M. V. pagal BK 180 str. 2 d., 214 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-265-1073/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48731-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1;

1.2.3.1.2.9 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistajam E. E., jo gynėjui advokatui Vidmantui Poškui,

nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 26 d. nutarties ir nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 26 d. nutarties.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteisti: M. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė bausmė M. V. paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų.

E. E. – pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų, 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Iš M. V., E. E. ir G. M. priteista solidariai E. P. naudai 326,31 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti. E. P. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Iš M. V., E. E. ir G. M. priteista solidariai A. S. naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistųjų M. V. ir E. E. apeliaciniai skundai atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas G. M., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo E. E. ir jo gynėjo, prašiusių šio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. V. ir jo gynėjos, prašiusių šio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. E. ir M. V. nuteisti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad M. V. ir G. M., būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir E. E., veikdami bendrininkų grupe, naktį iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovė į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), ir panaudojo fizinį smurtą prieš A. S.: sudavė jam rankomis ir kojomis apie trylika smūgių į įvairias kūno vietas – vieną smūgį į dešinę krūtinės ląstos pusę ir padarė dauginius šonkaulių lūžius su krūtinplėvės pažeidimu, dešinio plaučio pažeidimą, išplitusią poodinę emfizemą, kraujo išsiliejimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą; sudavė apie šešis smūgius į galvą ir padarė galvos plaukuotosios dalies ir lūpų muštines žaizdas, dauginius galvos odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą; sudavė apie šešis smūgius į juosmenį, alkūnę, plaštaką, sėdmenis, kelius, blauzdą, krūtinę ir taip padarė juosmens, dešinės alkūnės, kairės plaštakos, sėdmenų, abiejų kelių, kairės blauzdos odos nubrozdinimus bei krūtinės poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Dėl A. S. padarytų dešinės krūtinės pusės sužalojimų išsivysčiusių komplikacijų jam mirus, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė A. S.. Be to, jie iš namo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – A. S. išduotą AB DnB banko kortelę Nr. 431402******1031 ir ją laikė ne trumpiau kaip iki 2016 m. spalio 15 d. 1.05 val., reikalavo iš A. S. pasakyti kortelės PIN kodą, panaudoję fizinį smurtą prieš A. S. pagrobė jo turtą: dujų balioną, purkštuvą, televizorių „Tauras“, skalbimo mašiną „Daewoo Electronics“, benzininį pjūklą „Husqvarna“, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, SIM kortelę, spyną su raktais, tris pakelius makaronų, tris paltis lašinių, šešis butelius aliejaus, du stiklainius mišrainės, penkis stiklainius uogienės, kavą „Jacobs“ ir „Lavazza“, indelį cukraus, mėsos, dešros, skalbimo miltelių, ploviklius „Fairy“, iš viso pagrobė 830 Eur vertės svetimo turto.

2. E. E. ir M. V. nuteisti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su G. M., naktį iš 2016 m. spalio 14 d. į 2016 m. spalio 15 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobę A. S. išduotą AB DnB banko kortelę, kurios Nr. 431402******1031, panaudoję fizinį smurtą prieš A. S., manydami, kad iš A. S. sužinojo banko kortelės PIN kodą, turėdami bendrą tyčią inicijuoti finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, tiksliai nenustatytam asmeniui 2016 m. spalio 16 d. apie 1.05 val. įdėjus šią banko kortelę į bankomatą, esantį Šiaulių r., Ginkūnų k., Žeimių g. 1, ir du kartus įvedus neteisingą PIN kodą, inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis E. E. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, ir šią bylos dalį jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismai, kvalifikuodami jo veiką pagal BK 129 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.2. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį atsiranda tik tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Konstatuojant tyčią nužudyti, būtina nustatyti, kad kaltininkas numatė, jog savo veiksmais gali atimti gyvybę nukentėjusiajam. Be to, tyčinė kaltė reikalauja pakankamai didelio padarinių numatymo laipsnio, t. y. jie numatomi kaip neišvengiami arba labai tikėtini.

3.3. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal atsiradusius sunkiausius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.

3.4. Abiejų instancijų teismai nenustatė, kiek smūgių ir į kurią nukentėjusiojo kūno vietą sudavė E. E., ir jo tyčios nužudyti. Apeliacinės instancijos teismas subjektyvųjį požymį E. E. veikoje nurodė kaip nuteistojo siekį bet kokiomis priemonėmis (kartu ir smurtinėmis) pagrobti A. S. turtą, aktyvų dalyvavimą jį grobiant ir nukentėjusiojo palikimą be pagalbos. Nenustačius E. E. tyčios nužudyti A. S. ir kad jo veiksmai sukėlė nukentėjusiojo mirtį ar bent jau buvo pavojingi nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip bendrininkų grupe padarytą nužudymą.

3.5. Teismai išvadą, kad E. E. tyčia nužudė nukentėjusįjį, tik iš dalies grindė objektyviaisiais nužudymo požymiais, nurodydami, kad: nenustatyta, kiek konkrečiai smūgių ir į kurią nukentėjusiojo A. S. kūno vietą kiekvienas iš nuteistųjų sudavė; iš nuteistųjų parodymų visumos matyti, kad kiekvienas nuteistasis nukentėjusiajam smūgius sudavė ne tik į galvą, bet ir į šonus; visi nuteistieji atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams. Kasatorius su tokia išvada nesutinka. Jis (E. E.) vienodai aiškino, kad jokio fizinio smurto prieš A. S. nenaudojo; kai atvažiavo prie nukentėjusiojo namo, jis pasiliko automobilyje, o pas nukentėjusįjį nuėjo M. V. ir G. M.; M. V. iš namo atsinešė nukentėjusiojo banko kortelę ir kartu su E. E. automobiliu išvyko į Ginkūnus išimti iš bankomato pinigų; M. V. du kartus mėgino surinkti PIN kodą, tačiau jis netiko; abiem sugrįžus prie A. S. namo, M. V. įėjo į vidų, o E. E. liko automobilyje; kai atėjęs M. V. jam (E. E.) pasakė nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodą, jis vienas išvažiavo prie bankomato išimti pinigų, tačiau PIN kodo nesurinko, nes neveikė bankomatas, ir banko kortelę išmetė; sugrįžęs ir įėjęs į A. S. namą, virtuvėje pamatė ant grindų gulintį nukentėjusįjį; M. V. ir G. M. surinkti nukentėjusiojo daiktai buvo sudėti virtuvėje prie durų; jie trise šiuos daiktus sudėjo į automobilį, o nukentėjusįjį nunešė ir paguldė į lovą.

3.6. Nuteistųjų M. V. ir G. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai dėl E. E. naudoto smurto prieš A. S. yra prieštaringi, t. y. G. M. nurodė, kad E. E. spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į veidą, o M. V. – kad sudavė vieną smūgį jam į dešinės pusės šoną. Duodami tokius parodymus, M. V. ir G. M. siekė išvengti atsakomybės už nužudymą. Be to, būtina įvertinti, kad M. V. ir G. M. nusikalstamos veikos darymo metu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, todėl tiksliai prisiminti įvykio smulkmenų negali. Esant šioms faktinėms aplinkybėms darytina išvada, kad kasatoriaus veikoje nėra objektyviųjų nužudymo požymių.

3.7. Tai, kad nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko veika, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas nužudymas, – turi būti įrodyta ir kaltininko tyčia atimti nukentėjusiajam gyvybę. Pasiūlius M. V. kasatoriaus automobiliu jie nuvažiavo į Šiaulius, iš ten kartu su G. M. grįžo į Pakruojo r. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą M. V. pasakė, kad reikės pasiimti daiktus iš A. S.. Privažiavus prie A. S. namų, E. E. girdėjo, kaip M. V. sakė G. M., kurio nukentėjusysis nepažinojo, kad, nukentėjusiajam atidarius duris, reikės jam smūgiuoti, kad šis nugriūtų ant žemės. M. V. pasiūlė pavogti nukentėjusiojo banko kortelę ir ja pasinaudoti. E. E. M. V. pasiūlymą suprato kaip siūlymą plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo turtą. Su kasatoriumi nebuvo tartasi, kad bus naudojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį ir / ar kad jis (kasatorius) naudos fizinį smurtą.

3.8. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad dar prieš pradėdami nusikalstamą ketinimą visi nuteistieji numatė ir suprato, kad nukentėjusiajam į galvą bus suduotas labai stiprus smūgis, taip sukeliant realų pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Kasatorius suprato tik tai, kad, turint tikslą plėšimo būdu pagrobti nukentėjusiojo turtą, jam bus suduotas vienas smūgis. Prieš išvykdami jie A. S. nunešė ir paguldė į lovą, todėl E. E. nekilo jokių abejonių ar įtarimų, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai sukels pavojų jo gyvybei. Įvertinus kasatoriaus elgesį ir suvokimą apie jo paties daromą veiką, galimus padarinius, konstatuotina, kad jo veikoje nebuvo tyčios nužudyti A. S..

3.9. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

3.10. E. E. suprato ir pritarė M. V. pasiūlymui plėšimo būdu pagrobti A. S. turtą, tačiau nebuvo susitarimo jį nužudyti. E. E. nenaudojo fizinio smurto prieš A. S. (jo pagrindinis vaidmuo buvo vairuoti automobilį), nematė M. V. ir G. M. smurtinių veiksmų, nežinojo, kokios apimties (pavojingumo) fizinį smurtą jie naudojo prieš nukentėjusįjį. Kasatorius neturėjo tyčios nužudyti A. S., jis bendrininkavo tik plėšimo būdu pagrobiant jo turtą, nesuvokė, kad dėl kitų nuteistųjų smurto nukentėjusysis gali mirti, tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties – nėra priežastinio ryšio. Dėl to kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatytas vykdytojo ekscesas. Teismų jurisprudencijoje tokia situacija, kai vykdytojo veiksmai nebuvo bendrininkų susitarimo dalykas, vadinama vykdytojo ekscesu ir už jo veiksmų padarinius kiti bendrininkai neatsako (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-580/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-580/2011">2K-580/2011</a>). Esant šioms aplinkybėms, skundžiamų nuosprendžio ir nutarties dalys dėl kasatoriaus nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą turi būti panaikintos jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo sušvelninti jam paskirtą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Jis nuo pat tyrimo pradžios visiškai prisipažino bendrininkavęs nužudant, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir tokios savo pozicijos nekeitė. Nors nenustatyta, nuo kieno konkrečiai smūgio mirė nukentėjusysis, kasatorius pripažįsta, kad galėjo suduoti tą smūgį. Jis prisipažino kaltu iš dalies tik dėl to, kad manė, jog dėl nužudymo kaltinamas tik jis vienas, o ne visi bendrininkai. Jo prisipažinimą teismai įvertino tik formaliai, ir tai prieštarauja BK 59 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatoms.

4.2. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis prašė teismo sušvelninti bausmę, atsižvelgti į jo šeiminę padėtį: yra vedęs, turi dukterį, t. y. vadovautis ir teisingumo bei gailestingumo principais. Be to, kitiems nuteistiesiems byloje buvo paskirtos vienuolikos ir trylikos metų laisvės atėmimo bausmės, kurios yra daug švelnesnės nei jam už identiškus veiksmus paskirta bausmė, o tai prieštarauja lygybės prieš įstatymą principui.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistųjų E. E. ir M. V. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacinėje instancijoje ribų

6. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo pakeisti savomis išvadomis.

7. Atsižvelgiant į tai, E. E. kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teigiama, kad, atvykus prie nukentėjusiojo A. S. namo, jis pasiliko automobilyje, du kartus vyko prie bankomato išimti pinigų, iš namo į automobilį nešė nuteistųjų M. V. ir G. M. surinktus daiktus, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, savaip vertinami nuteistųjų M. V. ir G. M. duoti parodymai, kuriais siekiama pakartotinio nuteistųjų parodymų tyrimo ir vertinimo bei kitokių, kasatoriui palankių, teismo išvadų darymo, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatoriaus argumentai nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su BPK reikalavimų laikymusi ir tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Dėl E. E. kasacinio skundo argumentų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo

8. Kasatorius E. E., neginčydamas jo nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą teigdamas, kad teismai nenustatė, kiek smūgių ir į kurią nukentėjusiojo A. S. kūno vietą jis sudavė, taip pat objektyviųjų (veikos) ir subjektyviųjų (tyčios) bendrininkavimo nužudant nukentėjusįjį požymių.

9. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, turi būti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

10.

11. Pagal kasacinio skundo argumentus ir teismų sprendimų turinį teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti teismų priimtų sprendimų pagrįstumu kasatoriaus nurodytais aspektais.

12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje (tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas). Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų, be pačių nuteistųjų, nebuvo, E. E. atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą teismas nustatė remdamasis iš dalies jo paties bei nuteistųjų M. V. ir G. M. duotais parodymais, kuriems patikrinti ištyrė ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos palygino tarpusavyje bei su kitais teisiamajame posėdyje patikrintais bylos įrodymais (įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto išvada, eksperto paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje, ir kt.). Pažymėtina, kad nuteistieji M. V. ir G. M., jau duodami savo pirminius parodymus, aiškino, jog kartu su jais į nukentėjusiojo namo vidų įėjo ir E. E., kuris taip pat naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą (antai G. M., 2016 m. lapkričio 4 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad E. E. spyrė nukentėjusiajam į veidą, taip pat kumščiu trenkė į šoną), ir iš esmės tokias aplinkybes jie patvirtino viso proceso metu. Iš nuteistųjų duotų parodymų visumos matyti, kad visi nuteistieji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, suduodami smūgius ir į svarbias sveikatai bei gyvybei nukentėjusiojo kūno vietas. Pagal BK 24 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). Taigi teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais buvo nustatyta, kad E. E. (kaip ir M. V. bei G. M.) buvo nusikaltimo vykdytojas, nes atliko dalį veiksmų (naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį), priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams.

13. Teismai pripažino, kad bylos duomenys akivaizdžiai rodo, jog nuteistieji iš anksto sutarė dėl veiksmų plano ir jo realizavimo mechanizmo. Nuteistųjų M. V., G. M. ir E. E. susitarimas bendrai nusikalstamai veikti, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo A. S. turtą, panaudojant fizinį smurtą, buvo aptartas iš anksto, jiems vykstant E. E. vairuojamu automobiliu į nusikaltimo padarymo vietą; jie kartu tarėsi, kad, nukentėjusiajam A. S. atidarius duris, G. M., kurio nukentėjusysis nepažinojo, suduos smūgį A. S. ir jį laikys prispaudęs prie žemės, kad šis negalėtų matyti įėjusių vidun E. E. ir M. V., kad M. V. klaus nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad visi nuteistieji sutarė, jog G. M. nukentėjusiajam suduos tokį stiprų smūgį, po kurio jis nugrius ir nebegalės priešintis bei atpažinti E. E. ir M. V. (kurie su liudytoja V. Ž. pas A. S. svečiavosi 2016 m. rugpjūčio pabaigoje), taigi nuteistieji iš anksto sutarė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu smurto pobūdį ir intensyvumą nulems nukentėjusiojo galimybė priešintis. Pažymėtina, kad E. E. pripažino, jog iš anksto buvo tariamasi dėl nukentėjusiojo turto pagrobimo, tai atliekant plėšimo būdu, o tai reiškia, kad užvaldant turtą bus naudojamas fizinis smurtas. Be to, susitarimas bendrai veikti akivaizdus ir iš nuteistųjų konkliudentinių veiksmų, t. y. veiksmų, rodančių, kad jie vieni su kitų neteisėtais veiksmais – smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimu, siekiant išgauti banko kortelės PIN kodą ir užvaldyti jo pinigus bei kitą turtą, – sutinka, jiems pritaria, taip išreikšdami savo tikrąją valią.

14. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į kurias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-423/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-423/2006">2K-423/2006</a>, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017).

16. Nors teismas konstatavo nenustatęs, kad nuteistieji būtų siekę nukentėjusiojo A. S. mirties, tačiau pažymėjo, jog jie dar prieš pradėdami nusikalstamą ketinimą numatė, kad bus suduotas labai stiprus smūgis nukentėjusiajam į galvą, taip sukeliant realų pavojų jo sveikatai ar net gyvybei. Be to, kiekvienas iš nuteistųjų, smūgiuodamas nukentėjusiajam į galvą, šoną (ir kitas kūno vietas), suprato, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei. Fizinio smurto pobūdis (smūgiuota rankomis ir kojomis), intensyvumas (ne mažiau kaip trylika trauminių poveikių, nukentėjusysis buvo mušamas dviem etapais, ilgą laiko tarpą), lokalizacija (krūtinės, galvos, veido sritis) leido daryti išvadą, kad nuteistasis E. E., pats suduodamas smūgius (nustatyta, kad jis smūgiavo nukentėjusiajam į šoną bei į veidą) ir matydamas, kad kiti bendrininkai taip pat suduoda smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (galvą, krūtinę), suvokė, kad šiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę. Bylos medžiagoje nėra jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, kad kuris nors iš nuteistųjų būtų paprieštaravęs naudojamam smurtui ir siekęs jį nutraukti, įkalbinėjęs savanoriškai baigti daromą nusikalstamą veiką ar bent jau kvietęs pagalbą sunkiai sužalotam A. S.. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, nuteistųjų nenoras išvengti sunkesnių padarinių – pagalbos neiškvietimas sunkiai sužalotam ir be sąmonės paliktam nukentėjusiajam – liudija apie netiesioginę tyčią nužudyti.

17. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-580/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-580/2011">2K-580/2011</a>, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017).

18. Pagal teismų praktiką, jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-523/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-523/2009">2K-523/2009</a>, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a> ir kt.). Bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-191/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-191/2008">2K-191/2008</a>, 2K-324/2009, 2K-313/2011, 2K-94/2014).

19. Priešingai nei teigia kasatorius, bylos duomenimis nustatyti visi jo kaltę dalyvavus nužudant patvirtinantys elementai. Nors specialisto išvadoje nustatyta, kad A. S. mirtis įvyko nuo vienu smūgiu padarytų dešinės krūtinės pusės sužalojimų ir dėl jų išsivysčiusių komplikacijų, E. E., suduodamas smūgius nukentėjusiajam A. S. į svarbias gyvybei ir sveikatai vietas – galvą ir šoną – matydamas kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus, sutiko su prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdžiu, suprato naudojamo smurto pavojingumą ir jo padarinius – nukentėjusiojo mirtį – ir nors nenorėjo nukentėjusiojo mirties, tačiau buvo tam abejingas. Taigi, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis E. E. kartu su G. M. ir M. V. prieš nukentėjusįjį smurtavo veikdami bendra tyčia. Panaudoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, nuteistųjų nenoras išvengti sunkesnių padarinių teismų buvo tinkamai įvertinti kaip netiesioginė tyčia nužudyti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su teismų bylos duomenų analize bei surinktais, patikrintais ir įvertintais įrodymais pagrįstomis išvadomis dėl E. E. dalyvavimo ir kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymo.

Dėl M. V. kasacinio skundo argumentų dėl bausmės

21. Kasatorius M. V. nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios visiškai prisipažino bendrininkavęs nužudant, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau jo prisipažinimą teismai įvertino tik formaliai, ir tai prieštarauja BK 59 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatoms. Be to, teismai neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, nesivadovavo teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principais ir jam, palyginus su kitais nuteistaisiais, paskyrė per griežtą galutinę šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

22. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-201/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-201/2007">2K-201/2007</a>, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-412/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. V., duodamas parodymus teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir nenustatė M. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaip ir kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių), o apeliacinės instancijos teismas tokioms išvadoms pritarė. Taigi M. V. parodymai ir elgesys bylos proceso metu negali būti vertinami kaip prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to.

24. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a> ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NzYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-576/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-576/2006">2K-7-576/2006</a>, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>).

25. Pagal bylos aplinkybes ir kasacinio skundo argumentus dėl bausmės skyrimo nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad teismas nesilaikė BK 54, 61 straipsnių reikalavimų ir M. V. paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę. Skirdamas bausmę M. V., pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – (BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai – prie apysunkių, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytas nusikaltimas – prie labai sunkių), nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos neatkuriamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, į nuteistojo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus svetimai nuosavybei, smurto panaudojimą prieš kitus asmenis; tyčinius nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu; ne kartą baustas administracine tvarka; nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio; buvo nusikaltimų iniciatorius, nusikaltimus padarė iš anksto susitaręs su kitais nuteistaisiais; nustatytos trys jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas M. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskyrė penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vieneriais metais viršija šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, ją apėmimo būdu subendrino su už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis. Be to, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrino su ankstesniu 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, galutinę bausmę paskirdamas laisvės atėmimą šešiolikai metų.

26. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad nors nuteistasis M. V. šio baudžiamojo proceso metu sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką, yra dar jauno amžiaus, šios aplinkybės neturi lemiamos įtakos paskirtos bausmės dydžiui ir savaime nesudaro pagrindo jos švelninti. Teisėjų kolegija kitaip vertinti minėtos aplinkybės taip pat neturi pagrindo.

27. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad teismai nesivadovavo teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principais ir jam, palyginti su kitais nuteistaisiais byloje, paskyrė per griežtą bausmę. Pirmosios instancijos teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės dydį atskirai kiekvienam nuteistajam. Teismas pažymėjo, kad G. M., kitaip nei M. V., nebuvo nusikaltimų iniciatorius, dėl to jam paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, subendrinta su 2016 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme – bauda – paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą trylikai metų ir 18 MGL dydžio (677,88 Eur) bauda. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino teigiamai E. E. asmenybę apibūdinančias aplinkybes – jis praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nebuvo nusikaltimų iniciatorius, ir jam paskyrė subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į ankstesnius M. V. teistumus, jo, kaip nusikaltimų iniciatoriaus ir aktyvaus dalyvio, vaidmenį, sunkinančių aplinkybių buvimą, jam paskirtos bausmės dydis nelaikytinas neproporcingu ar iškreipiančiu bausmės paskirtį.

28. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad teismai vertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant nuteistajam M. V. bausmę, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistųjų E. E. ir M. V. kasacinius skundus.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė