Dėl netesybų pagal preliminariąsias sutartis priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1645-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38832-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.8.4.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 1“ apeliacinį skundą ir apeliantų (atsakovų) G. M. ir R. M. (R. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenGold Timberlands 1“ ieškinį atsakovams G. M., R. M. ir P. S. dėl netesybų pagal preliminariąsias sutartis priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GreenGold Timberlands 1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: (i) pagal 2019 m. kovo 22 d. Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GGT1-29 (toliau – Preliminari sutartis Nr. GGT1-29 arba Sutartis 1) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų G. M. ir R. M. 20 720,00 Eur dydžio netesybas (baudą), 234,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (ii) pagal 2019 m. kovo 22 d. Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GGT1-30 (toliau – Preliminari sutartis Nr. GGT1-30 arba Sutartis 2) priteisti ieškovei iš atsakovo P. S. 3 600,00 Eur dydžio netesybas (baudą), 40,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (iii) priteisti iš atsakovų G. M., R. M. ir P. S. ieškovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė, siekdama įsigyti savo nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės sklypų, 2019 metais su atsakovais sudarė tris preliminarias sutartis dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypų įsigijimo: 1) 2019 m. kovo 22 d. Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GGT1-28 su UAB „Kubaturas“, atstovaujama atsakovo R. M., dėl 49 sklypų paketo pardavimo; sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2019 m. birželio 25 d.; 2) 2019 m. kovo 22 d. Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GGT1-29 su atsakovais G. M. ir R. M. dėl 44 sklypų paketo pardavimo; sudarant šią sutartį pagrindinės sutarties sudarymo terminas iškart nebuvo nustatytas, paliekant vietą jį vėliau įrašyti ranka; vėliau ieškovės atstovė savo ranka įrašė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2019 m. birželio 25 d.; 3) 2019 m. kovo 22 d. Preliminariąją žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GGT1-30 su atsakovu P. S., atstovaujamu atsakovės G. M., dėl 7 sklypų paketo pardavimo; šioje sutartyje buvo numatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas – 2019 m. birželio 24 d.

2.2. 2019 m. gegužės 30 d. buvo įgyvendinta su UAB „Kubaturas“ sudaryta Sutartis – sudaryta pagrindinė sklypų paketo pirkimo-pardavimo sutartis. Tą pačią dieną buvo planuojama sudaryti ir pagrindinę sutartį su atsakovu P. S., atstovaujamu atsakovės G. M., tačiau G. M. pateikė notarui netinkamą atsakovo P. S. įgaliojimą, todėl Sutartis 2 nebuvo įvykdyta – pagrindinė sutartis dėl žemės sklypų paketo su atsakovu P. S. nebuvo sudaryta.

2.3. 2019 m. birželio 14 d. telefoninio pokalbio su P. S. atstove atsakove G. M. metu šalys sutarė pagrindinės sutarties pagal Sutartį 2 sudarymą nukelti, kai bus sudaroma pagrindinė sutartis pagal Sutartį 1. Tačiau iki 2019 m. birželio 25 d. atsakovė G. M. ir atsakovas R. M. nepateikė ieškovei visų dokumentų, reikalingų pagrindinės sutarties pagal Sutartį 1 sudarymui. Atsakovai su ieškove nesusisiekė. Vėliau atsakovai pradėjo bendrauti vangiai, nors bendravimas iki preliminariųjų sutarčių pasirašymo ir vykdant su UAB „Kubaturas“ sudarytą preliminariąją sutartį buvo itin intensyvus ir draugiškas.

2.4. 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovas R. M. paaiškino, kad atsakovų sklypus jau vertina kiti pirkėjai ir sklypai ieškovei parduoti nebus. 2019 m. rugsėjo 26 d. ieškovė iš visų atsakovų gavo pareiškimus dėl neva atsiradusio Sutarčių įvykdymo negalimumo, nes 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) pakeitimai, pagal kuriuos, anot atsakovų, Sutarčių įvykdymas tapo nebeįmanomas, todėl atsakovai grąžina sumokėtus avansus ir laiko Sutartis netekusiomis galios nuo 2019 m. spalio 1 d. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 27 d. gavo iš atsakovų grąžinamus avansinius mokėjimus.

2.5. Ieškovė mano, kad pagrindinė sutartis pagal Sutartį 1 nebuvo sudaryta dėl atsakovų G. M. ir R. M. kaltės, o pagrindinė sutartis pagal Sutartį 2 buvo nesudaryta dėl atsakovo P. S. kaltės, todėl teismui pateikė ieškinį dėl netesybų priteisimo iš atsakovų.

3. Atsakovai G. M. ir R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir atsakovų naudai iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2018 m. ieškovės iniciatyva buvo pradėtos derybos, o 2019 m. ieškovė ir atsakovai bei UAB „Kubaturas“ susitarė dėl šiems asmenims nuosavybės teisėmis priklausančių miškų paskirties žemės sklypų pardavimo ieškovei sąlygų.

4.2. Buvo susitarta, kad ieškovei bus parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypai be išimties visi vienu „paketu“, o ieškovė organizuos šių sklypų pardavimą tokiu būdu, kad ieškovė įgytų pirmumo teisę įsigyti nors vieną sklypą iš „paketo“ ir tokiu būdu, įsigijus besiribojantį su ieškove žemės sklypą, įgytų teisę įsigyti visą žemės sklypų „paketą“.

4.3. Atsakovai kelis kartus ieškovę ragino greičiau apsispręsti dėl preliminariųjų sutarčių sudarymo, ir tik 2019 m. kovo 22 d. ieškovė ir atsakovai bei UAB „Kubaturas“, atstovaujama atsakovo R. M., sudarė preliminariąsias žemės pirkimo-pardavimo sutartis.

4.4. Sudarant Sutartį 1, ieškovės atstovas S. Ž. nurodė, kad Sutarties 1, 2.1. punkte nurodyto termino, iki kada turi būti sudaryta notarinė miškų ūkio paskirties sklypų sutartis specialiai nenurodė, nes Sutarties 1 pasirašymo metu ieškovė nuosavybės teisėmis neturėjo nei vieno miškų ūkio paskirties žemės sklypo, kuris ribotųsi su Sutartimi 1 parduodamu bent vienu sklypu. Papildomai ieškovės atstovas nurodė, kad notarinę sutartį dėl Sutartyje 1 nurodytų sklypų ketina kviesti atsakovus sudaryti iki 2019 m. gruodžio 31 d.

4.5. Ieškovė parengė pranešimus Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – ir NŽT, Tarnyba), kuriuos atsakovas R. M. vėliau savo vardu pateikė Tarnybai siekiant gauti leidimus miškų paskirties žemės sklypus parduoti ieškovei.

4.6. Atsakovui R. M. pildant Sutarčiai 1 įvykdyti būtinus pranešimus NŽT apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypus, ieškovė nurodė pateikti tik 0,71 ha žemės sklypo pranešimą ir kitų žemės sklypų prašymų Sutarčiai 1 įvykdyti neteikti kol ieškovė nenusipirko pirmojo sklypo ir netapo kaimynais.

4.7. 2019 m. gegužės 9 d. atsakovai G. M. ir R. M. pardavė ieškovei jiems nuosavybės teisėmis priklausantį 0,71 ha žemės sklypą.

4.8. 2019 m. gegužės 30 d. UAB „Kubaturas“, atstovaujama atsakovo R. M., ir ieškovė sudarė miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tą pačią dieną, kaip buvo tartasi, neįvyko sandoris tarp ieškovės ir atsakovo P. S., kadangi ieškovei organizuojant notarinį sandorį nebuvo tinkamai paruoštas ir iš anksto nepatikrintas atsakovo P. S. atsakovei G. M. išduotas įgaliojimas sudaryti tokio pobūdžio sandorį.

4.9. Nusiuntus ieškovei tinkamą atsakovo P. S. įgaliojimą, vėliau ieškovė atsakovei G. M. nurodė, kad Sutartį 2 ieškovė pageidauja įvykdyti kartu su Sutartimi 1 vienu metu. Vėliau ieškovė dėl abiejų sutarčių vykdymo į atsakovus nesikreipė; vieno iš pokalbio telefonu metu, kai atsakovai teiravosi dėl tolimesnių sutarčių vykdymo, ieškovės atstovė nurodė, kad direktorius atostogauja, todėl į šį klausimą atsakyti negalinti.

4.10. 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo įstatymų leidėjas nusprendė nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. uždrausti miškų pardavėjams, parduodant miškų paskirties žemę, numatyti pardavimo sąlygą, jog miškų paskirties sklypas parduodamas tik kartu su kitais miškų paskirties sklypais.

4.11. 2019 m. rugsėjo 19 d. vyko telefoninis pokalbis tarp ieškovės direktoriaus ir atsakovės G. M. apie Miškų įstatymo pakeitimus, kad vienos pažymos atsakovai taip ir negavo ir kad sandorio jau neįmanoma įvykdyti. Atsakovė G. M., susiklosčius tokioms aplinkybėms, pasiūlė taikiai spręsti šią situaciją: grąžinti ieškovei sumokėtą avansą ir klausė, kokias išlaidas patyrė ieškovė. Nepaisant to, ieškovės atstovas pareikalavo arba parduoti visus (nors žinojo, kad nėra vieno leidimo) sklypus, arba mokėti 20 720,00 Eur baudą.

4.12. Po kurio laiko ieškovės atstovas ir atsakovai G. M. ir R. M. susitiko ir to susitikimo metu ieškovės atstovas patikino, kad ieškovė ras būdą, kaip Sutartį 1 ir Sutartį 2 įgyvendinti, tačiau jokių konkrečių pasiūlymų, kaip tai padaryti, nepateikė, tuo tarpu atsakovai G. M. ir R. M. pasiūlė esamą situaciją spręsti taikiai preliminariąsias sutartis nutraukiant ir pasidalinant patirtas išlaidas.

4.13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepriėmė jokių sprendimų dėl Sutarties 1 ir Sutarties 2 vykdymo, 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovai G. M. ir R. M. el.paštu ieškovei pateikė pranešimus, kuriuose nurodė, kad Sutarčių negali įvykdyti dėl pasikeitusio miškų ūkio paskirties žemės pardavimo teisinio reglamentavimo, todėl ieškovei pasiūlė grąžinti jos sumokėtą avansą ir sutartis laikyti pasibaigusiomis nuo 2019 m. spalio 1 d.

4.14. Ieškovė nevykdė jokios komunikacijos su atsakovais, tik 2019 m. spalio 23 d. pateikė atsakovams pretenzijas dėl baudos sumokėjimo.

5. Ieškovė UAB „GreenGold Timberlands 1“ pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad:

5.1. Sutartimis atsakovams atsakomybė numatyta ne už tai, jog reikalingos NŽT pažymos nebūtų gautos, nes galėjo atsirasti pirmumo teise norintis pasinaudoti asmuo, bet už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindines sutartis. Pačių atsakovų iniciatyva į sutartis įtraukta atsakovus sauganti nuostata, kuri numatė, kad atsakomybė atsakovams nekyla, jei sutarčių nebus galima įvykdyti dėl MĮ nuostatų vykdymo. Atsakovai byloje neįrodinėja aplinkybės, kad sutarčių negalėjo įvykdyti, nes atsirado pirmumo teise norintis pasinaudoti trečiasis asmuo. Ieškovei yra žinoma, kad tokio asmens nebuvo.

5.2. Atsakovai neteisingai teigia, jog vykdant sutartis ieškovė su atsakovais nebendravo, juos ignoravo ir kitais būdais stabdė sutarčių vykdymą. Ieškovė atsakovų nespaudė, nes jie bendravo tuo metu savanoriškai ir ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog atsakovai siekia nesilaikyti savo įsipareigojimų pagal preliminarias sutartis. Be to, atsakovai visiškai laisvai planavo pažymų iš NŽT gavimo procesą. Tačiau po daugelio nesėkmingų bandymų susisiekti su atsakovais, 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovės atstovei pavykus susisiekti su atsakovu R. M., buvo nurodyta, kad sklypus jau vertina kiti asmenys, nes atsakovams netiko su ieškove sutarta sklypų kaina.

5.3. Atsakovų teiginys, kad prašymai NŽT išduoti reikalingas pažymas buvo ruošiami ieškovės ir kad ieškovė parengs visus reikalingus dokumentus kreiptis į NŽT buvo viena iš esminių sutarčių sąlygų, yra klaidingas. Nors ieškovė gali padėti pardavėjams parengti prašymų NŽT formas, tačiau ši pareiga tenka pardavėjams, ir nei vienoje sutartyje nebuvo sutarta, kad ši pareiga perkeliama ieškovei.

5.4. Savo ruožtu, atsakovai niekaip neįrodo, kad jie įvykdė pareigą ar bent jau dėjo visas įmanomas pastangas gauti reikiamas NŽT pažymas.

5.5. Ieškovė nesutinka su atsakovų pozicija, jog sutartys nebuvo nutrauktos savavališkai, o tiesiog tapo neįvykdomomis, dėl ko ir pasibaigė. Ieškovė mano, jog sutartis atsakovai nutraukė savavališkai, nes laiko pagrindinėms sutartims sudaryti buvo pakankamai, sutarčių įvykdymas netapo neįmanomas po 2019 m. rugsėjo mėn. įsigaliojusių MĮ pasikeitimų.

6. Atsakovai G. M., R. M. ir P. S. pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad:

6.1. Ieškovė neneigia, kad sutartis parengė būtent ji, taip pat į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovams parengtos sutartys iš anksto buvo pateiktos vertinti ir jeigu reikia tikslinti. Atsakovai neturėjo jokių galimybių aktyviai derinti sutarčių tekstą, kadangi sutarčių tekstai iš anksto jiems nebuvo pateikti. Iš anksto šalys derino tik parduodamų žemės sklypų „paketų“ kainas, tačiau ne sutarčių sąlygas.

6.2. Ieškovė nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad jai nebuvo žinoma situacija, jog dėl vieno iš sutartyje 1 nurodytų sklypų atsakovai negauna NŽT leidimo jį parduoti, todėl būtent ieškovė neatliko pareigos pagal Sutarties 1 3.4. punktą inicijuoti Sutarties 1 kainos ir terminų peržiūrėjimą, taip pat neatliko ir tarp šalių susiklosčiusios praktikos inicijuoti pagrindinės sutarties sudarymo darbų organizavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovų G. M. ir R. M. solidariai 12 000,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio); kitoje dalyje ieškinį atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys, ieškovė ir atsakovas P. S., numatė, kad pagrindinė septynių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2019 m. birželio 24 d. ir, ketindamos šios sutarties sąlygą pakeisti, turėjo sudaryti rašytinį susitarimą dėl sutarties pakeitimo, o kadangi byloje nėra tokio rašytinio susitarimo, taip pat nesant įrodymų, jog šalys dėl tokio termino pratęsimo tarėsi, nenustačius, kad atsakovas neatliko išankstinių sąlygų, o netgi priešingai, bylos duomenimis jis gavo reikalingas pažymas iš NŽT, laiku pateikė įgaliojimą, teismas sprendė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. birželio 24 d., o jos nesudarius, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, todėl pagrindo netesyboms iš atsakovo P. S. priteisti teismas nenustatė.

9. Teismas, atsižvelgęs į skirtingą derybų turinio aiškinimą, ir nesant jokių rašytinių įrodymų dėl konkrečios ketinamos nurodyti datos pagrindinei sutarčiai tarp ieškovės bei atsakovų G. M. ir R. M. sudaryti, bei aplinkybę, kad faktiškai terminas į preliminarią sutartį įrašytas ieškovės darbuotojos ranka kitą dieną, nei sudaryta sutartis, nedalyvaujant sutartį pasirašiusiems šalių atstovams ir nesant duomenų apie šalių pritarimą dėl šio termino, laikė, kad preliminarioje sutartyje Nr. GGTI-29 terminas nenurodytas, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio nuostatomis, jog nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, ji turi būti sudaryta per metus nuo preliminarios sutarties sudarymo, sprendė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020 m. kovo 22 d.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovams G. M. ir R. M. pardavus vieną sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir atsakovui R, M. 2019 m. gegužės 13 d. pateikus NŽT pranešimą dėl visų kitų sklypų pardavimo kartu, bei nurodžius, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), parduodamas tik kartu su nurodytais 42-iem miškų ūkio paskirties žemės sklypais, įtvirtino pardavimo sąlygą, kuri nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. tapo negalima, pasikeitus MĮ 41 straipsnio 3 dalies redakcijai. Tačiau teismas sprendė, kad ši aplinkybė nereiškia, kad po 2019 m. rugsėjo 1 d. parduoti visų preliminarioje sutartyje 1 nurodytų sklypų neliko galimybės – tam reikėjo gauti naujas pažymas, tačiau atsakovai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, to daryti neketino, sudaryti pagrindinę sutartį atsisakė, prašydami laikyti ją negaliojančia.

11. Teismas sprendė, kad nors preliminarioje sutartyje buvo numatytas sklypų pardavimas kaip „paketas“, tačiau pati sutarties įgyvendinimo pradžia, kuomet abiem šalims sutinkant buvo gauta pažyma vienam sklypui iš 44, ir sudaryta jo pirkimo-pardavimo sutartis, sąlyga dėl sklypų pirkimo vienu metu kaip „paketo“, nebuvo esminė, todėl pardavimas galėjo vykti ir dalimis.

12. Atsižvelgęs į tai, kad gauti pažymas iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės buvo atsakovų pareiga, ir tokios pareigos dėl vieno sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., neįvykdžius, nors pažymos dėl kitų sklypų, nurodytų Sutartyje1, buvo gautos, ir neįrodžius, jog ėmėsi kokių nors veiksmų susidariusiai situacijai išspręsti, teismas darė išvadą, kad po 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio MĮ pakeitimo, atsakovai nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties pagal preliminarioje sutartyje 1 aptartas kainas, kadangi pagal šalių paaiškinimus, atskirų sklypų kainos išaugo, todėl laikė, kad atsakovai neįgyvendino preliminarios sutarties 1 sąlygos dėl vienos pažymos gavimo ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl kitų sklypų. Teismas vertindamas bylos duomenis, nustatė, kad atsakovai nesiekė siųsti naujų pranešimų gretimų sklypų savininkams, kurie atitiktų pasikeitusį reglamentavimą ir sutartinius sklypų pardavimo santykius su ieškove, pažeidė bendradarbiavimo pareigą, be to, ėmėsi pardavinėti ginčo sklypus kitiems asmenims. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas padarė išvadą, kad atsakovai G. M. ir R. M. neįgyvendino preliminaria sutartimi prisiimto įsipareigojimo parduoti sklypus, todėl privalo sumokėti netesybas.

13. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino šalių ketinimus bei elgesį, ieškovės paaiškinimus, jog dėl neįvykusių sandorių faktiškai nuostolių ji nepatyrė, tuo tarpu atsakovai buvo gavę 42 iš 43 sklypų pardavimo pažymas, dėl ko neabejotinai patyrė išlaidų, todėl nusprendė netesybas sumažinti apytiksliai trečdaliu, t. y. iki 12 000,00 Eur, bei priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (12 000,00 Eur) sumos.

14. Teismas sprendė, jog kadangi ieškinys patenkintas iš esmės pusiau, t. y. pareikštas 24 230,00 Eur, o patenkintas 12 000,00 Eur, o teisinių paslaugų apimtis šalių yra panaši, todėl bylinėjimosi išlaidų (išlaidų teisinėms paslaugoms) neskirstė ir paliko kiekvienai šaliai, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovų ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Apeliantė - ieškovė UAB „GreenGold Timberlands 1“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ir prašė teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurias atmesta ieškovės reikalavimas atsakovams G. M. ir R. M. dėl 8 720,00 Eur netesybų ir 234,89 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos priteisimo, bei toje dalyje, kuria atmestas reikalavimas atsakovui P. S. dėl 3 600,00 Eur netesybų ir 40,67 Eur kompensuojamųjų palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos priteisimo, ir sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti pilnai, t. y. priteisti iš atsakovų Sutartyse numatytas netesybas už nepagrįstą vengimą ir atsisakymą sudaryti pagrindines sutartis, iš viso - 24 595,56 Eur; priteisti visas pirmoje bei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismo išvada, kad Sutarties 2 pakeitimas ar papildymas turėjo būti sudarytas tik raštu, yra neteisinga, kadangi šioje Preliminarioje sutartyje nėra išlygos, numatytos CK 6.183 straipsnio 1 dalyje, kad ją pakeisti ar papildyti galima tik raštu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas negalėjo būti pratęstas šalių konkliudentiniais veiksmais. Apelianto nuomone, byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad šalys bendru sutarimu pagrindinės sutarties pagal Sutartį 2 sudarymą pratęsė po Sutartyje 2 numatyto termino pabaigos.

16.2. Atsakovui P. S. veikiant sąžiningai, jis būtų spėjęs sudaryti pagrindinę sutartį iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau jis nuo birželio mėnesio pabaigos pradėjo bendrauti vangiai, kadangi akivaizdžiai prarado suinteresuotumą sandorio sudarymu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti iš esmės analogišką sprendimą ir konstatuoti, kad ieškovė ir atsakovas P. S. savo elgesiu pratęsė Sutarties 2 įvykdymo terminą, o atsakovas P. S., vėliau tik prisidengdamas subjektyviu ir neteisingu MĮ normų aiškinimu, atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl Sutartyje 2 nurodytų sklypų pardavimo, todėl neįgyvendino Sutartimi 2 prisiimto įsipareigojimo parduoti sklypus, ir dėl to privalo sumokėti netesybas.

16.3. Nuspręsdamas dėl ieškovei iš atsakovų G. M. ir R. M. priteistino netesybų pagal Sutartį 1 dydžio, teismas netinkamai taikė CK nuostatas, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl netesybų mažinimo bei neatsižvelgė į paties teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai netesybų dydį sumažino beveik pusiau – iki 12 000,00 Eur.

17. Atsakovai G. M., R. M. ir P. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Apeliantė nepateikė argumentų, kodėl šiuo konkrečiu atveju teismas neturėjo mažinti ieškiniu prašomų priteisti netesybų, ypač vertinant tą aplinkybę, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nuostolių dėl Sutarčių neįvykdymo neturėjo; be to, nagrinėjamu atveju teismas turi vertinti tas aplinkybes, jog atsakovai nėra laikytini profesionaliais verslininkais, atsakovai dėjo pastangas reikiamoms pažymoms gauti.

18.2. Jeigu atsakovai ir turėjo pareigą dėl kokių nors aplinkybių po MĮ pasikeitimo iš naujo inicijuoti pažymų iš NŽT gavimą, tai turėjo būti daroma ne automatiškai, o šalims iš naujo suderinus pardavimo sąlygas.

18.3. Apeliantė neįrodė, kad Sutartis 2 pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais, kadangi šalys nesusitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo, taip pat nebuvo pasiektas aiškus nedviprasmiškas susitarimas, kurį galima įvertinti konkrečiais rašytiniais įrodymais.

19. Apeliantai (atsakovai) G. M. ir R. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovams atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Skundžiamame sprendime nurodyta išvada, kad šalys dėl Sutarties 1 užbaigimo termino nesusitarė ir todėl terminas Sutartį 1 įvykdyti yra vieneri metai, t. y. iki 2020 m. kovo 22 d., yra neteisingas, kadangi ieškovė termino nenurodė tikslingai, o žodžiu šalys susitarė, jog pagrindinę sutartį planuoja sudaryti iki 2019 m. gruodžio 31 d.

20.2. Sutartimi 1 šalys aiškiai susitarė, kad visi Sutartyje 2 nurodyti sklypai parduodami kaip „paketas“, o tai reiškia, kad tai yra esminė sutarties sąlyga, nurodyta Sutartyje 1, todėl toks bylos esmės neatskleidimas sudarė prielaidą teismui padaryti neteisingą išvadą, kad atsakovai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį dėl išaugusių sklypų kainų.

20.3. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovai nesiėmė jokių veiksmų susidariusiai situacijai (pažymai iš NŽT gauti) išspręsti, ir teikia papildomus įrodymus, pagrindžiančius, kad NŽT atsisakė išduoti leidimą tik dėl to, kad už leidimo išdavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai rinkliavą sumokėjo ne žemės sklypo savininkas – atsakovas R. M., o atsakovė G. M..

20.4. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog po MĮ pakeitimo 2019 m. rugsėjo 1 d. atsakovai nebeketino sudaryti pagrindinės sutarties pagal Sutarties 1 aptartas kainas, kadangi atskirų sklypų kainos išaugo. Sutartyse nėra nurodyta kiekvieno parduodamo žemės sklypo kaina, todėl, tuo atveju, jeigu bent vienas žemės sklypas dėl bet kokiu priežasčių yra neparduodamas, turi būti perskaičiuojama parduodamų žemės sklypų bendra kaina. Tuo atveju, jei iš pardavimo eliminuojamas bent vienas žemės sklypas, tolimesnis automatinis sutarties vykdymas nėra galimas.

20.5. Nepagrįstas teismo argumentas, jog atsakovams negavus leidimo vienam sklypui ir taip sumažėjus sklypų skaičiui „pakete“, ieškovė neprivalėjo arba neturėjo teisės siūlyti atsakovams peržiūrėti Sutarčių kainas „pakete“. Sutarties 1 3.4 punkte šalys susitarė ne ką jos darys tuo atveju, jeigu bus pakeista įstatymo redakcija, tačiau, ką jos darys tuo atveju, jeigu įgyvendinant įstatymą, t. y. NŽT pateikus pranešimus apie parduodamus žemės sklypus atsiras kitų pirmumo teisę turinčių asmenų arba pažyma nebus išduota dėl kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovų, ir dėl to sumažės „paketais“ parduodamų žemės sklypų kiekis. Nagrinėjamu atveju buvo ne kas kita, kaip įgyvendinamas įstatymas, todėl tokiu atveju ieškovė arba turėjo reikalauti, kad atsakovai dar kartą žemės sklypui siektų gauti pažymą, arba vadovautis Sutarties 3.4 punktu ir siūlyti peržiūrėti likusių žemės sklypų kainą.

20.6. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių, tuo tarpu ieškovė turi įrodyti nuostolių dydį, todėl teismas ieškovės naudai priteisė neproporcingai didelę baudą.

21. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

22. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad šalys Sutartį 1 įvykdyti buvo sutarę būtent iki 2019 m. gruodžio 31 d., tuo tarpu teisme konstatuotos faktinės aplinkybės patvirtina pačių atsakovų poziciją, jog Sutartyje 1 terminas išvis nenurodytas. Tačiau, pripažinimas, kad Sutartis 1 turėjo būti įvykdyta iki 2019 m. gruodžio 31 d., neturi jokios reikšmės, kadangi atsakovai Sutartį vienašališkai nutraukė tiek prieš 2020 m. kovo 22 d., tiek prieš 2019 m. gruodžio 31 d.

22.2. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas, ar Sutartis 1 galėjo būti įvykdyta dalimis, nebuvo ieškinio dalyku, o teismas, priimdamas sprendimą priteisti baudą iš atsakovų G. M. ir R. M., šio fakto taip pat nevertino kaip vienos iš aplinkybių, turinčios reikšmę sprendžiant, ar atsakovai padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovų ginčijama sprendimo dalis negali turėti reikšmės bylos baigčiai, tad nėra pagrindas naikinti sprendimą. Sklypų pardavimas tik paketais niekada nebuvo esminė Sutarčių sąlyga.

22.3. Atsakovai neįvykdė pareigos įrodyti, kad visos reikiamos NŽT pažymos Sutarčiai 1 įvykdyti nebuvo gautos dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų realius ir aiškius veiksmus, nukreiptus siekiant gauti reikiamą pažymą.

22.4. Teismas byloje nustatė didelę dalį aplinkybių, kurios byloja apie poreikį iš viso nemažinti ieškovės prašyto priteisti netesybų dydžio, be to, atsakovai nepateikė faktinių aplinkybių, kurios leistų netesybas mažinti CK 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

25. Atsakovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją apie žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., ir šio sklypo plano kopiją ir prašo juos prijungti prie bylos, kadangi šie dokumentai turi reikšmę, sprendžiant klausimą dėl pažymos iš NŽT, kuri buvo reikalinga pagrindei žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, negavimo aplinkybių.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMwLTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-230-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-230-611/2018">e3K-3-230-611/2018</a>, 37-38 punktai).

27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau nurodytų dokumentų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, ieškovė jų prijungimui neprieštaravo, todėl apeliantų pateikti papildomi įrodymai prijungti prie bylos ir bet kuriuo atveju vertintini, atsižvelgiant ir į kitus byloje esančius įrodymus bei šios bylos aplinkybes.

Dėl bylos esmės

28. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės UAB „GreenGold Timberlands 1“ ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovės naudai iš atsakovų G. M. ir R. M. solidariai priteisė 12 000,00 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei lygiomis dalimis, t. y. po 135,000 Eur, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį); o kitoje dalyje ieškinį atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

29. Ieškovė nurodo, kad atsakovai G. M. ir R. M. neįvykdė su ieškove 2019 m. kovo 22 d. sudarytos preliminarios sutarties sąlygų, t. y. po preliminarios sutarties sudarymo nedėjo visų įmanomų ir protingų pastangų, kad iki šios sutarties termino pagrindinei sklypų pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos būtų gautos visos reikalingos NŽT pažymos ir pagrindinė sklypų „paketo“ pirkimo – pardavimo sutartis galėtų būti įvykdyta laiku, nebendradarbiavo su ieškove ir nesikonsultavo dėl sutarties įgyvendinimo, nors tai buvo įmanoma ir po Miškų įstatymo pasikeitimo, tokiu būdu pažeidė CK 6.200 straipsnio nuostatas. Be to, ieškovės nuomone, jos ir atsakovo P. S. 2019 m. kovo 22 d. sudarytos preliminarios žemės pirkimo – pardavimo sutarties galiojimą pratęsus iki 2020 m. birželio 24 d., atsakovas ją nepagrįstai nutraukė. Visos šios aplinkybės, anot ieškovės, sudaro pagrindą iš visų atsakovų priteisti netesybas ir kompensuojamąsias palūkanas.

30. Savo ruožtu atsakovai nurodo, jog 2019 m. kovo 22 d. preliminarių sutarčių sąlygos nustatytos išimtinai ieškovės ir mano, jog išankstinė sąlyga, numatanti, kad atsakovai iki sutarčių įvykdymo termino pabaigos turi gauti reikalingas NŽT pažymas, nesąžininga. Taip pat nurodo, jog preliminarioje sutartyje, sudarytoje su atsakovais G. M. ir R. M., pagrindinės sutarties sudarymo terminas nebuvo įrašytas, nes tuo metu ieškovė nuosavybės teise dar neturėjo su šių atsakovų sklypų „paketu“ besiribojančio sklypo, o žodžiu su atsakovais buvo sutarta, kad sutarties įvykdymo terminas – 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovai G. M. ir R. M. laikosi pozicijos, kad NŽT pažyma parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio registro Nr. 44/2207587, nebuvo gauta ne dėl atsakovų kaltės, o todėl, jog NŽT nuo 2019 m. gegužės iki šios dienos pažymos neišdavė ir ignoravo pakartotinius atsakovų kreipimusis dėl šios pažymos gavimo. Atsakovai sutarčių vykdymo vienašališkai nenutraukė – jis tiesiog tapo neįmanomas dėl 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių MĮ pakeitimų, todėl nėra pagrindo iš atsakovų priteisti ieškovės prašomų netesybų, atitinkamai ir palūkanų.

31. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas Sutartyje 1 nebuvo nurodytas, todėl remiantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrindinė sutartis pagal preliminarią Sutartį 1 turėjo būti sudaryta iki 2020 m. kovo 22 d.; nustatė atsakovų G. M. ir R. M. nesąžiningą vengimą vykdyti Sutartimi 1 prisiimtus įsipareigojimus bei bendradarbiavimo pareigos pažeidimą; pripažino, kad MĮ 41 straipsnio 3 dalies pakeitimai nereiškė, kad po 2019 m. rugsėjo 1 d. parduoti visų Sutartyje 1 nurodytų sklypų neliko galimybės ir kad atsakovai G. M. ir R. M. neįgyvendino Sutarties 1 sąlygos – prisiimto įsipareigojimo parduoti žemės sklypus, todėl privalo sumokėti netesybas, kurias teismas sumažino nuo 20 720,00 Eur iki 12 000,00 Eur. Dėl Preliminarios sutarties 2 pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pakeistas, o pagrindinės sutarties nesudarius iki numatyto termino, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė, ir pagrindas netesyboms galėtų būti tik neteisėti atsakovo P. S. veiksmai iki 2019 m. birželio 24 d., o kadangi atsakovas P. S. veikė sąžiningai, pagrindo priteisti iš jo ieškovės reikalaujamas netesybas nėra.

32. Abi šalys -tiek ieškovė, tiek atsakovai G. M. bei R. M. su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. priimtu sprendimu nesutiko.

Dėl atsakovų G. M. ir R. M. apeliacinio skundo

33. Teismas pažymi, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį šalys įsipareigoja joje aptartomis sąlygomis ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį (CK 6.165 straipsnis). Vienas esminių preliminariosios sutarties bruožų yra terminas, iki kurio turi būti sudaryta pagrindinė sutartis (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, nustatomas suderinus šalių valią, vadovaujantis sutarties laisvės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; kt.). Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Toks teisinis reguliavimas nereiškia, kad pasibaigus šalių sutartam terminui pagrindinės sutarties sudaryti nebegalima, tačiau esant suderintai šalių valiai pagrindinė sutartis gali būti sudaryta ir vėliau.

34. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; ir kt.).

35. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktos skirtingos ginčo bei Sutarties 1 šalių (apeliantų) pozicijos ir pakankamai nenuoseklūs paaiškinimai dėl šalių sulygto galutinio pagrindinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo termino: ieškovė teigė, tad šalių buvo sutarta Sutartį 1 sudaryti iki 2019 m. birželio 25 d., vėliau šį terminą ranka įrašius ieškovės atstovei; atsakovai iš pradžių teigė, kad šalys apskritai nesulygo dėl konkretaus pagrindinės sutarties sudarymo termino, o vėliau įrodinėjo, kad šalys žodžiu susitarė dėl sutarties sudarymo iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir šį terminą pasiūlė pati ieškovė. Į bylą buvo pateikti skirtingi pačios preliminarios sutarties su atsakovais Gražina ir R. M. variantai: ieškovės su ieškiniu pateiktame variante įrašyta ranka pagrindinės sutarties sudarymo data - 2019 m. birželio 25 d., tuo tarpu atsakovų su atsiliepimu į ieškinį pateiktame variante, kuris taip pat pasirašytas visų sutarties šalių, apskritai neįrašyta jokia data. Be to, šalys skirtingai aiškinio vienokio ar kitokio jų nurodomo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pasirinkimo/apibrėžimo priežastis, siejant tai su MĮ pakeitimu ar reikalingų sutarties dėl didelio kiekio sklypų pardavimo sudarymui NŽT pažymų gavimu ir pan. Vis dėlto, byloje nėra jokių objektyvių rašytinių ar kitų įrodymų, kurie leistų pakankamai aukštu tikėtinumo laipsniu nustatyti labiausiai tikėtiną šalių sutartą pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog konkretus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, nesant galimybės jo tiksliai nustatyti, preliminarioje sutartyje nebuvo nurodytas, t. y. suderinta abiejų šalių valia dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pasiekta bei atitinkama forma išreikšta, ir dėl to taikyti CK 6.165 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią, nenurodžius termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.

36. Kita vertus, sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad tikslaus pagrindinės sutarties sudarymo termino, dėl kurio buvo šalių galimai susitarta, nustatymas nagrinėjamu atveju apskritai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, kadangi esminis byloje nustatytinas klausimas, atsižvelgiant į ieškovės ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų pobūdį yra tas, dėl kieno kaltės, neteisėtų veiksmų ir dėl kokių, nuo kurios iš sutarties šalių priklausančių, aplinkybių ir priežasčių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ir ar egzistuoja pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei netesybų forma kilti.

37. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino esmines sutarčių sąlygas ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos medžiagą, su atsakovų teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, spręsdamas dėl sklypų pardavimo kaip vientiso „paketo“, kaip esminės ar neesminės sutarties sąlygos buvimo, negali sutikti. Priešingai, teismas išsamiai ir detaliai analizavo sutarties tekstą, šalių paaiškinimus, jų elgesį sutarties vykdymo metu ir padarė pagrįstą išvadą, jog sklypų pardavimas nagrinėjamu atveju galėjo vykti ir „paketu“, ir dalimis, ypač atsižvelgiant į tai, kad: a) vienas iš sklypų, esančių „pakete“, faktiškai ir buvo atskirai nuo kitų žemės sklypų parduotas ieškovei; b) pačioje preliminarioje sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl galimybės pirkti - parduoti kitokį, mažesnį sklypų kiekį „pakete“, nustatė tvarką parduodamų – perkamų sklypų skaičiaus bei kainos peržiūrėjimui ir pan.; c) į bylą pateikta šalių derinta kiekvieno iš „paketą“ sudarančių žemės sklypų kainų suvestinė - lentelė, nurodant atskirai kiekvieno iš sklypų pardavimo kainą, atsakovų NŽT nurodomą kainą dėl kiekvieno sklypo atskirai ir pan.

38. Atsakovai G. M. ir R. M. preliminarios sutarties su ieškovu 4.1. punktu įsipareigojo užtikrinti, kad sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną būtų įvykdytos visos išankstinės sąlygos, už kurių įvykdymą yra atsakingas pardavėjas. Pagal preliminarios sutarties 1 2.1.3. punktą, pardavėjas, t. y. atsakovai įsipareigojo gauti visus leidimus, sutikimus, įgaliojimus ir/ar kitus dokumentus, kurie, remiantis galiojančiais teisės aktais, yra reikalingi pirkimo sutarties sudarymui ir jos įgyvendinimui, įskaitant, bet neapsiribojant, NŽT išduotas pažymas.

39. Byloje buvo pateiktos kelios versijos dėl NŽT pažymos, reikalingos vieno iš sklypų pardavimui, neišdavimo priežasčių: žemės sklypo ribų nesuderinimas, valstybės rinkliavos netinkamas sumokėjimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas jas visas vertino kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, padarė tinkamą išvadą dėl labiausiai tikėtinos pažymos neišdavimo priežasties, bet kuriuo atveju priklausančios nuo pačių pardavėjų veiksmų (neveikimo).

40. Pirmiausia pažymėtina, jog ginčo žemės sklypo, dėl kurio nebuvo išduota NŽT pažyma, kadastrinių matavimų atlikimo bei jų įregistravimo VĮ "Registrų centras" faktas pats savaime nereiškia, jog negalimi neaiškumai ir ginčai dėl šio sklypo ribų. Kita vertus, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, vertinant priežasčių, dėl kurių NŽT atsisakė išduoti pažymą, atitinkamai dėl kurių atsakovai negavo pažymos, kuri buvo būtina pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlyga, pobūdį ir nustatant šalį, turinčią prisiimti atsakomybę dėl šios priežasties atsiradimo ir jos teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju apeliantai byloje neįrodė, kad priežastis ar priežastys, dėl kurių vienam iš sklypų nebuvo gauta pardavimui reikalinga NŽT pažyma, niekaip nepriklausė ir objektyviai negalėjo priklausyti nuo atsakovų veiksmų, pastangų, nebuvo jų kontroliuojamos, kad atsakovai negalėjo tam procesui daryti įtakos ir jog bet kuris kitas protingas, apdairus ir atidus tokioje situacijoje asmuo, sutarties šalis bei pakankamas pastangas dėjęs asmuo nebūtų gavęs NŽT pažymos, jog rezultatas būtų buvęs toks pats.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju tiek aplinkybės dėl galimo sklypo ribų nesuderinimo, tiek aplinkybės dėl galimai netinkamo apmokėjimo už pažymą yra priklausomos ir sietinos būtent su atsakovais, kaip žemės sklypų savininkais ir pardavėjais, priklauso išimtinai nuo jų veiksmų bei valios. Byloje nėra pateikta priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų, pvz., NŽT rašto, pažymos ar kito oficialaus dokumento, kuriame NŽT būtų nurodžiusi atsisakymo išduoti pažymą sklypo pardavimui konkrečią priežastį ar pan. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad, kaip teigia atsakovai, jie daug kartų kreipėsi į NŽT, prašydami paaiškinti pažymos neišdavimo priežastis; nėra įrodymų, kad atsakovai būtų dėję visas nuo jų priklausančias pastangas pažymai gauti; duomenų, kad būtų skundę, jų nuomone, neteisėtus NŽT veiksmus (neveikimą neišduodant pažymos) ar sprendimus įstatymų nustatyta tvarka; duomenų, ir įrodymų, kad jeigu pažymos neišdavimą būtų lėmęs netinkamas valstybės rinkliavos sumokėjimas, atsakovai būtų ėmęsi veiksmų ir pastangų šiam daugiau techninio - formalaus pobūdžio ir pakankamai lengvai ištaisomo trūkumo pašalinimui; nėra duomenų ir įrodymų, kad bet kuriuo atveju trūkstamos pažymos iki pagrindinės sutarties sudarymo gauti buvo objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, jog atsakovai nesiėmė būtinų ir adekvačių toje situacijoje veiksmų susidariusiai problemai išspręsti ir dėjo visas įmanomas pastangas NŽT reikiamai pažymai gauti.

42. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems įgyvendinant Miškų įstatymą ir siekiant gauti pažymą, vienam iš sklypų negavus pažymos, ieškovė arba turėjo reikalauti, kad atsakovai dar kartą žemės sklypui siektų gauti pažymą, arba, vadovaujantis Sutarties 3.4 punktu, siūlyti naują likusių sklypų kainą, sumažėjus jų kiekiui „pakete“, tačiau to nedarė. Vis dėlto, šiame kontekste apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir išsamiai analizavo abiejų šalių veiksmus bei elgesį, jiems 2019 m. rugpjūčio mėnesį sužinojus apie nepavykusį NŽT pažymos vienam iš sklypų gavimui procesą, ir jį tinkamai vertino. Teismas pagrįstai sprendė, jog nei vienai iš šalių neišreiškus kategoriškos nuostatos atsisakyti tolesnio sutarties vykdymo (nei ieškovei neatsisakius pirkti visų sklypų/ar jų dalies, nei atsakovams tuo metu nenurodžius, jog nebebus siekiama ir toliau gauti NŽT pažymą ir nebus dedamos pastangos preliminariajai sutarčiai įvykdyti) taigi, abiem šalims visgi tikintis siekti viso sklypų „paketo“ pirkimo – pardavimo, esant tokiam jų lūkesčiui, ieškovė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tuo metu derėtis nei dėl mažesnio sklypų kiekio įsigijimo, nei kaip teigia atsakovai, reikalauti pakartotinio kreipimosi į NŽT, juo labiau, kad bylos duomenimis ieškovė buvo atsakovų nuolat tikinama ir jai buvo sudaromas lūkestis, jog atsakovai realiai ir imasi veiksmų NŽT leidimui gauti.

43. Atsakovų apeliaciniame skunde akcentuojamas argumentas dėl neteisingai pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovų atsisakymo parduoti sklypus priežasties - noro juos parduoti už didesnę kainą, taip pat kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl šalių pastangų susisiekti viena su kita, dėl tikimybės atsirasti pirmumo teisę įsigyti bet kurį iš 44 „paketą“ sudarančių sklypų turintiems asmenims, dėl atsakovų patirties parduodant miškų ūkio paskirties sklypus) nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant dėl bendros teismo išvados, jog būtent dėl nuo atsakovų priklausančių aplinkybių nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ir jog byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad dėl kokių nors neteisėtų ar nepakankamą bendradarbiavimą vykdant sutartį rodančių pačių ieškovų veiksmų nebuvo pasiektas jų norėtas rezultatas (sklypų „paketo“ įsigijimas).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iki šiol sklypai nėra perleisti jokiems tretiesiems asmenims, tačiau atsakovai taip ir nepaneigė aplinkybės, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu pranešę ieškovei apie sutarties nutraukimą/nebegaliojimą, ėmėsi sklypus pardavinėti miško aukcionuose, ką patvirtinta byloje esantys rašytiniai įrodymai – aukciono duomenys iš UAB „Miško aukcionas“ internetinės aukciono platformos, miškų portfelio (duomenys neskelbtini) lentelė.

45. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai sprendė dėl netesybų dydžio, neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė dėl preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdymo nepatyrė jokių realių nuostolių, tuo tarpu atsakovai, sumokėdami NŽT rinkliavas už jau nebepanaudotinas pažymas, realiai patyrė iki 1 300 Eur išlaidų, todėl teismas nepagrįstai nemažino netesybų ar apskritai neatsisakė jų priteisti.

46. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos – apskritai neįrodinėtini minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM4LTY4NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-138-684/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-138-684/2018">e3K-3-138-684/2018</a>). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. Kiekvienu konkrečiu atveju tinkamu netesybų dydžiu gali būti pripažintas skirtingas netesybų dydis, todėl neįmanoma nustatyti vienodo, visiems atvejams skirto netesybų tarifo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-170/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-170/2013">3K-3-170/2013</a>).

47. Antra, pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo teisingesnio ir sąžiningesnio sprendimo tokioje, kaip nagrinėjamo ginčo situacijoje, priėmimo išsamiai įvertino visas teisiškai reikšmingas netesybų dydžio nustatymui aplinkybes, kompleksiškai atsižvelgė tiek į ieškovei, tiek į atsakovams „(ne)palankias“ aplinkybes ir faktorius, turinčius reikšmės netesybų dydžio įvertinimui, jų mažinimui, atsižvelgė į teismų praktikoje nustatytus išaiškinimus dėl netesybų mažinimo faktorių ir pan., o būtent: atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė iš tikrųjų jokių realių faktinių turtinių nuostolių ir išlaidų dėl pagrindinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo nepatyrė; įvertino ieškovės elgesį po to, kai jai objektyviai galėjo tapti aišku, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutarties visgi nebus sudaryta; atsižvelgė į atsakovų pirminį ketinimą parduoti ieškovei sklypus, dėtas pastangas bei gautus leidimus dėl beveik visų ketintų parduoti sklypų (išskyrus vieną), taip pat ir į turėtas faktines išlaidas pažymų iš NŽT gavimui bei kitiems jų atliktiems parengiamiesiems veiksmams ir pan. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tam tikru laipsniu mažindamas ieškovei priteistinų netesybų dydį nagrinėjamoje situacijoje, tinkamai užtikrino abiejų šalių teisių bei interesų pusiausvyrą ir priėmė teisingiausią sprendimą.

Dėl ieškovės UAB „GreenGold Timberlands 1“ apeliacinio skundo

48. Apeliantės (ieškovės) nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalys negalėjo pratęsti preliminarios sutarties Nr. GGTI-30 įvykdymo termino konkliudentiniais veiksmais ir nepagrįstai netaikė sutartinės atsakomybės atsakovui P. S. už vienašališką preliminarios sutarties nutraukimą.

49. Nesutiktina su tokia apeliantės pozicija, kadangi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą atsakovo P. S. atžvilgiu ne dėl to, kad kaip teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, teismas sprendė, jog sutarties pakeitimas (kiek tai susiję su pagrindinės sutarties sudarymo terminu) turėjo būti šalių sudarytas išimtinai raštu, o tokio rašytinio susitarimo šalys nebuvo sudarę. Kaip matyti iš sprendimo turinio, teismas nustatė ne tik tai, kad ieškovė su atsakovu P. S. (jį pagal įgaliojimą atstovavusia G. M.) nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino pratęsimo, bet ir tai, jog byloje nebuvo pateikta objektyvių ir pakankamų įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą, jog tarp šalių buvo pasiekta, suderinta ir atitinkamai (įskaitant ir konkliudentiniais veiksmais) išreikšta valia pakeisti – pratęsti sutarties įvykdymo terminą.

50. Tokio susitarimo buvimą nepatvirtina nei šalių tarpusavio susirašinėjimo el. laiškais medžiaga, nei jokie kiti rašytiniai įrodymai, o šalių paaiškinimai šiuo aspektu prieštaringi. Tokių prieštaravimų nepašalina jokie kiti įrodymai, todėl esant byloje duomenims, kurių iš esmės nekvestionavo šalys, kad dar 2019 m. gegužės 30 d. buvo gauti iš atsakovo P. S. pusės visi reikalingi pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti dokumentai, jog iš esmės nebuvo kliūčių pagrindinei sutarčiai sudaryti, jog šalys netgi buvo susitikusios jos sudarymui pas notarą, o sutartis buvo nesudaryta dėl įgaliojimo trūkumų, kurie 2019 m. birželio 12 d. jau buvo ištaisyti (parengus kitą įgaliojimą), ir nesant duomenų, kad pirkimo-pardavimo sutartis iki preliminarioje sutartyje nustatyto termino nebuvo/negalėjo būti sudaryta dėl kokių nors kitų priežasčių, teismas turėjo pagrindo išvadai, jog ieškovė neįrodė kokių nors neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo P. S. veiksmų bei nesąžiningo elgesio ikisutartiniuose civiliniuose santykiuose, kurie galėtų sudaryti pagrindą jo atsakomybei netesybų forma kilti.

51. Dėl apeliantės (ieškovės) akcentuojamo netesybų mažinimo pagrindų netinkamo taikymo teisėjų kolegija jau pasisakė šios nutarties 45-46 punktuose, todėl atkartoti teismo motyvų nėra poreikio.

52. Ieškovės apeliacinio skundo argumentų ribose, teisėjų kolegija tik papildomai pažymi, kad įgyvendindamas teisę byloje esančius įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl netesybų mažinimo, vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluotais kriterijais ir atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasiekė abiejų šalių interesų ir teisių pusiausvyrą ir tinkamai bei visapusiškai įvertino iš esmės visas – tiek su ieškovės elgesiu, tiek su atsakovų elgesiu susijusias teisiškai reikšmingas aplinkybes tinkamam netesybų dydžio nustatymui, atsižvelgė į teismų praktiką netesybų mažinimo galimumo klausimu ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis pagrindas taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir šių nuostatų pagrindu sumažinti iš atsakovų G. M. bei R. M. priteistą ieškovei netesybų sumą. Teismas įvertino ne tik šalių sutartyje sulygtą valią dėl konkretaus netesybų dydžio (10 procentų bendros prievolės vertės, t. y. 20 720,00 Eur), bet ir tai, kad ne tik atsakovai, bet ir ieškovė šiuo atveju yra verslo subjektas, turintis patirties tokio pobūdžio miškų ūkio paskirties žemės sklypų pirkimo – pardavimo santykiuose, tai, kad atsakovai, nepaisant neįvykdyto įsipareigojimo parduoti sklypų „paketą“, buvo atlikę nemažai parengiamųjų veiksmų, tuo tarpu ieškovė tam tikru laipsniu taip pat neįgyvendino bendradarbiavimo pareigos ir elgėsi pasyviai, o būtent nesiūlė sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties dėl tų sklypų, dėl kurių jau buvo gauti NŽT leidimai.

53. Nors ieškovė teigia, kad teismas, sumažindamas atsakovų mokėtinas netesybas ieškovei, paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatyti netesybų mažinimo pagrindai bei netesybų dydis yra teisėtas ir pagrįstas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Be to, pažymėtina, kad teismas netesybų sumą mažino tik trečdaliu, kas įvertinus tą aplinkybę, jog vis dėlto, ieškovė apskritai jokių realių turtinių nuostolių dėl sutarties nesudarymo neturėjo ir nepatyrė, ir taip yra pakankama jos neturtinio pobūdžio (laiko, intelekto ir pan.) praradimų kompensacija.

Dėl bylos baigties

54. Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į šiuos skundus argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir nurodė pakankamus argumentus, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nebuvo nukrypta nuo teismų praktikos, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo, remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277/2011">3K-3-277/2011</a> ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Kadangi abiejų priešingus interesus turinčių ginčo šalių – apeliantų - apeliaciniai skundai atmetami, jų patirtos tiek už pačių apeliacinių skundų parengimą, tiek už atsiliepimų į priešingos šalies apeliacinius skundus parengimą bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis ir protingumo bei teisingumo principais, viena kitai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliantų ieškovės UAB „GreenGold Timberlands 1“ bei atsakovų G. M. ir R. M. (R. M.) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė Čėsnienė

Andrius Verikas

Renata Volodko