Civilinė byla Nr. e2A-1648-934/2020
Teisminio proceso Nr. 3-52-3-00531-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. (M. S.) ieškinį atsakovėms V. M. ir O. L. dėl preliminarios sutarties atsisakymo dėl pardavėjo kaltės ir sumokėtos sumos bei baudos priteisimo, trečiasis asmuo S. L.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. S. (M. S.) (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės O. L. 2 000,00 Eur, solidariai iš O. L. ir V. M. priteisti po 1 000,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-6).
2. Ieškinyje nurodė, kad nekilnojamojo turto agentūros „Vilniaus turtas“ internetiniame puslapyje pamatęs patalpintą skelbimą apie K. kaime parduodamą 434 arų ploto žemės sklypą, paskambino skelbime nurodytais kontaktais brokerei V. M. Pagal skelbime nurodytą informaciją ieškovas susirado sklypo vietą ir 2019-11-23 sklypą apžiūrėjo. 2019-11-27 brokerės biure susitiko su brokere ir parduodamo žemės sklypo savininkės sūnumi. Pokalbio metu paaiškėjo, kad parduodamas ne vienas sklypas, o du sklypai: 0,68 ha ir 3,66 ha, bendro 434 a ploto, taip pat, kad ką nors statyti ir tvenkiniu iškasti būtų tinkama 3,66 ha sklypo dalis, kuri arčiau elektros linijos. 2019-12-01 ieškovui buvo pateikta parduodamų sklypų savininkės jau pasirašyta preliminarioji sutartis, kurioje buvo įrašyti parduodamų sklypų unikalūs numeriai ir jų paskirtis: 0,68 ha – žemės ūkio, 3,66 ha – miškų ūkio, į pastarąjį ieškovas neatkreipė dėmesio, manydamas, kad abu sklypai yra tinkami statytis. 2019-12-08 ieškovas su sesers vyru ir jo broliu apžiūrėjo sklypus ir nustatė, kad žemės ūkio paskirties sklype jokios statybos negalimos, todėl jis neturi didelės vertės (5 – 6 tūkst. Eur), kito žemės ūkio paskirties sklypo vertė 3 – 4 tūkst. Eur, todėl preliminarioje sutartyje nustatyta 18 000,00 Eur kaina akivaizdžiai yra neadekvati sklypų vertei. Po apžiūros ieškovas paskambino sklypų savininkės sūnui, paklausė, ar jam bus grąžintas 2 000,00 Eur sumokėtas avansas, savininkės sūnus pažadėjo pasitarti su brokere. 2019-12-23 ieškovas brokerei išsiuntė pranešimą, kuriuo nurodė, kad atsisako preliminariosios sutarties ir prašo iki 2020-01-03 grąžinti sumokėtą 2 000,00 Eur avansą ir sumokėti 1 000,00 Eur pagal preliminarios sutarties 6.2 punktą, taip pat nurodė preliminarios sutarties atsisakymo motyvus. 2020-01-10 ieškovui paskambino teismo mediatorė, kuri nurodė, kad pardavėjas vykdo sutartį ir ieškovo pretenzijos yra nepagrįstos. 2020-01-17 ieškovas gavo kvietimą 2020-01-23 atvykti pas notarą pasirašyti pagrindinę sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. 2020-01-17 (penktadienį) į savo el. paštą iš mediatorės gavo jos, kaip O. L. atstovės, pasirašytą raštą, kuriuo mane kviečia 2020-01-23 14 val. atvykti į 14-tą notarų biurą pasirašyti pagrindinę sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. 2020-01-23 registruotu paštu ieškovas išsiuntė sklypų savininkei O. L. pranešimą apie preliminarios sutarties atsisakymą dėl pardavėjo kaltės, su informacija, kad iki 2020-02-03 negrąžinus 2 000,00 Eur ir 1 000,00 Eur pagal preliminarios sutarties 6.2. punktą, kreipsis į teismą.
3. Atsakovės V. M. ir O. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo pateiktą ieškinį kaip nepagrįstą ir neatitinkantį procesinių reikalavimų, pripažinti, jog preliminari sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės ir jo nesąžiningų veiksmų, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 55-60).
4. Atsiliepime nurodė, kad ieškinys neatitinka procesui keliamų reikalavimų, jame pateikiamos melagingos frazės. Nurodė, kad ieškovas 2020-01-20 ir 2020-01-23 atsiųstais laiškais atsisakė atvykti pas notarą ir sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėjo, kad atsakovės visada buvo atviros visos informacijos suteikimui, sklypo aprodymui, reikiamų dokumentų suteikimui ir kitų veiksmų atlikimui, kad būtų tinkamai įvykdytas sandoris ir būtų pasirašyta pagrindinė sutartis. Nurodė, kad ieškovas pats atsisakė vykti apžiūrėti sklypo, neuždavė papildomų klausimų, nurodė, kad ten jo tėviškės žemė ir kad viską jis ten puikiai žino ir kad sklypą apžiūrėjo pats. Akcentavo, jog po preliminariosios sutarties pasirašymo ieškovas pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas ir kaltinimus dėl tokių dalykų, už kuriuos atsakovės tiesiogiai negali būti atsakingos.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-06-22 sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 132-143).
6. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
12.1. Tarp šalių buvo pasirašyta tipinė preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kuri neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir civilinių santykių praktikai;
12.2. Nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog žemės sklypų skelbime nėra pakankamai informacijos ar nuslėpta kokia nors neigiama informacija apie sklypus, kuri privaloma tokiais atvejais, kadangi skelbime nurodyta sklypo vieta, jo plotas, parduodamos žemės paskirtis, ypatumai, pridėtos trys nuotraukos, du žemės sklypo planai, vaizdas žemėlapyje ir ortofotonuotrauka;
12.3. V. M. nėra sutarties šalis, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimas šiai atsakovei yra formalus, t. y. kaip asmeniui, kuris buvo tarpininkas tarp pardavėjo ir pirkėjo. Šalių sudaryta sutartimi šiai atsakovei nenumatyta jokių teisių ir pareigų, todėl jai negali kilti atsakomybė dėl ieškovo ir atsakovės O. L. veiksmų dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Dėl išdėstytų aplinkybių V. M. šalinama, kaip netinkamas atsakovas byloje;
12.4. Iš ieškinio ir bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas 2019-12-01 norėjo sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, o sprendimą pasirašyti preliminariąją sutartį ieškovas padarė savarankiškai, nieko nespaudžiamas ir 2019-11-23 apžiūrėjęs perkamą daiktą;
12.5. Atmestini ieškovo argumentai, kad jis buvo suklaidintas V. M. Teismas taip pat neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė O. L. iki sutarties sudarymo elgėsi nesąžiningai ir suklaidino ieškovą, kad šis pasirašytų preliminariąją sutartį. Ieškovo pateikta susirašinėjimo analizė leidžia teigti, kad ieškovas buvo nesąžiningas atsakovės atžvilgiu;
12.6. Ieškovas sąmoningai nesudarė pagrindinės sutarties, todėl jos nesudarymo teisinės pasekmės tenka jam pačiam, o atsakovė neturi prievolės grąžinti jam jo sumokėtą 2 000,00 Eur avansą ir 1 000,00 Eur baudą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareikštą ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 145-149).
3. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
14.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-06-22 sprendime neteisingai aiškino faktines aplinkybes ir taikė teisės normas;
14.2. Ginčo sprendime teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas ateityje ketino parduoti perkamus sklypus už didesnę kainą, tačiau sutarties atsisakė, sužinojęs, kad jų nepavyks parduoti už didesnę kainą, kadangi nepirkti ginčo sklypų buvo išimtinai ieškovo sesers patarimas. Tikriausiai tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į ieškovo ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, kad sklypai yra patrauklioje vietoje, todėl būtų patogus jų vystymas, kad ieškovas sklypus norėjo pirkti investiciniais tikslais, todėl greitu metu pardavinėti neketino, tačiau neatmetė galimybės tą padaryti ateityje. Ieškovas spekuliaciniais tikslais neketino pirkti sklypų;
14.3. Sklypai buvo perkami su tikslu kurti ūkininko sodybą, tokia galimybė buvo deklaruota ir brokerės parengtame sklypų pardavimo skelbime. Preliminariąją sutartį ieškovas sudarė pasitikėdamas skelbime nurodyta informacija apie galimybę bet kuriame sklype kurti sodybą, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad jis buvo suklaidintas brokerės V. M.;
14.4. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, tačiau tokio vertinimo pirmosios instancijos teismas neatliko;
14.5. V. M., kaip ikisutartinių santykių dalyvė, dėl klaidinančios informacijos pateikimo ir preliminarios sutarties su neadekvačiomis sankcijomis tarp šios sutarties šalių parengimo, turėtų dalyvauti byloje kaip atsakovas.
4. Atsakovė O. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 163-167).
5. Atsakovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
16.1. Iš ieškinio ir bylos medžiagos yra visiškai akivaizdu, kad ieškovas siekė įsigyti sklypus tam, kad vėliau juos parduotų už didesnę kainą. Apeliaciniame skunde ir ieškinyje ieškovas pats nurodo skirtingus sklypų įsigijimo tikslus, todėl tokiu būdu siekia suklaidinti teismą;
16.2. Reikalavimai vartojimo sutartims negali būti taikomi, nes jokios vartojimo sutarties tarp ieškovo ir pardavėjos nebuvo sudaryta. Atsakovė negali būti laikoma verslininke, kadangi žemės sklypų pardavimas nėra jos verslas ar profesijos sritis, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šalių pasirašytos sutarties nesąžiningumo ex officio;
16.3. Brokerė skelbime pateikė išsamią informaciją apie parduodamą žemės sklypą, nurodė ypatumus ir išskirtinumą. Be to, ieškovas sutartį sudarė ne tik remdamasis skelbime nurodyta informacija, bet ir apžiūrėjęs žemės sklypus, žinodamas jų unikalius numerius ir dėl pirkimo pasitaręs su trečiaisiais asmenimis;
16.4. Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas buvo nesąžiningas ir nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
6. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 172-176).
7. Atsakovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
18.1. Apeliacinis skundas atsakovės atžvilgiu negali būti tenkinamas, nes apeliaciniame skunde apeliantas atsakovės atžvilgiu nėra pareiškęs jokių materialinių teisinių reikalavimų, t. y. yra jų atsisakęs ir sutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas ieškinys atsakovės atžvilgiu;
18.2. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs materialiojo santykio, iš kurio kildinama atsakovės pareiga solidariai atlyginti 1 000,00 Eur. Atsakovė ginčo teisiniuose santykiuose neveikė nei kaip pirkėjas, nei kaip pardavėjas. Atitinkamai, teismas sprendime pagrįstai nenustatė materialinio teisinio santykio tarp minėtų procesų dalyvių nebuvimo ir tinkamai konstatavo, kad reikalavimai dėl atsakovės yra pareikšti netinkamam atsakovui;
18.3. Apeliaciniame skunde visi reikalavimai yra pareikšti pardavėjai, o tai reiškia, kad sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys, atsakovės V. M. atžvilgiu yra įsiteisėjęs.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo M. S. (M. S.) ieškinys atsakovėms V. M. ir O. L. dėl preliminarios sutarties atsisakymo dėl pardavėjo kaltės, sumokėtos sumos ir baudos priteisimo, trečiasis asmuo S. L., pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preliminariąją sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-469/2020">e3K-3-11-469/2020</a>).
12. Preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEtNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-11-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-11-469/2020">e3K-3-11-469/2020</a>).
13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019-12-01 preliminaria sutartimi ieškovas M. S. (M. S.) su atsakove O. L. susitarė dėl dviejų žemės sklypų – 3,6619 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,6804 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo (toliau – ir sutartis) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-1486). Sutarties 2.1. punktu šalys numatė, jog pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip praėjus 10 (dešimčiai) kalendorinių dienų po to, kai bus išduota Nacionalinės žemės tarnybos pažyma. Šalys numatė, jog pasirašydamas sutartį pirkėjas banko pavedimu sumoka pardavėjui 2 000,00 Eur sumą, kuri pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjo mokėtiną pirkimo – pardavimo kainą, nurodytą Sutarties 3.3 punkte (Sutarties 5.1 punktas).
14. Preliminariąja sutartimi šalys taip pat susitarė dėl atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą, numatydamos, jog tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėta 2 000,00 Eur suma liks pardavėjui, kaip minimalių nuostolių atlyginimas (Sutarties 6.1 punktas), o tuo atveju, jei pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas per 10 (dešimt) darbo dienų nuo sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti 1 000,00 Eur dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius Pirkėjo nuostolius (Sutarties 6.2 punktas).
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovas atsisakė ją sudaryti. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas atsisakė sutarties, sužinojęs, kad ateityje ginčo žemės sklypų nepavyks parduoti už didesnę kainą. Apelianto teigimu, spekuliaciniais tikslais sklypų pirkti jis neketino, o nepirkti ginčo sklypų buvo išimtinai ieškovo sesers patarimas. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.
16. Ieškinyje ieškovas nurodė, jo sesuo patarė nuo sklypų pirkimo susilaikyti ir miškų ūkio paskirties sklypą parodyti jos vyro broliui, kuris daugelį metų dirba su miškais, kad jis sekmadienį (gruodžio 8 d.) sklypą apžiūrėtų, nustatytų jo vertę ir tinkamumą galimam pardavimui (b. l. 3, 3 pastraipa). Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad įvertinęs sklypus pinigais ir galimybes parduoti, jis kreipėsi į sklypų savininkės sūnų, informuodamas, jog jam buvo patarta sklypų nepirkti (b. l. 3, 5 pastraipa), kad kreipėsi konsultacijos į Valstybinę miškų tarnybą (b. l. 3, 6 pastraipa). Dublike ieškovas pažymėjo, kad sklypus norėjo pirkti investiciniais tikslais (b. l. 86, 3 pastraipa). Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pačio apelianto teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia jo paties apeliaciniame skunde pateiktus samprotavimus, jog neketino įsigyjamus sklypus brangiau parduoti bei pagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, nustatęs, jog nepavyks vėliau perkamų sklypų parduoti brangiau. Todėl po teismo sprendimo priėmimo apeliaciniame skunde pateikta kitokia pozicija dėl įsigyjamo sklypo tikslo, nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes.
17. Remiantis apelianto nurodytais argumentais taip pat nėra pagrindo spręsti, jog sklypo pardavėjas elgėsi nesąžiningai. Priešingai, pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam buvo siūloma po savaitės nuo skambučio brokerei apžiūrėti perkamą sklypą, tačiau tokio pasiūlymo apeliantas atsisakė ir pats nuvyko apžiūrėti perkamo sklypo. Byloje nėra duomenų, kad iki preliminariosios sutarties sudarymo apeliantas būtų kreipęsis į parduodamo sklypo savininkę ar brokerę su prašymu pateikti informaciją apie perkamą sklypą ir kad šios būtų atsisakiusios tokią informaciją suteikti. Pretenzijas dėl perkamo žemės sklypo apeliantas iš esmės pradėjo reikšti jau po preliminariosios sutarties pasirašymo, prašydamas ją nutraukti dėl atsakovės kaltės. Toks ieškovo elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka protingumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, todėl pats apeliantas turėtų prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo teiginius, kad jis buvo suklaidintas brokerės V. M., kadangi sklypai buvo perkami su tikslu kurti ūkininko sodybą, tokia galimybė buvo deklaruota ir brokerės parengtame sklypų pardavimo skelbime, o preliminariąją sutartį ieškovas sudarė pasitikėdamas skelbime nurodyta informacija apie galimybę bet kuriame sklype kurti sodybą.
19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ginčo žemės sklypo skelbime buvo nurodyta žemės sklypo vieta, jo plotas, parduodamos žemės paskirtis, ypatumai, pridėtos trys nuotraukos, du žemės sklypo planai, vaizdas žemėlapyje ir ortofotonuotrauka („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-1486). Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, jog nuo jo buvo nuslėpta svarbi informacija apie perkamus sklypus, ar kad jis buvo kitaip suklaidintas sklypo savininkės O. L., jos sūnaus ar brokerės V. M. (CPK 178 straipsnis), o aplinkybė, jog skelbime buvo abstrakčiai nurodyta, jog sklypo plotas yra didelis ir kad jame pirkėjai patys galės pasirinkti sodybos vietą, savaime neįrodo ieškovo klaidinimo, priešingai, ieškovas turėjo galimybę prieš sudarant sutartį pasitikslinti nurodytą informaciją (žr., 28 punktą). Kita vertus, pats apeliantas skunde nurodė, jog ginčo sklype sodybą galima pasistatyti, nors ir ne visame ginčo žemės sklypo plote.
20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, tačiau tokio vertinimo neatliko.
21. Pagal CK 6.228¹ straipsnio 1 dalį, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (CK 6.228¹ straipsnio 2, 3 dalys).
22. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYxLTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-161-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-161-403/2020">e3K-3-161-403/2020</a>; 2018-07-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjc0LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-274-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-274-403/2018">e3K-3-274-403/2018</a>).
23. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, kad sklypo savininkė atsakovė O. L. yra verslininkė, o žemės sklypų pardavimas yra jos verslas. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo tarp dviejų fizinių asmenų sudarytą sutartį vertinti kaip vartojimo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ex officio vertinti jos sąlygų atitikties nesąžiningumo kriterijams.
24. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pašalinti atsakovę V. M. iš bylos kaip netinkamą atsakovę, nurodė, jog V. M., kaip ikisutartinių santykių dalyvė, dėl klaidinančios informacijos pateikimo ir preliminarios sutarties su neadekvačiomis sankcijomis tarp šios sutarties šalių parengimo, turėtų dalyvauti byloje kaip atsakovas.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neteisingai taikė procesines teises normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimo tinkama, pašalindamas atsakovę V. M. iš bylos, kadangi netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (CPK 45 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330/2014">3K-3-330/2014</a>). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog ieškovas būtų sutikęs dėl atsakovės pakeitimo (pašalinimo). Todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini motyvai dėl atsakovės V. M. pašalinimo iš bylos. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis teisės pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą. Nors teismas netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas, tačiau įvertinęs aplinkybes, jog brokerė nėra sutarties šalis (papildomai žr., 28, 30 punktus), iš esmės teisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovei V. M. turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad V. M. ginčo sklypo skelbime pateikė klaidinančią informaciją ar parengė preliminarią sutartį su neadekvačiomis sankcijomis, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo M. S. (M. S.) ieškinį dėl preliminarios sutarties atsisakymo dėl pardavėjo kaltės ir sumokėtos sumos bei baudos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias ikisutartinius teisinius santykius ir šalių atsakomybę už preliminariosios sutarties nevykdymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2010">3K-3-536/2010</a> ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
29. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovė O. L. nurodė, kad jis patyrė 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias prašė priteisti iš ieškovo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 168, DOK-36617). Atsakovė V. M. nurodė, kad jis patyrė 523,81 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias prašė priteisti iš ieškovo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 177, DOK-37572). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį konstatuoja, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atsakovių naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Ieškovo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-06-22 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 523,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Žilvinas Terebeiza
Tomas Venckus
