Dėl žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-121-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00396-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

(S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.11;

3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4071-1056/2023 pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei L. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė priteisti iš atsakovės L. J. 48 627,45 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 30 d. UAB „Eigintas“ (toliau – ir Pareiškėja), kurios direktorė yra atsakovė L. J., pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ pagal įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). 2014 m. liepos 16 d. Pareiškėja su ieškove pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008189-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). 2014 m. spalio 23 d. pateiktas pirmas mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP001, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai. 2015 m. gegužės 8 d. išmokėta 16 109,62 Eur paramos suma. 2015 m. sausio 5 d. pateiktas antras mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP002, kuriame deklaruoti pastatų kapitalinio remonto darbai. 2015 m. gegužės 29 d. išmokėta 19 102,92 Eur paramos suma. 2015 m. birželio 19 d. pateiktas trečias mokėjimo prašymas Nr. 3VK-KK-11-1-008189-MP003, kuriame deklaruoti kapitalinio remonto darbai, kompiuterinė ir programinė veikla. 2015 m. rugpjūčio 25 d. išmokėta 5 333,31 Eur paramos suma. Ieškovė, nustačiusi įgyvendinto projekto pažeidimus ir vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 10 punktu, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. BRK-9984 (14.5) pateikė informaciją Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai apie padarytus pažeidimus įgyvendinant projektą bei siūlymą pritarti ieškovės sprendimui taikyti sankciją – susigrąžinti Pareiškėjai išmokėtą 40 545,85 Eur paramos sumą. Ieškovė, atsižvelgdama į padarytus pažeidimus, pritarus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 67 p., Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.2, 197.2.12, 197.3.2, 197.3.14 punktais, Paramos sutarties 19.1 punktu, taikė išmokėtos 40 545,85 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją ir nutraukė Paramos sutartį.

3. Pažymėjo, jog įgyvendinant projektą buvo nustatyti šie pažeidimai: (1) iki Paramos sutartyje numatyto termino nepateiktas galutinis mokėjimo prašymas, remiantis Administravimo taisyklių 108, 197.2.1, 197.2.12 punktais, 253.5 papunkčiu, Paramos sutarties 6.4 punktu, 25.2 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 50, 54, 55, 67 punktais. Galutinis (ketvirtas) mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. gautas Pareiškėjos prašymas pratęsti minėtą terminą iki 2015 m. lapkričio 15 d. buvo netenkintas. (2) Iki Paramos sutartyje numatyto termino neįvykdytas projektas, nepasiektas projekto tikslas, remiantis Administravimo taisyklių 197.3.2, 197.3.14, 253.4, 253.13 punktais, Paramos sutarties 5.1, 17.1, 25.9, 25.24 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu. 2015 m. spalio 16 d. ieškovei atlikus patikrą projekto įgyvendinimo vietoje, nustatyta, kad projektas įgyvendintas ne iki galo, numatyta veikla nevykdoma, patalpos neįrengtos, numatyta įranga (pagal IV paramos dalį) neįsigyta. (3) Nepateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ir kiti dokumentai Paramos sutartyje, Įgyvendinimo taisyklėse, Paraiškoje nustatyta tvarka, remiantis Administravimo taisyklių 253.2, 253.3, 253.5 punktais, Paramos sutarties 25.23, 25.4, 25.2 punktais. (3.1) Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nepateikta galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, remiantis Administravimo taisyklių 187 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 63 punktu, Paramos sutarties 17.16 punktu, Paraiškos XVI skyriaus 23 punktu. (3.2) Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. nepateiktas verslumo ugdymo pažymėjimas, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 21.21.1.3 punktu, Paraiškos XIV skyriaus 23 punktu. (3.3) nepateiktas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, remiantis Įgyvendinimo taisyklių 21.14, 21.18 punktais, Paraiškos XIV skyriaus 20 punktu, Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) 4, 5 punktais.

4. Nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 punktu, 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-490 „Dėl UAB „Eigintas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Skolos sprendimas), kuriuo taikoma sankcija – Paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtos 40 545,85 Eur paramos sumos susigrąžinimas. Apie priimtą Skolos sprendimą Pareiškėja informuota 2015 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BRK-10580 (3.114.), kuriame buvo nurodyta, jog, negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Ieškovė, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14-15.1 punktais, nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo negrąžintos 40 545,85 Eur sumos.

5. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4387-968/2016 priteisė iš UAB „Eigintas“ 40 545,85 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris 2017 m. vasario 7 d. perduotas vykdyti antstoliui. Tačiau ieškovė 2020 m. vasario 27 d. gavo nemokumo administratorės M. V. raštą apie Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-962-896/2020 iškeltą bankroto bylą Pareiškėjos atžvilgiu. Ieškovė 2020 m. kovo 13 d. pateikė kreditorinį reikalavimą.

6. Tvirtino, kad atsakovė direktorės pareigas UAB „Eigintas“ ėjo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. Visuose Pareiškėjos pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytas už projekto įgyvendinimą atsakingas asmuo – atsakovė; visi mokėjimo prašymai patvirtinti ir pasirašyti atsakovės; patikroje dalyvavo ir patikros vietoje ataskaitą pasirašė atsakovė; visi prašymai dėl paramos sutarties pakeitimo buvo pateikti ir pasirašyti atsakovės. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovė yra atsakinga už netinkamą projekto vykdymą, taip pat už priešingą įmonės interesams veikimą. Iki 2015 m. rudens su ieškove itin aktyviai bendravusi ir bendradarbiavusi atsakovė nebeteikė visiškai jokios informacijos, dėl ko buvo priimtas Skolos sprendimas, kuris nebuvo apskųstas nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė taip pat nebendradarbiavo ir su nemokumo administratore. Su atsakove nepavyko susisiekti jokiais kontaktais, siunčiamų dokumentų atsakovė neatsiimdavo pašte, taip pat, iškėlus UAB „Eigintas“ bankroto bylą, nevykdė pareigos perduoti visus įmonės dokumentus. Nors atsakovei, kaip įmonės vadovei, buvo žinoma apie įmonės nemokumą bei apie skolos ieškovei buvimo faktą, tačiau ji sąmoningai nesiėmė veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Atsakovė galimai sąmoningai nepateikė bankroto administratoriui informacijos, susijusios su skola ieškovei, dėl ko ieškovė nebuvo įtraukta į Pareiškėjos kreditorių sąrašą ir tokiu būdu ieškovė neteko galimybės susigrąžinti priteistos skolos.

7. Pažymėjo, kad visi ieškovės siųsti dokumentai ir iš Pareiškėjos direktorės gauti dokumentai yra paskelbti ieškovės informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – ir Portalas), o pati atsakovė iš savo asmeninio elektroninio pašto teikė dokumentus ieškovei. Yra suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-343-1062/2019), kad nors asmenys neatsiima korespondencijos pašte, tačiau Portalas laikomas pagrindiniu informavimo apie ieškovės priimtus sprendimus šaltiniu – šiuo atveju atsakovė turėjo prisijungimą prie Portalo kaip oficiali Pareiškėjos atstovė.

8. Teigė, kad paramos lėšos buvo skirtos statybos, kapitalinio remonto darbams. Projektas įgyvendintas adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas su statiniais, į kur buvo nukreiptos paramos lėšos, buvo valdomos panaudos teise, gautos iš trečiojo asmens M. P.. Taigi, darytina išvada, kad už projektą atsakinga atsakovė teikė prašymus skirti paramos lėšas su kiekvienu mokėjimo prašymu, sąmoningai ir aiškiai suprasdama, kad investuojama į turtą, kuriuo naudosis fizinis asmuo, nes projektas nebus įgyvendintas pilna apimtimi.

9. Pažymėjo, kad ieškovė nėra praleidusi trejų metų senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pateikti, kadangi Pareiškėja yra išregistruota 2021 m. lapkričio 13 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne įmonei, o atsakovei, kaip UAB „Eigintas“ vadovei, įvertinęs tai, jog UAB „Eigintas“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-109-538/2020), vertino, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo UAB „Eigintas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 13 d. Pažymėjo, kad tuo metu, kai įmonė buvo pripažinta nemokia, atsakovės, kaip įmonės direktorės, veiksmų vertinimas nebuvo ir negalėjo būti atliekamas, ar sprendžiamas klausimas dėl jos, kaip vadovo, civilinės atsakomybės.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-211-469/2017, e3K-3-540-469/2018, e3K-3-118-1075/2020, tyrė ir pasisakė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo tik tuo aspektu, kas sudaro teisiškai reikšmingas aplinkybes nagrinėjamu atveju, t. y. ar atsakovė L. J. padarė tiesioginę žalą kreditorei (ieškovei) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu, ar atsakovės neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovės teisių pažeidimą ir ar toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Sprendė, kad ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovė L. J. pažeidė jai, kaip vadovei, taikomus imperatyviuosius reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų bankroto administratoriui perdavimo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šių pareigų pažeidimas galėtų būti traktuojamas kaip visiems UAB „Eigintas“ kreditoriams, bet ne individualiai ieškovei, padaryta žala.

13. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatyta aplinkybes, jog ieškovė 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Eigintas“ išmokėtos paramos susigrąžinimo ir Paramos sutarties nutraukimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu priteisė iš UAB „Eigintas“ ieškovės naudai 40 545,85 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas, išduotas vykdomasis raštas atiduotas vykdyti antstoliui, tačiau vykdomoji byla 2020 m. kovo 4 d. sustabdyta ir užbaigta, vykdomąjį dokumentą persiuntus Kauno apygardos teismui, konstatavo, kad UAB „Eigintas“ negalėjo pati patenkinti ieškovės reikalavimų, ieškovė ėmėsi veiksmų dėl paramos lėšų susigrąžinimo, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika civilinėse bylose Nr. e3K-3-235-421/2020, e3K-7-30-969/2021, ieškovė turi teisinį pagrindą reikšti tiesioginį reikalavimą atsakovei, kaip buvusiai UAB „Eigintas“ vadovei.

14. Teismas vertino, kad ieškovės sprendime nutraukti paramos sutartį nustatytos faktinės aplinkybės savaime nėra pakankamu pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti, bet buvo pagrindu UAB „Eigintas“ sutartinei atsakomybei atsirasti.

15. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, atsakovės paaiškinimus, kad darbai iki galo nebuvo atlikti dėl rangovų kaltės, atsižvelgęs į byloje pateiktą atsakovės verslumo pažymėjimą, į aplinkybes, jog dalis patalpų buvo visiškai įrengta, kad atsakovė teikė prašymus ieškovei dėl Projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, sprendė, kad nėra pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog UAB „Eigintas“ teikiant prašymą dėl paramos lėšų suteikimo ir sudarant su ieškove paramos sutartį, UAB „Eigintas“ ar jos vadovė L. J. neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, siekė tik gauti lėšas. Teismas vertino, jog bylos įrodymai patvirtina, be to, tą nurodo ir pati ieškovė, jog iki 2015 m. rugsėjo mėn. UAB „Eigintas“ iš esmės vykdė sutartį, o esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių kilo bendrovės prievolė lėšas grąžinti, iš esmės konstatuoti projekto pabaigoje, nepavykus jo užbaigti. Nors teismas iš dalies sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovės L. J. neveiklume yra pagrindas įžvelgti netinkamą jos pareigų vykdymą bendrovei, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei.

16. Teismas vertino, jog byloje nėra įrodyta, kad konkrečiai atsakovė L. J. atliko esminį kreditoriaus (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją bendrovei sudarant sutartį su kreditoriumi, vykdant projektą. Šiais argumentais teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė esant individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovei taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinio nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4071-1056/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

18. Nurodo, kad beveik visą skundžiamą sprendimą sudaro išimtinai tik teisės aktų ir teismų praktikos citavimas, nesusiejant nurodomų argumentų su faktine situacija, t. y. ieškiniu. Teismas neišnagrinėjo nei ieškovės ieškinyje, nei dublike, nei ieškovės atstovės posėdžio metu užduotų klausimų bei atsakovės atstovo atsakymų. Teismas rėmėsi tik žodiniais atsakovės atstovo paaiškinimais, tačiau nevertino, ar paaiškinimai yra paremti bent kokiais nors rašytiniais įrodymais. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas dviprasmiškas – vienu atveju teigiama, kad atsakovės veiksmai yra netinkami, žalingi įmonės veiklai, klaidinantys ir t. t., tačiau vėliau teigiama, kad visgi atsakovė nepadarė veiksmų, kurie sukeltų žalą. Pažymi, kad apeliantė su teismo sprendimo dalimi dėl senaties termino skaičiavimo sutinka.

19. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės samprotavimais, jog, neva projektas nebuvo įgyvendintas dėl rangovų kaltės, kadangi nei teismui nebuvo pateikta, nei ieškovė neturi jokių dokumentų, kuriuose atsakovės pasitelkti rangovai būtų teikę dokumentus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovė turėjo imtis savalaikių ir atitinkamų priemonių bei kreiptis į rangovus, jei suprato, kad laiku darbai nebus baigti. Ieškovės vertinimu, pasyvus atsakovės elgesys yra nulemtas jos pačios sąmoningų veiksmų. Teismas projekto neįvykdymą susiejo tik su trečiaisiais asmenimis, t. y. rangovais. Pagal teismo sprendimą susidaro situacija, kad ieškovė yra atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovė teikė klausimus dėl rangovų ir jų atliktų darbų posėdžio metu, tačiau į juos nebuvo atsakyta. Nors teismas sprendime šiuo aspektu rėmėsi kaip pagrindiniu argumentu, tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovui nebuvo pateikti jokie klausimai, susiję su kreipimusi į rangovus. Teismas niekaip nevertino fakto, kuomet atsakovė nurodė, kad dėl rangovų vėlavimo bendravo tik su ieškove, bet visiškai nepaaiškino, kodėl dėl rangovų vėlavimo nesikreipė į juos.

20. Ieškovės nuomone, teismas, nurodydamas, jog UAB „Eigintas“ iš esmės vykdė sutartį, o esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių kilo bendrovės prievolė lėšas grąžinti, iš esmės konstatuoti projekto pabaigoje, nepavykus jo užbaigti, padarė esminę vertinimo klaidą. Projektai būna arba įgyvendinti, arba neįgyvendinti, o tokio dalyko, kaip „pusiau atliktas projektas“ nėra. Paramos lėšos yra skiriamos tiems projektams, kurie įgyvendinami tinkamai, nes laikantis priešingo aiškinimo, projektai būtų įgyvendinami tik dalinai ir negrąžinama paramos suma dengiantis argumentu, neva kažkokia apimtimi projektas įgyvendintas.

21. Ieškovės teigimu, teismas neįvertino kokią reikšmę turi terminas projekto įgyvendinimui. Pažymi, kad atsakovė prašymą dėl termino pratęsimo pateikė ne 2015 m. rugsėjo 30 d., nes ši data tik buvo nurodyta prašyme, o realiai ieškovė prašymą gavo tik 2015 m. spalio 8 d. Atsakovė iki 2015 m. rugsėjo 30 d. visus dokumentus teikė elektroniniu paštu, o 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymą ieškovei išsiuntė neregistruotu laišku. Taigi, atsakovė paskutinę dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 30 d., prašymą pateikė ne elektroniniu paštu, ką iki šiol darydavo, taip žinodama, kad informacija ieškovę pasieks netrukus, bet neregistruotu laišku, kurio gavimas trunka ženkliai ilgiau. Teismas visiškai nevertino fakto, kad ieškovė geranoriškai ne kartą keitė terminus, iki kada projektas turi būti įgyvendintas, t. y. tenkino atsakovės prašymus dėl termino pratęsimo, iš viso buvo pasirašyti keturi susitarimai, kuriais buvo pratęsiami mokėjimo prašymų ir projekto įgyvendinimo terminai. Teismas visiškai nenagrinėjo fakto, kad teisės aktai nebenumatė ilgesnio projekto įgyvendinimo termino nei 2015 m. rugsėjo 30 d. Teismas visiškai nevertino, kad ieškovė negalėjo pratęsti termino iki 2015 m. lapkričio 15 d. (kaip to pageidavo atsakovė), kadangi tokia galimybė nenumatyta teisės aktuose. Apie tai atsakovė buvo informuota ir dėl to jokio skundo neteikė. Teismas nenagrinėjo atsakovės veiksmų, t. y. ji sąmoningais veiksmais neįgyvendino projekto, nes jai buvo žinoma, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė data iki kada projektas turi būti įgyvendintas.

22. Pažymi, kad projekto tikslas nebuvo suremontuoti gyvenamąjį namą, o jį įrengti ir paruošti veiklos vykdymui, t. y. įkurti etnografiniu stiliumi įrengtą kaimo amatų kompleksą, atspindintį kraštovaizdžio savitumą, amatus, kulinarinį paveldą (maitinimo įgūdžius, indus, maisto pateikimo būdus). Tačiau šiuo atveju susidarė situacija, kad ieškovės skirtomis paramos lėšomis buvo suremontuotas gyvenamasis namas, kuriame gyvena jo savininkas, o jokia veikla nėra vykdoma. Teismas, priimdamas sprendimą apskritai neanalizavo šių aplinkybių.

23. Ieškovės tvirtinimu, teismo sprendime apskritai nebuvo vertintas atsakovės elgesys, taip pat ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsakovė nevykdė teisės aktais numatytos pareigos, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo valdomai įmonei, žinodama, kad įmonė nevykdo veiklos, ir dėl to negalės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovė, žinodama apie įsiskolinimą ieškovei galimai sąmoningai nepateikė administratoriui su tuo susijusių dokumentų, toks jos veiksmas traktuojamas kaip nesąžiningas įmonės vadovo veiksmas prieš kreditorę, t. y. ieškovę.

24. Ieškovės manymu, atsakovė sąmoningai veikė visą laikotarpį, siekdama ne projektą įgyvendinti, o netinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas, kadangi iki 2015 m. rudens su ieškove itin aktyviai bendravusi ir bendradarbiavusi atsakovė nebeteikė visiškai jokios informacijos; atsakovė nebendradarbiavo ir su nemokumo administratore, kuriai nepavyko susisiekti su atsakove jokiais kontaktais, per kuriuos buvo bendraujama iki paskutinio teikto mokėjimo prašymo.

25. Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti, nusprendžiant taikyti ieškinio senatį, bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu iš UAB „Eigintas“ ieškovės naudai priteista skola buvo priverstinai išieškoma antstolio kontoroje, kuris 2017 m. balandžio 12 d. paskelbė Raginimą per 10 dienų įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą, akivaizdu, jog ieškovė dar 2017 metais turėjo žinoti ir suprasti, kad skolos iš UAB „Eigintas“ išieškoti nepavyksta, nes bendrovė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl apie neva tai atsakovės neteisėtus veiksmus, kurie neva sukėlė žalą ieškovei, turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2017 metais, o ne 2021 m. lapkričio 13 d., kai buvo išregistruota UAB „Eigintas“.

27. Pažymi, kad šioje byloje ieškinys teismui pateiktas 2023 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus daugiau nei 6 metams po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priteisti skolą iš UAB „Eigintas“, bei 5 metams 11 mėnesių ir 26 dienoms nuo antstolės paskelbto raginimo įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantės manymu, pradėjus išieškojimą iš UAB „Eigintas“ ir vykdomojoje byloje neišieškant skolos, ieškovė, ypatingai kaip valstybinė institucija, galėjo suprasti apie jos teisių pažeidimą ir manydama, kad jos teises pažeidė atsakovė, kaip UAB „Eigintas“ direktorė, dar 2017 metais jai galėjo pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

28. Atsakovės teigimu, teismas šioje byloje neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje nurodytais išaiškinimais, kadangi šios ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-109-538/2020 faktinės situacijos yra visiškai skirtingos ir net nepanašios.

29. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą.

30. Nurodo, kad net ir vykdomąjį raštą perdavus antstoliui ir jam priėmus raginimą tai jokiu būdu nereiškia, kad išieškojimas negalimas. Antstolių vykdomi išieškojimai gali trukti ir keletą metų, o net pirmaisiais raginimais ir nepavykus išieškoti skolos, toks išieškojimas gali atsirasti ateityje, dar vykdant antstolio vykdomąją bylą. Negalima teigti, kad raginimas vykdyti teismo sprendimą automatiškai siejamas su tuo, jog turto/ lėšų niekada neatsiras ir nebus įvykdytas vykdomasis dokumentas.

31. Ieškovės teigimu, atsakovės apeliaciniame skunde pateikta pozicija akivaizdžiai prieštarauja pačiam antstolio institutui ir vykdomai veiklai, nes atsakovė raginimą įvykdyti teismo sprendimą prilygina vykdomosios bylos užbaigimui, kas apskritai nėra pagrįsta jokiais teisės aktais.

32. Pažymi, kad turtas (tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis) pas juridinius asmenis gali atsirasti ir vėliau, t. y. tiek po teisminio proceso, tiek antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus.

33. Nurodo, kad atsakovės teiginiai apie neva ieškovės turėjusį būti supratimą apie išieškojimo negalimumą yra teisiškai nepagrįsti, nes tai, kad antstolis priėmė raginimą savaime nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti konstatuotas tik pakeitus įmonės statusą į bankrutuojantį bei vykdant bankroto proceso veiksmus. Tokiu atveju tik išregistravus įmonę jau tampa aišku, kad skola nebus sugrąžinta.

34. Ieškovės tvirtinimu, tik pasibaigus UAB „Eigintas“ bankroto procesui ir išregistravus įmonę iš juridinių asmenų registro dėl įmonės pabaigos, o taip pat nebuvus patenkintiems kreditorių reikalavimams, buvę įmonės kreditoriai nuo šio momento turi galimybę įvertinti, ar dėl kreditorinių reikalavimų nepatenkinimo egzistuoja įmonės vadovo civilinė atsakomybė. Priešingas atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas vertinimas prieštarautų teisminio bankroto proceso eigai, kurios metu kreditorių reikalavimai gali būti patenkinami, o ginčas tarp kreditoriaus ir įmonės vadovo net nekiltų.

35. Pažymi, kad tokios pat praktikos dėl senaties skaičiavimo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-252-425/2023). Ieškinio senaties terminas tokiose situacijos skaičiuojamas nuo juridinio asmens išregistravimo momento, nes tai atitinka ieškininio reikalavimo turinio sąsają su nurodomos žalos priežastimis, t. y. ieškovės vertinimu, atliktus netinkamus įmonės, kuriai buvo skirta parama, vadovo veiksmus, o ne įmonės, kaip juridinio asmens, galimai netinkamus veiksmus.

36. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. Nurodo, kad projektas buvo neįgyvendintas ne dėl atsakovės, kaip bendrovės vadovės, sąmoningai prieš ieškovę nukreiptų neteisėtų veiksmų, tačiau dėl to, kad, įgyvendinant projektą, kilo problemų su rangos darbus vykdžiusiu rangovu ir virtuvės įrangos, reikalingos projekto įgyvendinimui, tiekimu (gavimu). Atsakovė, kaip sąžininga ir apdairi bendrovės vadovė, 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į ieškovę ir ją informavo apie susidariusią situaciją, o taip pat prašė pratęsti projekto įgyvendinimo terminą iki 2015 m. lapkričio 15 d., tačiau ieškovė to padaryti nesutiko ir galiausiai nutraukė paramos sutartį su UAB „Eigintas“.

38. Pažymi, kad viena iš projekto laiku neįgyvendinimo priežasčių, kuri taip pat buvo/yra žinoma ieškovei, yra projekto įgyvendinimo metu UAB „Eigintas“ patirti finansiniai sunkumai ir ypatingai ilgi paramos išmokėjimo terminai, kurie apsunkino projekto įgyvendinimą. Pirmasis mokėjimo prašymas ieškovei buvo pateiktas 2014 m. rugsėjo 30 d., tačiau parama išmokėta tik 2015 m. gegužės 8 d.; antrasis mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 31 d., o parama išmokėta tik 2015 m. gegužės 29 d.

39. Tvirtina, kad UAB „Eigintas“ siekė projektą įgyvendinti, o jo vadovė (atsakovė) intensyviai bendravo su ieškove, nuolatos stengėsi išspręsti visus kilusius klausimus projekto įgyvendinimo metu; matydama, kad UAB „Eigintas“ gali neįgyvendinti projekto per sutarties terminus, dėjo visas pastangas, kad projekto įgyvendinimo terminai būtų pratęsti; stengėsi visada laiku ir tinkamai informuoti ieškovę dėl kylančių sunkumų projekto įgyvendinimo metu, o taip pat atsakyti į ieškovei kilusius klausimus. Šiuos teiginius patvirtina byloje pateikti ieškovei teikti raštai: 2015 m. birželio 18 d. Prašymas, 2015 m. birželio 29 d. Raštas, 2015 m. liepos 7 d. Raštas, 2015 m. liepos 31 d. Raštas, 2015 m. rugsėjo 30 d. Raštas.

40. Atsakovės teigimu, ieškovės deklaratyvius teiginius, kad atsakovė, vadovaudama UAB „Eigintas“, realiai nesiekė, jog būtų įgyvendintas projektas, kadangi nebuvo įsigyta įranga ir baigti atlikti darbai, taip pat paneigia byloje pateikti dokumentai: 2015 m. rugpjūčio 28 d. Tiekėjo apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažyma; 2015 m. rugpjūčio 27 d. Tiekėjo pasiūlymas dėl įrangos įsigijimo, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2015/08-31-1, 2015 m. rugsėjo 1 d. UAB „Eigintas“ raštas, 2015 m. rugsėjo 21 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas.

41. Pažymi, kad paramos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Eigintas“ ir ieškovės, o atsakovė buvo UAB „Eigintas“ valdymo organas – direktorė. Tai lemia, kad vien aplinkybė, jog UAB „Eigintas“ neįgyvendino projekto, savaime nesudaro pagrindo priteisti žalos iš atsakovės. Ieškovė byloje įrodinėjo ir apeliaciniu skundu įrodinėja ne specifinį jos teisių pažeidimą, o atsakovės fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimą, kas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021, nėra pagrindas tiesioginio ieškinio pareiškimui atsakovės atžvilgiu ir juo labiau nėra pagrindas tokį ieškovės ieškinį tenkinti.

42. Nurodo, kad iš ieškovės pateiktų UAB „Eigintas“ mokėjimo prašymų matyti, kad UAB „Eigintas“, kiekvieną kartą prašydamas atlikti mokėjimus, ieškovei teikdavo ir darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus, kurie byloje paneigė ieškovės teiginius, kad UAB „Eigintas“ jokios veiklos vykdyti neketino, o tik norėjo pasisavinti ieškovės lėšas.

43. Pažymi, kad ieškovė nuolatos kontroliavo kaip UAB „Eigintas“ vykdė projektą ir atlikdavo tarpinius projekto įgyvendinimo patikrinimus, kurių metu buvo tikrinama ar UAB „Eigintas“ ieškovei teikia tikrovę atitinkančią informaciją apie vykdomo projekto įgyvendinimo darbus. Ieškovė jokių pažeidimų ar melagingos ir ieškovę klaidinančios informacijos teikimo faktų nenustatė ir tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo.

44. Atkreipia dėmesį, kad iš UAB „Eigintas“ ir UAB „Edsena“ 2014 m. rugsėjo 2 d. Statybos-montavimo darbų sutarties Nr. 14/09-02-1 su lokalinėmis sąmatomis ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Edsena“ sudarytos ieškovės patikros metu rastų neatliktų darbų kiekių lentelės matyti, jog ieškovė, atlikusi iki 2015 metų rugpjūčio atliktus statybos rangos darbus objekte, nepripažino atliktų ir aktuotų darbų (tikrintos 20 skirtingų darbų pozicijų) tik už bendrą 381,80 Eur sumą, kai ieškovė UAB „Eigintas“ dėl minėtų darbų atlikimo, įgyvendinant projektą, buvo išmokėjusi 40 545,85 Eur sumą.

45. Nurodo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra žalos priteisimo klausimas, o ne teismo įpareigojimų vykdymas ar nevykdymas bankroto procese. Visi teismo įpareigojimų vykdymo ar nevykdymo klausimai turėjo būti spręsti būtent bankroto bylą nagrinėjusio teismo, o ne šioje byloje, kadangi šios aplinkybės negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės dėl neva atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, nukreiptų konkrečiai prieš ieškovę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

47. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos tiesioginis ieškinys, dėl žalos atlyginimo priteisimo, pareikštas buvusiai įmonės vadovei atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo bei (ne)pagrįstumo

48. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Nurodyta teisės norma nustato bendrovės valdymo organų narių atsakomybę bendrovei, o ne jos kreditoriui už šiame straipsnyje nustatytų fiduciarinių pareigų bendrovei nevykdymą ar netinkamą vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021; kt.).

49. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta bendrovės valdymo organų narių tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Kreditoriai gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas išimtiniais dviem atvejais, kai: 1) atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 32 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021; ir kt.).

50. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-540-469/2018, 25 punktas; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

51. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja UAB „Eigintas“ su ieškove 2014 m. liepos 16 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KK-11-1-008189-PR001, pagal kurią Pareiškėja įsipareigojo iki 2015 m. birželio 30 d. įgyvendinti projektą „Tradicinių amatų komplekso steigimas ir plėtra“ (toliau – ir Projektas), o ieškovė – vykdyti Projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti Pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka Paramos sutartyje numatytas sąlygas, užsakyti bei pervesti gautas lėšas Pareiškėjai. Šalių susitarimu, Projekto įvykdymo terminas pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Pareiškėjai išmokėjo 40 545,85 Eur paramos sumą pagal Pareiškėjos pateiktus mokėjimo prašymus. Ieškovė, nustačiusi pažeidimus įgyvendinant Projektą, 2015 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-490 taikyti išmokėtos 40 545,85 Eur paramos sumos pagal mokėjimo prašymus susigrąžinimo sankciją ir nutraukti Paramos sutartį. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Eigintas“ iškelta bankroto byla, o 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi bankrutavusios UAB „Eigintas“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2019 m. gegužės 17 d. UAB „Eigintas“ direktorė buvo atsakovė L. J..

52. Ieškovė kreipėsi į teismą, reikšdama tiesioginį ieškinį buvusiai bankrutavusios UAB „Eigintas“ direktorei L. J., kuri ieškovės teigimu buvo atsakinga už Projekto įgyvendinimą, dėl 48 627,45 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

53. Pažymėtina, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas).

54. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nėra įrodyta, kad konkrečiai atsakovė atliko esminį kreditoriaus (ieškovės) klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją bendrovei sudarant sutartį su ieškove, vykdant Projektą, kad atsakovės veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui, t. y. ieškovei, sprendė, kad ieškovė neįrodė esant individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovei taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų.

55. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės paaiškinimais, jog projektas nebuvo įgyvendintas dėl rangovų kaltės, kadangi nebuvo pateikta jokių dokumentų, kuriuose atsakovės pasitelkti rangovai būtų teikę dokumentus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė kreipėsi į rangovus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymi, kad projekto tikslas nebuvo suremontuoti gyvenamąjį namą, kuriame gyvena jo savininkas. Apeliaciniame skunde be kita ko nurodoma, kad teismas išsamiai neištyrė pateiktų įrodymų, o teismo sprendime apskritai nebuvo vertintas atsakovės elgesys. Atsakovė nurodo, kad projektas buvo neįgyvendintas ne dėl atsakovės, kaip bendrovės vadovės, sąmoningai prieš ieškovę nukreiptų neteisėtų veiksmų, o viena iš esminių priežasčių lėmusių projekto neįgyvendinimą – kilusios problemos su rangos darbus vykdžiusiu rangovu ir virtuvės įrangos, reikalingos projekto įgyvendinimui, tiekimu (gavimu).

56. Teisėjų kolegija išanalizavusi ir įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą, ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą ir byloje pateiktus įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas atsakovės atsakomybės klausimą nevisapusiškai įvertino bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingas aplinkybes.

57. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovei taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, vertinant atsakovės veiksmus, padaryta selektyviai remiantis bylos duomenimis, neištyrus jų visumos, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Projekto neįgyvendinimą nustatytu terminu lėmusias priežastis, iš esmės rėmėsi ir apsiribojo tik atsakovės paaiškinimais, kurie nėra pagrindžiami (kol kas) objektyviais duomenimis, kad darbai iki galo nebuvo atlikti dėl rangovo kaltės, tačiau teismas neišsiaiškino ir motyvuotai neįvertino faktinių bylos aplinkybių bei ginčo šalių argumentų dėl Projekto (ne)įgyvendinimo priežasčių ir civilinės atsakomybės atsakovei (ne)taikymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos dėl esminės dalies ieškovės ieškinio nurodytų argumentų iš viso nepasisakė arba pasisakė tik pernelyg lakoniškai ir fragmentiškai, daromų išvadų nepagrįsdamas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu pagal teismų praktikoje nustatytus atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumo kriterijus.

58. Byloje nustatyta, kad Projektas buvo įgyvendinamas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. paramos lėšos buvo naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos (remonto) darbams atlikti. Žemės sklypas su statiniais projekto įgyvendinimo laikotarpiu buvo valdomos UAB „Eigintas“ panaudos teise, o minėtas žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gruodžio 4 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso M. P.. Visus statybos darbus įgyvendinant Projektą, adresu (duomenys neskelbtini), atliko UAB „Edsena“ (rangovas), su kuria 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB „Eigintas“ (užsakovas), atstovaujamas atsakovės L. J., sudarė Statybos - montavimo darbų sutartį Nr. 14/09-02-1. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Edsena“ yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Jos vadovu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2023 m. rugpjūčio 25 d.) buvo M. P., kuriam priklausančioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), UAB „Edsena“ ir atliko statybos, remonto darbus ieškovės skirtomis paramos lėšomis. M. P. taip pat yra ir UAB „Edsena“ akcininkas. Bylos duomenimis UAB „Eigintas“ pirkimo – pardavimo sutartis dėl virtuvės įrangos tiekimo 2015 m. rugpjūčio 31 d. taip pat buvo sudaryta su UAB „Edsena“. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad nagrinėjamoje UAB „Edsena“ bankroto byloje buvusiam vadovui M. P. procesiniai dokumentai siųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti jam asmeniškai. Bylos duomenimis atsakovės L. J. deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini). Nurodytų faktinių aplinkybių teisinis įvertinimas ieškovės argumentų ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį kontekste, dėl Projekto neįgyvendinimo priežasčių ir civilinės atsakomybės (ne)taikymo atsakovei, byloje nebuvo atliktas.

59. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo.

60. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog Projektas buvo įgyvendinamas, t. y. statybos darbai atlikti M. P. priklausančioje nuosavybėje, taip pat į nutarties 58 punkte nustatytas aplinkybes dėl rangovo UAB „Edsena“ vadovo ir namų valdos, kurioje buvo įgyvendinamas Projektas, savininko, buvusio UAB „Edsena“ vadovo ir akcininko bei atsakovės gyvenamosios vietos sutapimus, teismas turėtų apsvarstyti ar šioje byloje priimtas sprendimas nesukels pasekmių M. P. teisių ir pareigų apimčiai.

61. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės elgesį įgyvendinant Projektą, be kita ko, rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovė teikė prašymus ieškovei dėl Projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, tačiau vertindamas atsakovės elgesį (ne)teisėtumo aspektu visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės nurodomų argumentų dėl atsakovės 2015 m. rugsėjo 30 d. prašymo dėl Projekto įgyvendinimo termino pratęsimo pateikimo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ieškovės nurodytų Projekto įgyvendinimo pažeidimų, nustatytais terminai nepateiktų dokumentų ir jų reikšmės Projekto įgyvendinimui, atsakovės elgesio ir atsakomybės vykdant ieškovės nurodytus Projekto įgyvendinimo reikalavimus.

62. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytus argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų priimdamas skundžiamą sprendimą neįvykdė, kadangi teismo sprendime nėra pasisakyta dėl nutarties 57 – 61 punktuose nurodytų ginčo esminių aplinkybių ir argumentų, vertinant atsakovės elgesį ir atsakomybę įgyvendinant Projektą, neišsamiai ištirti ir įvertinti įrodymai byloje, teismo sprendimas stokoja pagrįstumo išsamiais ir svariais vertinimais.

Dėl ieškinio senaties termino (ne)taikymo

63. Atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinys dėl žalos atlyginimo yra pareikštas ne įmonei, o atsakovei, kaip UAB „Eigintas“ vadovei, įvertinęs tai, jog UAB „Eigintas“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, vertino, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo UAB „Eigintas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 13 d.

64. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m., kadangi ieškovė dar 2017 metais, antstolei paskelbus raginimą UAB „Eigintas“, turėjo žinoti ir suprasti, kad skolos išieškoti iš UAB „Eigintas“ nepavyksta ir reikšti ieškinį UAB „Eigintas“ direktorei dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

65. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).

66. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4387-968/2016 iš UAB „Eigintas“ ieškovės naudai priteista 40 545,85 Eur skola ir 5 procentai metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, dėl kurių išieškojimo antstolės A. A. kontorai 2017 m. kovo 2 d. buvo pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, tačiau, 2020 m. sausio 16 d. iškėlus UAB „Eigintas“ bankroto bylą, vykdomoji byla Nr. 0036/17/00673 sustabdyta ir vykdomasis dokumentas persiųstas Kauno apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB „Eigintas“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-962-896/2020 pripažino bankrutavusios UAB „Eigintas“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Pažymėtina, jog nors tiek ieškovės ieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma 2021 m. lapkričio 13 d. UAB „Eigintas“ išregistravimo data, tačiau iš valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Eigintas“ iš juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. lapkričio 13 d.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas bylos faktines aplinkybes, kol buvo vykdomas skolos išieškojimas iš UAB „Eigintas“, taip pat kol buvo nagrinėjama UAB „Eigintas“ bankroto byla ir ji dar nebuvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, ieškovė neturėjo jokio pagrindo vertinti atsakovės, kaip UAB „Eigintas“ direktorės, veiksmų ar spręsti klausimo dėl jos, kaip vadovės, civilinės atsakomybės, kadangi skola jau buvo priteista minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu iš UAB „Eigintas“ ir, kol vyko išieškojimo, o paskui bankroto procesai, UAB „Eigintas“ skola visa ar iš dalies galėjo būti išieškota. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą iš esmės sužinojo (subjektyvusis momentas) tik 2020 m. lapkričio 13 d. UAB „Eigintas“ išregistravus iš juridinių asmenų registro, t. y. tik sužinojusi, kad UAB „Eigintas“ negalės patenkinti jos finansinio reikalavimo, patvirtinto bendrovės bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-88-467/2024).

68. Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti dar 2017 metais, antstolei paskelbus raginimą UAB „Eigintas“, kadangi skolos išieškojimo procesas neapsiriboja vien tik raginimo skolininkui išsiuntimu, skola gali būti išieškota ir vėliau pas skolininką atsiradus kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, įvertinus ir tai, jog po antstolės 2017 m. kovo 6 d. raginimo išsiuntimo skolininkei UAB „Eigintas“ vykdomoji byla buvo vykdoma dar trejus metus, t. y. iki 2020 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo jokio pagrindo reikšti ieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip įmonės direktorei, 2017 m. tik pradėjus skolos išieškojimo procesą iš UAB „Eigintas“.

69. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo UAB „Eigintas“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 13 d., o ieškinys teismui 2023 m. balandžio 6 d. buvo pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

70. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino visų šiai bylai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių; pirmosios instancijos teismo išvados dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovei taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, padarytos nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai nenustačius, nesurinkus ir neįvertinus, iš esmės remiantis tik atsakovės paaiškinimais dėl Projekto neįgyvendinimo priežasčių, todėl liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima jos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

71. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio, apimties, dėl būtinybės spręsti trečiojo asmens įtraukimo į procesą klausimą, nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

72. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovės ir atsakovės apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.

73. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

74. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas