, teismas paprastai parenka atsižvelgdamas į galimybę pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus, kontroliuojant nuteistojo elgesį, taip pat nuteistajam skiriamus įpareigojimus bei jų įvykdymo trukmę. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs V. A. laisvės atėmimo bausmę už neatsargaus nusikaltimo padarymą, nusprendė atidėti jos vykdymą trejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas tokiam žemesnės instancijos teismo sprendimui pritarė. Įvertinusi bylos aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, V. A. nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo terminą trejiems metams, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė – parinko bausmės vykdymo atidėjimo terminą neperžengdamas BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

30. Nuteistojo V. A. kasacinio skundo teiginys, kad skundžiamuose teismų sprendimuose nemotyvuotas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas, taip pat nepagrįstas. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Kolegija pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-677/2015">2K-252-677/2015</a>). Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2009">2K-353/2009</a>, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013, 2K-401/2014 ir kt.).

31. Kaip minėta, nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, V. A. padarė pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisykles (KET 127, 128, 131.1 punktai), t. y. vairuodamas automobilį ribota manevravimui važiavimo juosta, riboto matomumo sąlygomis, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, viršijo didžiausią leistiną įvykio vietoje važiavimo greitį; turėdamas galimybę pastebėti pėsčiuosius, būdamas neatidus, jų nepastebėjo, laiku nesustabdė automobilio ir juos kliudydamas mirtinai įvykio vietoje sužalojo du pėsčiuosius, taip sukeldamas sunkius padarinius. Kasatoriaus padaryti KET pažeidimai pagal teismų formuojamą praktiką vertinami kaip šiurkštūs KET pažeidimai. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistasis už įvairius KET pažeidimus, taip pat ir šiurkščius (vairavimą transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio ir keturis kartus už greičio viršijimą), 2005–2014 metų laikotarpiu ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka. Ir nors inkriminuojamo įvykio metu dėl prieš tai minėtų pažeidimų V. A. paskirtos nuobaudos nebegaliojo, tačiau šios aplinkybės visgi sudaro pagrindą manyti, kad kaltininkas linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Kasatoriaus skunde nurodyti argumentai, kad jis savo automobiliu negalės nuvykti į gydymo įstaigas, vaistinę ar praras teisę gauti pajamas iš ūkininkavimo ir pan., nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirtą šią baudžiamojo poveikio priemonę. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą pasakyta, jog vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ar trumpinti jos maksimalų laikotarpį, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K-103/2010, 2K-219/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-677/2015">2K-252-677/2015</a> ir kt.). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus ir šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones – nuteistajam V. A. paskirta nepagrįstai.

Dėl prašymo atlyginti proceso išlaidas

32. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nukentėjusioji L. K. ir jos atstovė advokatė V. Kavaliauskaitė pateikė prašymą dėl išlaidų teisinei pagalbai išieškojimo. Iš teisėjų kolegijai pateikto pinigų priėmimo kvito (serija LAT, Nr. 935979) matyti, kad už dokumento – atsiliepimo į V. A. kasacinį skundą – surašymą nukentėjusioji L. K. savo atstovei advokatei V. Kavaliauskaitei 2018 m. liepos 4 d. sumokėjo 150 Eur.

33. Prašymas tenkintinas, nes atitinka BPK 103 straipsnio 6 dalies, 104 straipsnio 2 dalies, 105 straipsnio 1 dalies, 106 straipsnio 2 dalies sąlygas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo V. A. kasacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo V. A. nukentėjusiajai L. K. 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų, skirtų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Eligijus Gladutis

Audronė Kartanienė