P. P. pagal BK 140 str., 369 str., 368 str., 376 str., 2 str., 658 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1263/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42450-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Rimos Ažubalytės, rašytinio proceso tvarka spręsdama kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu kaltinamojo P. P. gynėjas advokatas I. Motužis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalį ir padarius esminį BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nutartį.

Pasak kasatoriaus, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju yra galimybė, nepažeidžiant non bis in idem principo, ištaisyti teisinę klaidą tęsiant P. P. baudžiamąjį procesą. Pirmosios instancijos teismui priimant nutartį, kuria P. P. baudžiamoji byla nutraukta, jau egzistavo aplinkybės, darančios baudžiamąjį procesą negalimą, nes 2020 m. balandžio 6 d. P. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl tos pačios veikos, dėl kurios jis kaltinamas šioje byloje, ir nėra teisinio pagrindo naikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, baudžiamasis procesas P. P. yra kartojamas, pažeidžiant non bis in idem principą.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos išaiškinimų dėl non bis in idem pažeidimo išvengimo ir galimybės ištaisyti teisės taikymo klaidą. Šis teismas nesigilino, ar P. P. administracinio nusižengimo byla buvo atnaujinta teisėtai, apsiribojo tik tuo, kad apylinkės ir apygardos teismai nutartimis P. P. skundus šiuo klausimu atmetė, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas P. P. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakė priimti. Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 28 d. ir 2021 m. gruodžio 29 d. nutarimų administracinio nusižengimo byloje matyti, kad juose nėra nurodyta jokių aplinkybių, nustatytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, dėl kurių būtų buvęs pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Priežastis – galimai teisinės klaidos padarymas non bis in idem principo kontekste (pritaikius netinkamą atsakomybės rūšį), priėmus sprendimą pritaikyti P. P. administracinę atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, kurią būtina taisyti atnaujinant administracinio nusižengimo bylą, kaip administracinio nusižengimo atnaujinimo pagrindas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, neegzistuoja. Pagal teismų praktiką, nustačius, kad administracinio nusižengimo bylos dėl to paties fakto atnaujinimas įvyko nesant tam teisinio pagrindo ir tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų (be kita ko, imituojant faktinį pagrindą administracinio nusižengimo bylai atnaujinti buvo pažeisti ir proceso terminai), tai turi būti vertinama kaip aplinkybė, pažeidžianti non bis in idem principą.

Kasatorius nurodo, kad pagal EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neteisėtu administracinio nusižengimo bylos atnaujinimu ir nutraukimu neeliminuojamas P. P. nubaudimo faktas už tą pačią veiką administracine tvarka, o pagrindas naikinti ankstesnę administracinę nuobaudą nebegali būti konstatuojamas, nesant tam teisinių galimybių. Be to, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, netgi po atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nutraukimo P. P. jo sumokėta bauda nebuvo sugrąžinta. Taigi, šiuo atveju nėra galimybės išvengti P. P. nubaudimo ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik asmens teisė nebūti pakartotinai baudžiamam, bet ir teisė nebūti pakartotinai persekiojamam.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kritikuoja apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl P. P. administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ir nutraukimo teisėtumo. Šis ir kiti kasacinio skundo teiginiai, iš esmės susiję su apeliacinės instancijos teismo atlikto bylos duomenų vertinimo kritika, nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktomis išvadomis dėl jų vertinimo, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, baudžiamojo proceso įstatymo normos ir non bis in idem principo pažeidimą, nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pagal nukentėjusiojo A. Ž. (A. Ž.) įgaliotosios atstovės advokatės V. Pilipavičienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nutarties, kurią kasatorius prašo palikti galioti be pakeitimų, apeliacine tvarka buvo išnagrinėta trečią kartą. Antrą kartą vykusio kasacinio proceso metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. spalio 24 d. nutartimi, pripažinusi, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis priimta pažeidus BPK reikalavimus, t. y. neįvykdžius kasacinės instancijos teismo nutartyje, priimtoje bylą nagrinėjant kasacine tvarka pirmą kartą, išdėstytų nurodymų, susijusių su principo non bis in idem taikymu ir tinkamai nepatikrinus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka su privalomais nurodymais įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 8 d. nutartyje išdėstytus nurodymus, kartu įvertinant administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo atitiktį Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktikai (BPK 382 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius skunde neišdėstė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo netinkamą bylos išnagrinėjimą, nevykdant kasacinės instancijos teismo nutarties reikalavimų, iš esmės pažeidžiant BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas ar kitas baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasaciniame skunde apeliacinės instancijos teismo nutarties apskundimo pagrindas – netinkamas BK 2 straipsnio 6 dalies taikymas ir esminis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas – nurodomas formaliai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kaltinamojo P. P. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė