Dėl servituto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2A-132-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01593-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1;

(S)

3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. – S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4476-1136/2023 pagal ieškovų D. K., R. K., L. G., D. G. ieškinį atsakovei S. P. – S. dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. K., R. K., L. G. ir D. G., bylos nagrinėjimo metu patikslinę reikalavimą, prašė nustatyti 0,008 ha (80 kv. m) ploto kelio servitutą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „N. Tauras ir Ko“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 1, 5, 11, 10 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); bei priteisti visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai D. ir R. K. 2022 m. balandžio 28 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 3699 įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai L. ir D. G. 2022 m. kovo 7 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 932 įsigijo žemės sklypą su jame esančiais statiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra ieškovų kaimynė, žemės sklypo su pastatais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

3. Pažymėjo, kad ieškovai ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti į vieną 1 902 kv. m ploto žemės sklypą padalinus į tris atskirus žemės sklypus pagal L. D. 2019 metais parengtą Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas).

4. Paaiškino, jog naujai suformuotą sklypą, Projekte pažymėtą Nr. 1, 558 kv. m ploto, įsigijo atsakovė S. P. – S., sklypą Nr. 2, 559 kv. m ploto, įsigijo ieškovai L. ir D. G., ir sklypą Nr. 3, 785 kv. m ploto, įsigijo D. ir R. K.. Įvažiavimas į sklypą Nr. 2 Projekte yra numatytas per žemės sklypą Nr. 1, o įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 3 numatytas per žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. Projekto sprendinių brėžinyje projektuojamuose žemės sklypuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra suplanuotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas, kodas 203), o projektuojamam žemės sklypui Nr. 3 suplanuotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas, kodas 103).

5. Teigė, kad pirkdami žemės sklypus tiek ieškovai, tiek atsakovė matė esamą situaciją, žinojo apie suprojektuotus servitutus. Nurodė, jog ieškovams pradėjus gyventi įsigytuose namuose, atsakovė ėmė trukdyti ieškovams išvažiuoti iš jų turimų žemės sklypų, užstatydama vienintelį išvažiavimą per atsakovės žemės sklypą, motyvuodama, kad tai jos žemės sklypas ir ji neleis pro jį važiuoti ieškovams. Tarp ginčo šalių kyla konfliktai dėl naudojimosi suprojektuotu įvažiavimu. Nurodė, kad 2023 m. kovo 6 d. Servituto sutartį pasirašė ir dėl servituto susitarė tik ieškovai tarpusavyje. Teigė, jog ieškovai į savo žemės sklypus gali įvažiuoti tik per atsakovės žemės sklype suprojektuotą kelią.

6. Pažymėjo, kad ieškovai D. ir R. K. 2023 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su prašymu įrengti įvažiavimą į jų nuosavybės teise turimą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 19-628(4.5Mr) atsakė, kad tokios galimybės nėra. Ieškovams nėra kitos galimybės patekti į savo žemės sklypus kaip tik per suprojektuotą įvažiavimą atsakovės žemės sklype.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino; nustatė 0,008 ha (80 kv. m) ploto kelio servitutą (kodas 203) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „N. Tauras ir Ko“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 1, 5, 11, 10 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovų D. K., R. K., L. G., D. G. lygiomis dalimis atsakovei S. P. – S. 3 382,69 Eur kompensaciją už servituto nustatymą. Iš atsakovės S. P. – S. taip pat priteisė 107 Eur žyminį mokestį ieškovės L. G. naudai ir po 900 Eur atstovavimo išlaidų ieškovų R. K. ir D. G. naudai.

8. Teismas nustatė, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 2) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas Nr. 3), (duomenys neskelbtini), 2019 m. buvo suformuoti padalijant 1 902 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į du ar daugiau žemės sklypų pagal L. D. individualios įmonės parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ADP-176 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, laikytinas detaliojo plano „Teritorijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ (Nr. T00048313), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-74, koregavimu, buvo patvirtintas, kartu nustatant taip pat ir naujai siūlomus kelio servitutus (kodas 203) sklypuose Nr. 1 ir 2. Ieškovai L. G. ir D. G. 2022 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 2; ieškovai D. K. ir R. K. 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 3; atsakovė S. P. – S. 2022 m. gegužės 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sklypą Nr. 3. 2023 m. kovo 6 d. ieškovai L. G., D. G., D. K., R. K. sudarė notarinę Servituto sutartį, pagal kurią L. G. ir D. G. neatlygintinai suteikė D. K. ir R. K. teisę naudotis žemės sklypo Nr. 2 dalimi, nustatant 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutą pagal prie sutarties pridėtą žemės sklypo planą.

9. Teismas, vertindamas ieškovų galimybes patekti į savo sklypus ne per atsakovei priklausantį sklypą, o per gretimą sklypą, (duomenys neskelbtini), sprendė, kad kito privažiavimo į ieškovų sklypus parengimas pareikalautų nemažai lėšų, taip pat kiltų klausimas dėl servituto nustatymo, be to, pareikalautų ir pačių žemės sklypų planų pakeitimų.

10. Vertindamas Projekto reikšmę nagrinėjamam ginčui, teismas nustatė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ADP-176 Projektas laikytinas detaliojo plano „Teritorijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ (Nr. T00048313), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-74, koregavimu, todėl sprendė, jog pagrįsta tvirtinti, kad minėtas projektas laikytinas teritorijų planavimo dokumentu.

11. Teismas, įvertinęs tai, jog sprendimas dėl motinos pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjos – atsakovės paskyrimo priimtas daug anksčiau nei atsakovė įsigijo sklypą Nr. 1, todėl atsakovė, turinti būti rūpestinga ir atsakinga motinos globėja ir būdama vietoje apžiūrint sklypą, turėjo galimybes įsivertinti įsigyjamo sklypo ypatumus, skeptiškai vertino atsakovės teiginius, jog sklypas Nr. 1 buvo įsigytas tikslu sudaryti kuo komfortiškesnes gyvenimo sąlygas jos motinai, ir servituto nustatymas labai suvaržys atsakovės motinos gyvenimo kokybę.

12. Teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, įvertinęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. kovo 13 d. raštą, rodantį, kad ieškovams D. K. ir R. K. patekti į savo žemės sklypą Nr. 3 per (duomenys neskelbtini) gatvę nėra numatytos galimybės, pripažino, kad ieškovams patekti į savo sklypus yra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovės žemės sklypą, taip, kaip buvo suformuotas rengiant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, o kitame žemės sklype galimo servituto nustatymo, įvažiavimo įrengimas neracionalus, neproporcingas ieškovų interesų apsaugai.

13. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovai patys įsivertino kokio dydžio įvažiavimas į sklypus jiems reikalingas, atsakovei neginčijant prašomo nustatyti kelio servituto ploto, vertino, kad 80 kv. m ploto kelio servitutas yra protingo dydžio, pagrįstas ir nustatytinas. Atsižvelgęs į tai, jog ginčo žemės sklypuose yra pastatyti gyvenamieji namai su kitais statiniais, sprendė, kad servitutas žemės sklypui Nr. 1 nustatytinas neterminuotai.

14. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą rašytinį įrodymą – konsultacinę išvadą, sprendė, kad remiantis turto vertintojo pateikta sklypo Nr. 1 verte šioje byloje negalima vadovautis, kadangi sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo pateikta neįvertinus realios sklypo būsenos – natūroje sklypas yra užstatytas, todėl nelogiška ir neteisinga būtų pripažinti sklypo rinkos vertę, nustatytą nevertinant realybėje egzistuojantį sklypą.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog įvažiavimas į ieškovų žemės sklypus jau įrengtas, sprendė, kad protinga ir teisinga kompensacijos už kelio servituto nustatymą dydį skaičiuoti imant tik kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę, nes kiemo aikštelė yra žemės sklypo dalis, tam tikru būdu pagerinta, parengta eiti, važinėti transporto priemonėmis. Į kompensacijos dydžio apskaičiavimą įtraukus ir vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, teismo vertinimu, vertė žemės sklypo dalies, kurioje būtų nustatomas kelio servitutas, nepagrįstai padidėtų.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog visos šalys žemės sklypo Nr. 1 dalimis naudosis vienodai, iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis priteisė 3 382,69 Eur (9 980,00 Eur / 157,35 kv. m x 80 kv. m / 3 (2 ieškovų šeimos ir atsakovė) x 2 (2 ieškovų šeimos)) kompensaciją. Teismas sprendė, kad vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą labiausiai tinkamas būdas kompensuoti atsakovės nuostolius, nes kelio servitutas nustatomas neterminuotai.

17. Teismas sprendė, jog atsakovės prašytos įtraukti išlaidos automatiniams vartams bei elektros energijos apskaitos skaitikliui įrengti negali būti įtrauktinos į kompensaciją dėl servituto nustatymo, nes nėra susijusios su servituto nustatymu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. – S. prašo: (1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; (2) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovės naudai priteista kompensacija už servituto nustatymą, ir priteisti iš ieškovų D. K., R. K., L. G., D. G. lygiomis dalimis atsakovei 11 072,18 Eur (automatinių vartų kaina (proporcingai naudotojų skaičiui) (4 162,4 Eur), bei kiemo aikštelės (4 059,23 Eur) ir sklypo dalies vertė (2 850,56 Eur)) kompensaciją už servituto nustatymą; (3) netenkinus pirmojo prašymo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, nustatant, kad iš atsakovės nepriteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos; (4) priteisti atsakovei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisingą sprendimą. Nustatytas servitutas neproporcingai pažeidžia atsakovės interesus. Kelio servituto nustatymas per atsakovės sklypą nebuvo vienintelis būdas ieškovams patekti į savo žemės sklypus. Teismo motyvas, jog įvažiavimo įrengimas kitame žemės sklype yra neracionalus, neproporcingas ieškovų interesų apsaugai, pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

20. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad kelio/įvažiavimo įrengimas kitame žemės sklype pareikalautų nemažai lėšų, nesiaiškino, kiek lėšų kainuotų tokio servituto nustatymas. Taip pat nesiaiškino, ar gretimo sklypo savininkas sutiktų su servituto nustatymu, bei atkreipė dėmesį, kad ieškovų žemės sklypų aplinka yra sutvarkyta ir aptverta tvoromis, tačiau neatkreipė dėmesio, kad kito privažiavimo į ieškovų sklypus parengimas nepareikalautų žemės sklypų planų pakeitimų, nes tvoros nėra registruotos.

21. Apeliantės teigimu, teismas, nurodydamas, jog įvažiavimo įrengimas neracionalus, neproporcingas ieškovų interesų apsaugai, yra šališkas ir, vienpusiškai vertindamas bylos duomenis, atstovauja tik ieškovų interesus. Teismas aplinkybės, jog atsakovės žemės sklypas nėra vienintelis, kuriame galėjo būti nustatytas kelio servitutas, tinkamai netyrė, nevertino, vadovavosi tik prielaidomis.

22. Nurodo, kad teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, jog bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, siekiant išvengti tarnaujančiojo daikto savininko teisės į nuosavybę ir servituto atlygintinumo principo paneigimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022, 33 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskirstant bylinėjimosi išlaidas laikantis „pralaimėjęs moka“ principo būtų neproporcingai suvaržyta atsakovo teisė į nuosavybę ir jam iš ieškovės nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą – atsakovas netektų didelės dalies jam teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir, atitinkamai, jo nuosavybės teisės suvaržymą. Atsižvelgiant į šią kasacinio teismo praktiką, matyti, kad teismo priteista kompensacija už neterminuotą servitutą yra neprotingai maža ir sudaro tik 1 475,69 Eur sumą (t. y. 3 382,69 Eur priteista teismo kompensacija - 1 800,00 Eur ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos (2 x 900,00 Eur) - 107,00 Eur žyminis mokestis).

23. Apeliantės manymu, teismo sprendimas iš atsakovės priteisti po 900,00 Eur atstovavimo išlaidų ieškovų R. K. ir D. G. naudai yra nepagrįstas, kadangi byloje esant keturiems ieškovams, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik dviem, nepagrįsdamas tokio sprendimo. Todėl atsakovė neturi galimybės ginčyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovams būdo. Be to, dėl tokio teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdo nebėra aišku, ar bylinėjimosi išlaidų priteisimas dviem, o ne keturiems ieškovams, turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

24. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog išlaidos vartams įrengti negali būti įtrauktos į kompensaciją dėl servituto nustatymo, nes jos nėra susijusios su servituto nustatymu. Apeliantės tvirtinimu, nustačius servitutą, pro jos sklypą keliaus gerokai daugiau žmonių ir automobilių, todėl būtina užtikrinti atsakovės sklypo saugumą įstatant vartus, kuriais naudosis ne tik atsakovė, bet ir ieškovai. Be to, atsakovė globoja savo neįgalią motiną, kuri sunkiai orientuojasi aplinkoje, ir turi būti užtikrintas teritorijos saugumas siekiant, kad ji nepasišalintų iš teritorijos, ir saugiai galėtų būti savo kieme.

25. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog atsakovės žemės sklypas yra pats pirmas nuo įvažiavimo, todėl pagrindiniu privažiavimo keliu iki atsakovės sklypo įvažiavimo keliu naudojasi ne tik ieškovai ir atsakovė, tačiau ir kiti žmonės. Įrengus vartus, teritorija būtų apsaugota nuo pašalinių žmonių ir automobilių intervencijos. Be to, teismas taip pat nevertino aplinkybės, jog vartai uždarytų trijų žemės sklypų teritoriją, kuri išimtinai priklausytų tik ieškovams ir atsakovei. Apeliantės manymu, tai, jog teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų dėl vartų įrengimo būtinumo ir kainos, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog teismas atstovauja tik ieškovų interesus.

26. Nurodo, kad teismo kompensacijos už servituto nustatymą skaičiavimai nepagrįsti ir neteisingi. Apeliantės vertinimu, teismas be pagrindo 80 kv. m kiemo aikštelės dalies vertę dalino iš trijų (2 ieškovų šeimos ir atsakovės), ir padaugino iš dviejų (dvi ieškovų šeimos). Teismas nepagrindė, kodėl, byloje esant keturiems ieškovams, skaičiuojant kompensaciją teismas juos suskirstė į dvi šeimas, nors per atsakovės sklypo dalį turės keliauti keturi ieškovai kaip atskiri vienetai, o ne šeimomis. Apeliantės manymu, teisingi skaičiavimai būtų: ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis už kiemo aikštelės vertę priteistina 4 059,23 Eur (9 980,00 Eur / 157,35 kv. m x 80 kv. m / 5 (4 ieškovai ir atsakovė) x 4 (ieškovai) kompensacija.

27. Pažymi, kad teismo argumentas, jog į kompensacijos dydžio apskaičiavimą įtraukus ir vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, vertė žemės sklypo dalies, kurioje būtų nustatomas kelio servitutas, nepagrįstai padidėtų, nelogiškas ir nesuprantamas. Apeliantės manymu, priešingai, jos žemės vertė mažėja, kadangi žemės sklypas apsunkinamas servitutu, o ieškovų žemės sklypų vertė didėja, nes ieškovų naudai nustatomas kelio servitutas. Apeliantės tvirtinimu, teismas, nepriteisdamas kompensacijos atsakovei už servitutu apsunkinto žemės sklypo dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnyje nustatytus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principus, bei kasacinio teismo nustatytą taisyklę: nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 16 punktas). Pažymi, kad teismo nustatytas servitutas užimtų 14,39 proc. atsakovės žemės sklypo.

28. Nurodo, kad ieškovai, naudodamiesi kelio servitutu, iš esmės naudotųsi dviem daiktais: 1) statiniu, t. y. trinkelėmis išklota kiemo aikštele; ir 2) ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Teismas nepagrindė, kodėl į kompensacijos dydį nebuvo įskaičiuota žemės sklypo dalies vertė. Pažymi, kad, nustatant kelio servitutą, labiau dėvima kelio danga, ieškovė taip pat negali naudotis kelio servitutu apsunkinta žemės sklypo dalimi, be to, kelio servitutu apsunkintas žemės sklypas praranda dalį savo vertės.

29. Apeliantės vertinimu, teismas be pagrindo nepripažino ir neatsižvelgė į turto vertintojo J. A. 2023 m. liepos 25 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodytą sklypo Nr. 1 rinkos vertę (24 900 Eur). Turto vertintojas, nurodydamas, jog žemės sklypo vertė (24 900 Eur) galioja tik neužstatytam žemės sklypui, nurodė tikrąją žemės sklypo vertę, kadangi užstatyto žemės sklypo rinkos vertė yra didesnė nei neužstatyto žemės sklypo.

30. Apeliantės teigimu, kompensacijos dydis turėtų būti skaičiuojamas taip: atsakovės žemės sklypo dalies 1 kv. m kaina yra 44,54 Eur (iš atsakovės žemės sklypo vertės (24 900,00 Eur) dalinamas žemės sklypo plotas (559 kv. m)). Kelio servitutas nustatytas 80 kv. m žemės sklypo plotui, todėl žemės sklypo dalies 1 kv. m kaina (44,54 Eur) yra daugintina iš apsunkinto servitutu žemės sklypo ploto (80 kv. m), taip gaunant 3 563,2 Eur žemės sklypo dalies, apsunkintos servitutu, vertę. Skaičiuojant kompensaciją atsakovei, byloje esant keturiems ieškovams, žemės sklypo dalies, apsunkintos servitutu, 3 563,20 Eur vertė dalinama iš penkių (keturi ieškovai ir atsakovė) ir dauginama iš keturių (ieškovų skaičiaus). Tokiu būdu apskaičiuota kompensacija atsakovei už žemės sklypo dalį yra 2 850,56 Eur (iš kiekvieno ieškovo priteistina 712,64 Eur kompensacijos suma). Pagal atliktus skaičiavimus, į kompensaciją atsakovei už servituto nustatymą įtraukus vartų kainą (proporcingai naudotojų skaičiui) (4 162,4 Eur), bei kiemo aikštelės (4 059,23 Eur) ir sklypo dalies kainą (2 850,56 Eur), iš viso atsakovei kompensuotina suma sudarytų 11 072,19 Eur.

31. Nurodo, kad, kompensacijos dydį skaičiuojant pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą vertę, kompensacija atsakovei už žemės sklypo dalį yra 1 316,48 Eur (iš kiekvieno ieškovo priteistina 329,12 Eur kompensacijos suma). Taigi galima kompensacija už servituto nustatymą yra kiemo aikštelės (4 059,23 Eur) ir sklypo dalies vertė (1 316,48 Eur), taip pat automatinių vartų kaina (proporcingai naudotojų skaičiui) (4 162,40 Eur), iš viso – 9 538,11 Eur.

32. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai D. K., R. K., L. G., D. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą bei priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

33. Nurodo, kad servituto būtinumą pagrindžia byloje pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės, kad nėra galimybės ieškovams įsirengti įvažiavimo kitur, negu jis yra suprojektuotas ir įrengtas.

34. Ieškovų teigimu, atsakovės siūlymas įsirengti įvažiavimą per gretimą sklypą, (duomenys neskelbtini), yra neracionalus todėl, kad minėtas žemės sklypas yra privatus, jame nėra suprojektuotas įvažiavimas į ieškovų žemės sklypus. Dėl to ieškovai patirtų papildomų išlaidų, o kitas asmuo didesnius nepatogumus negu atsakovė. Be to, šiuo metu ieškovų žemės sklypų aplinka jau sutvarkyta, žemės sklypai aptverti tvoromis, todėl kito privažiavimo į ieškovų sklypus parengimas pareikalautų ir pačių žemės sklypų planų pakeitimų. Ieškovai turėtų ne tik pašalinti dalį tvoros ir jos pamato, bet, norint privažiuoti prie garažo, ieškovams didesnę žemės sklypo dalį reikėtų paversti įvažiavimu.

35. Pažymi, kad keturi ieškovai šioje byloje yra todėl, kad žemės sklypai su juose esančiais gyvenamaisiais namais priklauso dviem šeimoms bendrosios jungtinės nuosavybės teise. O teismas, skaičiuodamas kompensacijos dydį, teisingai kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę dalino iš trijų, nes atsakovės sklypo dalis (tarnaujantis daiktas) užtikrina dviejų viešpataujančių daiktų tinkamą naudojimą. Nustačius servitutą, atsakovės žemės sklypo dalimi, apsunkinta servitutu, paliekama teisė naudotis ne tik pačiai atsakovei, bet ir neribotam asmenų skaičiui, kurie turės interesą patekti į atsakovės namų valdą. Todėl servituto kompensaciją sieti su ieškovų ir atsakovų skaičiumi, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantė, yra neteisinga.

36. Ieškovų vertinimu, teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė kompensacijos už kelio servituto nustatymą dydį skaičiuoti imant tik kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę, nes kiemo aikštelė yra žemės sklypo dalis. Prašydami nustatyti kelio servitutą, ieškovai neprašo apsunkinti papildomos atsakovės žemės sklypo dalies, negu buvo suprojektuotas ir įrengtas pravažiavimas, priešingai, sutinka naudotis mažesne kiemo aikštelės dalimi, negu buvo suprojektuotas servitutinis pravažiavimas.

37. Pažymi, kad atsakovė, įsigydama žemės sklypą su gyvenamuoju namu, matė, kad per jos perkamą žemės sklypą yra įrengtas pravažiavimas į ieškovų namų valdas ir galėjo šią aplinkybę tinkamai įvertinti prieš įsigydama turtą.

38. Nurodo, kad atsakovės nurodytos 4 162,40 Eur išlaidos kiemo vartų įrengimui niekaip nėra susijusios su servituto nustatymu, nes pati atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad vartai reikalingi ne servituto įgyvendinimui, o dėl jos ir jos artimųjų saugumo.

39. Ieškovai nesutinka su atsakovės prašymu nepriteisti jų patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje, nes ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo todėl, kad atsakovė savo aktyviais veiksmais trukdė jiems patekti į savo namų valdas vieninteliu esamu įvažiavimu, ignoravo suprojektuotą kelio servitutą, dėl jo įteisinimo nesutiko pasirašyti sutarties dėl servituto pas notarą ir geruoju aptarti visas jo sąlygas.

40. Pažymi, kad atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022 nurodyta, jog tik gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo. Taigi konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

42. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl servituto nustatymo tenkintas ir iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteista 3 382,69 Eur kompensacija už servituto nustatymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

43. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus – fotonuotraukas, kuriose matyti aplink ieškovų žemės sklypus (per sklypą (duomenys neskelbtini)) išvažinėtos vėžės ir atsakovės žemės sklype esantis atsakovės prižiūrimas pravažiavimas į ieškovų žemės sklypus.

44. CPK

45. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovės teikiami nauji įrodymai egzistavo dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pradžios, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Atsakovė nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Taigi, neįrodė jų priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Be to, dalis fotonuotraukų, kuriose matosi aplink ieškovų žemės sklypus (per sklypą (duomenys neskelbtini)) išvažinėtos vėžės, byloje jau buvo pateikti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl teismo (ne)šališkumo

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinę bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusio teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net jeigu jie ir yra nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi teismo šališkumo įrodymu. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo vertinant byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė nepateikė jokių įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo. Apeliaciniame skunde pateikiamas apeliantės subjektyvus situacijos vertinimas pats savaime neįrodo teismo, nagrinėjusio bylą, šališkumo fakto.

Dėl esminių ginčo faktinių aplinkybių

49. Byloje nustatyta, kad žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 3), (duomenys neskelbtini), 2019 m. buvo suformuoti padalijant 1 902 kv. m ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į du ar daugiau žemės sklypų pagal žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą 2019 m. balandžio 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADP-176 „Dėl žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

50. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ADP-176 Projektas laikytinas detaliojo plano „Teritorijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ (Nr. T00048313), patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-74, koregavimu.

51. Pagal Projektą suformuotam sklypui Nr. 1 buvo numatytas 203 kelio servitutas (S-1-plotas - 100 m2) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas 100 m2, o sklypams Nr. 2 ir Nr. 3 numatytas viešpataujantis kelio servitutas; sklype Nr. 2 numatytas 203 kelio servitutas (S-2-plotas - 100 m2) – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plotas 100 m2, o sklypui Nr. 3 numatytas viešpataujantis kelio servitutas.

52. Ieškovai L. G. ir D. G. 2022 m. kovo 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 932 pagrindu įsigijo sklypą Nr. 2; ieškovai D. K. ir R. K. 2022 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3699 pagrindu įsigijo sklypą Nr. 3; atsakovė S. P. – S. 2022 m. gegužės 6 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1944 pagrindu įsigijo sklypą Nr. 1.

53. 2023 m. kovo 6 d. ieškovai L. G., D. G., D. K., R. K. sudarė notarinę Servituto sutartį, pagal kurią L. G. ir D. G. neatlygintinai suteikė D. K. ir R. K. teisę naudotis žemės sklypo Nr. 2 dalimi, nustatant 0,01 ha (100 kv. m) ploto kelio servitutą pagal prie sutarties pridėtą žemės sklypo planą.

Dėl servituto nustatymo

54. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

55. Servituto nustatymu per vieno asmens nuosavybės teisės naudotis nekilnojamuoju daiktu apribojimą užtikrinama, kad kitas asmuo turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu ar kitokiu teisiniu pagrindu valdomu nekilnojamuoju daiktu pagal paskirtį. Dėl to taikant servituto instituto normas būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2010; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

56. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

57. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007).

58. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti 0,008 ha (80 kv. m) ploto kelio servitutą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. parengtą UAB „N. Tauras ir Ko“ žemės sklypo planą, apribotą taškais 1, 5, 11, 10 ir pažymėtą indeksu „S“, suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti transporto priemonėmis, siekiant patekti į žemės sklypus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovams patekti į savo sklypus yra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovės žemės sklypą, taip, kaip buvo suformuotas rengiant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, o kitame žemės sklype galimo servituto nustatymo, įvažiavimo įrengimas neracionalus, neproporcingas ieškovų interesų apsaugai, ieškovų ieškinį tenkino.

59. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad servituto per jos žemės sklypą nustatymas nėra vienintelis būdas ieškovams patekti į savo žemės sklypus, kadangi galimas įrengti įvažiavimas per gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, teismas aplinkybės, jog atsakovės žemės sklypas nėra vienintelis, kuriame galėjo būti nustatytas kelio servitutas, tinkamai netyrė, nevertino, vadovavosi tik prielaidomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

60. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad jau formuojant žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 jų suformavimo Projekte atsakovei priklausančiam žemės sklypui Nr. 1 buvo numatytas 100 m2 kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), o viešpataujantis kelio servitutas numatytas ieškovams G. priklausančiam žemės sklypui Nr. 2 ir ieškovams K. priklausančiam žemės sklypui Nr. 3. Pažymėtina, jog nutarties 50 punkte minėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Projektas laikytinas detaliojo plano „Teritorijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ koregavimu.

61. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ, Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 27 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Pagal TPĮ 2 straipsnio 2 dalį detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Todėl spręsdamas dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų ar kitokius reikalavimus kelio įrengimui, teismas remiasi galiojančiais teritorinio planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023). Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant ir inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapus (6 punktas).

63. Spręsdamas dėl servituto nustatymo žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka, pavyzdžiui, patvirtintas detalusis planas, nustatantis žemės sklypų dydį, namų ir kitų statinių išdėstymą sklypuose, teismas privalo atsižvelgti į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).

64. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Projekte, kuris laikytinas detaliojo plano „Teritorijos ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės rytų dalyje) detalusis planas“ koregavimu, t. y. teritorijų planavimo dokumentu, numatyta, jog įvažiavimas iš išvažiavimas iš sklypo Nr. 2 planuojamas iš esamo pravažiavimo per sklypą Nr. 1, numatant 203 kelio servitutą, o įvažiavimas ir išvažiavimas iš sklypo Nr. 3 planuojamas iš esamo šiaurinėje sklypo pusėje pravažiavimo, numatant 203 kelio servitutą per sklypus Nr. 1 ir Nr. 2. Taigi, pagal minėtus teritorijų planavimo dokumentus kelio servitutas, kad patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus Nr. 2 ir Nr. 3, buvo numatytas per atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr. 1. Tačiau, apeliantė, nesutikdama su jos žemės sklype nustatytu servitutu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog patekti į ieškovams priklausančius žemės sklypus galimi ir kiti būdai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu, kadangi iš byloje pateikto Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2023 m. kovo 13 d. rašto Nr. 19-628(4.5Mr) matyti, jog įrengti įvažiavimą/ išvažiavimą į/ iš žemės sklypo (-ą) (duomenys neskelbtini) į/ iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), nėra galimybės, kadangi pagal 2001 metais parengtą (duomenys neskelbtini) gatvės techninio projekto korektūrą (toliau – Techninis projektas) (duomenys neskelbtini) gatvė ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), t. y. atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, suprojektuota keturių eismo juostų, iš kurių šiuo metu yra įrengtos tik dvi eismo juostos, o likusios dvi eismo juostos turėtų būti įrengtos nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusės; be to, (duomenys neskelbtini) g. yra B2 kategorijos ir Techniniame projekte įvažiavimai/išvažiavimai į/iš pavienius (-ių) žemės sklypus (-ų) nėra numatyti.

65. Apeliantė nurodo, kad teismas taip pat nevertino galimybės kelio servitutą nustatyti per gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vien teorinės galimybės įrengti visiškai naują kelią per kitam asmeniui priklausantį žemės sklypą egzistavimas, savaime nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, kad pravažiavimas (kelias) į ieškovams priklausančius žemės sklypus per atsakovės žemės sklypą jau buvo numatytas žemės sklypų suformavimo dokumentuose ir įrengtas bei pritaikytas racionalus privažiavimas prie ieškovams priklausančių gyvenamųjų pastatų būtent per atsakovės žemės sklypą. Naujo pravažiavimo (kelio) įrengimas per gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įvertinus ir tai, jog ieškovų žemės sklypų aplinka jau sutvarkyta ir jie aptverti tvoromis, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų proporcingumo, racionalumo ir ekonomiškumo principų.

66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą atsakovės žemės sklype, pagrįstai vadovavosi Projekte, kaip teritorijų planavimo dokumente, numatytais teritorijų planavimo sprendiniais ir kitais bylos dokumentais, pagrįstai sprendė, kad ieškovams patekti į savo sklypus yra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovės žemės sklypą, taip, kaip buvo numatyta Projekte, o kitame žemės sklype galimo servituto nustatymo, įvažiavimo įrengimas neracionalus ir neproporcingas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada padaryta įvertinus byloje esančius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat ir tinkamai įvertinus aplinkybes, turinčias reikšmės visų bylos šalių interesams, jų pusiausvyrai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl servituto nustatymo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kompensacijos už nustatytą servitutą dydžio

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021; kt.).

68. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021). Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 35 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021).

69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog įvažiavimas į ieškovų žemės sklypus jau įrengtas, įvertinęs tai, kad kiemo aikštelė yra tam tikru būdu pagerinta, parengta eiti, važinėti transporto priemonėmis žemės sklypo dalis, kompensacijos už kelio servituto nustatymą dydį skaičiavo imant tik kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę ir, įvertinęs tai, jog žemės sklypo Nr. 1 dalimis šalys naudosis vienodai, iš ieškovų atsakovės naudai lygiomis dalimis priteisė 3 382,69 Eur (9 980,00 Eur / 157,35 kv. m x 80 kv. m / 3 (2 ieškovų šeimos ir atsakovė) x 2 (2 ieškovų šeimos)) kompensaciją.

70. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priteistu kompensacijos už nustatytą kelio servitutą dydžiu, nurodo, kad teismas be pagrindo 80 kv. m kiemo aikštelės dalies vertę dalino iš trijų ir padaugino iš dviejų, kadangi per atsakovės sklypo dalį turės keliauti keturi ieškovai kaip atskiri vienetai, o ne šeimomis; teismas nepagrįstai į kompensacijos dydžio apskaičiavimą neįtraukė ir vidutinę žemės sklypo rinkos vertę, kadangi, nustatant kelio servitutą, labiau dėvima kelio danga, ieškovė taip pat negali naudotis kelio servitutu apsunkinta žemės sklypo dalimi, be to, kelio servitutu apsunkintas žemės sklypas praranda dalį savo vertės. Apeliantės vertinimu, kompensacija turėtų būti apskaičiuojama imant ir turto vertintojo J. A. 2023 m. liepos 25 d. parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodytą sklypo Nr. 1 rinkos vertę (24 900 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais.

71. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensaciją už servituto nustatymą skaičiavo tik pagal kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę. Pažymėtina, kad kelio servitutas yra nustatomas ne kiemo aikštelei, o žemės sklypui. Kiemo aikštelė yra tik žemės sklype pastatytas inžinerinis statinys, todėl, įvertinus tai, jog nustatytas servitutas apsunkins ne tik kiemo aikštelę, kaip inžinerinį statinį, bet ir atsakovės žemės sklypo dalį, kurioje įrengta kiemo aikštelė, taip pat apribos atsakovės galimybę šia jos žemės sklypo dalimi naudotis savo nuožiūra be apribojimų, be kita ko, turės įtakos atsakovės žemės sklypo vertei, kompensacijos už servituto nustatymą skaičiavimas tik pagal kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

72. Ieškovė byloje pateikė turto vertintojo J. A. 2023 m. liepos 25 d. Konsultacinę išvadą Nr. K23/07-24N (toliau – ir Konsultacinė išvada), kuria nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, esant sąlygai, kad žemės sklypas neužstatytas ir jame nėra servitutų, 2023 m. liepos 7 d. yra 24 900 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo pateikta neįvertinus realios sklypo būsenos – natūroje sklypas yra užstatytas, sprendė, kad nelogiška ir neteisinga būtų pripažinti sklypo rinkos vertę, nustatytą nevertinant realybėje egzistuojantį sklypą, todėl šia Konsultacine išvada nesivadovavo.

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir specialių žinių turinčio liudytojo J. A. paaiškinimus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Konsultacinėje išvadoje nustatytos žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertės pagrįstumo. Turto vertintojas ekspertas J. A. paaiškino, jog užstatytas žemės sklypas nėra savarankiškas rinkos objektas, todėl rinkos vertė lyginamuoju metodu nustatyta neužstatyto žemės sklypo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog turto vertintojo J. A. nustatyta žemės sklypo Nr. 1 24 900 Eur rinkos vertė neatitinka realios žemės sklypo Nr. 1 vertės ar, kad vertė nustatyta pažeidžiant Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, ir kitų teisės aktų reikalavimus.

74. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kai vidutinė turto rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu, ją apskaičiuojant imama ne konkretaus turto vertė, bet vidutinė panašių objektų vertė, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

75. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įvertinus tai, kad turto vertintojo J. A. žemės sklypo Nr. 1 vertinimas atliktas atsižvelgus į individualias žemės sklypo savybes, o valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu bei neatspindi realios žemės sklypo vertės, teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kompensacija už servituto nustatymą apskaičiuotina remiantis Konsultacinėje išvadoje pateikta 24 900 Eur žemės sklypo Nr. 1 rinkos verte.

76. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju kelio servitutas yra nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti dviejų viešpataujančių daiktų (ieškovams atitinkamai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių dviejų žemės sklypų) tinkamą naudojimą, bet ne kiekvienam viešpataujančio daikto savininkui atskirai (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad apskaičiuojant kompensacijos už servituto nustatymą dydį, nagrinėjamu konkrečiu atveju žemės sklypo ir kiemo aikštelės vertė turėtų būti dalinama iš penkių (keturi ieškovai ir atsakovė) ir dauginama iš keturių (ieškovų skaičiaus).

77. Apeliantė, nesutikdama su kompensacijos dydžiu, be kita ko, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog išlaidos vartams įrengti negali būti įtrauktos į kompensaciją dėl servituto nustatymo, kadangi nustačius servitutą, pro apeliantės sklypą keliaus gerokai daugiau žmonių ir automobilių, todėl, siekiant užtikrinti atsakovės, jos neįgalios motinos, taip pat ir ieškovų saugumą, būtina įrengti vartus.

78. Nuostoliai dėl servituto nustatymo gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas dėl servituto nustatymo, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti (kaštai). Asmens išlaidos ar kaštai kaip atlygintini dėl servituto nustatymo nuostoliai nustatomi taikant CK 4.10 ir 6.249 straipsnius, nes juose reglamentuojama, kaip padaryta žala įvertinama pinigais. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Taigi tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2009).

79. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės reikalavimas į kompensaciją už servituto nustatymą įtraukti ir vartų įrengimo išlaidas yra nepagrįstas, kadangi šios išlaidos nėra reikalingos ar būtinos servituto nustatymui. Pati apeliantė pripažįsta, jog vartai reikalingi jos ir kartu gyvenančios neįgalios motinos saugumui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės vartų įrengimo išlaidos negali būti laikomos nuostoliais dėl servituto nustatymo, kadangi šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su servituto nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės prašytos įtraukti išlaidos automatiniams vartams bei elektros energijos apskaitos skaitikliui įrengti negali būti įtrauktinos į kompensaciją dėl servituto nustatymo, nes nėra susijusios su servituto nustatymu.

80. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįsta ir šalių interesų pusiausvyrą atitinkanti kompensacijos už servituto nustatymą suma yra 5 759 Eur (((9 980 Eur kiemo aikštelės vertė / 157,35 kv. m x 80 kv. m) + (24 900 Eur žemės sklypo vertė / 559 kv. m x 80 kv. m)) / 3 (2 ieškovų šeimos ir atsakovė) x 2 (2 ieškovų šeimos)).

Dėl bylos procesinės baigties

81. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančius įrodymus, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo pakeisti, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteisiant 5 759 Eur kompensaciją už servituto nustatymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita atsakovės apeliacinio skundo dalis atmestina.

82. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

83. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

84. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismo sprendimas iš jos priteisti po 900,00 Eur atstovavimo išlaidų ieškovų R. K. ir D. G. naudai yra nepagrįstas, kadangi byloje esant keturiems ieškovams, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė tik dviem. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais. Iš byloje pateiktų mokėjimo nurodymų ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už pirmosios instancijos teisme suteiktas teisines paslaugas 900 Eur sumokėjo ieškovas R. K., 500 Eur – ieškovė L. G. ir 400 Eur – ieškovas D. G.. Byloje pateiktas prašymas bylinėjimosi išlaidas priteisti visiems keturiems ieškovams lygiomis dalimis. Tačiau pirmosios instancijos teismas patirtas atstovavimo išlaidas po 900 Eur priteisė lygiomis dalimis tik ieškovams R. K. ir D. G., nors 500 Eur atstovavimo išlaidų realiai patyrė ieškovė L. G.. Nustačius, kad mokama advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiems asmenims (ieškovams) buvo suteikta ir dėl išlaidų apmokėjimo atlyginimo buvo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pateiktą prašymą teisinės pagalbos išlaidas priteisti visiems ieškovams lygiomis dalimis, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų priteisimo pakeisti ir ieškovų patirtas teisinės pagalbos išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisti visiems ieškovams lygiomis dalimis.

85. Ieškovai, pareikšdami ieškinį, sumokėjo (mokėjo L. G.) 107 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie patirtas 1 800 Eur atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 700 Eur atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį ir patyrė 809 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

86. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos).

87. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl servituto nustatymo, paliekama nepakeista, o keičiama tik sprendimo dalis dėl priteistinos kompensacijos dydžio, dėl kurio ieškinyje reikalavimas nebuvo reiškiamas, spręstina, kad ieškovų ieškinys yra tenkintas 100 procentų. Įvertinus tai, jog atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas atmesti ieškinį netenkintas, o reikalavimas priteisti 11 072,18 Eur dydžio kompensaciją už servituto nustatymą tenkintas iš dalies, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas 25 procentus.

88. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su iš jos ieškovų naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022 nurodyta praktika, yra pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo. Teisėjų kolegija, įvertinusi priteistinos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies sutikti su šiuo apeliantės argumentu.

89. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Minėta, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022).

90. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 1 800 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje taip pat nustatyta ir neginčijama, kad ieškovų pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, o jų dydis atitinka Rekomendacijų nustatytus kriterijus. Nors ieškovų materialinis reikalavimas šioje byloje iš esmės patenkintas, laikantis pagrindinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, t. y. pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą būtų neproporcingai suvaržyta atsakovės teisė į nuosavybę ir jai ieškovų nebūtų tinkamai atlyginta už servitutą, nes atsakovė netektų didelės dalies jai teismo priteistos kompensacijos už ieškovų naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jos nuosavybės teisės suvaržymą. Dėl to šios nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams priteistinas mažesnės apimties nei jų pirmosios instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos atlyginimas – 1 200 Eur.

91. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovei L. G. priteisiamas 107 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur, t. y. kiekvienam po 300 Eur, atstovavimo išlaidų ieškovams D. K., R. K., L. G. ir D. G. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82, 93 straipsniai).

92. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (25 proc.), atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 230 Eur ((109 Eur + 809 Eur) x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovės lygiomis dalimis ieškovams D. K., R. K., L. G. ir D. G. priteisiamos 450 Eur (600 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą iš atsakovės (450 Eur / 4 – 230 Eur / 4) ieškovams priteistina po 55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies 3 – 4 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš ieškovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis atsakovei S. P. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 759 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) kompensaciją už servituto nustatymą.

Priteisti iš atsakovės S. P. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų) žyminį mokestį ieškovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai; 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų), t. y. kiekvienam po 300,00 Eur (tris šimtus eurų), atstovavimo išlaidų ieškovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. P. – S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienam po 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus), apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas