Dėl turtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-48-357/2019

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00551-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8;3.3.1.14;

3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

šiaulių apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą ieškinį atsakovui J. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, bei teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo J. R. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. 1621,12 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6294.43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad prieš tai nagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, buvo priteista 1621,12 Eur išmokėtos nedarbingumo išmokos, tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakyta dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos, nors sprendime šis klausimas ir buvo spręstas. Atsižvelgiant į tai, prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1621,12 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patikslintu ieškiniu nurodė, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusią su subjektu, kuris priėmė sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos sumokėjimo sužalotam pareigūnui ir faktiškai išmokėjo pareigūnui 6294,43 Eur. Paaiškino, kad būtent Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento prie LR VRM 2015-06-22 išvada Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigūnui V. G. išmokėti 6006.42 Eur kompensaciją ir Šiaulių apskrities VPK pervedė sužalotam pareigūnui pinigines sumas. Policijos departamentas tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga skiria lėšas piniginei kompensacijai išmokėti (padidina programos sąmatą). Šiaulių apskrities VPK kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiškas biudžetinės įstaigos savininkas Biudžetinių Įstaigų įstatymo prasme ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos ir draudimo išieškojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 10 p., Civilinio kodekso 6.293 str. 3 d., Vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas) 6 punktu, numatančiu, kad policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovas, išmokėjęs policijos pareigūnui piniginę kompensaciją, įgijo teisę reikalauti, jog atsakovas, kuris yra atsakingas už pasekmes, atsiradusias pastarajam sužalojus policijos pareigūną, atlygintų ieškovo patirtą žalą. Šiaulių apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir draudimo išmoką, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y, atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, jog atitinkamas tiek kompensacijos, tiek draudimo išmokos dydis, t. y. 6294.43 Eur (6006,42 Eur kompensacija + 288,01 Eur draudimo išmoka), yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio atsakovo J. R. veiksmais. Paaiškino, kad jau nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad V. G. patyrė žalos, nes jam reikėjo pirkti įtvarą, vaistų. Be to, jis yra krašto apsaugos tarnybos karys savanoris, o patyręs sužalojimą negalėjo eiti tarnybos. Taip pat nurodė, kad V. G. dėl traumos patyrė nuostolių, nes negavo atlyginimo, galimo uždarbio už viršvalandžius. Todėl prašo priteisti V. G. išmokėtą piniginę kompensaciją ir draudimo išmoką ir nuo tos sumos 5 procentų dydžio metinių palūkanų.

2. Atsakovas J. R. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė atlikti išsamią ekspertizę dėl V. G., nurodė, kad jis sužalotas nebuvo, jis jau buvo susižalojęs prieš tą įvykį. J. R. kvietė į policiją telefonu, jam grasino, nes jis yra išaiškinęs ir pridavęs policijai daug,,bravorų“. Ir toliau jam kenkiama, siunčiami milteliai, grasinantys laiškai, pasėliai ir toliau išvažinėjami. L. E. K. sudegino jam bokštelius. Policija nesiima jokių veiksmų. Jis turi liudininkų, kad jam vežant grūdus ant žemės yra primėtoma dėžės vinių. Atliekant jo apklausą pareigūnas V. G. buvo neramus, apklausos metu šokinėjo ant nugaros. Aiškina, kad policijos pareigūnai davė melagingus parodymus, suklastojo dokumentus. Jis nesutinka, kad turi sumokėti žalą, mano, kad dokumentuose yra klastočių. Nori, kad V. G. grąžintų išmokėtus pinigus ir jam dar sumokėtų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat atsakovas nurodė, kad jis turi daug skolų, yra prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. pateikiant patikslintą ieškinį Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas neturi ieškinio reikalavimo teisės, tą teisę turi Policijos Departamentas, nes jis ir išmokėjo pinigus, dabartinis ieškovas tik pervedė pinigus. Šiaulių AVPK pateikdamas ieškinį išsakė savo argumentus dėl reikalavimo teisės, o Policijos Departamentas tik sutiko su ieškinyje nurodytais argumentais. Šiaulių apygardos teismas yra pasisakęs dėl ieškovo tinkamumo. Paaiškino, kad Šiaulių AVPK jei būtų mokėję kompensaciją, tai ir dokumentuose turėjo būti nurodyta, kad mokama kompensacija. Šiuo atveju nurodyta, kad mokamas darbo užmokestis.

3. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM atsiliepimu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu sutinka. Šiaulių apskrities VPK turi teisę reikalauti priteisti regreso tvarka išmokėtas kompensaciją ir draudimo išmoką, nes bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismo 2018-02-27 nutartyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismo išvados padarytos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a>, kurios ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, susijusią su subjektu, kuris priėmė sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos sumokėjimo sužalotam pareigūnui ir faktiškai išmokėjo pareigūnui 6294,43 Eur. Bylos medžiagoje esantis Šiaulių apskrities VPK viršininko 2015-05-27 įsakymo Nr. 40-TE- 611 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ 2 punktas patvirtina faktinę aplinkybę, kad būtent Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymu, o ne vėliau priimta Policijos departamento 2015-06-22 išvada Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl sprendimo priėmimo“ buvo priimtas sprendimas pareigūnui V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją. Šiaulių AVPK, kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiškas biudžetinės įstaigos savininkas Biudžetinių įstaigų įstatymo prasme ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos ir draudimo išieškojimo grindžia Biudžetinių įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 10 p., Civilinio kodekso 6.290 str. 3 d., Vidaus tarnybos statuto 50 str. 11 d., Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, 26 p., Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas) 6 punktu, numatančiu, kad policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad būtent ieškovas Šiaulių AVPK pervedė sužalotam pareigūnui pinigines sumas, Policijos departamentas, tik kaip biudžeto asignavimų valdytojas ir centrinė vidaus reikalų įstaiga, skiria lėšas piniginei kompensacijai išmokėti (padidina programos sąmatą). Sutiko su ieškovo motyvais dėl jo patirtos žalos pobūdžio, kadangi sužalojus asmens sveikatą, asmeniui padaroma ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos, kadangi sveikata yra asmeninė neturtinė vertybė. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnui dėl jam padaryto sužalojimo byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, pagal sužalojimų pobūdį, patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, nepatogumus ir kt., kas turi būti vertinama pinigais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Ieškovui iš atsakovo priteisė 5 procentus metinių palūkanų nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6294,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 6294,43 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteista 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apskrities VPK naudai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ši sprendimo dalis nepanaikinta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimas Šiaulių apskrities VPK naudai jau priteistas, šiuo klausimu teismas nepasisako. Iš 2017-05-12 pateikto ieškinio matyti, kad ieškiniu prašyta priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau sprendime šis klausimas nebuvo išspręstas. CK 6.37 ir 6.210 straipsniai nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteistos sumos – 1621,12 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta keisti ieškovą iš Šiaulių apskrities VPK į Policijos departamentą prie LR VRM, tačiau šalys nebuvo pakeistos. Nustatyta, kad Šiaulių AVPK, prašydamas regreso tvarka priteisti žalą dėl išmokėtų kompensacijos ir draudimo išmokos, vadovavosi Kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 (toliau - Aprašas), kur 6 punkte, nurodyta, jog policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka savo naudai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors nusikalstami veiksmai padaryti 2015-02-17, o įsakymas priimtas 2016-07-05, tačiau Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro priimtame minimo įsakymo 2 punkte numatyta, kad kompensacijų, išmokėtų iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, išieškojimo procedūros atliekamos pagal šiuo įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą. Šiuo atveju, kompensacija išmokėta 2015-07-08, tačiau Šiaulių AVPK laikydamasis aukščiau išdėstytų nuostatų kreipėsi į teismą dėl išmokėtos kompensacijos išieškojimo regreso tvarka. Be to ir Policijos departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)2 punkte nurodyta, kad pavedama Šiaulių apskrities VPK Policijos departamento prie VRM naudai, regreso tvarka išieškoti iš įvykio, kurio metu buvo sužalotas policijos pareigūnas kaltininko išieškoti išmokėtas sumas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK yra tinkamas ieškovas dėl V. G. išmokėtos piniginės kompensacijos ir draudimo išmokos išieškojimo regreso tvarka.

7. Teismas nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog policijos pareigūnui V. G. išmokėta jo septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija) 4.7 punkte numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. nedarbingas buvo 66 dienas, t.y. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22. Vytautui G. P. departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta skirti lėšų kompensacijai išmokėti 6006,42 Eur sumoje, o Šiaulių AVPK viršininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nusprendė V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją, ši 6006,42 Eur suma pervesta V. G..

9. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnas realiai patyrė žalą, kai nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22 buvo nedarbingas. Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (66 dienos), turėjęs įtakos negautoms pajamoms. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. G. nedarbingumo laikotarpiu negalėjo atlikti nei savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigūnas, nei kario savanorio pareigų, kur jis taip pat gauna atlyginimą. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad V. G. kaip kario savanorio vienos dienos tarnybinis atlyginimas 30,22 Eur, bei už tas dienas kai karys savanoris dalyvavo pratybose ir mokymuose ar vykdė tarnybos užduotis mokama 5,4 Eur vienos paros maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Pridėta kovinio rengimo 2015 m. vasario – balandžio mėnesių tvarkaraščiai (baudž. byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xNTAtNDQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-150-446/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-150-446/2015">1-150-446/2015</a>, 1 t., b. l. 122-123). Šiuo požiūriu V. G. patyrė finansinių nuostolių. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra. Vadovaujantis VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-04-21 pranešimu V. G. taip pat buvo išmokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Šiaulių apskrities VPK į VSDFV sąskaitą pervedė 8,39 Eur, t.y. 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos. Ši suma taip pat priteistina iš atsakovo.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovo prašomų priteisti sumų visiškai neginčijo. Jo manymu, jis jokio sužalojimo V. G. nepadarė ir nieko mokėti neturi. Be to argumentavo, jog jo materialinė padėtis sunki, jis turi daug įsiskolinimų ir finansinių įsipareigojimų. Atsakovas į bylą pateikė jo finansinius įsipareigojimus patvirtinančius dokumentus (kredito sutartį, sąskaitas – faktūras, kur matyti patirtos išlaidos, mokėjimo nurodymus dėl kreditų) tačiau nepateikta įrodymų iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo turtinę padėtį: nekilnojamojo turto išrašai, pažymos apie gaunamas pajamas, metinės pajamų deklaracijos, turimą techniką ir pan. Dėl to teismas neturi galimybės spręsti apie atsakovo turinę padėti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo Šiaulių apskrities VPK ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

11.1. Šiaulių apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad ieškovas yra netinkama šalis reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nurodė pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl metinių palūkanų priteisimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir sprendimu ieškinį patenkino visiškai, kas prieštarauja aukštesnės instancijos teismo priimtai nutarčiai.

11.2. Žala, kurios regreso tvarka ieškovas prašo sau, yra ne ieškovo lėšos, bet Policijos departamento prie LR VRM. Tačiau ieškovas pirmosios instancijos teismo pasiūlymus atmetė, nurodydamas, jog jo pozicija kita – ieškovas turi teisę reikšti žalos atlyginimo ieškinį, kaip savarankiškas juridinis asmuo.

11.3. Ieškovas tik žodžiu teisme patvirtino, kad 5005,42 Eur yra kompensacija, nors finansiniuose dokumentuose nurodoma, kad tai darbo užmokestis. Ieškovui negali būti taikomi palankesni reikalavimai, įrodinėjant ieškinį, nei atsakovui. Byloje nėra įrodymų, jog išmokėta 6006,42 Eur yra kompensacija.

11.4. Ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, kad atsakovas nesužalojo pareigūno V. G.. Tai patvirtina pridedama VšĮ Raseinių PSPC pažyma apie dešinės plaštakos traumą ir jos pasekmes.

11.5. Atsakovo turtinė padėtis labai sunki: atsakovas turi įsiskolinimą UAB Agrokoncernui – 44138,37 Eur; Luminor banke turi kreditą – 25000 Eur; turi sutartinę hipoteką. Pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikė šiuos įrodymus, bet teismas to neanalizavo ir nurodė, jog tokios pažymos atsakovo sunkios turtinės padėties neįrodo.

11.6. Atsakovas ginčijo išmokėtą 5006,42 Eur sumą, nes ji nėra kompensacija, tačiau teismas sprendime nurodė, kad atsakovas neginčijo žalos.

12. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities VPK prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Nagrinėjamu atveju pirmojoje stadijoje buvo neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su subjektu, kuris priėmė sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos sumokėjimo sužalotam pareigūnui ir taktiškai išmokėjo pareigūnui šias išmokas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. kompensacija buvo išmokėta remiantis Šiaulių aps. VPK viršininko 2015-05-2/ priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(pakeitimas 2015-07-09 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kompensacijos dydžio), o ne Policijos departamento prie LR VRM. Pagal LR biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį Policijos departamentas prie LR VRM yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kuris tvirtina jai pavaldžių įstaigų programų sąmatas, o programas vykdo Policijos departamentui prie LR VRM pavaldžios įstaigos, kurių vadovai yra atsakingi, jog teisėtai būtų naudojamos ir skirstomos asignavimų lėšos. Šiaulių aps. VPK, kaip atskiras juridinis asmuo, yra savarankiškas biudžetinės įstaigos savininkas, kuris išmokėjo sužalotam pareigūnui pinigines sumas, todėl jis turi ir reikalavimo teisę dėl kompensacijos bei draudimo išmokos išieškojimo iš atsakovo. Be to, Vidaus tarnybos statuto 50 str. 1 1 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016-07-05 įsakymu Nr. 5-V-548 patvirtinto aprašo „Dėl kompensacijų, mokėtinų pareigūno ar kursanto mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais, išmokėjimo ir jų išieškojimo iš žalą padariusio asmens policijos įstaigos, kuri išmokėjo kompensaciją, naudai tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 p. yra įtvirtinta nuostata, kad pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens vidaus reikalų įstaigos, kuri išmokėjo pareigūnui kompensaciją, naudai. Teismų praktikoje teismai taip pat pripažįsta apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų, išmokėjusių kompensacijas ir draudimo išmokas, atgręžtinius reikalavimus į žalą padariusius asmenis.

12.2. Atsakovo neigimas, kad išmokėti 6006,42 Eur yra kompensacija, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Į bylą yra pateikti dokumentai apie kompensacijos išmokėjimą V. G., be to, pats pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo išmokėta piniginė kompensacija už sužalojimą tarnyboje ir niekada negavo 6006,42 Eur dydžio darbo užmokesčio.

12.3. Byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Sužalojus asmenį jam padaroma turtinė ir neturtinė žala. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis J. R. atžvilgiu, yra pateikti pareigūno V. G. kvitai už vaistų, įtvaro įsigijimą po sužalojimo, taip pat pateikti duomenys apie tarnybą Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose, dėl ko jis prarado dalį pajamų. Pareigūnas dėl sužalojimo patyrė fizinį, dvasinį skausmą, nepatogumus, liko sveikatos pakitimų. V. G. teismo posėdžio metu patirtą neturtinę žalą įvertino 4500 Eur. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismas nuosprendyje irgi pripažino, kad V. G. neteisėtais J. R. veiksmais jam padarė turtinę ir neturtinę žalą tokio dydžio kaip gautos kompensacijos suma.

13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto kaltė dėl policijos pareigūno sužalojimo konstatuota 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu. Pareigūnui išmokėtos piniginės lėšos yra kompensacija, kuri apskaičiuota ir įvardinta atitinkamų vidutinių mėnesio darbo užmokesčio suma. Policijos departamento manymu, visus šiuos apelianto keliamus klausimus išsamiai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas bei priėmė pagrįstą bylos faktinėmis aplinkybėmis sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo J. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

16. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė 2017 metų individualios veiklos pajamų deklaracijas. Pažymėtina, kad apeliantas teikdamas apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodo jokių motyvų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti.

17. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas J. R. 2015-11-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2015-02-17, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) PK, 306 tarnybiniame kabinete, tyrėjui V. G. atliekant ikiteisminį tyrimą ir pildant sulaikymo protokolą, spyrė į dešinės kojos blauzdą ir, sugriebęs už dešinės rankos ketvirto piršto, jį suko, dėl ko pareigūnui buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, dešinės rankos pirmame piršte ir dešinės rankos ketvirto piršto vidurinio pirštikaulio lūžimas, t. y. nesunkiai sutrikdyta pareigūno V. G. sveikata. Šiaulių apygardos teismo 2016-02-18 nutartimi atsakovo apeliacinis skundas dėl Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio atmestas. V. G. dėl padaryto sveikatos sužalojimo buvo nedarbingas 66 dienas. 2015-05-14 LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija, remiantis 2015-04-23 Tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio ir pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra.

18. Šiaulių AVPK viršininkas 2015-05-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė išmokėti V. G. kompensaciją. Policijos departamentas 2015-06-22 išvada Nr. (duomenys neskelbtini)pritarė kompensacijos V. G. išmokėjimui ir nutarė išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją. 2015-07-08 mokėjimo nurodymu V. G. buvo pervesti pinigai.

19. VSDFV Šiaulių skyrius 2015-04-21 pranešimu nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis, dėl 2015 m. vasario 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam V. G. apskaičiuota 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Valstybės institucija, kurioje dirba V. G. į VSDFV sąskaitą turi pervesti 8,39 Eur, t.y. 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos. V. G. išmokėta 279,62 Eur draudimo išmoka, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl socialinės išmokos pervesta 3 procentai išmokėtos sumos, t.y. 8,39 Eur.

20. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu priteista 1621,42 Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apskrities VPK naudai. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMC0zNzIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-110-372/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-110-372/2018">e2A-110-372/2018</a> ši sprendimo dalis nepanaikinta.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas neturi teisės teikti šio ieškininio reikalavimo, nes yra netinkama šalis šiam reikalavimui reikšti. Žala, kurios regreso tvarka ieškovas prašo sau, yra ne ieškovo lėšos, bet Policijos departamento prie LR VRM. Be to, Šiaulių apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje civilinėje byloje, nurodydamas, kad ieškovas yra netinkama šalis reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDItNjk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102-695/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102-695/2015">3K-3-102-695/2015</a>; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a>).

23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad byloje neteisingai nustatyta faktinė aplinkybė, susijusi su subjektu, kuris priėmė sprendimą dėl kompensacijos ir draudimo išmokos sumokėjimo sužalotam pareigūnui ir faktiškai išmokėjo pareigūnui šias išmokas. V. G. kompensacija buvo išmokėta remiantis Šiaulių aps. VPK viršininko 2015-05-2/ priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)(pakeitimas 2015-07-09 Nr. (duomenys neskelbtini)dėl kompensacijos dydžio), o ne Policijos departamento prie LR VRM. Pagal LR biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį Policijos departamentas prie LR VRM yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kuris tvirtina jai pavaldžių įstaigų programų sąmatas, o programas vykdo Policijos departamentui prie LR VRM pavaldžios įstaigos, kurių vadovai yra atsakingi, jog teisėtai būtų naudojamos ir skirstomos asignavimų lėšos. Trečiasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM ieškovo nurodytoms aplinkybėms pritarė. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pasiūlius keisti ieškovą iš Šiaulių apskrities VPK į Policijos departamentą prie LR VRM, pastarasis to nepageidavo. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus padarė skirtingas išvadas nei Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTExMC0zNzIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-110-372/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-110-372/2018">e2A-110-372/2018</a>. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neprieštarauja aukščiau nurodytai kasacinio teismo praktikai.

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybė, pripažindama atitinkamų kategorijų valstybės pareigūnų tarnybos pobūdžio nulemtą potencialų pavojų jiems, taip pat įvertindama tai, kad gera pareigūnų sveikatos būklė yra būtina sąlyga tinkamam jų pareigų, turinčių neabejotiną svarbą visuomenei, vykdymui, įsipareigojo nurodytų kategorijų pareigūnams suteikti papildomą (palyginti su kitais asmenimis) sveikatos ir gyvybės draudimo valstybės biudžeto lėšomis apsaugą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų tikslus ir paskirtį, darytina išvada, kad jose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Tokios pozicijos kasacinis teismas nuosekliai laikėsi ir pirmiau nagrinėtose bylose, nurodydamas, kad dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2014">3K-3-291/2014</a>).

25. Taigi nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

26. Apeliantas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog yra išmokėta 6006,42 Eur kompensacija. Apelianto manymu, ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, kad atsakovas nesužalojo pareigūno V. G.. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

27. Pažymėtina, kad apeliantas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, atlygintos pareigūnui žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum). Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2013">3K-3-134/2013</a>; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-291/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-291/2014">3K-3-291/2014</a>).

29. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. CK 6.283 straipsnyje nustatytas žalos asmeniui, atsirandančios dėl sveikatos sužalojimo, turinys, nurodant, kad prievolė atlyginti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimu padarytą žalą reiškia atsakingo už ją asmens pareigą atlyginti visus sužaloto asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas; neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-695/2017">3K-3-133-695/2017</a>, 23 punktas).

30. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip jau minėta, nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1V-125 (2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1V-206 redakcija) 4.7 punkte numatyta, kad pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju, kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 66 iki 74 dienų, išmokama 7 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

32. Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. G. nedarbingas buvo 66 dienas, t.y. nuo 2015-02-18 iki 2015-04-22. V. G. P. departamento 2016-06-22 išvadoje dėl sprendimo priėmimo Nr. (duomenys neskelbtini)numatyta skirti lėšų kompensacijai išmokėti 6006,42 Eur, o Šiaulių AVPK viršininkas 2015-07-09 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)nusprendė V. G. išmokėti 6006,42 Eur kompensaciją, ši 6006,42 Eur suma pervesta V. G.. Iš viso V. G. išmokėta jo septynių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka. Vadovaujantis VSDFV Šiaulių skyriaus 2015-04-21 pranešimu, V. G. taip pat buvo išmokėta 279,62 Eur dydžio draudimo suma. Šiaulių apskrities VPK į VSDFV sąskaitą pervedė 8,39 Eur, t.y. 3 procentus išmokėtinos draudimo sumos.

33. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos šios bylos aplinkybės – pareigūno sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (66 dienos), turėjęs įtakos negautoms pajamoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad V. G. nedarbingumo laikotarpiu negalėjo atlikti nei savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigūnas, nei kario savanorio pareigų, kur jis taip pat gauna atlyginimą, tarp 2015-02-17 fizinio veiksnio pareigūno V. G. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, V. G. likę pakitimai: dešinės rankos IV piršto dalinė kontraktūra, pagrįstai sprendė, kad V. G. patyrė finansinių nuostolių.

34. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad į bylą yra pateikti dokumentai apie kompensacijos išmokėjimą V. G., be to, pats pareigūnas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jam buvo išmokėta piniginė kompensacija už sužalojimą tarnyboje ir niekada negavo 6006,42 Eur dydžio darbo užmokesčio. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis J. R. atžvilgiu, yra pateikti pareigūno V. G. kvitai už vaistų, įtvaro įsigijimą po sužalojimo, taip pat pateikti duomenys apie tarnybą Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgose, dėl ko jis prarado dalį pajamų. Pareigūnas dėl sužalojimo patyrė fizinį, dvasinį skausmą, nepatogumus, liko sveikatos pakitimų. V. G. teismo posėdžio metu patirtą neturtinę žalą įvertino 4500 Eur.

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo į bylą pateikti jo finansinius įsipareigojimus patvirtinantys dokumentai (kredito sutartis, sąskaitos – faktūros, iš kurių matyti patirtos išlaidos, mokėjimo nurodymai dėl kreditų) nėra pakankami įrodymai spręsti apie atsakovo sunkią turtinę padėtį.

36. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

37. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai

Rasa Bartašienė

Irena Stasiūnienė

Egidijus