Dėl 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr. l 134 punkto, pasirašytos Šiaulių m. savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento

Civilinė byla Nr. 2A-96-372/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09721-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;

2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.;

3.3.1.18.3.; 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutė Simonaitienė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1500-1028/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį atsakovams UAB „Šiaulių būstas“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr. l 134 punkto, pasirašytos Šiaulių m. savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“, pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Talša“ kreipėsi į teismą, prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įrengtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties Priedo Nr.1 134 punktą, pasirašytos Šiaulių miesto ir UAB „Ūkvedys“, kuriuo UAB „Ūkvedys“ buvo perduotas eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutis gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

2. Ieškovė nurodė, kad jos vadovui apie šį dokumentą tapo žinoma tik 2017-09-20. Namo paskirtis yra administracinė, ieškovė nuosavybės teise valdo 50 patalpų. Kaip bendrasavininkė valdo 763/1045 dalis ir turi 50 balsų, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą. Administracinės paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorius nėra skiriamas. Apie administratoriaus skyrimą ieškovei bei kitiems savininkams nebuvo pranešta.

3. Nuo 1993-05-10, t. y. nuo jo įsigijimo, ieškovė pati vykdė namo bendrosios nuosavybės administravimą, techninę priežiūrą, bendro naudojimo objektų atnaujinimą, mokėjo už komunalines ir kitas paslaugas. Ji verčiasi, be kita ko, statybos veikla, todėl savo lėšomis remontavo bendro naudojimo laiptinę, įstatė lauko duris, suremontavo fasadą. Žiemą valo stogą, kasa sniegą. Ieškovė mano, kad ji turi teisę ginčyti atsakovų sudarytą sandorį, kuris pažeidžia jos teises.

4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu. Pažymėjo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas kaip administracinis su gyvenamaisiais pastatais, taigi, pastato paskirtis yra mišri, komercines patalpas nuosavybės teise turintys savininkai privalo savo nuosavybe naudotis nepažeisdami kitų bendrasavininkių teisių. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti tinkamai, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bei apmokėti išlaidas, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, bei vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ gyvenamųjų patalpų naudojimas ir priežiūra 10 punktu, butų eksploatavimo organizacijos privalo užtikrinti, kad nuolat veiktų gyvenamojo namo inžinerinės sistemos ir įrenginiai, kasmet parengti juos žiemai, tinkamai prižiūrėti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vietas ir reikalauti iš nuomininkų, kad jie vykdytų nuomos sutarties sąlygas; 11 punktu, namo aplinkos elementus bei įrenginius eksploatuoja ir remontuoja pastato savininkas arba pastatų eksploatuojanti organizacija.

6. Buto, taip pat ir negyvenamųjų patalpų savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. Tuo vadovaudamasi Šiaulių miesto valdyba 1998 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros“, atsižvelgdama į gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros tipinės sutarties formą, įgaliojo Šiaulių miesto savivaldybės administratorių pasirašyti minėtą sutartį. Tuo pagrindu namui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti ir prižiūrėti buvo paskirta UAB „Ūkvedys“.

7. 1998 m. lapkričio mėnesį dar negaliojo naujai priimtas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), įsigaliojęs 2001 m. liepos 1 d., kurio 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kilų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai).

8. Asmuo privalo būti aktyvus ir laiku ginti savo pažeistas teises. Asmens valia, kai per įstatymu apibrėžtą laikotarpį nesikreipiama teisminės gynybos, reiškia, kad jis arba atsisako ginti savo subjektinę teisę, arba iš viso nemato jokio savo teisės pažeidimo. Taigi šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, ir antra – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų, užkirsti kelią potencialiam bylinėjimuisi ateityje neribotą laiką.

9. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ nesutiko su ieškiniu. Atsakovė taip pat nesutinka, kad administracinės paskirties pastatams 1998 metais administratorius nebuvo skiriamas. Pirmiausia dalis pastato sutarties sudarymo dienai buvo butai, kurių paskirtis gyvenamoji, be to nėra duomenų, kokios paskirties patalpa sutarties sudarymo dienai buvo priklausanti tretiesiems asmenims K. P. ir I. G.. Be to, Šiaulių miesto savivaldybei priklauso dalis patalpų kartu su atsakove, todėl ji, sudarydama sutartį, išreiškė ir savo valią bei dalies kilų patalpų savininkų (butų), kurie neišreiškė valios įkurti savininkų bendriją tam, kad vykdytų pastato (duomenys neskelbtini) eksploatavimą ir priežiūrą.

10. Ginčijama sutartis sudaryta 1998-11-10, iki 2001-07-01 galiojo CK, kurio tryliktas skirsnis reglamentavo bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimą. Paminėtina, kad pagal CK 123 straipsnį (red. 1964 m.) bendroji dalinė nuosavybė valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.

11. Ieškovė nurodė, kad vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administravimą. Anksčiau teisės normos reglamentavo, kas gali teikti pastatų administravimo paslaugas, tos įmonės turėjo būti įtrauktos į administravimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašus. Ieškovė nebuvo į tokį sąrašą įtraukta. Ieškovė neturėjo teisės pati, remdamasis turima nuosavybės dalimi, priskirti sau viso daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) eksploatavimo ir priežiūros viso namo savininku vardu.

12. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ įsitikinusi, kad šioje byloje yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl jau vien šiuo pagrindu ieškovės pareikštas ieškinys turi būti atmestas. UAB „Šiaulių būstas“ teisme prašo laikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškovės UAB „Talša“ ieškinys buvo atmestas. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui bei nesant pagrindo šį terminą atnaujinti.

14. Teismas pripažino, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad apie situaciją ieškovei buvo žinoma jau anksčiau. Nurodytas klausimas jau buvo kilęs Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDAwLTc3Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2000-776/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2000-776/2014">2-2000-776/2014</a>, kurioje 2014-07-01 priimtas sprendimas. Ieškinys šioje byloje pateiktas 2014-02-07, ieškovės atsiliepimas – 2014-03-17. Šioje byloje UAB „Talša“ ir UAB „Šiaulių būstas“ bylinėjosi dėl administravimo išlaidų priteisimo ir teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Šiaulių miesto savivaldybė į šią bylą pateikė raštą, kuriame nurodyta ir ginčijama sutartis, ir aplinkybė, kad buvo paskirtas administratorius ginčo namui. Nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, taip pat nesiimta jokių veiksmų ginčyti administratoriaus skyrimą iki pat 2017-12-14, kada teisme gautas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys.

15. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, jau minėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDAwLTc3Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2000-776/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2000-776/2014">2-2000-776/2014</a> UAB „Talša“ 2014-03-17 pateiktame atsiliepime nurodyta, jog nei vienas namo patalpų savininkas negavo jokios informacijos apie tai, kad keičiamas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorius. Iš tokios formuluotės galima daryti išvadą, kad UAB „Talša“ nesistebi, jog administratorius apskritai paskirtas, bet tik nurodo, kad nebuvo informuota, jog administratorius pasikeitė. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad UAB „Talša“ 2013-03-08 paštu iš UAB „Šiaulių būstas“ gavo Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros. Iš atsiliepimo priedų matyti, kad 2013 m. balandžio-liepos mėnesiais taip pat buvo siųstos ir pretenzijos dėl įsiskolinimo, raštas, kuriame nurodytas administravimo pagrindas – 2002-05-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 141. Taigi, apie paskirtą administratorių UAB „Talša“ buvo žinoma ir 2013-03-08.

16. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija matyti, kad ginčo namo turto administravimo faktas registre buvo įregistruotas nuo 2004-10-29, administratoriumi įregistruotas UAB „Ūkvedys“. Šiame įraše nurodytas ir įregistravimo pagrindas – 2002-05-20 savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 141. Išrašo 4.6 punkte yra nurodytas turtas, kuris iki 2005-04-25 priklausė UAB „Orasta“. 2005-04-25 šį turtą įsigijo UAB „Talša“ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Sudarant nekilnojamojo turto sandorį pas notarą, Nekilnojamojo turto registro pažymos yra būtinos, todėl ieškovė UAB „Talša“, įsigydama naują turto vienetą, negalėjo nesužinoti registre įregistruoto juridinio fakto apie turto administravimą, kadangi toks faktas paprastai nurodomas ir pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip vienas iš būtinų duomenų apie turtą elementų. Taip pat iš teismui pateikto VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018-06-11 rašto matyti, kad UAB „Talša“ 2005-04-12 pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į dalį ginčo pastato, buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo bet kuriuo atveju privalo domėtis savo turto teisine būkle, ypač kai UAB „Talša“ pirko tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir gavo atitinkamą pažymėjimą iš Nekilnojamojo turto registro.

17. Ieškovės elgesys rodo, kad ji tuo metu iš esmės nelaikė, jog ginčijama sutartis pažeidžia jos teises. Šios aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, protingu laikotarpiu nesiėmė veiksmų ginčyti sutartį, šiuo metu nuo 1998-11-10 sutarties sudarymo yra praėję beveik 20 metų, dėl ko sudėtinga ir galimai neįmanoma apskritai nustatyti visas svarbias faktines aplinkybes, egzistavusias 1998 metais. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti. Priešingas sprendimas pažeistų teisinių santykių stabilumą ir negali būti pagrįstas viešuoju interesu bei poreikiu ginti kokias nors vertingas tam tikras teises. UAB „Šiaulių būstas“ šiuo metu ginčo namo nebeadministruoja, administravimas nutrūkęs tiek dėl suėjusio administratoriaus skyrimo termino, tiek dėl to, kad UAB „Talša“ 2015-09-11 įregistravo jungtinės veiklos sutartį namo administravimui. Ši sutartis ginčijama teisme dėl procedūrinių pažeidimų (Šiaulių apygardos teisme sprendimas dar nepriimtas), tačiau net jei ir būtų pripažinta negaliojančia, ji su bendrasavininkiais gali būti sudaroma iš naujo, laikantis teisės normų reikalavimų. Taigi, 1998-11-10 sutartis ieškovės atžvilgiu nebegalioja ir naujų teisinių pasekmių namo administravimo nustatymo klausimu nebesukels.

III. Apeliacinio skundo argumentai

18. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, ieškovė (apeliantė) prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliantė nurodė tokius argumentus:

18.1. UAB „Ūkvedys“ niekuomet nevykdė 1998 m. lapkričio 10 d. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties ir priedo Nr. 1, kuriuo buvo perduotas eksploatuoti ir aptarnauti daugiabutis gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), pasirašytos Šiaulių m. savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“ (šiuo metu – UAB „Šiaulių būstas“). UAB „Ūkvedys“ ir UAB „Šiaulių būstas“ nebuvo pelno nesiekianti butų eksploatavimo įmonė.

18.2. Pagal 2002 m. gegužės 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimą dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo Nr. 141, UAB „Šiaulių būstas“ galėjo būti tik trijų gyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas kv. m. 158,41, esančių pastate (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriumi (minimos gyvenamosios patalpos priklauso M. Š., V. K., E. N. ir D. N.).

18.3. Apie bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus skyrimo procedūras 1998 m. ieškovei ir kitiems savininkams nei prieš skiriant, nei paskyrus administratorių nebuvo pranešta. Jog UAB „Ūkvedys“ suvokė, kad yra saistoma tam tikrų administratoriaus skyrimo procedūrų, matoma iš UAB „Ūkvedys“ pateiktų 2002 m. administratoriaus dalies objektams skyrimo procedūras patvirtinančių dokumentų (protokolo, tomas 1, b. l. 122, sąrašo, tomas 1, b. l. 123) (šioje byloje ginčo dėl 2002 m. atliktų veiksmų nėra, nes 2002 m. administratorius nebuvo skiriamas UAB „Talša“ valdomoms patalpoms).

18.4. Administracinės paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai administratorius nėra skiriamas. Tai patvirtina ir teismų praktika. Kadangi administracinės paskirties pastatui negalėjo būti paskirtas administratorius, tai iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus nori oritum).

18.5. 1998-07-01 galiojo Lietuvos Respublikos butų kodeksas (toliau – Butų kodeksas), kuris nustatė, kas yra butų fondas ir kaip jis eksploatuojamas. Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) (redakcija galiojusi, nuo 1997-10-30) 6 straipsnio 3 dalis numatė, kad savivaldybių gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti steigiamos pelno nesiekiančios butų eksploatavimo įmonės. Ieškovės nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovė, ieškinyje išdėsčiusi ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą.

18.6. Kai UAB „Šiaulių būstas“ užsimanė administruoti (rinkti pinigus iš pastato savininkų už tariamą administravimo paslaugą nuo atitinkamai nuosavybes teise turimo pastato ploto), nesiaiškindama toliau tokių norų pagrįstumo, apeliantė ėmėsi priemonių tokiems UAB „Šiaulių būstas“ norams užkirsti kelią, konkrečiai 2015-09-11 sudarė jungtinės veiklos sutartį namo administravimui, kurią įregistravo ir pagal kurią nei iš vieno bendrasavininko nerinko jokių mokesčių už pastato administravimą. Tačiau UAB „Šiaulių būstas“, siekdama ir toliau rinkti mokestį už pastato administravimą, kurį rinko neatsižvelgdama į kokius nors atliekamus darbus, o pagal kiekvieno savininko turimo turto ploto kvadratūrą pastate, iniciavo civilinį procesą ir galiausiai 2018 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTAtMTAzMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-890-1031/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-890-1031/2018">2-890-1031/2018</a> nusprendė atnaujinti ieškinio terminą, pripažinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą 2015 m. rugsėjo 11 d. neįvykusiu, šio susirinkimo protokolą 2015 m. rugsėjo 11 d. Nr. 001 pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 11 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl procedūrinių pažeidimų.

18.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė mano, kad be pagrindo sumokėta suma turi būti grąžinta.

19. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius argumentus:

19.1. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo, kuris vadovavosi VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018-06-21 raštu, nuomone. Minėtame rašte nurodyta, kad pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė, ji nuo 1998-10-19 nesikeitė. Kadangi nustatyta, jog pastato paskirtis aktualiu laikotarpiu nesikeitė, matyti, kad pastatas nėra išimtinai administracinis, nors jo pagrindinė paskirtis ir tokia, jame esantys butai taip pat teisiškai registruoti. Registrų duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčijami, todėl ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad ji įsigijo administracinį pastatą, vertintini kaip nepakankamai išsamiai įvardinti dokumente, kadangi iš bylos dokumentų matyti, kad butai ginčo pastate egzistavo visada.

19.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris bylos nagrinėjimo metu vadovavosi ginčui aktualiais teisės aktais, kurie reglamentavo kiekvieno iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių prievoles tretiesiems asmenims, susijusias su bendru turtu, taip pat privalomą dalyvavimą išlaidose, daromose jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams sumokėti.

19.3. Teismas vadovavosi nuo 1997-07-09 iki 2000-09-15 galiojusia Statybų įstatymo 15 str. 1, 2 d. redakcija, kurioje buvo nustatyta, kad statinių naudotojai yra statinių savininkai, nuomininkai bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, įgiję teisę naudotis statiniu; naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, tinkamai jį prižiūrėti, prireikus jį remontuoti. Taigi, įstatymas įpareigojo rūpintis ne tik savo nuosavybe pastate, bet ir pastatu bendrai. Nuo 2001-07-01 galiojančio CK 4.84 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

19.4. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris iš pateiktų byloje duomenų ir paaiškinimų, darė išvadą, kad savivaldybė turėjo teisę tiek 1998 m., tiek 2002 m., esant atitinkamoms sąlygoms, skirti (duomenys neskelbtini) namo administratorių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šiame name buvo įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Nesutiko su apeliantės nuomone, kad ji, kurios viena iš veiklos sričių – statybų veikla, gali vykdyti viso pastato administravimą ir priežiūrą, neatsižvelgdama į tuo metu galiojančius įstatymus bei kitų pastato savininkų nuomonę. Apeliantė nepateikė byloje duomenų ir įrodymų, kad turėjo įstatymų tam suteiktą teisę ir bendraturčių sutikimus. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo dėl pačios atsakovės atliktų namo priežiūros darbų, jog nekilnojamojo turto savininkui nedraudžiama savo lėšomis gerinti turto būklės. Atsakovės nuomone, apeliantės argumentai dėl ginčo sutarties sužinojimo akivaizdžiai prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovės nuomone, aptarti apeliantės argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, todėl atmestini.

19.5. Tiek ginčui aktualūs įstatymai dėl nuosavybės, tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nuosavybės turėtojams sukuria tam tikras teises ir pareigas.

19.6. Apeliantės teiginys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas) (redakcija galiojusi, nuo 1997-10-30) 6 straipsnio 3 dalimi, kuria savivaldybių gyvenamosioms patalpoms eksploatuoti steigiamos pelno nesiekiančios butų eksploatavimo įmonės, toks apeliantės įstatymo aiškinimas neteisingas ir siauras. Svarbu atsižvelgti į minėto 6 straipsnio 1 dalį, kuria nurodoma, kas sudaro savivaldybės gyvenamąsias patalpas, savivaldybės gyvenamosios patalpos yra jų teritorijoje esantys gyvenamieji namai, butai, pastatyti iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų ar kitaip įsigyti. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad butai nuosavybės teise priklausė skirtingiems savininkams.

19.7. Apeliantė pateikė nuomonę, kad teismas rėmėsi fantazijomis, savo sprendime pasiremdamas Registrų centro raštu, iš kurio matyti, kad apeliantė 2015 m. teikė prašymą Registrų centrui įregistruoti nekilnojamojo turto dalį ginčo pastate. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad Registrų centre įrašas apie administravimo faktą egzistuoja, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimą informaciją. Nesutiktina su apeliantės pateiktu dokumentu, kaip analogišku, kuris buvo išduotas apeliantei; taip pat pastebėtina, kad šio dokumento apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teisme, kai tokią teisę turėjo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė minėto dokumento neturi ir nežino, ar jį turėjo, akcentuotina, kad savo turimų dokumentų nesaugo ilgą laiką; tokiu atveju, įstatymų leidėjas ne veltui nustato ieškinio senaties terminą, nes tai apsunkina šalių galimybes pateikti bylai reikšmingus dokumentus.

19.8. Apeliantė pakartotinai teigia, kad iki 2017-09-20 apie ginčo sutartį nežinojusi. Tokia apeliantės nurodyta aplinkybė teismo įvertintina kritiškai. Teismo nuomone, apeliantės darbuotojo formalus raštas vadovui objektyviai tikrai neįrodo tokios aplinkybės. Priešingai, byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad apie situaciją apeliantei buvo žinoma jau anksčiau. Teismas pažymėjo, kad nurodytas klausimas jau buvo kilęs Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDAwLTc3Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2000-776/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2000-776/2014">2-2000-776/2014</a>, kurioje 2014-07-01 priimtas sprendimas. Ieškinys šioje byloje pateiktas 2014-02-07, apeliantės atsiliepimas – 2014-03-17. Šioje byloje apeliantė ir UAB „Šiaulių būstas“ bylinėjosi dėl administravimo išlaidų priteisimo ir teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybė į šią bylą pateikė raštą, kuriame nurodyta ir ginčijama sutartis ir aplinkybė, kad buvo paskirtas administratorius ginčo namui. Taigi, iš esmės apie UAB „Šiaulių būstas“, kaip administratorės, pretenzijas apeliantei buvo žinoma jau nuo atsiliepimo toje byloje pateikimo, t. y. 2014-03-17. Nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, taip pat nesiimta jokių veiksmų ginčyti administratorės skyrimo iki pat 2017-12-14, kada teisme gautas šioje byloje nagrinėjamas ieškinys.

19.9. Byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad apeliantė apie administratoriaus paskyrimą žinojo ir dar anksčiau. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, jau minėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDAwLTc3Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2000-776/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2000-776/2014">2-2000-776/2014</a> UAB „Talša“ 2014-03-17 pateiktame atsiliepime nurodyta, jog nei vienas namo savininkas negavo jokios informacijos apie tai, kad keičiamas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratorius. Iš tokios formuluotės galima daryti išvadą, kad UAB „Talša“ nesistebi, jog administratorius apskritai paskirtas, bet tik nurodo, kad nebuvo informuota, jog administratorius pasikeitė. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad UAB „Talša“ 2013-03-08 paštu iš UAB „Šiaulių būstas“ gavo Administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teiktos apmokėjimui PVM sąskaitos faktūros. Iš atsiliepimo priedų matyti, kad 2013 m. balandžio-liepos mėnesiais taip pat buvo siųstos ir pretenzijos dėl įsiskolinimo, raštas, kuriame nurodytas administravimo pagrindas – 2002-05-20 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 141. Taigi, apie paskirtą administratorę UAB „Talša“ buvo žinoma ir 2013-03-08.

19.10. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla N. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04OTAtMTAzMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-890-1031/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-890-1031/2018">2-890-1031/2018</a>, kurią mini pati apeliantė savo apeliaciniame skunde ir nurodo, kad nesutikdama su paskirtu namo administravimu, 2015 m. norėdama ginčo namui sudaryti jungtinės veiklos sutartį, organizavo susirinkimą, kurio metu buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis ir ji buvo įregistruota. Svarbu pastebėti, kad jungtinės veikos sutartis buvo pasirašyta 2015-09-11, o Registrų centrui pateikta beveik po 2 metų, t. y. Registrų centre buvo įregistruota tik 2017-03-06, apie kurią dalis butų ir kitų patalpų savininkų nežinojo. Sužinoję, savo pažeistas teises gynė teisme, minėta sutartis teismo buvo pripažinta negaliojančia dėl procedūrinių pažeidimų. Kaip matyti, apeliantės teiginys, kad ji apie paskirtą namo administravimą sužinojo tik 2017-09-20 yra melagingas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių.

19.11. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esantį Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija, iš kurio matyti, kad ginčo namo turto administravimo faktas registre buvo įregistruotas nuo 2004-10-29, administratore įregistruota UAB „Ūkvedys“. Šiame įraše nurodytas ir įregistravimo pagrindas – 2002-05-20 savivaldybės valdybos sprendimas Nr. 141, išrašo 4.6 punkte yra nurodytas turtas, kuris iki 2005-04-25 priklausė UAB „Orasta“. 2005-04-25 šį turtą įsigijo apeliantė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, sudarydama nekilnojamojo turto sandorį pas notarą. Tokiu atveju Nekilnojamojo turto registro pažymos yra būtinos, todėl apeliantė, įsigydama naują turto vienetą, negalėjo nesužinoti registre įregistruoto juridinio fakto apie turto administravimą, kadangi toks faktas paprastai nurodomas ir pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip vienas iš būtinų duomenų apie turtą elementų. Taip pat iš teismui pateikto VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2018-06-11 rašto matyti, kad UAB „Talša“ 2005-04-12 pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į dalį ginčo pastato, buvo išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė sutinka su teismo nuomone, kad apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo bet kuriuo atveju privalo domėtis savo turto teisine būkle, ypač kai apeliantė pirko tam tikrą nekilnojamąjį turtą ir gavo atitinkamą pažymėjimą iš Nekilnojamojo turto registro.

20. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ prašo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo tokius argumentus:

20.1. Ieškovė apeliaciniam skunde nurodo, kad nuo 1993-05-10 vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administravimą. Anksčiau teisės normos reglamentavo, kas gali teikti pastatų administravimo paslaugas, taip pat tos įmonės turėjo būti įtrauktos į administravimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašus, atitinkamos savivaldybės teritorijoje, taip pat turėti atestatą daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus paslaugoms teikti. Turimais duomenimis, ieškovė niekada nebuvo įtraukta į Šiaulių miesto savivaldybės pastatų administravimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašą, taip pat galimai niekada neturėjo ir atestato daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus paslaugoms teikti. Taip pat iki 2017-05-14 ieškovė neteikė ir nebuvo paskirta teikti daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriaus paslaugų pastatui, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl šių paslaugų negalėjo ir teikti. Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės apie bendrosios nuosavybės administravimą tėra deklaratyvūs teiginiai, nepatvirtinti jokiais įrodymais ir prieštarauja faktinėms aplinkybės, nes pastatui (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas nuo 1998-11-10 iki 2017-05-14 teikė atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), tam turėdama teisinį pagrindą (1998-11-10 sutartis, 2002-05-20 Šiaulių miesto savivaldybės valdybos sprendimas Nr.141), būtiną atestatą, kai jis buvo tam tikru laikotarpiu būtinas.

20.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Talša“ nuo 1993 metų turi nuosavybės teise pastate (duomenys neskelbtini), 70 patalpų, kurių bendras plotas 667,04 m2. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ atkreipia dėmesį, kad joks norminis aktas nenumato, kad balsų skaičius būtų siejamas su pastato dalių valdymu. Apie tai, kiek būtų ir kitų patalpų buvo registruota pastate (duomenys neskelbtini) 1998-11-10 ieškovė nėra pateikusi. Šiuo metu pastate adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre yra registruoti 5 nekilnojamojo turto objektai, tai yra trys butai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), vienas objektas negyvenamoji patalpa – kabinetas, patalpa Nr.12, pagrindinė paskirtis administracinė, ir ieškovei (apeliantei) UAB „Talša“ kartu su Šiaulių miesto savivaldybe registruota viena patalpa – pastatas - administracinis su gyvenamaisiais butais, pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčo namui administratorius negali būti paskirtas apskritai.

20.3. Atsižvelgęs į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybė turėjo teisę tiek 1998 m., tiek 2002 m., esant atitinkamoms sąlygoms, skirti (duomenys neskelbtini) namo administratorių, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad šiame name buvo įkurta daugiabučių namų savininkų bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis.

20.4. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ yra administratorė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šiam pastatui nustatytas turto administravimas nuo 2002-05-20, šis faktas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ įrašas galiojo nuo 2004-10-29 iki 2017-03-06 d. (1 t., b. l. 84). Šie duomenys buvo viešai prieinami, todėl ieškovė su jais galėjo susipažinti. Taip pat laikydama, kad sudaryta sutartis pažeidžia jos teises, galėjo jas ginti nepraleisdama ieškinio senaties termino.

20.5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinio senaties terminas ieškovės yra praleistas bei šalių prašymu pagrįstai taikė ieškinio senatį. Byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad apie ginčo situaciją ieškovei (apeliantei) buvo žinoma jau anksčiau.

20.6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Šiaulių miesto valdyba 1998 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 449 „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros“, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, miesto Tarybos 1998 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 148 ir atsižvelgdama į Savivaldybės turto privatizavimo komisijos 1998 m. spalio 8 d. protokolą Nr. 21, nusprendė patvirtinti 1 punktu – gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos eksploatavimo ir priežiūros tipinę sutarties formą, 2 punktu – įgaliojo Šiaulių miesto savivaldybės administratorių pasirašyti daugiabučių gyvenamųjų namų eksploatavimo ir priežiūros sutartis su UAB „Mūsų butas“, UAB „Ūkvedys“, UAB „Atidumas“, UAB „Šiaulių namų valda“, UAB „Paskirtis“, UAB „Apkaba“, UAB „Bendrabutis“.

23. 1998 m. lapkričio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybė ir UAB „Ūkvedys“ sudarė Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartį, kuria pavedė UAB „Ūkvedys“ eksploatuoti ir prižiūrėti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose neįkurtos savininkų bendrijos. Sutarties 1 priede nurodyta, kuriuos namus eksploatuoja ir aptarnauja UAB „Ūkvedys“, 134 punktu – (duomenys neskelbtini), miesto valdybos 1998 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 449 pagrindu buvo pasirašyta sutartis. 1998 m. lapkričio 11 d. sutartimi dėl daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros, buvo pavesta UAB „Ūkvedys“ eksploatuoti ir prižiūrėti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose neįkurtos savininkų bendrijos. Sutartis sudaryta teisėtai ir laikantis imperatyvių įstatymo normų. Šiaulių miesto valdyba neturėjo prievolės informuoti kiekvieno būsto savininko apie paskirtą namą eksploatuojančią ir komunalines paslaugas teikiančią įmonę.

Dėl ginčo esmės

24. Esminis ginčas yra kilęs dėl to, kada apeliantei tapo žinoma, kad jai priklausančio namo (duomenys neskelbtini) dalį administravo UAB „Šiaulių būstas“. Kolegija visiškai pripažįsta, kad šis faktas tapo žinomas ne vėliau kaip 2005-04-25, kai apeliantė įsigijo šį turtą, kartu gavusi galimybę susipažinti su pastato registrų duomenimis.

25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Akcentuotina, kad nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>).

27. Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo ieškovės reikalavimą dėl ieškinio senaties atnaujinimo ir pagrįstai jį atmetė. Ieškovė nėra fizinis asmuo, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad apie jos galimai pažeistas teises jai tapo žinoma tik tada, kai ieškovės vadovas sužinojo apie įmonės pastato administravimą UAB „Šiaulių būstas“ (pradinis administratorius – UAB „Ūkvedys“). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad daugiabutis namas (duomenys neskelbtini) buvo administruojamas Šiaulių miesto savivaldybės skirto administratoriaus. Ši esminė aplinkybė taip pat įrodyta ir įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0yMDAwLTc3Ni8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-2000-776/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-2000-776/2014">2-2000-776/2014</a> (1 t., b. l. 109-113). Būtent šiuo sprendimu iš UAB „Talša“ buvo priteista 4514,44 Lt už UAB „Šiaulių būstas“ suteiktas bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. Sprendime UAB „Talša“ kartojo tuos pačius argumentus, kuriais remiasi ir šioje nagrinėjamoje byloje.

28. Kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. kovo 14 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų UAB „Šiaulių būstas“, V. K., M. Š. patikslintą ieškinį atsakovams E. N., D. N., K. P., I. G., UAB „Talša“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia bei pripažinimo neįvykus patalpų savininkų susirinkimo bei susirinkimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas pripažino daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą 2015 m. rugsėjo 11 d., negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Sprendimas buvo skųstas apeliacine tvarka, tačiau paliktas nepakeistas. Tai rodo, kad apeliantė, jau pateikdama ieškinį dėl 1998 m. lapkričio 11 d. Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“ sudarytos Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutarties, kuria pavedė UAB „Ūkvedys“ eksploatuoti ir prižiūrėti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose neįkurtos savininkų bendrijos, žinojo apie 2015 metais sudarytą jungtinės veiklos sutartį.

29. Daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose nėra įkurtos savininkų bendrijos, eksploatavimo ir priežiūros sutartis tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“ buvo sudaryta 1998 m. lapkričio 10 d. (1 t., b. l. 115-121). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nurodytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Savivaldybės institucijos paskirto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai (jo teisėms ir pareigoms naudos gavėjų atžvilgiu) mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). Tokiu atveju turto administravimo teisiniai santykiai, nors įforminami administraciniu aktu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu.

30. CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Dėl grąžintino žyminio mokesčio

31. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareikalavo sumokėti 200 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 dalis). Kaip matyti iš skundžiamos sutarties, ji pasirašyta tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Ūkvedys“. Jokio reikalavimo iš UAB „Talša“ nebuvo reiškiama. Tokiu atveju kolegija laiko, kad ginčas yra neturtinis, o nepagrįstai permokėtas žyminis mokestis turi būti grąžintas (CPK 87 straipsnio 1 dalis). Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ir pareigų arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys), pvz. ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovės pateiktas ieškinys yra būtent neturtinis, todėl jis apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė UAB „Šiaulių būstas“ naudojosi teisine pagalba, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo advokatui 800 Eur (1 t., b. l. 68). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 (nauja redakcija nuo 2015-03-20) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių); už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 1,3. Kolegija pripažįsta, kad prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamos sumos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Talša“ atsakovei UAB „Šiaulių būstas“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Įpareigoti VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Talša“ (įmonės kodas 144806535, buveinė (duomenys neskelbtini)) 100 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 16 d. Mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir 100 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. spalio 24 d. Mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė Burbulienė

Vytautas Kursevičius

Birutė Simonaitienė