Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-159-544/2024

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01254-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.;

3.3.1.18.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8113-1137/2023 pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui V. P. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. M. (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. (toliau – ir atsakovas) 1548,33 Eur laidojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35 Eur žyminio mokesčio ir 400 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

2. Ieškovė nurodė, kad ji savo lėšomis padengė visas išlaidas, susijusias su jos mirusio brolio A. P. laidotuvėmis. Laidojimo išlaidas sudarė: laidojimo paslaugų firmos „Liūdinta“ paslaugos pagal (duomenys neskelbtini) sąmatą 1645 Eur, išlaidos giedoriams (200 Eur), Šv. Mišioms (100 Eur), portretui (30 Eur), užkandžiams (25 Eur), gedulingiems pietums (471,60 Eur). Iš laidojimų išlaidų sumos buvo atimtos piniginės lėšos, ieškovės gautos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) biudžeto (laidojimo pašalpa, išmoka). Taigi bendra ieškovei neatlyginta suma sudaro 1548,33 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo, mirusiojo sūnus ir priėmusio palikimą pirmosios eilės įpėdinio. Paaiškino, kad reikalavimą atsakovui atlyginti laidojimo išlaidas pareiškė ne kaip palikėjo kreditorė, bet kaip mirusiojo įpėdinio kreditorė.

3. Atsakovas V. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė jam nepranešė apie tėvo mirtį, jis negalėjo dalyvauti laidotuvėse, pritarti patiriamoms išlaidoms, todėl sutiktų atlyginti pusę reikalaujamos sumos. Ieškovės ir mirusio jo tėvo motina ieškovei yra perleidusi butą su sąlyga išlaikyti motiną iki gyvos galvos ir palaidoti brolį. Ieškinyje nurodytos patirtos laidojimo išlaidos ne visos pagrįstos oficialiais dokumentais, kai kurių iš jų galėjo nebūti, kai kurios iš jų nebuvo būtinos ir galėjo būti mažesnės. Be to, ieškovė praleido terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ne paveldėjimo teisės normų reglamentuojami teisiniai santykiai, o prievoliniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovei savo asmeninėmis lėšomis palaidojus atsakovo tėvą, o atsakovui priėmus mirusiojo palikimą, atsakovui kilo pareiga atlyginti ieškovės patirtas laidotuvių išlaidas.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų laidotuvių išlaidų pagrįstumą, konstatavo, kad laidojimo paslaugų firmos „Liūdinta“ paslaugos pagal (duomenys neskelbtini) sąmatą 1645 Eur vertės, išlaidos giedoriams (200 Eur), Šv. Mišioms (100 Eur), gedulingiems pietums (471,60 Eur) yra pagrįstos, nes ieškovė įrodė, kad turėjo šias išlaidas, o sumokėta kaina už šias paslaugas nėra pernelyg didelė. Tačiau teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog patyrė išlaidas už užkandžius (25 Eur), už portretą (30 Eur). Todėl teismas ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1493,33 Eur laidojimo išlaidų (1645 Eur + 200 Eur + 100 Eur + 471,60 Eur – 923,27 Eur (ieškovei VSDFV sumokėta laidojimo pašalpa, išmoka).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atsakovas V. P. (toliau – ir apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-11-21 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės ieškinį arba, panaikinus ginčijamą sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, ieškovei patyrus mirusiojo laidojimo išlaidas, o atsakovui priėmus mirusiojo palikimą, tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti ieškovei dalį jos patirtų laidojimo išlaidų proporcingai priimto palikimo daliai.

9. Pažymi, kad vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi ieškovė, kaip palikėjo kreditorė, turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti jam reikalavimą arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau jam priimant palikimą pas notarą kartu buvusi ieškovė reikalavimo dėl palikėjo skolų nepateikė.

10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso normas, neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, dėl to neišsiaiškino bylai išspręsti reikšmingų faktinių faktinių aplinkybių, taigi, neatskleidė bylos esmės, o tai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

11. Apeliantas nurodo, kad teismas iš jo ieškovei priteisė didesnes laidojimo išlaidas, nei buvo realus jų poreikis, nes priteisė ir tas išlaidas, kurios nebuvo pagrįstos finansiniais dokumentais. Pažymėjo, kad aukos negali būti prilyginamos būtinoms išlaidoms, kadangi jos yra savanoriško pobūdžio ir nėra privalomos. Nurodo ir tai, kad ne visos išlaidos gedulingiems pietums buvo pagrįstos, nes, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas R. M., gedulingiems pietums buvo užsakyta žymiai daugiau vietų, nei susirinko laidotuvių dalyvių. Be to, teismas visiškai nevertino liudytojos K. V. P. parodymų apie tai, jog butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motina A. P. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perleido ieškovei su sąlyga, kad ji prižiūrės ir palaidos sūnų A. P. Šį faktą patvirtino ir liudytojas, ieškovės sutuoktinis R. M.

12. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė savavališkai ir piktybiškai neinformavo jo apie jo tėvo mirtį, nors tokią galimybę turėjo.

13. Mano, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė CPK 270 straipsnio 3 dalies, 4 dalies 2, 3 punktų reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui, nes neanalizavo visų byloje esančių įrodymų, nepasisakė apie atsakovo ir liudytojų parodymus, nenustatė, kokios reikšmingai bylos aplinkybės (ne)nustatytos.

14. Ieškovė G. M. atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti dalį jos patirtų išlaidų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė teisingai byloje taikęs materialines ir proceso teises normas, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.

16. Ieškovė apelianto argumentus, kad jis neturi prievolės atlyginti dalies laidojimo išlaidų dėl to, kad patirtos laidotuvių išlaidos nebuvo su juo derintos, vertina kaip nepagrįstus, nes, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, toks jo sutikimas nebuvo reikalingas, be to, sutiko atlyginti pusę šių išlaidų.

17. Nurodė, kad pagal teismų praktiką laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos. Todėl atsakovas turi pareigą padengti ir išlaidas už mišias bei religines kunigo paslaugas, nes tokios išlaidos patenka į ritualinių paslaugų, o tuo pačiu ir į laidojimo išlaidų, kategoriją. Tai atitinka tautos tradicijas, gerus, ilgamečius ir visuotinai priimtinus katalikų tikėjimo papročius.

18. Nurodo, kad liudytojos K. V. P. parodymai, jog butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motina A. P. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perleido ieškovei su sąlyga, kad ji prižiūrės ir palaidos ir jos sūnų A. P., neatitinka tikrovės, nes tokios sąlygos (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi nebuvo numatyta. Šie liudytojos parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes liudytoja turi priešiškumą ieškovės atžvilgiu ir siekia padėti savo sūnui (atsakovui) išvengti prievolės atlyginti ieškovei jos turėtas išlaidas, susijusias su atsakovo tėvo laidotuvėmis.

19. Mano, kad liudytojo R. M. žodžiai,,gedulingiems pietums buvo užsakyta žymiai daugiau vietų, nei susirinko laidotuvių dalyvių“, yra netinkamai apelianto interpretuojami. Nurodo, kad, nors buvo numatyta, jog laidotuvėse gali dalyvauti ir daugiau dalyvių, tačiau sąskaita ieškovei apmokėjimui buvo pateikta tik už dalyvavusiems gedulinguose pietuose asmenims pateiktus patiekalus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

20. Atsakovas V. P. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir panašiai), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (LAT 2022-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28–29 punktai).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas apeliaciniame skude nepateikė motyvuoto prašymo bei nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, dėl to jo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančių duomenų pakanka patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti atitinkamas išvadas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo V. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

26. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės G. M. ieškinys priėmusiam palikimą pirmosios eilės palikėjo įpėdiniui atsakovui V. P. dėl laidojimo išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl abosliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

27. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė bylos esmės, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, be to, skundžiamas teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, numatytų CPK 270 straipsnio 3 dalyje, 4 dalies 2, 3 punktuose.

28. Tačiau CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra numatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Apeliaciniame skunde apeliantas niekaip nepagrindžia ir neįrodinėja, kad skundžiamas sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), todėl šis skundo argumentas vertinamas deklaratyviu.

29. CPK 270 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Skundžiamo sprendimo 1 ir 2 punktuose yra išdėstyti ieškovės ieškinio reikalavimai ir esminiai paaiškinimai, taip pat atsakovo atsikirtimo į ieškinį reikalavimai ir esminiai paaiškinimai, o sprendimo 8, 11, 13-17 punktuose nurodytas įrodymų, kurių pagrindų teismas priėmė sprendimą ieškinį dalį tenkinti, vertinimas, bei argumentai, dėl kurių teismas atmetė dalį įrodymų, o ieškinio dalies netenkino. Todėl daroma išvada, kad apeliantas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigia, jog buvo pažeisti reikalavimai, keliami sprendimo turiniui.

30. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo, jei neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

31. Apeliantas skunde nurodo, kad šios bylos esmės neatskleidimas pasireiškė tuo, kad, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo išaiškintos ir nustatytos bylai išspręsti reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiam apelianto argumentui nepritaria.

32. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi, ir bylos esmės atskleidimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos duomenų visumą ir skundžiamą sprendimą, priėjo išvados, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, jas išdėstė skundžiamo teismo sprendimo 3, 13-17 punktuose, savo išvadas tinkamai ir pakankamai motyvavo, pasisakė, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos – atmeta. Todėl sprendžiama, kad teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, o apelianto skundo argumentai šiuo aspektu vertinami nepagrįstais.

Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių civilinio proceso kodekso teisės normų pažeidimo

33. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą esminiai pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias proceso normas, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai, ir neatskleidė bylos esmės. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

34. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

35. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Civiliniame procese ir pagal praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (LAT 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinio reikalavimas dėl laidojimo išlaidų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą dėl laidojimo išlaidų priteisimo, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apelianto argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (pagal apeliacinio skundo ribas). Vien tai, kad apeliantas kitaip vertina įrodymus ir turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

37. Bylos esmes (ne)atskleidimo klausimu pasisakyta šios nutarties 28-33 punktuose.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių kvalifikavimo

38. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, ieškovei patyrus mirusiojo laidojimo išlaidas, o atsakovui priėmus mirusiojo palikimą, tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, dėl ko atsakovas turi prievolę padengti ieškovei dalį jos patirtų išlaidų, proporcingai priimto palikimo daliai.

39. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nutarties 38 punkte nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad mirus A. P. jo palikimą priėmė tik jo sūnus, pirmosios eilės įpėdinis ir apeliantas V. P. Dėl šios nustatytos faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė palikėją (brolį) palaidojo savo lėšomis, o apeliantas savo lėšomis prie to neprisidėjo. Taigi ieškovė byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo, palikėjo palikimą priėmusio pirmosios eilės įpėdinio (sūnaus) jos patirtų laidojant brolį išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paveldėjimo procedūroje nedalyvauja, kad būtent apeliantas, o ne ieškovė priėmė mirusiojo palikimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ir apelianto nesieja teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos, yra teisėta, pagrįsta ir atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką (LAT 2012-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalies taikymo

40. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CK 5.63 straipsnio normos, nors jis bylos nagrinėjimo metu nurodė faktą, jog ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pretenzijai pareikšti. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliacinio skundo argumentui nepritaria ir jį atmeta, nes apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai, pagrindžiantys, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo taikyti CK 5.63 straipsnio nuostatas.

41. CK 5.63 straipsnis reguliuoja palikėjo kreditorių reikalavimų, kurie atsirado iki palikėjo mirties, pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinio reikalavimą atsakovui pareiškė ne kaip palikėjo kreditorė, bet kaip palikėjo įpėdinio (apelianto) kreditorė atlyginti nuostolius dėl palikėjo palaidojimo savo lėšomis, kuriuos ji patyrė ne iki, bet po palikėjo mirties. Todėl šioje byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pareiškimo ir tenkinimo tvarkos CK 5.63 straipsnio normos nereglamentuoja, o pirmosios instancijos teismas, netaikydamas minėto straipsnio nuostatų, šios teisės normos nepažeidė.

Dėl laidojimo išlaidų ir jų dydžio (ne)pagrįstumo

42. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš jo ieškovei priteisė ir tas laidojimo išlaidas, kurios galimai buvo nepatirtos, nebuvo būtinos bei buvo nepagrįstos finansiniais dokumentais.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas nuostolių, kaip nukentėjusiojo asmens padarytų laidojimo išlaidų, atlyginimo klausimą, turi įvertinti konkrečias bylos aplinkybes ir įsitikinti, kad tos išlaidos yra priverstinės, būtinos, protingos ir kad jas patvirtina pateikti įrodymai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (LAT 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2002; 2006-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006).

44. Kaip matyti iš apelianto apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas prie ieškovės patirtų laidojimų išlaidų priskyrė neprivalomas ir dokumentais nepagrįstas 100 Eur išlaidas (auką bažnyčiai už Šv. Mišių aukojimą už mirusįjį). Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus, nes byloje nustatyta (dalyvavusių laidotuvėse asmenų parodymai, skelbimas apie aukojamas mišias), kad mirus apelianto tėvui (duomenys neskelbtini)už mirusįjį buvo aukojamos Šv. Mišios (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, kuriose dalyvavo ir dalis byloje apklaustų liudytojų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad 100 Eur auka ir jos dydis bažnyčiai aukojant Šv. Mišias už mirusįjį niekur nereglamentuotas ir nėra pagrįstas finansiniais apskaitos ar kitokiais rašytiniais įrodymais. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra visuotinai žinoma aplinkybė ir visuomenėje nuo seno yra priimtas tradicinis elgesys, jog, prašant kunigo aukoti Šv. Mišias už mirusįjį, bažnyčiai yra aukojama tam tikra suma pinigų, nes bažnyčia yra išlaikoma iš jos bendruomenės narių aukų. Pažymėtina, kad auka bažnyčiai yra priskiriama prie ritualinių paslaugų išlaidų, o tokios išlaidos pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką, atitinka teisingumo ir protingumo principus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 100 Eur auka bažnyčiai neatitiko laidojimo vietovėje nusistovėjusių tradicijų, kad ji buvo pernelyg didelė ar kad ji buvo už išskirtinai prašmatnių Šv. Mišių aukojimą (CPK 178 straipsnis).

45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad ne visos išlaidos gedulingiems pietums buvo pagrįstos, nes, kaip teismo posėdžio metu parodė liudytojas R. M., vietų gedulingiems pietums buvo užsakyta žymiai daugiau, nei susirinko laidotuvių dalyvių, dėl ko pati ieškovė privalo prisiimti nuostolių atsiradimo riziką.

46. (duomenys neskelbtini) sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad gedulingų pietų kaina buvo 471,60 Eur (kaina vienam asmeniui nenurodyta). Nors nepateikti įrodymai, kad sąskaita apmokėta, tačiau byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog gedulingi pietūs tikrai vyko, niekas, įskaitant atsakovą, neparodė ir neįrodinėjo, kad minėta bendrovė gedulingus pietus surengė nemokamai, todėl ieškovė neabejotinai turėjo patirti išlaidas apmokėdama minėtą sąskaitą.

47. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą, kad ne visos išlaidos gedulingiems pietums buvo pagrįstos, nes vietų gedulingiems pietums buvo užsakyta žymiai daugiau, nei susirinko laidotuvių dalyvių, atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad pagal visuomenėjs priimtas normas ir nusistovėjusias tradicijas į gedulingus pietus kviečiami visi laidotuvėse dalyvavę asmenys. Tačiau objektyviai iš anksto neįmanoma nustatyti nei kiek tiksliai žmonių dalyvaus laidotuvėse, nei kiek iš laidotuvėse dalyvavusių žmonių atvyks į gedulingus prietus. Iš teismo posėdžio garso įrašo duomenų nustatyta, kad liudytojas R. M. nedetalizavo kokį skaičių reiškia pasakymas „žymiai daugiau vietų“, o byloje nebuvo nustatyta, kad gedulingiems pietums buvo užsakytas protingumo kriterijaus neatitinkantis vietų skaičius. Todėl minėtos aplinkybės nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės nerūpestingumo, aplaidumo, dėl kurio būtų pagrindas mažinti jos laidojimo išlaidoms patirtų nuostolių dydį. Apeliantas, teigdamas, jog išlaidos gedulingiems pietums buvo per didelės, tokiam savo argumentai patvirtinti nepateikė jokių įrodymų (pavyzdžiui kiek gedulingi pietūs kainuoja kitose kavinėse) (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant duomenų, kad 471,60 Eur išlaidos už gedulingus pietus neatitiko protingumo kriterijaus, kad jos akivaizdžiai viršijo laidojimo vietovėje tuo metu buvusias vidutines tokios paslaugos rinkos kainas, nėra pagrindo vertinti, kad jos ieškovei iš atsakovo buvo priteistos nepagrįstai.

48. Kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstomis pripažintų laidojimo išlaidų (laidojimo paslaugų firmos „Liūdinta“ (duomenys neskelbtini) paslaugos pagal sąmatą 1645 Eur (šių išlaidų pagrįstumas įrodytas kasos čekiu), 200 Eur išlaidų giedoriams (šių išlaidų pagrįstumas įrodytas Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo apeliantas neginčijo, todėl plačiau apie šias išlaidas apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

49. Apeliacinės instancijos teismas apelianto apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė savavališkai ir piktybiškai neinformavo jo apie tėvo mirtį, todėl apeliantas negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl laidotuvių organizavimo, vertina kaip neturintį teisinės reikšmės bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo 8 punkto išvadai, kad šalių įrodinėjamos aplinkybės dėl ryšio su velioniu (ne)buvimo teisinės reikšmės atlygintinų išlaidų apimčiai neturi, nes prievolė atlyginti šias išlaidas kyla ne iš šalių tarpusavio santykių artimumo, o iš teisinio fakto, kad atsakovas priėmė palikimo dalį.

50. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai neanalizavo liudytojos K. V. P., iš dalies ir liudytojo R. M. parodymų apie tai, kad butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motina A. P. (duomenys neskelbtini)Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi perleido ieškovei su sąlyga, kad ji prižiūrės ir palaidos ją ir jos sūnų A. P.

51. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motina A. P. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei su sąlyga turto perleidėją (rentos gavėją) išlaikyti iki gyvos galvos, suteikiant jai teisę gyventi bute ir naudotis visomis komunalinėmis paslaugmis.

52. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nutarties 50-51 punktuose nurodyti duomenys įrodo tik tai, kad butas ieškovei (rentos mokėtojai) buvo perleistas su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos tik turto savininkę (rentos gavėją) A. P. ir leisti jai bute gyventi iki gyvos galvos (CK 6.439 straipsnis). Minėtame išraše nėra jokios žymos apie tai, kad minėta rentos sutartimi ieškovei buvo nustatyta pareiga savo lėšomis palaidoti ir rentos gavėjos sūnų bei ieškovės brolį A. P., todėl pagal byloje pateiktus įrodymus rentos sutartis nebuvo sudaryta trečiojo asmens naudai (CPK 6.441 straipsnis). Esant nustatytiems tokiems duomenims, aptartas apeliacinio skundo argumentas vertinamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

53. Esant aukščiau nutarties 41-52 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių, susijusių su nuostolių (laidojimo išlaidų) dydžio nustatymu, ir padaryti priešingų išvadų.

54. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Apelianto apeliacinį skundą atmetus, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir yra pagrįstos pridėtais įrodymais, todėl priteisiamos iš atsakovo, kurio apeliacinis skundas atmetamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias prievolių teisinius santykius, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo V. P. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Priteisti ieškovei G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtoms teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Čeknienė