Dėl sutartinės atsakomybės

Civilinė byla Nr. e2A-1644-852/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22053-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Amika LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Amika LT“ ieškinį atsakovui UAB „Termohaus“, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sutartinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB,,Amika LT“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą UAB „Termohaus“ grąžinti 6000 Eur avansinį mokėjimą, priteisti jai iš atsakovo 28 428,47 Eur žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad su rangovu UAB „Termohaus“ 2018 m. birželio 20 d. sudarė rangos sutartį. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 7 d. pateikė pretenziją dėl darbų užbaigimo termino pažeidimo bei netinkamai ir nekokybiškai vykdomų darbų, kurių pasėkoje buvo užlietos ieškovui nuosavybės teise priklausančios patalpos. Atsakovo prašė pašalinti nekokybiškai atliktų darbų trūkumus ir užbaigti stogo statybos/remonto darbus. Atsakovui laiku neįvykdžius nurodytu reikalavimų, ieškovas pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl atsakovo kaltės bei pareikalavo grąžinti sumokėtą 6000 Eur avansinį mokestį. Ieškovas nurodė, kad esminiu sutarties pažeidimu yra tai, kad atsakovas daugiau kaip 60 dienų dėl savo kaltės vėlavo užbaigti visus sutartyje numatytus darbus ir, be to, darbus atliko netinkamai, ko pasėkoje buvo ne kartą užlietos ieškovui priklausančios patalpos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nesuderinęs su ieškovu, kaip to reikalauja sutarties sąlygos, savavališkai atliko stogo išlyginamojo sluoksnio įrengimo darbus (paruošiamąjį betono sluoksnį), kurie nebuvo numatyti nei sutartyje, nei sąmatoje. Abiejų šalių sutarimu buvo užsakyta ekspertizė dėl stogo statybos medžiagų įtakos pastato stabilumui ir 2019 m. vasario 2 d. ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad paklotos naujos statybinės medžiagos neigiamai paveiks pastato stabilumą, nes atidengus šlaitinį stogą ir prasidėjus sniegui, ledui bei įvertinus esamus (ankstesnius) plokščių pažeidimus vedant komunikacijas, bus viršyta plokštės laikomoji galia, todėl kyla pavojus pastato stogo griūčiai. Ekspertinėje išvadoje teigiama, kad būtina nuardyti visus stogo sluoksnius iki gelžbetoninės perdangos, nes jie kelia grėsmę pastato stabilumui. Atsižvelgiant į aukščiau minėtos 2019 m. vasario 2 d. ekspertinės išvados rezultatus, ieškovas 2019 m. vasario 7 d. kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas iki 2019 m. vasario 8 d. raštu informuoti, kada bus pradėti visų stogo sluoksnių nuardymo darbai ir iki kada atsakovas šiuos darbus atliks, į ką buvo gautas atsakovo 2019 m. gegužės 24 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad darbai yra atlikti tinkamai. Atsakovui nepašalinus pažeidimų, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į kitus rangovus dėl stogo sluoksnių nuardymo ir sutartyje numatytų darbų atlikimo. Ieškovas 2019 m. liepos 5 d. pranešime nustatė atsakovui 7 kalendorinių dienų terminą įvykdyti ieškovo reikalavimus atlyginti ieškovo patirtą žalą ir grąžinti sumokėtą avansinį mokėjimą, kuris suėjo 2019 m. liepos 12 d., tačiau atsakovas žalos neatlygino.

2. Atsakovas UAB „Termohaus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas prisiėmė daugiau pareigų nei nurodyta ieškinyje, kitaip tariant, ieškovas nutyli, jog jis privalėjo parengti ir atsakovui pateikti atliktinų statybos darbų projektą (dalyje dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo), pagal kurį ir turėjo būti minėtame pastate atliekami statybos darbai. Tuo tarpu Rangos sutarties Priedas Nr. 1 – darbų sąmata – nėra ir negali būti vertinama kaip statybos darbų projektas. Atsakovas nurodė, jog pagal rangos sutartį vykdydamas darbus ieškovas ir atsakovas tarėsi, kokie statybos darbai turi būti atlikti, kad būtų pasiektas užsakovo pageidaujamas rezultatas – panaikintas (demontuotas) iki rangos sutarties sudarymo buvęs ir šiuo metu esantis šlaitinis stogas (kaip vėliau Rangovui paaiškėjo statybos darbų atlikimo metu – šis šlaitinis stogas buvo įrengtas savavališkai, negavus tam privalomo statybą leidžiančio dokumento) ir sutvarkytas plokščias stogas. Atsakovo teigimu, rangos sutarties priede Nr. 1 nurodyti statybos darbai – šlaitinio stogo demontavimas (užduoties/sąmatos 2-5 pozicijos, kuriose numatytas šlaitinių stogų medinių konstrukcijų ardymas; šlaitinių stogų grebėstų ardymas ir kt.) ir po juo esančio plokščio (sutapdinto) stogo sutvarkymas (užduoties/sąmatos 6-7, 9-16 pozicijos, kuriose numatytas plokščių stogų parapetų ir deformacinių siūlių aptaisymas vieno sluoksnio ritinine, bitumine danga; parapetų aptaisymas skardos lenktais profiliais; plokščių stogų šiltinimas, užpurškiant poliuretano putų sluoksnį, kt.) sudaro skirtingus statybos darbų etapus ir yra priskirtini skirtingoms statybos darbų rūšims. Atsakovo nuomone, pastato šlaitinio stogo demontavimo darbai reiškia statinio rekonstravimą, kai tuo tarpu po juo esančio (originalaus) plokščio stogo pertvarkymo darbai priskirtini kitai statybos darbų rūšiai – paprastajam remontui. Atliekant pastato šlaitinio stogo demontavimo (nuardymo) darbus, šie darbai dėl jų gautino rezultato siejami su pastato išorės matmenų (aukščio, tūrio) pasikeitimu ir todėl yra priskirtini statinio rekonstravimo darbams, kuriems buvo būtina parengti statinio rekonstravimo projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas taip pat paaiškino, jog rangos sutartimi buvo nustatytas trumpas statybos darbų atlikimo terminas (40 dienų), todėl šalys taip pat susitarė, kad atsakovas UAB „Termohaus“ statybos darbus pradės nuo minėtojo antrojo darbų etapo – plokščio (sutapdinto) pastato stogo pertvarkymo, kuriems nėra reikalingas projektas bei statybą leidžiantis dokumentas, tuo tarpu kiti darbai – šlaitinio stogo demontavimas bus atliekami tik po to, kai ieškovas UAB „Amika LT“ rangovui pateiks statybos rekonstravimo darbų projektą ir atitinkamą šiuos statybos darbus leidžiantį dokumentą. Atsakovui pradėjus vykdyti pastato plokščio stogo pertvarkymo darbus paaiškėjo, jog ieškovas, kažkada anksčiau atlikdamas pastato vidaus patalpų pertvarkymo darbus panaikino buvusią plokščio stogo inžinerinę lietaus nuotekų sistemą, kitaip tariant, rangovui pertvarkant esamą plokščią stogą tik pagal tas pozicijas, kurios buvo nurodytos užduotyje – sąmatoje, nebūtų sprendžiamas lietaus, sniego (kritulių) pašalinimas nuo stogo per inžinerinį įrenginį – lietaus nuotekų sistemą. Ieškovas nepateikė minėtos problemos sprendimo būdo, todėl ją teko spręsti atsakovui, gavus ieškovo pritarimą, ir tuo tikslu buvo įrengtas papildomas betono sluoksnis su nuolydžiu. Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė rangovui duomenų, ar juo labiau – nurodymų, jog pertvarkant plokščią (sutapdintą) pastato stogą turėtų būti sprendžiama ir dėl esamų stogo dangos sluoksnių nuardymo iki pat gelžbetoninės perdangos, t.y. rangovui buvo pavesta tik ant senųjų dangų uždėti naujas dangas pagal užduoties (sąmatos) nurodymus. Atsakovo teigimu, jis su ieškovu suderino, jog nedidinant rangos sutarties sąmatoje nurodytų darbų kainos, įrengs ant plokščio stogo išlyginamąjį betono sluoksnį suformuojant nuolydžius, įrengs šildomas įlajas, kas buvo būtina šios problemos sprendimui – lietaus nuotekų nuo plokščio stogo pašalinimui. Dėl senųjų plokščio stogo sluoksnių nuėmimo šalys nesitarė, atitinkamai – nebuvo paskaičiuoti šių darbų atlikimo kaštai, įskaitant ieškovo atsakovui mokėtiną atlygį už tokio pobūdžio atliktinus statybos darbus. Atsakovo nuomone, riziką dėl susiklosčiusios situacijos turi prisiimti ieškovas, o ne atsakovas.

3. Ieškovas dubliku prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad stogo konstrukcijos nekeitė, - tokia pastato Eišiškių pl. 34, Vilniuje, konstrukcija buvo, kai ieškovas jį įsigijo. Paaiškino, kad ieškovas nevykdo su statybomis susijusios veiklos, todėl nusprendus atlikti stogo remonto darbus, dėl šių darbų atlikimo kreipėsi į atsakovą kaip savo srities specialistą. Prieš šalims sudarant sutartį, rangovas turėjo galimybę fiziškai apžiūrėti stogo faktinę būklę, įvertinti tiek plokščio stogo remontui, tiek šlaitinio stogo nuardymui reikalingus atlikti statybos darbus. Atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kad stogo remonto darbams atlikti yra reikalingas rekonstrukcijos projektas ir statybos leidimas. Šalys nesitarė, kad tokius dokumentus turės gauti ieškovas. Rangovas taip pat matė, kad lietaus nuvedimo sistemos nėra, bet jos įrengimo į sutartį neįtraukė.

4. Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovo atstovai, iki statybos darbų atlikimo pradžios matydami plokščiame stoge paliktas įlajas, neturėjo galimybės matyti bei vertinti, jog pastato viduje buvusi įlajų tąsa – vamzdžiai (buvęs paslėptas įrenginys) yra demontuoti. Apie tai rangovą privalėjo informuoti užsakovas – pastato savininkas. Statybos darbų atlikimo metu rangovui pačiam išsiaiškinus, jog atlikus statybos darbus pagal pradinę darbų užduotį pastate lietaus nuotekų sistema nefunkcionuos, ši iškilusi problema ir buvo sprendžiama, t.y. nutarta įrengti naują lietaus nuotekų sistemą, kurios būtinais elementais tapo stogo nuolydžio formavimas papildomo betono sluoksniu ir šildomų įlajų įrengimas. Atsakovas patvirtino, kad dėl papildomo betono sluoksnio įrengimo gavo tik žodinį ieškovo pritarimą. Atsakovas taip pat paaiškino, kad vertinant ieškovo pagal projektuotojo UAB „Re Forma“ pastate, esančiame Eišiškių pl. 34, Vilniuje, atliktų pertvarkymų mąstą matyti, jog perdangos plokštė buvo pažeista, atliekant pastato vidaus pertvarkymo darbus ir tuo metu įrengiant pastato vėdinimo komunikacijas, kabelius, t.y. paties ieškovo atliktais veiksmais, atitinkamai, jam apie tai žinant ir suprantant. Šių duomenų – apie stogo perdangos būklę – užsakovas rangovui nebuvo pateikęs, nors tokią pareigą turėjo remiantis Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis bei Rangos sutarties 5.1.1 nuostata, įpareigojančia užsakovą suteikti rangovui visą informaciją ir dokumentus, būtinus tinkamam sutarties vykdymui. Dėl šios priežasties atsakomybę dėl netinkamo atsakovo informavimo, nebendradarbiavimo su juo pagal sudarytą sutartį turi prisiimti ieškovas. Be to, atsakovas pažymėjo, kad jis negali būti atsakingas už pastato plokščio stogo senų dangų nenuėmimą, nes tokio pobūdžio užduotis jam nebuvo suformuota.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nagrinėjamas administracinis paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Nurodė, kad ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai. Lietaus nuotekų sistemos demontavimas, priskiriamas paprastojo remonto darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tuo tarpu šlaitinio stogo nuardymas ir plokščiojo stogo įrengimas priskiriamas prie statinio rekonstrukcijos darbų pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.6 papunktį statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Pažymėjo, kad rekonstravimo projektas rengiamas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį. Teikiamoje išvadoje nurodė, kad institucijos nuomone, sąmatoje pateikti ir aprašyti darbai priskirtini statinio rekonstravimo darbams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovei UAB „Amika LT“ iš atsakovės UAB,,Termohaus“ 14691,43 Eur ir 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1 243,93 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmesti. Taip pat teismas priteisė valstybei iš ieškovo 3,40 Eur ir iš atsakovo 3,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas konstatavo, kad šalių ginčas kilo iš sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti ieškovo objekte Eišiškių pl. 34, Vilniuje, šlaitinio stogo demontavimo ir po juo esančio plokščio (sutapdinto) stogo sutvarkymo darbus (nurodytus Sutarties priede Nr. 1), o užsakovas – priimti ir sumokėti už tinkamai atliktus darbus, vykdymo. Pagal byloje esančius duomenis nėra teisinio pagrindo ginčo šalių teisinius santykius kvalifikuoti kaip vartojimo statybos rangos teisinius santykius (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovo atliktus plokščio (sutapdinto) stogo sutvarkymo darbus reikės perdaryti iš naujo, iš esmės naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – pirma, prašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui sumokėtą 6000 Eur avansinį mokėjimą pagal sutartį, t. y. iš esmės reikalauja sumažinti sutartą darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas); antra, reikalauja nuostolių, kuriuos grindžia netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo kaštais, atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis. Teismas pažymėjo, kad reikalavimai sumažinti darbų kainą ir atlyginti dėl netinkamos kokybės darbų atsiradusią žalą nėra alternatyvūs teisių gynimo būdai ar prieštaraujantys vieni kitiems. Šiuo atveju ieškovas prašo teismo pripažinti, kad dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, jis patyrė 28 428,47 Eur nuostolių, kurie, pasak ieškovo, nustatytini pagal atsakovo pateiktus kaštų plokščiojo stogo pertvarkymo darbams paskaičiavimus ir susideda iš: 1) 8691,43 Eur betono sluoksnio ardymo ir su tuo susijusių statybinių atliekų sutvarkymo (t.1, b. l. 56) bei 2) 19737,04 Eur plokščiojo stogo dangų nuardymo, t.y. senojo cementinio sluoksnio ardymo ir su tuo susijusių statybinių atliekų sutvarkymo (t. 1, b. l. 57). Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovas turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Atsakovas, kaip savo srities verslininkas, atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia tuo, jog, įrengdamas papildomą betono sluoksnį, atsakovas nukrypo nuo sutarties užduoties, pažeidė sutarties 1.6 punktą. Teismas vertino, kad nors formaliai plokščio (sutapdinto) stogo sutvarkymo darbai, numatyti rangos sutarties priede Nr. 1, ir yra padaryti, tačiau iš 2019 m. vasario 2 d. statybos specialisto išvados matyti, kad paklotos naujos statybinės medžiagos neigiamai paveiks pastato stabilumą, nes atidengus šlaitinį stogą ir prasidėjus sniegui, ledui bei įvertinus esamus (ankstesnius) plokščių pažeidimus vedant komunikacijas, bus viršyta plokštės laikomoji galia, todėl kyla pavojus pastato stogo griūčiai. Tuo atveju, jeigu plokščiasis (sutapdintas) stogas būtų remontuotas tinkamai, nebūtų pagrindo jį pertvarkyti. Todėl teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog plokščiojo stogo sutvarkymo darbai yra atlikti netinkami. Atsakovo atlikti statybos darbai neatitinka esminių reikalavimų (STR 2.05.02:2008,,Statinių konstrukcijos. Stogai“, STR 2.05.04:2003,,Poveikiai ir apkrovos“). Teismas nurodė, jog atmeta atsakovo argumentus, kad darbai buvo atlikti netinkamai ne dėl jo kaltės, o dėl to, jog užsakovas netinkamai suformulavo užduotį. Teismas pažymėjo, kad šalys neginčijo, jog plokščiojo stogo remonto darbų technologiją pasiūlė rangovas, tačiau darbų eigoje paaiškėjo, kad pertvarkant esamą plokščią stogą tik pagal tas pozicijas, kurios buvo nurodytos užduotyje, nebūtų sprendžiamas lietaus, sniego (kritulių) pašalinimas nuo stogo per inžinerinį įrenginį – lietaus nuotekų sistemą. Šiai problemai išspręsti, rangovas, negavęs rašytinio užsakovo sutikimo pagal sutarties 1.6 punktą, tvarkydamas esamą plokščią (sutapdintą) stogą, įrengė papildomą betono sluoksnį su nuolydžiu. Teismas vertino, kad iš esmės rangovo pasiūlyti ir negavus rašytinio užsakovo sutikimo atlikti technologiniai problemos sprendimo būdai buvo netinkami: - papildomas betono sluoksnis su nuolydžiu neigiamai veikia pastato stabilumą. Teismo vertinimu, bet kuriuo atveju, atsakovas negali remtis aplinkybe, kad ieškovas užsakė (suderino žodžiu) atlikti darbus, neatitinkančius statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas yra savo veiklos profesionalas, ilgą laiką statybos darbus vykdanti įmonė, turinti didelę patirtį. Tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat didesni atsakomybės už savo veiklą standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2009">3K-3-317/2009</a>; kt.). Dėl to, teismo vertinimu, būtent atsakovė atitinkamai turėjo įvertinti užsakovo užduotį ir, vykdydama tiek iš CK, tiek iš sutarties nuostatų kylančią pareigą, informuoti apie užsakomų darbų neatitiktį teisės normų reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl rangovo atsakomybės už daikto trūkumus nurodyta, kad <...> būtent rangovui nustatyta pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie grėsmę atliekamo darbo tinkamumui dėl darbo atlikimo būdo ar kitų CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų aplinkybių. Rangovas nuo šios pareigos neatleidžiamas nepaisant to, kad jis turi pagrindą manyti, jog užsakovas pats turi žinoti įspėjimo turinį sudarančią informaciją. Be to, CK 6.691 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat įpareigoja rangovą imtis priemonių kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, pašalinti, šios rangovo pareigos veikti neapribojant nei CK 6.659 straipsnio 1 dalyje išvardytų kliūčių, nei priemonių joms pašalinti sąrašu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3/2014">3K-3-3/2014</a>). Teismo vertinimu, identifikavęs netinkamą užsakovo užduotį, atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo veikti CK 6.659 straipsnyje nustatyta tvarka, kartu taip apsaugodamas savo interesus, tačiau to nepadarė.??????Teismas pažymėjo, kad atsakovas taip pat remiasi tuo, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, t.y. neatskleidė visos informacijos dėl panaikintos senos lietaus nuotekų sistemos, pritaikytos plokščiam stogui, ir nepateikė projektinės dokumentacijos. Teismas nurodė, kad CK 6.691 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių pareiga bendradarbiauti (kooperuotis). Šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Ginčo šalių sudarytos sutarties 5.1 punkte taip pat nustatyta, kad sutarties vykdymo metu užsakovas įsipareigoja visapusiškai bendradarbiauti su rangovu ir nedelsiant suteikti rangovui visą informaciją ir dokumentus, būtinus tinkamam sutarties vykdymui, analogiškas rangovo įsipareigojimas numatytas sutarties 4.1.7 punkte. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 5.1.7 p. punktų nuostatas, ieškovas, be kita ko, turėjo teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atsakovo atliekamų darbų eigą ir kokybę, atsakovo teikiamų medžiagų kokybę, o pagal 5.1.8 punkto nuostatas užsakovas turėjo teisę reikalauti, kad rangovas darbus vykdytų laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Atsakovas darbus turėjo vykdyti pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją, tačiau byloje nėra duomenų, jog prieš atliekant ginčo darbus, būtų buvę atlikti esamų perdangų būklės tyrimai ar parengta projektinė dokumentacija. Teismas akcentavo, kad išvadą teikiančio institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamas administracinis paskirties pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, o sąmatoje (užduotyje) pateikti ir aprašyti darbai, priskiriami statinio rekonstravimo darbams, taigi akivaizdu, kad tokiems darbams atlikti buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Byloje esantys duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių ginčą dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų lėmė ir tai, jog ieškovas leido vykdyti darbus, nepaisant to, kad nebuvo rangovui pateikęs projektinės dokumentacijos. Kita vertus, teismo įsitikinimu, ši aplinkybė neatleidžia atsakovo, kaip rangovo, t.y. verslininko ir statybų specialisto, nuo atsakomybės. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas vykdė statybos darbus, neturėdamas projektinės dokumentacijos, yra nesuderinama su protingumo principu, bendraisiais atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartais. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. kad plokščiojo (sutapdinto) stogo sutvarkymo(remonto) darbus atsakovas atliko nukrypdamas nuo sutarties, kuri galiojo atsakovui atliekant darbus, užduoties ir sąlygų, be rašytinio ieškovo sutikimo įrengdamas papildomą išlyginamąjį betono sluoksnį, nesant ieškovo pateiktos projektinės dokumentacijos. Taip pat teismas vertino, jog ieškovas įrodė ir žalos faktą, t.y. tai, kad netinkamai sutvarkytą plokščiąjį stogą ieškovas turės taisyti. Pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusios žalos ryšys – dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų ieškovas patirs papildomų išlaidų, šalinant betoninę dangą. Teismas spręsdamas dėl nuostolių dydžio nurodė, kad atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už pastato plokščio stogo senų dangų (cementinės) nenuėmimą, kadangi tokio pobūdžio užduotis jam nebuvo suformuota. Teismas vertino, kad atsakovas yra atsakingas tik už papildomą betono sluoksnio įrengiamą ant senos dangos. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą 19737,04 Eur dalyje (senojo cementinio sluoksnio ardymo ir su tuo susijusių statybinių atliekų sutvarkymo kaštai), o reikalavimą priteisti iš atsakovo 8691,43 Eur nuostolių dėl netinkamai atliktų rangos darbų tenkino. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė priteisti ne tik nuostolius, kuriuos jis patirs dėl būtinų paklotos dangos darbų atlikimo, bet taip pat prašė įpareigoti atsakovą grąžinti sumokėtą 6000 Eur avansą. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovas patirs ne tik išlaidas dėl betono dangos šalinimo, bet ieškovui neliks ir jokio atsakovo atliktų darbų rezultato, – jis ir vėl turės atlikti (organizuoti darbų atlikimą) visus plokščiojo stogo sutvarkymo (remonto) darbus, todėl ieškovo reikalavimą dėl darbų kainos sumažinimo teismas taip pat tenkino. Be to, teismas tenkino ir ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų pritesimo. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintiems reikalavimams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas UAB „Amika LT“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Amika LT“ ieškinį patenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas paaiškina, kad teismas sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginti nuostoliai tik už papildomą betono sluoksnio įrengimą, o reikalavimas atlyginti nuostolius už rangovo naujai padengtos plokščio (sutapdinto) stogo dangos nuardymą bei už pastato stogo senų dangų nuėmimą, buvo atmestas. Skundžiamame sprendime teismas apskritai nepasisakė, dėl kitų, rangovo pagal sutartį naujai įrengtų, plokščio stogo dangų, akcentuodamas tik išlyginamąjį betono sluoksnį ir senąją stogo dangą. Teismas klaidingai nurodė, kad papildomas betono sluoksnis, už kurio įrengimą atsakingu pripažintas rangovas, buvo įrengtas ant senos cementinės dangos. Iš tikrųjų rangovas, atlikdamas plokščio stogo remonto darbus, įrengė naują plokščio (sutapdinto) stogo dangą, ant kurios jau papildomai, nesuderinęs su užsakovu, paklojo betono išlyginamąjį sluoksnį. Šalių užsakytoje 2019 m. vasario 2 d. statybos specialisto išvadoje yra nurodyta, kad buvo atlikti pastato sutapdinto stogo dangos gręžiniai iki perdangos plokštės, kad nustatyti esamus sluoksnius. Minėtoje specialisto išvadoje yra aiškiai nurodyti rangovo naujai įrengti plokščio stogo sluoksniai ir jų plotis: t.y. naujasis sluoksnis - keramzito žvyras (50 mm), naujasis sluoksnis - poliuretano putos (100 mm) ir naujasis sluoksnis - išlyginamasis cemento - smėlio mišinys (150 mm). Išlyginamasis betono sluoksnis buvo padengtas ant rangovo naujai įrengtos plokščio stogo dangos, o ne ant senos stogo dangos. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje net ir nebuvo. Atitinkamai, tam, kad būtų atkurta iki sutarties vykdymo buvusi plokščio stogo padėtis, bus reikalinga nuardyti ne tik išlyginamąjį betono sluoksnį, bet ir visus kitus rangovo naujai įrengtus plokščio stogo sluoksnius. Ieškovas teismui pateikė dvi plokščio stogo dangų nuardymo sąmatas, t.y. paties rangovo 2019 m. vasario 20 d. parengtą „Plokščio stogo dangų nuardymo kainos skaičiavimo“ Sąmatą Nr. 1, kurioje pateikta visų stogo dangų (įskaitant ir Rangovo naujai įrengtus plokščio stogo sluoksnius be išlyginamojo cemento sluoksnio) ardymo ir atliekų sutvarkymo sąmata, neišskiriant atskirais sluoksniais, o bendrai nurodant „Kitų stogo sluoksnių ardymo darbai“. Rangovo įrengto išlyginamojo cemento sluoksnio nuardymo kainos skaičiavimas teismui buvo pateiktas pagal 2019 m. liepos 19 d. rangovo UAB „Cherry Team“ Pasiūlymo Nr. 546 sąmatą, kurioje aiškiai nurodyta - Betono sluoksnio ardymas. Priešingai, nei klaidingai vertino teismas, ieškovo reikalaujama 19 737,04 Eur suma, susideda ne tik iš seno stogo sluoksnių nuardymo darbų, bet į šią sumą (Sąmatą Nr. 1) įeina ir rangovo kitų naujai įrengtų plokščio stogo dangų, išskyrus išlyginamąjį betono sluoksnį (kurio nuardymo nuostoliams apskaičiuoti yra pateikta atskira sąmata), nuardymo kaina. Atitinkamai, ieškovas kėlė reikalavimą atlyginti nuostolius ne tik už betono išlyginamojo sluoksnio ir senojo cementinio sluoksnio nuardymą, bet ir už rangovo naujai įrengtų kitų plokščio stogo sluoksnių nuardymą (išlyginamasis betono sluoksnis buvo padengtas kaip kitus rangovo įrengtus plokščio stogo sluoksnius išlyginantis/užbaigiantis sluoksnis). Logiška, kad nuardžius išlyginamąjį betono sluoksnį, tam, kad nuardyti visus stogo sluoksnius, kaip tai nurodyta 2019 m. vasario 2 d. eksperto išvadoje, taip pat bus reikalinga nuardyti ir visą kitą rangovo įrengtą plokščio stogo dangą, šie darbai neabejotinai lems papildomas ieškovo išlaidas, kurias, ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti. Kitas aplinkybes teismas vertino teisingai ir pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi atlyginti ieškovo nuostolius už nekokybiškai atliktus darbus. Teisingai teismas vertino, kad darbus atsakovas atliko neturėdamas pritarimo ir, kad būtent rangovas turėjo įspėti užsakovą apie tai, jog suformuluota rangos užduotis yra netinkama bei parinkti tinkamus darbų atlikimo būdus.

8. Atsakovas UAB „Termohaus“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad ieškovas nuostolius šioje byloje siejo su tuo, kad atsakovas atliko rangos sutartimi nesuderintus statybos darbus, o būtent – įrengė stogo išlyginamąjį betono sluoksnį. Tuo tarpu kitų rangovo atliktų statybos darbų, kurie yra sietini su pastato plokščiojo stogo apšiltinimu – pvz. poliuretano putų užpurškimas ir kt., nekvestionavo, t.y. niekuomet šios civilinės bylos eigoje (išskyrus apeliacinį skundą), neteigė, kad pastarieji darbai yra atlikti nukrypstant nuo rangos sutarties ir/ar sudarytos sąmatos sąlygų ar tam negavus užsakovo pritarimo. Pats ieškovas vertino, kad viso naujai įrengto „betoninio sluoksnio“ pašalinimas su šį procesą lydinčių darbų atlikimu jam kainuos 8 691,43 EUR (pagal ieškovui UAB „Cherry Team“ pateiktą pasiūlymą, t. 1, b. l. 56). Be to, ieškovas UAB „Amika LT“ nuostolius siejo ir su statybų srities specialisto D. V. padaryta išvada, jog sprendžiant dėl pastato plokščiojo stogo pertvarkymo darbų reikėtų nuardyti ne tik betono išlyginamąjį sluoksnį, bet visus stogo sluoksnius iki pat gelžbetoninės perdangos, nes „jie kelia grėsmę pastato stabilumui ne tik dėl savojo svorio, bet ir dėl mikrobiocheminės taršos“. Specialistas vertino, kad „senosios stogo medžiagos yra pasenusios ir prikaupusios kenksmingų medžiagų, kurios kenkia pastate dirbantiems žmonėms“, be to, specialistas nustatė, jog „reikalinga užtaisyti visus gelžbetoninės perdangos pažeidimus, kurie buvo padaryti montuojant pastato inžinerines komunikacijas“. Šios aplinkybės reiškia, jog D. V. rekomendacija nuardyti visus esamus pastato plokščiojo stogo sluoksnius iki gelžbetoninės perdangos tik iš dalies siejama su stogo „pasunkinimu“ dėl rangovo įrengto betoninio sluoksnio, t.y. demontavus šį sluoksnį galimai „per sunkaus“ stogo problema būtų visiškai panaikinta, tuo tarpu rekomendacija demontuoti ir visus kitus šio pastato plokščiojo stogo sluoksnius yra siejama su iki rangos sutarties sudarymo ir jos vykdymo buvusia pastato konstrukcijų (minėtos gelžbetoninės perdangos) būkle. Ieškovas teigia, jog visų kitų plokščio stogo sluoksnių nuardymo darbų vertė yra 19 737,04 EUR, šiai aplinkybei pagrįsti UAB „Amika LT“ rėmėsi paties atsakovo šalims derantis dėl tolimesnio rangos sutarties vykdymo atliktais apskaičiavimais (Objekto Eišiškių pl. 34 plokščio stogo dangų nuardymo kainos skaičiavimas, sąmata Nr.1, t. 1, b. l. 57). Atsakovas paaiškina, kad rangos sutarties priedo - sąmatos - 10 punkte buvo nurodyta atliktinų darbų pozicija – plokščių stogų šiltinimas, užpurškiant poliuretano putų sluoksnį. Iš specialisto D. V. atlikto tyrimo matyti, jog atsakovas šį darbą atliko. Dėl šių konkrečių darbų – poliuretano putų sluoksnio užpurškimo – užsakovas rangovui pretenzijų nereiškė, nekvestionavo šių darbų kokybės, apimties ir pan. Tas pats pasakytina ir apie bituminę stogo dangą (sąmatos 11 p.), kuri ieškovo net ir apeliaciniame skunde nėra paminėta, t.y. su šio stogo sluoksnio įrengimu ar jo pašalinimu sietini klausimai nėra keliami. Todėl atsakovo įsitikinimu, UAB „Amika LT“ neturi jokio pagrindo reikalauti, kad su minėtų sluoksnių pašalinimu nuo pastato plokščio stogo sietinos galimos ieškovo išlaidos (jei tokius darbus jis apskritai kada nors atliks), būtų priteisiamos iš atsakovo UAB „Termohaus“. Be to, atsakovas pažymi, kad kiti apeliaciniame skunde ieškovo paminėti naujai įrengti pastato plokščiojo stogo sluoksniai – keramzito žvyras (50 mm) ir išlyginamasis cemento – smėlio mišinys (150 mm), dėl kurių pašalinimo išlaidų teismas neva priimtame sprendime nepasisakė, yra ne kas kita, o atsakovo įrengtas, šioje civilinėje byloje taip vadinamas „betono išlyginamasis sluoksnis“. Nekyla abejonių, kad minėtų sluoksnių (keramzito žvyras (50 mm) ir išlyginamasis cemento – smėlio mišinys (150 mm)) pavadinimus ir apimtis ieškovas perskaitė specialisto D. V. parengtoje išvadoje, 1 lentelėje „Stogo medžiagų apkrovos į plokštę skaičiavimas“, kurioje šie darbai ir/ar medžiagos pavadinti statybos produktais, tačiau ir iš D. V., 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdžio metu apklausto liudytoju, paaiškinimų akivaizdu, jog minėti statybos produktai apibendrintai ir pagal jų statybos procese atliktą funkciją yra vadinami ne kaip nors kitaip, o „betono išlyginamuoju sluoksniu“. Šio specialisto išvadoje minėtoje 1 lentelėje, ar kurioje kitoje vietoje, nėra išskirtas joks atskiras sluoksnis ar statybos produktas, turintis tokį pavadinimą, t.y. ir šiuo aspektu žiūrint visa tai ir yra minėtas „betono išlyginamasis sluoksnis“, dėl kurio pašalinimo nuo pastato plokščio stogo išlaidų priteisimo teismas byloje priėmė atitinkamą sprendimą. Atsakovas taip pat paaiškina, kad net ir nepaisant minėtų aplinkybių, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad dar iki ieškinio teismui pateikimo UAB „Amika LT“ reiškė pretenzijas UAB „Termohaus“ dėl pastarojo atliktų su minėto betoninio sluoksnio, pasunkinusio pastato plokščiojo stogo konstrukciją, atliktų darbų rezultato, t.y. šalys derėjosi dėl šio sluoksnio pašalinimo. Atsakovas UAB „Termohaus“, elgdamasis geranoriškai ir ieškodamas kompromiso, be to, atsižvelgdamas ir į naujai atsiradusį, minėto specialisto D. V. padarytos išvados sąlygotą ieškovo pageidavimą demontuoti ir senus pastato plokščiojo stogo sluoksnius - iki gelžbetonio perdangos, parengė ir ieškovui UAB „Amika LT“ pateikė pasiūlymą dėl šiame objekte atliktinų (jei šalių šiuo klausimu bus sutarta) statybos darbų ir jų vertės (Objekto Eišiškių pl. 34 plokščio stogo dangų nuardymo kainos skaičiavimas, sąmata Nr.1, t. 1, b. l. 57), t.y. iš minėto dokumento matyti, kad esamo naujai įrengto cementinio sluoksnio ardymo darbus atsakovas ieškovui siūlė atlikti nemokamai (atsakovo sąskaita), tuo tarpu kitus šio stogo sluoksnius nuardyti, nuo stogo nuleisti bei išvežti statybinį laužą, atlikti kitus susijusius darbus - siūlė už 19 737,04 Eur. Ši situacija reiškia, jog minėtas atsakovo atliktas paskaičiavimas, atitinkamai ir darbai, kuriuos UAB „Termohaus“ šalims sutarus būtų atlikęs už šią kainą, „neapėmė“ visų su betono sluoksnio įrengimo demontavimu sietinų darbų. Kitaip tariant, atsakovas, būdamas statybininku, šios srities profesionalu, vertino, kad „betono išlyginamąjį sluoksnį“ sudaro keramzito žvyras, išlyginamasis cemento – smėlio mišinys, kaip tai nurodyta specialisto D. V. išvadoje. UAB „Termohaus“ teigimu, pirmos instancijos teismo sprendimu už „betono išlyginamojo sluoksnio“ demontavimą ir susijusių darbų atlikimą iš jo ieškovo UAB „Amika LT“ naudai priteista 8 691,43 EUR suma yra pakankama atlikti ne tik šiuos darbus, tačiau pašalinti apskritai visus rangovo minėtame objekte atliktų statybos darbų rezultatus. Apie tai žinoma ir pačiam ieškovui, kuris ir anksčiau, t.y. dar iki UAB „Cherry Team“ pasiūlymo atlikti minėtus darbus už 8 691,43 Eur pateikimo, domėjosi tokio pobūdžio statybos darbų kaina, kadangi 2019 m. liepos 5 d. atsakovui adresuotame pranešime „Dėl 2018 m. birželio 20 d. rangos sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo“ nurodė, jog „esamo cementinio sluoksnio ardymo darbų kaina (įskaitant įrangos laužui nukelti naudojimą, cemento laužo nukėlimą, išvežimą ir kt.), užsakovo UAB „Amika LT“ skaičiavimu sudarys 6050 Eur“. Taigi, pagal šią poziciją ieškovui iš atsakovo priteista daugiau nei 2 500 EUR minėtą sumą (6050 EUR) viršijanti nuostolių suma yra daugiau nei pakankama kompensuoti visus galimus ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovas UAB „Amika LT“, nors ir nedavė raštiško sutikimo atsakovui UAB „Termohaus“ atlikti papildomus – rangos sutartyje ir jos priede - sąmatoje nenumatytus statybos darbus, sietinus su minėto „išlyginamojo betono sluoksnio“ įrengimu, tačiau matė, kontroliavo, kaip šie darbai yra atliekami ir suabejojo jų tinkamumu ne dėl kurios kitos priežasties, o tik dėl šių darbų atlikimui naudoto betono kiekio. Apie tai išsamius paaiškinimus 2020 m. sausio 15 d. teismo posėdyje davė liudytojas D. V., kuris patvirtino iš abiejų ginčo šalių vadovų su jais bendraudamas girdėjęs, kad paaiškėjus minėtoms aplinkybėms (dėl pastato viduje buvusio lietaus nuotekų vamzdyno panaikinimo) atsakovas siūlė šį klausimą ieškovui spręsti suformuojant atitinkamus pastato plokščiojo stogo nuolydžius naudojant lengvą, tačiau gana brangią medžiagą poliurėją. Ir tik užsakovui atsisakius šiam tikslui naudoti poliurėją (dėl jos kainos), pastarasis priėmė rangovo pasiūlymą šį klausimą išspręsti kitu būdu, t.y. šiam tikslui naudojant betoninį sluoksnį. Tai reiškia, kad abi šio ginčo šalys statybos darbų atlikimo procese rizikavo: atsakovas atlikdamas statybos darbus, dėl kurių nebuvo gavęs rašytinio ieškovo pritarimo, o ieškovas - tinkamai nebendradarbiaudamas su atsakovu, pastarajam neteikdamas duomenų apie pastato, kuriame buvo atliekami statybos darbai, ypatumus – demontuotą pastato viduje buvusią lietaus nuotekų inžinerinę sistemą bei stogo gelžbetoninės perdangos būklę. Teismas vertino, kad ieškovo nebendradarbiavimas nešalina atsakovo (rangovo) atsakomybės dėl nesulygtų darbų atlikimo rezultate atsiradusių nuostolių. Atsakovas pažymi, kad apeliacinio skundo neteikė ir šios teismo išvados nekvestionuoja, tačiau atkreipia dėmesį, jog teismas nuostolių nesumažino ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas irgi rizikavo ir prisidėjo prie patirtų nuostolių (LR CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Pagal LR Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi minėtų statybos darbų atlikimo metu) rangovas turėjo iš statytojo (užsakovo) gauti ne tik šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektą, kai šie dokumentai pagal rangovui pavedamų atlikti statybos darbų rūšį yra reikalingi, bet ir statinio tyrimų dokumentus, kitą informaciją, reikalingą rangos sutarties sąlygoms vykdyti. Taigi, statytojas (užsakovas) turėjo minėto pobūdžio pareigas, kurias pasirengimo statybos darbų atlikimui procese ir juos atliekant privalėjo vykdyti. Iš šioje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių, įskaitant liudytojo D. V. paaiškinimus apie statybos darbų atlikimo proceso dalyviams teisės aktų jiems deleguotas teises bei pareigas, akivaizdu, jog ieškovas UAB „Amika LT“ – statytojas ir užsakovas, neteikdamas rangovui būtinos informacijos apie pastato būklę ir ypatumus, ne tik kad nepagrįstai rizikavo, tačiau nevykdė ir statytojui (užsakovui) teisės aktais deleguotų imperatyvių pareigų, todėl tokio pobūdžio ieškovo veiksmai (neveikimas) turi būti įvertinti sprendžiant dėl jam atlygintinų nuostolių dydžio bei pozicijų. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB „Termohaus“ nėra ir negali būti atsakingas už pastato plokščio stogo senų dangų nuardymą, kadangi jokia tokio pobūdžio užduotis atsakovui ieškovo nebuvo suformuota, be to, rangos sutartimi nebuvo sutarta dėl tokio pobūdžio statybos darbų atlikimo kainos. Atsakovas taip pat paaiškina, kad specialisto D. V. išvada, jog reikėtų šalinti senąsias stogo dangas dėl mikrobiocheminės taršos, yra tik rekomendacinė. Pats specialistas teismo posėdžio metu paaiškino, kad praktikoje pertvarkant senus pastatus bei sprendžiant dėl jų konstrukcijose esamos mikrobiocheminės taršos, paprastai tokios „užterštos“ konstrukcijos dėl didelės tokių statybos darbų atlikimo kainos nėra pertvarkomos. Šis specialistas taip pat paaiškino, jog demontavus minėtą „betono išlyginamąjį sluoksnį“ plokščio stogo konstrukcijų apkrovos sumažėtų tiek, kad grėsmės viso pastato stabilumui taip pat neliktų, todėl ir šiuo aspektu žiūrint, ieškovui – pastato, esančio Eišiškių pl. 34, Vilniuje, savininkui nėra objektyvios būtinybės net ir savo sąskaita atlikti visų kitų plokščiojo stogo dangų, išskyrus „betono išlyginamojo sluoksnio“, demontavimą.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

9. Byloje yra kilęs ginčas dėl rangos sutarties šalių atsakomybės už tai, jog pagal rangos sutartį pasiektas rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagal 2018 m. birželio 20 d. statybos rangos sutartį, vykdydamas remonto darbus, t.y. pastato, esančio Eišiškių pl. 34, Vilniuje, plokščio stogo dangos įrengimo darbus, nukrypo nuo rangos sutartyje numatyto susitarimo ir įrengė papildomą, sutartyje nenumatytą smėlio - cemento sluoksnį, dėl ko administracinio pastato plokščio stogo danga tapo sunkesnė nei leistina.

11. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo, kad pagal tai, kaip atsakovas įrengė stogo dangą, jos svoris, esant įprastai eksploatacijai (t.y. esant sniegui), tikėtinai viršys stogo perdangos plokštėms numatytą maksimalią leistiną apkrovą ir tai gali nulemti pastato griūtį. Būtent tokią išvadą yra pateikęs abiejų šalių iniciatyva samdytas specialistas D. V. (e. bylos t. 1, b.l. 30).

12. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl rangovui pritaikytos atsakomybės ribų, t.y. mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių suma nėra pakankama ištaisyti rangovo padarytus trūkumus ir atkurti buvusią padėtį. Apeliantas teigia, kad teismas, taikydamas rangovo atsakomybę, neteisingai nustatė atsakovo įrengtų stogo dangos sluoksnių skaičių ir neteisingai priteisė tik tuos nuostolius, kurie susiję su smėlio - cemento dangos pašalinimu. Apeliantas pažymi, kad teismas konstatavo, jog taisant darbų trūkumus stogo danga turi būti įrengiama iš naujo, t.y. ieškovui reikės pašalinti ne tik atsakovo įrengtą smėlio– cemento sluoksnį, bet ir kitus ieškovo naujai įrengtus stogo dangos sluoksnius bei senąją stogo dangą. Ieškovo vertinimu, teismo sprendimas yra prieštaringas.

13. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pabrėžia, kad jis neteikė apeliacinio skundo, nes pripažįsta, jog rangos darbų rezultatas, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, negali būti naudojamas pagal paskirtį. Be to, atsakovas pripažįsta, kad iš dalies yra atsakingas už tai, jog šalių sutartas statybos darbų rezultatas nebuvo pasiektas, tačiau mano, kad rangovo atsakomybė neturi viršyti pirmosios instancijos teismo nustatytos nuostolių sumos, nes dėl nuostolių atsiradimo yra ir ieškovo kaltės.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, iš esmės sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaringi. Teismas konstatavo, kad pagrindinis rangos darbų trūkumas yra susijęs su smėlio - cemento sluoksnio įrengimu, kurį rangovas įrengė nesant užsakovo rašytinio sutikimo, ir dėl to teismas priteisė ieškovo nuostolius, susijusius su šio sluoksnio pašalinimu (8 691,43 Eur pagal UAB „Cherry Team“ pateiktą tokių darbų atlikimo sąmatą, e. bylos t. 1, b.l. 56). Tačiau, kaip teisingai nurodo apeliantas, rangovas taip pat atliko plokščio stogo šiltinimo darbus, užpurškiant poliuretano putų sluoksnį ir įrengė keramzito žvyro sluoksnį. Iš rangos sutarties priedo – sąmatos matyti, kad stogo šiltinimo darbai, užpurškiant poliuretano putų sluoksnį, sudaro esminę darbų vertę, t.y. net 11093,94 Eur (be PVM) bendroje 20000 Eur (be PVM) vertės sąmatoje (e. bylos t. 1, b.l. 18). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog spręsdamas kilusį ginčą teismas turėjo atskirai aptarti, ar šie darbai gali būti priimti kaip tinkami, ar juos būtina pašalinti ir ar tai turi būti daroma rangovo sąskaita.

Dėl atsakovo teisės į atlygį už atliktus darbus

15. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas įpareigojo grąžinti užsakovui sumokėtą 6000 Eur avansą, remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t.y. teismas konstatavo, jog yra pagrindas sumažinti nekokybiškai atliktų dabų kainą. Atsakovas dėl šios sprendimo dalies apeliacinio skundo neteikė. Teisėjų kolegija vertina, jog ši teismo sprendimo dalis iš esmės yra teisinga, o teismo motyvai gali būti papildyti apeliacinės instancijos teismo.

16. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovas pasiūlė plokščio stogo atnaujinimo technologiją, ir todėl jis būdamas savo srities specialistu, taip pat turėjo įsitikinti, ar tokią stogo atnaujinimo technologiją galės realizuoti šiame konkrečiame objekte. Paminėtina, jog atsakovas apskritai neneigė, kad jis pasiūlė technologiją, tačiau tvirtino, kad užbaigti stogo įrengimo dabų darbų negalėjo paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms, t.y. paaiškėjus, jog pastate yra demontuota sena lietaus vandens nuvedimo inžinerinė sistema, kuri buvo įrengta pastato viduje, ir kad reikia keisti stogo nuolydžius, norint įrengti išorinę lietaus vandens nuvedimo sistemą. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog jo pasiūlyta stogo įrengimo (atnaujinimo) technologija buvo nesuderinama su tokiais atvejais, kai iškyla būtinybė keisti esamus stogo nuolydžius. Be to, atsakovas teigė, kad ši techninė kliūtis turėtų būti laikoma „nenumatyta aplinkybe“, nes vizualiai apžiūrint stogą, nebuvo galima pastebėti, jog senosios lietaus įlajos neveikė ir, kad dėl to reikės koreguoti atliekamus darbus. Tačiau atsakovas taip pat pripažįsta, kad prieš pasiūlydamas užsakovui renovuoti seną dangą, o ne įrengti naują, neapžiūrėjo ir netikrino, ar pastato viduje yra išlikusi lietaus vandens nuvedimo sistema, neatliko jokių tyrimo darbų ir neprašė užsakovo pateikti pastato projektinės dokumentacijos.

17. Paminėtina, jog pagal rangos sutartį atsakovas turėjo atlikti ne tik plokščio stogo dangos atnaujinimo darbus, bet ir išardyti virš šio plokščio stogo įrengtą šlaitinį stogą. Taigi atsakovas žinojo, kad šlaitinis stogas yra neeksploatuojamas, ir būdamas apdairiu specialistu, turėjo bent pasidomėti, dėl kokių priežasčių buvo nutraukta plokščio stogo eksploatacija ir vietoje jo įrengta papildoma konstrukcija – šlaitinis stogas. Šios naujai įrengtos konstrukcijos lietaus nuvedimo sistema akivaizdžiai nebuvo pajungta į buvusią plokščio stogo lietaus nuvedimo sistemą.

18. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu specialistas D. V. atkreipė dėmesį, jog darbai nebuvo baigti ne vien dėl to, jog rangovui reikėjo keisti stogo nuolydį. Specialistas teigė, kad atsakovo pasiūlymas įrengti stogo dangą pagal pateiktą sąmatą nebuvo išbaigtas, t.y. rangovas, sudarydamas sąmatą, tikėtinai, neturėjo aiškaus techninio sprendimo, kaip bus įrengta sąmatoje numatyta prilydoma bituminė danga, kuri techniškai negali būti įrengiama tiesiai ant poliuretano putų, nes ji negali būti prilydoma atvira liepsna, ir tam paprastai yra įrengiama smėlio cemento danga. Iš šių specialisto paaiškinimų matyti, jog atsakovas turėjo žinoti, kad pasiūlymas nėra išbaigtas ir, kad jo realizavimui reikės priimti papildomų techninių sprendimų bei reikės atlikti papildomus darbus ir panaudoti daugiau medžiagų, nei nurodyta sąmatoje.

19. Atsakovas teigė, kad pagal rangos sutartį (sutarties 1.1 p.) užsakovas turėjo parengti projektinę dokumentaciją ir todėl, atsakovo vertinimu, būtent ieškovas yra atsakingas už tai, kad vėliau prireikė atlikti sąmatoje nenumatytus darbus. Bet iš bylos medžiagos matyti, kad rangovas darbus pradėjo, neturėdamas projektinės dokumentacijos, ir niekada jos nereikalavo iš užsakovo. Todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad rangovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis sunaudojo medžiagas bet nepasiekė numatyto rezultato, neįrodo, kad dėl to nėra rangovo kaltės. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog rangovas turėjo būti atidesnis ir nepradėti darbų neįvertinęs tikrosios atnaujinamo stogo ir esamos lietaus vandens nuvedimo sistemos būklės. Taip pat rangovas neturėjo pradėti darbų, neturėdamas rangos sutartyje numatytos projektinės dokumentacijos, o pradėdamas darbus be dokumentacijos prisiėmė riziką, kad panaudotos medžiagos gali būti sugadintos, o pasiektas rezultatas nebus tinkamas naudoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės rodo, kad darbai nebuvo tinkamai atlikti dėl rangovo klaidos, o ne dėl „nenumatytų aplinkybių“, kurios rangovui negalėjo būti žinomos.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog rangovo atlikti darbai protingomis pastangomis negali būti užbaigti taip, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas ir tai sudaro pagrindą mažinti darbų kainą pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, teismas teisingai konstatavo, jog rangovo atlikti darbai užsakovui neturi ekonominės vertės, todėl nėra pagrindo priimti šiuo darbus kaip dalinį rangos rezultatą ir pripažinti rangovo teisę į atlygį už faktiškai atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo vertinimui, jog atsakovas turi grąžinti jam sumokėtą 6000 Eur avansą už darbus.

Dėl užsakovo nuostolių, susijusių su buvusios būklės atkūrimu

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius, susijusius su buvusios padėties atkūrimu, reiškia ieškovo reikalavimą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę. Tokios atsakomybės taikymui būtina nustatyti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.256 str. 2 d., CK 6.258 str. 4 d.).

22. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalinant atsakovo atliktus darbus turi būti pašalinti visi stogo dangos sluoksniai iki stogo perdangos plokščių, tačiau ieškovui priteisė tik nuostolius, kurie nurodyti UAB „Cherry Team“ pateiktoje sąmatoje (e. bylos t. 1, b.l. 56) ir kurie apima tik smėlio - cemento sluoksnio pašalinimo darbų kainą.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais, tačiau vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ir šioje dalyje iš esmės yra teisingas, o teismo sprendime išdėstytų motyvų nenuoseklumas gali būti ištaisomas apeliacinės instancijos teisme.

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių, susijusių su senos plokščio stogo dangos pašalinimu iki perdangos plokščių. Ieškovas rangovo atsakomybę už šiuos nuostolius siejo su specialisto išvada, jog senasis stogo dangos sluoksnis paprastai pašalinamas prieš įrengiant naują dangą dėl susikaupusios mikrobiocheminės taršos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė prieštaringus motyvus, tačiau atskirai aptarė, kodėl netenkina šio ieškovo reikalavimo, t.y. teismas vertino, jog sudarydamos sutartį šalys dėl tokių darbų nesitarė. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad šalys iš tikrųjų tarėsi dėl stogo dangos atnaujinimo, t.y. dėl stogo dangos įrengimo ant senos, jau esamos stogo dangos. Tai matyti iš rangos sutarties priedo Nr. 1, t.y. sąmatos, kurioje įtraukti darbai, susiję su plokščios stogo dangos valymu, nurenkant šiukšles, tačiau neįtraukti darbai, susiję su esamos senos stogo dangos pašalinimu (e. bylos t. 1, b.l. 17). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo paaiškinimais, jog tokią darbų atlikimo tvarką šalys aptarė individualiai, t.y. ieškovas žinojo, kad naujos stogo dangos dengimas nepašalinus senosios yra ženkliai ekonomiškesnis, ir dėl to pasirinko būtent tokį darbų atlikimą. Atsakovas taip pat pagrįstai pažymi, jog naujos stogo dangos įrengimas ant senosios nepažeidžia statybos techninių reglamentų imperatyvų, o tik yra nerekomenduojamas. Tai patvirtino ir specialistas D. V.. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovo išlaidos, kurias jis patirs, jeigu nuspręs pašalinti senąją stogo dangą, nėra susijusios su esamos padėties atkūrimu.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nepasisakė, kodėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl nuostolių priteisimo, kuriuos, kaip teigia ieškovas, jis patirs šalindamas nuo stogo atsakovo įrengtą poliuretano putų sluoksnį ir keramzito žvyro sluoksnį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą išsprendė, o teismo argumentai šiuo atveju taip pat gali būti papildyti apeliacinės instancijos teismo.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog atsižvelgiant į tai, kaip šalys bendradarbiavo ir vykdė sutartį, kilusių nuostolių dalis, susijusi su atsakovo atliktų darbų pašalinimu, turi būti priskiriama pačiam ieškovui, remiantis CK 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovas turėjo žinoti apie pertvarkytas inžinerines sistemas pastato viduje, tačiau prieš užsakydamas darbus neinformavo rangovo apie esminę aplinkybe, t.y., jog lietaus vandens nuvedimo sistema yra demontuota. Ieškovas teigė, kad minėtos lietaus nuvedimo sistemos jau buvo demontuotos iki tol, kai jis įsigijo pastatą 2017 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo tikslinami šio pastato (Nr. 1097-2003-5014) kadastro duomenys (e. bylos t. 1, b.l. 157), o remonto darbai buvo atlikti 2017–2018 metais. Teismas vertina, jog šie darbai galėjo būti vykdomi ne pagal atsakovo nurodyto projektuotojo UAB „Re Forma“ parengtą interjero projektą (e. bylos t. 1, b.l. 190, zip laikmenoje esantys priedai Nr. 7-15), tačiau dėl atliktų darbų būtent ieškovas organizavo pastato vidaus kadastrinių matavimų patikslinimo darbus, o tai, kaip ir teigia atsakovas, leidžia spręsti, jog ieškovas tuo metu žinojo kad yra atlikti reikšmingi vidaus remonto darbai, dėl kurių būtina tikslinti kadastrinius matavimus. Nors ieškovas teigia, kad jis nerengė vidaus remonto dabų projekto, o pas atsakovą užsakė tik fasado projektavimo darbus, tačiau teismo vertinimu, tai taip pat neįrodo, kad jis neorganizavo ir nevykdė remonto darbų pastato viduje. Iš ieškovo pateikto VĮ Registrų centro 2018 m. vasario 6 d. rašto (e. bylos t. 1, b.l. 190, zip laikmenoje esantis priedas Nr. 1) matyti, kad kadastro įstaiga informavo ieškovą tik apie būtinybę parengti pastato fasado remonto darbų projektą, o vidaus darbų projektas nebuvo būtinas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovas turėjo žinoti apie reikšmingas aplinkybes sudarant rangos sutartį, tačiau tinkamai nebendradarbiavo su rangovu, tokios informacijos neatskleidė ir taip prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (CK 6.691 str.).

28. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teisme 2020 m. sausio 15 d. posėdžio metu specialistas D. V. paaiškino, kad jo vertinimu, šalys sudarydamos rangos sutartį iš tikrųjų nesusitarė dėl darbų atlikimo būdo ir galutinio darbo rezultato. Specialistas pažymėjo, kad ieškovas, kaip užsakovas, neparengė projektinės dokumentacijos, nors buvo įsipareigojęs tai padaryti pagal rangos sutartį (Rangos sutarties 1.1 punktas, e. bylos t. 1, b.l. 13). Specialisto teigimu, sprendimus dėl darbų eigos ir būdų kaip pasiekti galutinį rezultatą – stogo dangos įrengimą, turėjo priimti projektuotojas, atliktų tyrimų pagrindu, o ne rangovas. Tačiau šiuo atveju užsakovas neorganizavo nei tyrinėjimo, nei projektavimo darbų, nors užsakydamas stogo renovavimo darbus ant senos stogo dangos, pats turėjo įvertinti, ar tokie darbai pagal pastato konstrukciją apskritai yra leistini. Specialistas pažymėjo, kad pastato savininkas neparengė projektinės dokumentacijos ir faktiškai leido rangovui techninius sprendimus priiminėti darbų eigos metu „ant stogo“ be jokių techninių skaičiavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės pakankamai patvirtina, jog ieškovas neparengdamas projektinės dokumentacijos, kurią buvo įsipareigojęs parengti pagal rangos sutartį, prisiėmė ir dalį rizikos už tai, kad rangos darbai nebus baigti dėl vėliau paaiškėjusių techninių kliūčių.

29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovu, jog paaiškėjus techninėms kliūtims, trukdančioms užbaigti darbus, rangovas apie tai informavo ieškovą, tačiau ieškovas nepriėmė reikiamų sprendimų, o reikalavo tęsti darbus ir taip didino nuostolius. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu (e. bylos t. 1, b.l. 134 – 135) rodo, kad atsakovas ieškovą informavo, jog neįmanoma atlikti darbus pagal rangos sutartyje suformuluotą techninę užduotį ir sąmatą. Iš bylos medžiagos matyti, kad po to rangovas patyrė papildomų sąnaudų, t.y. įsigijo medžiagų, skirtų įrengti šildomas išorines įlajas, taip pat tęsė stogo dangos padengimą poliuretano putomis, vykdė stogo padengimą cemento - smėlio sluoksniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad nors ieškovas nepateikė rašytinio pritarimo, tačiau faktiškai matė vykdomus darbus ir jų nestabdė.

30. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, jog dėl ieškovo nurodytų nuostolių susidarymo yra ir ieškovo kaltės. Teismas sutinka su atsakovu, jog pirmosios instancijos teismo priteista nuostolių dalis, t.y. 8 691,43 Eur, susijusi su dalies atsakovo įrengtų darbų pašalinimu (pagal UAB „Cherry Team“ pateiktą sąmatą, e. bylos t. 1, b.l. 56), šiuo atveju yra pakankama, įvertinus paties ieškovo kaltę dėl šių nuostolių susidarymo (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad toks nuostolių paskirstymas atitinka teismo aptartą rangos sutarties šalims tenkančią riziką dėl medžiagų sugadinimo ir nepasiekto rezultato, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas.

Dėl kitų argumentų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie objektyviai vertinant neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl ieškovo (apelianto) prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

34. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas, nes jis nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ieškovo UAB „Amika LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko