Byla Nr. TS-24-939/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14520-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.15.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 29 d.
Alytus
Alytaus
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-626 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. A..
Teismas
n u s t a t ė :
M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:
2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 2022 m. vasario 17 d. Kauno rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės;
2024 m. sausio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį bausmes subendrinus nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.
M. A. bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. vasario 28 d.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam gali būti taikomas atlikus trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau ir – Komisija) 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. LK-N-626 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir – Nutarimas) nutarė nuteistąjį M. A. lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodė, jog M. A. teistas 16 kartų, iš jų 5 kartus – užsienyje, jam būdingas nusikaltimų modelis – ne kartą teistas už vagystes, plėšimus ir sveikatos sutrikdymus, buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, bet sąlygas pažeidė. Jo elgesys bausmės metu nebuvo pavyzdinis: drausmine tvarka baustas tris kartus už psichotropinių medžiagų ir alkoholio vartojimą (paskutinį kartą 2024 m. vasario 28 d.), jam sugriežtintos bausmės atlikimo sąlygos – 2024 m. vasario 14 d. grąžintas į pusiau atviro tipo kalėjimą. Nuteistasis turi net kelias profesijas, bet oficialaus darbo patirtis nedidelė. Atliekant bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje dirbo, grąžintas į pusiau atviro tipo kalėjimą dėl darbo vietų trūkumo nedirba, nors dėl jo yra kreipęsis. Kadangi šiuo metu darbas nesuteiktas, todėl ir skolos dengiamos labai ribotai. Šiuo metu matomos pastangos keisti gyvenimo būdą. Nuo 2025 m. sausio 10 d. perkeltas bausmę tęsti lengvojoje grupėje. Pripažįsta turintis priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, motyvuotas jas spręsti: nuolat dalyvauja AA ir NA grupių veiklose, sprendė emocinės gerovės problemas, dalyvaudamas psichologo konsultacijose. Savo nusikaltimų pasekmes buvo linkęs minimizuoti, atsakomybę perkelti nukentėjusiesiems, bet dalyvavo priemonėse, nukreiptose spręsti mąstymo ir elgesio, pykčio valdymo problemas, šiuo metu jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl konstatavo, jog šiose srityse kriminogeniniai dinaminiai veiksniai valdomi. Nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus bei nuostatos į visuomenę, bet struktūruotoje aplinkoje stebimas ir šių veiksnių valdymas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, išlaikęs socialinius ryšius, nors praeityje šie santykiai buvo paženklinti smurto, įvykdė ankstesnes Komisijos rekomendacijas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdžiai sumažėjusi nuo didelės. Komisija mano, kad atsižvelgiant į netolimą bausmės pabaigą, šis laikotarpis galėtų būti naudingas siekti prosocialių tikslų, taip pat integruotis į darbo rinką su probacijos pareigūnų priežiūra. Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnyje nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. J. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, nurodo, kad nuteistasis M. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti ir nuteistojo asmenybę (padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroras, susipažinęs su skundžiamu Nutarimu, mano, kad jame išdėstyti lygtinio paleidimo vertinamieji kriterijai yra nepakankami ir neatsveria motyvų, dėl kurių lygtinis paleidimas M. A. neturėtų būti (kaip ir anksčiau nebuvo) taikomas. Laisvės atėmimo bausmę M. A. atlieka už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, kuomet sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, matydamas, jog nukentėjusysis patyrė galvos traumą ir yra be sąmonės, iš įvykio vietos pasišalino ir nesuteikė nukentėjusiajam jokios pagalbos. Tik dėl aplinkinių žmonių veiksmų, savalaikiai iškvietus GMP, buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Be to, M. A. pastarąjį sunkų nusikaltimą padarė būdamas nuteistas, neatlikęs bausmės, panaikinus jam bausmės vykdymo atidėjimą ir būdamas paieškoje – pasislėpęs nuo bausmės atlikimo nuteistasis. M. A. praeityje 11 kartų teistas Lietuvos Respublikoje ir dar 5 kartus užsienyje, tame tarpe nemažiau kaip 6 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe nesunkų sveikatos sutrikdymą, smurtą artimoje aplinkoje, jis keletą kartų jau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai nepakeitė jo polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamame Nutarime Komisija taipogi konstatuoja, kad M. A. turi polinkį į alkoholį ir kitas svaiginančias medžiagas ir, nors naudojasi laisvės atėmimo vietoje teikiamomis galimybėmis šių polinkių mažinimui, tačiau realių apčiuopiamų konkrečių rezultatų nėra užfiksuota. Komisijos teiginiai, kad M. A. išlaiko socialinius ryšius su artimaisiais, kurių atžvilgiu anksčiau yra smurtavęs, nėra paremti konkrečiais duomenimis, deklaratyvūs. Komisija pripažįsta, kad M. A. nėra padengęs ar bent reikšmingai sumažinęs nukentėjusiajam priteisto ieškinio nei anksčiau, kuomet dirbo, nei šiuo metu. Be to, M. A. bausmės atlikimo metu buvo taikyta drausminė atsakomybė, kuri abejotinai teisinama jo požiūriu į laisvės atėmimo įstaigos aplinką bei požiūrį į visuomenę apskritai. Pripažįstama, jog M. A. savo nusikalstamų veiksmų prielaidas linkęs perkelti nukentėjusiajam, kas rodo, jog jis iš esmės linkęs pateisinti smurtinį atsaką į jam nepatinkančius kitų asmenų veiksmus. Taigi, įvertinus nuteistojo M. A. polinkį pažeidinėti įstatymą, didelį kiekį ankstesnių teistumų, polinkį būtent į fizinį smurtą, apskritai jo asmenybę, nuostatas, charakteristiką ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, turi būti ypatingai atidžiai ir griežčiau nei įprastai vertinamos jo galimybės toliau socializuotis ir bausmės tikslus realizuoti laisvėje, apsiribojant tik probacijos pareigūnų priežiūra. Per ankstyvas nuteistojo išleidimas į laisvę, priešingai, gali suformuoti jo atsainų požiūrį į bausmės adekvatumą, taigi, ir motyvaciją naujų nusikalstamų veikų darymui. Skundžiamas Komisijos sprendimas iš esmės paremtas tuo, kad M. A. vykdo jam nustatytas resocializacijos priemones, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo didelės ir vidutinės, o toliau, likus trumpam laikui iki bausmės pabaigos, jis daugiau šios rizikos sumažinti nebespės. Visgi tai nereiškia, kad neverta toliau siekti bausmės tikslų, kiek įmanoma labiau resocializuojant nuteistąjį būtent bausmės atlikimo vietoje. Vertinant ankstesnius M. A. teistumus, matyti, kad naujus nusikaltimus jis padarydavo netrukus po bausmės atlikimo, paskutinį nusikaltimą padarė net nepradėjęs atlikti bausmės, nuo jos slapstydamasis, jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad šį kartą jis elgsis kitaip ir probacijos priemonės duos kokių nors rezultatų. Manytina, jog M. A. neturėtų būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nesumažinęs iki žemos. Prokuroras, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visetą, darė išvadą, jog nors nuteistasis M. A. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis M. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Prokuroro skundas tenkinamas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas pakeičiamas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagal OASys metodiką 2025 m. liepos 11 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistojo M. A. nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, nes vertinimo metu toliau buvo stebima teigiama rizikos valdymo dinamika, nuteistasis geba įvardinti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, įvykdęs jo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, geba apibūdinti šių priemonių taikymo tikslus, turinį bei naudą sau, jo keliamos didelės žalos rizika vertinama kaip vidutinė, teigiamos nuostatos į darbinę veiklą, siekia atlyginti nusikaltimais padarytas žalas, jis elgiasi nepriekaištingai, žino ir vykdė pateiktas komisijos rekomendacijas. Tačiau 2024 m. gruodžio 27 d. atlikto vertinimo metu buvo nustatyta taip pat vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Minėti socialinio tyrimo išvados duomenys iš dalies leidžia teigti, jog šiuo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, patvirtina ir tai, jog nuteistajam vis dar išlieka net šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nuteistasis turi skolų ir ieškinių, lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos; priežiūros ir apribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su artimais socialiniais ryšiais ir gyvenamosios vietos turėjimu. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamosios vietos buvimu bei socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo ir nebuvo pakankamos, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVMtNzM3LTQ5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1S-737-493/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1S-737-493/2021">1S-737-493/2021</a>).
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. A. (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. įgijo šaltkalvio specialybę, atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. spalio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, tačiau stebima teigiama darbinė motyvacija, nuteistasis formaliai patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš kalėjimo. M. A. stengiasi spręsti savo finansinius įsipareigojimus, nors jo skolų likutis pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2025 m. liepos 8 d. duomenis yra didelis – 4 256,52 Eur. Jis palaiko socialinius ryšius su tėvais ir buvusia žmona. Visgi šie socialinio tyrimo išvados duomenys vertinami kritiškai, nes jis pripažino, kad anksčiau su tėvais kildavo konfliktų dėl alkoholio vartojimo, be to smurtavo prieš buvusią žmoną. Nuteistasis dalyvavo ir baigė programas „Socialinių įgūdžių lavinimas“, „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dalyvavo paskaitoje „Pyktis ir agresija“ bei konsultacijose su psichologu. Konsultacijų pas psichologą metu taip pat kalbėjo apie pykčio valdymo būdus, smurto naudojimą. Stebimas pagerėjęs probleminių sričių žinojimas ir pasekmių suvokimas, valdomas impulsyvumas. Nuteistasis turi realistinius tikslus ir šiuo metu nuosekliai jų siekia. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis savo elgesį stengiasi kreipti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, mokytis ir dirbti, tačiau kol kas tai nėra pakankama, kad teismui nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas buvo tik vieną kartą – 2025 m. birželio 4 d. (artėjant lygtinio paleidimo terminui), tuo tarpu drausmine tvarka baustas 3 kartus, nes 1 kartą pastebėtas vartojant alkoholį ir 2 kartus pastebėtas vartojant narkotines medžiagas, ir nors nuobaudos šiuo metu negalioja, jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Tuo tarpu net bausmės atlikimo metu nuteistasis nesugebėjo laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys duoda pagrindą spręsti, kad M. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir kad jis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. A. šiuo metu atlieka jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo 2 metams 10 mėnesių bausmę už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą ir pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą vagystę. Tai vienuoliktas nuteistojo teistumas Lietuvos Respublikoje, ankstesni teistumai nėra išnykę, dar penkis kartus jis yra nuteistas užsienyje. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – jis ne kartą teistas už vagystes, plėšimus ir sveikatos sutrikdymus. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu yra įvykdęs naujus nusikaltimus. Šios bausmės atlikimo metu pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bei įvykdė naują nusikaltimą – sunkiai sutrikdė sveikatą, todėl bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, taigi teigti, jog laisvėje nuteistasis, būdamas ne struktūruotoje aplinkoje, sugebės atsisakyti nusikalstamo elgesio bei kitų teisės pažeidimų darymo, šiuo metu nėra pagrindo, tuo labiau, kad nuteistojo rizikingas/pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, priežiūros ir apribojimų pažeidimai, neigiamos nuostatos visuomenės/bendruomenės atžvilgiu vis dar išlieka nuteistojo dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Visi nuteistojo teistumai neabejotinai atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių teismas visiškai sutinka su prokuroro skundo motyvais, kad vertinant ankstesnius M. A. teistumus, matyti, kad naujus nusikaltimus jis padarydavo netrukus po bausmės atlikimo, paskutinį nusikaltimą padarė net nepradėjęs atlikti bausmės, nuo jos slapstydamasis, ir taip jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad šį kartą jis elgsis kitaip ir probacijos priemonės duos kokių nors rezultatų.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vieną iš nusikalstamų veikų (pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą vagystę), už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė dėl finansinės naudos, taigi laisvėje jis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį legaliais būdais, vienas iš jo pragyvenimo šaltinių buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos. Nuteistasis teigia, kad nusikalsta dažniausiai spontaniškai,,,pagautas momento“, jo veiksmai dažnai būna tiesiog reakcija į kitų žmonių poelgius. Kartais įsivelia į problemas, nes negalvoja apie pasekmes. Žinodamas, kad bus neigiamos pasekmės, stengiasi jų išvengti, nors ir neefektyviai (išvyko į užsienį, nes žinojo, kad teks atlikinėti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje), atidėlioja problemos sprendimą. Nors ne kartą buvo nuteistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, iš savo klaidų nepasimokė ir vėl pateko į bėdą. Mano, kad dažniausiai taip įvyksta alkoholio įtakoje. Teistas net už 8 smurtinius nusikaltimus, kilusius konfliktus, ypač išgėręs, sprendžia naudodamas fizinę agresiją. Supranta, kad taip elgtis yra negerai, tačiau nesusivaldo, praranda savitvardą ir leidžia prasiveržti pykčiui. Nors nuteistasis nusikaltimų nepateisina, tačiau savo vykdomų nusikaltimų pasekmes buvo linkęs minimizuoti, atsakomybę perkelti nukentėjusiesiems, savo veiksmų nesureikšmindamas. Nors nuteistasis geba įvardinti savo įsipareigojimus visuomenei, tačiau savo poreikiams patenkinti ne kartą pažeisdavo kitų žmonių teises ir nesilaikė įprastų gyvenimo visuomenėje taisyklių. Nuostatos į priežiūrą ir apribojimus bei nuostatos į visuomenę įtakojo nuteistojo nusikalstamą elgesį ir nors šiuo metu struktūruotoje aplinkoje stebimas šių veiksnių valdymas, visiškai nereiškia, kad ir laisvėje jie bus valdomi, nes net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo nubaustas drausmine tvarka.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis laisvėje yra išskirtinai minimali – oficialiai yra dirbęs tik 2017 metais ir tik 4 mėnesius. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis taip pat dirbo keliose darbovietėse tik po keletą mėnesių. Nuteistasis teigia, kad dėl turimų antstolių, skolų vengė oficialaus darbo, dirbo nelegalius darbus. Tai, kad šiuo metu yra stebima teigiama darbinė motyvacija, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tai nėra pakankama vertinant, ar egzistuoja vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių – finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Tuo labiau, kad ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog visgi teisės pažeidėjas atlieka bausmę taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikaltimą, o tai rodo, jog asmeniui trūksta lėšų paskirstymo kompetencijos bei finansinio stabilumo, motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį legaliais būdais, vienas iš jo pragyvenimo šaltinių buvo iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos ir nėra pagrindo manyti, kad šis veiksnys bus valdomas ateityje, išėjus į laisvę, ir kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
Nors teismas neturi teisės koncentruotis į tai, kad nuteistasis buvo nubaustas pernelyg švelnia bausme arba kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo per trumpai, tačiau, teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog tai nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.
Vertinant minėtas aplinkybes, pritartina prokuroro skunde nurodytiems argumentams, jog skundžiamas Komisijos sprendimas iš esmės paremtas tuo, kad M. A. vykdo jam nustatytas resocializacijos priemones, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo didelės ir vidutinės, o likusi neatlikta bausmės dalis yra nedidelė. Teismas mano, jog nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas (bausmės sušvelninimas) pažeidžia visuomenės saugumo interesus, nes (jei Nutarimas įsiteisės) į visuomenę bus sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuriam dėl Komisijos malonės gali susiformuoti klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, o tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Įvertinus visas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, jog M. A. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pakankama pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, M. A. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. A. dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. LK-N-626 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų tenkinamas, Komisijos Nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. LK-N-626 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir netaikyti nuteistajam M. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
