Dėl skolos ir netesybų priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1650-794/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35941-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.6.8.9; 2.6.8.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Motorfly“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7909-534/2020 pagal ieškovo BUAB „Statyba ir remontas“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui UAB „Motorfly“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas BUAB „Statyba ir remontas“, atstovaujamas bankroto administratorės Sandros Skirbutytės, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Motorfly“ 27.006,81 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui UAB „Statyba ir remontas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Sandra Skirbutytė. 2018 m. balandžio 11 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nuomos sutartis (toliau - Nuomos sutartis). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1.107,58 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį ir per 5 dienas nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos atsiskaityti su ieškovu už faktinį naudojimąsi patalpomis nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 1.286,81 Eur dydžio sumą. Taip pat ieškinyje nurodė, jog 2018 m. gegužės 14 d. šalys pasirašė taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 11.000,00 Eur dydžio skolą, atsiradusią iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo dienos. Tačiau ir šios sutarties atsakovas neįvykdė ir liko skolingas ieškovui 9.500,00 Eur sumą. Iš viso atsakovas skolingas ieškovui bendrą 10.786,81 Eur dydžio sumą. Taip pat ieškovas prašo priteisti 16.220,00 Eur delspinigių.

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 10.786,81 Eur nuomos mokesčio ir 16.220,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo UAB,,Motorfly“ 652,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti anksčiau priimtą sprendimą už akių. Pareiškime nurodė, kad teismas neatsižvelgė ir byloje nėra įvertinta aplinkybė, jog atsakovas yra apmokėjęs 1500 Eur, ir pats ieškovas yra skolingas atsakovui 3909,90 Eur bei į tai, kad nepateikti įrodymai patvirtinantys skolos susidarymą. O tai turėjo didelės įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taip pat liko neįvertinta aplinkybė, kad kad ieškovo pateikta nuomos sutartis abiejų šalių nutraukta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e-SP-17421-996/2018 netvirtino šalių pateiktos taikos sutarties, ši nėra patvirtinta teismo, nes teismui buvo nepateikti įrodymai patvirtinantys skolos susidarymą.

5. 2020 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, 2020 m. sausio 2 d. sprendimas už akių panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 10.786,81 Eur nuomos mokesčio ir 16.220,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo UAB,,Motorfly“ 652,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, jog ieškovas atsakovui 2018 m. balandžio 11 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti nuomos mokestį. 2018 m. gegužės 14 d. šalys sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui įsipareigojo sumokėti 11.000,00 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomą už laikotarpį iki 2018 m. vasario 9 d. Atsakovas nuomos mokesčio ir skolos ieškovui nesumokėjo, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui prašomą priteisti 27.006,81 Eurų sumą: 10.786,81 Eur nuomos mokesčio ir 16.220,00 Eur delspinigių, todėl ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

8. Teismas atmetė atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad ieškovas yra skolingas atsakovui pagal du išduotus vekselius, yra nereikšminga šioje nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovui iškėlus bankroto bylą 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, buvo nustatytas 45 dienų terminas per kurį kreditoriai turėjo teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus, tačiau atsakovas kreditorinių reikalavimų bankrutuojančiai įmonei nepareiškė. Šalių sudaryta taikos sutartis dėl skolos sumokėjimo yra viena iš sutarčių rūšių, kurią atsakovas privalo vykdyti, kuriai nereikėjo kreditorių susirinkimo patvirtinimo, siekiant išsiieškoti skolą bankrutuojančiai bendrovei. Teismas atsakovo atsikirtimą atmetė, nes nėra pateiktas įrodymas, kad skola kylanti iš patalpų nuomos sumokėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovas UAB „Motrorfly“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismo sprendimui yra keliami pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Ginčijamas sprendimas savo turiniu iš esmės atitinka 2020 m. sausio 2 d. byloje buvusį priimtą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas papildomai netyrė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, netyrė ir nevertino tarp ieškovo ir atsakovo UAB,,Motorfly“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, ginčijamame sprendime nenurodo jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad taikos sutartis tinkamas teisinis pagrindas mokėjimams atlikti, šių įrodymų ginčijamame sprendime apskritai nevertindamas, taip pažeisdamas civiliniame procese galiojantį įrodymų lygybės principą, pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuoti teismo procesinį sprendimą.

10.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovas yra sumokėjęs 1.500,00 Eur ir tai, kad ieškovas atsakovui yra skolingas 3.909,90 Eur (pagal du paprastuosius vekselius) ir 16.638,00 Eur už patalpų remontą, viso 20.547,90 Eur.

10.3. Apylinkės teismas neįvertino, jog šalių 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis nebuvo patvirtinta teismo, dėl to yra negaliojanti, sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jos turinys neatitinka įstatymų reikalavimų. Bankroto administratorė apgaulės būdu pasirašė su atsakove 2018 m. gegužės 14 d. taikos sutartį (analogišką 2018-04-11 taikos sutarčiai, kurią teismas atsisakė tvirtinti, nes teismui buvo nepateikti įrodymai dėl skolos atsiradimo).

11. Ieškovas BUAB „Statyba ir remontas“, atstovaujamas bankroto administratorės Sandros Skirbutytės atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Apeliantas tik deklaratyviai, nepateikdamas visiškai jokių įrodymų, teigia, kad nėra skolingas ieškovui nuomos sutarties pagrindu. Byloje nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo sumokėtą 1.286,81 Eur dydžio skolą (CPK 178 straipsnis).

12.2. Šalių pasirašyta taikos sutartis yra galiojanti, dėl to turi būti vykdoma. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad sutartis nebuvo pateikta teismui tvirtinti, nepaneigia sutarties šalių pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas pagal šalių sudarytą taikos sutartį ieškovui iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra sumokėjęs 1.500,00 Eur sumą, kas akivaizdžiai pagrindžia apelianto suvokimą apie privalomą šios sutarties įsipareigojimų vykdymą.

12.3. Tarp šalių 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis neprivalo atitikti įmonių bankroto įstatymo nuostatų, ji neturi būti pasirašyta visų įmonės kreditorių, nes ši sutartis nėra priskiriama prie taikos sutarčių dėl bankroto bylos bankrutuojančiai įmonei nutraukimo.

12.4. Apeliantas, nepagrįstai nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog ieškovas tariamai yra skolingas ieškovui. Ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka. Nurodo, jog atsakovas dėl tariamos skolos su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje nesikreipė. Apeliacinio skundo teiginiai, jog apeliantas ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra absoliučiai deklaratyvūs, melagini ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui UAB „Statyba ir remontas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Sandra Skirbutytė. 2018 m. balandžio 11 d. tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui išnuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti nuomos mokestį. 2018 m. liepos 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi leista nuomoti bankrutuojančios įmonės turtą. 2018 m. gegužės 14 d. ieškovas ir atsakovas sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui įsipareigojo sumokėti 11.000,00 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomą už laikotarpį iki 2018 m. vasario 9 d. Atsakovas nuomos mokesčio ir skolos ieškovui nesumokėjo, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui prašomą priteisti 27.006,81 Eur sumą: 10.786,81 Eur nuomos mokesčio ir 16.220,00 Eur delspinigių (Nuomos sutarties 2, 19 punktai). Atsakovas, vykdydamas taikos sutartį, 2019 m. liepos 17 d., 2017 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pavedimais, ieškovui sumokėjo 1.500,00 Eur sumą (I tomas b. l. 103, 2020 m. sausio 17 d. pareiškimo priedai).

Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, apylinkės teismas nepasisakė pilnai dėl visų atsakovo argumentų, ginčijamas sprendimas savo turiniu iš esmės atitinka 2020 m. sausio 2 d. byloje buvusį priimtą sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas papildomai netyrė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų, netyrė ir nevertino tarp ieškovo ir atsakovo UAB,,Motorfly“ susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, ginčijamame sprendime nenurodo jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad taikos sutartis tinkamas teisinis pagrindas mokėjimams atlikti, šių įrodymų ginčijamame sprendime apskritai nevertindamas, taip pažeisdamas civiliniame procese galiojantį įrodymų lygybės principą, pareigą ištirti visus byloje esančius įrodymus ir motyvuoti teismo procesinį sprendimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio reikalavimus, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).

21. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nors ir neišsamiai, tačiau atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl to nėra pagrindo išvadai, kad nemotyvavo savo sprendimo tenkinti ieškinio reikalavimus. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų atsakovo argumentų, kadangi konstatavo, jog taikos sutartis, kaip ir kita šalių sudaryta sutartis, nepriklausomai nuo to ar ji patvirtinta teismo ar ne, privalo būti vykdoma.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, iš esmės tinkamai taikė procesines normas ir nepažeidė CPK 265, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Dėl įsiskolinimo priteisimo

24. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas UAB,,Motorfly“ nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino, jog atsakovas yra sumokėjęs 1.500,00 Eur ir tai, kad ieškovas atsakovui yra skolingas 3.909,90 Eur (pagal du paprastuosius vekselius) ir 16.638,00 Eur už patalpų remontą, viso 20.547,90 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti dėl toliau nurodomų priežasčių.

25. Detaliai išanalizavusi bei įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas ir atsakovas 2018 m. gegužės 14 d. taikos sutartimi susitarė dėl 11.000,00 EUR skolos, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2019 m. gegužės 14 d. Kadangi atsakovas sumokėjo tik 1.500.00 Eur, ieškovas reikalauja ne visos taikos sutartyje nurodytos 11.000,00 Eur sumos, o tik nesumokėtos dalies t. y 9.500,00 Eur sumokėjimo, dėl to atsakovo argumentai, jog teismas neįvertino jau sumokėtos 1.500,00 sumos yra visiškai nepagrįsti, dėl atmestini. Vertinant atsakovo argumentus, susijusius su ieškovo skola atsakovui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Jei atsakovas mano esant pagrindui, jis turėjo ir turi tokią teisę kreipiantis į teismą su ieškiniu arba galėjo reikšti priešieškinį šioje nagrinėjamoje byloje (CPK 5 straipsnis, CK 1.138 straipsnis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovas šia teise neapsinaudojo. Be to, atsakovas net ir po sprendimo už akių panaikinimo, bylą nagrinėjant iš naujo teismo posėdyje nedalyvavo ir naujų prašymų, paaiškinimų nepateikė, nors apie posėdį atsakovui buvo žinoma. Taip pat remiantis ieškovo BUAB „Statyba ir remontas“ bankroto bylos (civilinė byla Nr. B2-2336-910/2020) duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB „Motorfly“ kaip kreditorius nėra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. O apelianto apeliacinio skundo teiginys, jog atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo yra visiškai deklaratyvus, nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

26. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog tarp šalių sudaryta 2018 m. gegužės 14 d. taikos sutartis, kuria apeliantas įsipareigojo sumokėti ieškovui 11.000,00 EUR dydžio skolą, atsiradusią iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, priešingai nei teigia apeliantas, neprivalo būti teikiama teismui tvirtinti, kadangi teisinis reglamentavimas tokios imperatyvios pareigos nenumato (CK 1.71 straipsnis, 6.983 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis gali būti paprastos rašytinės formos, o teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

27. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, jog kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo, sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-486/2013). Taigi, teikti taikos sutartį teismui tvirtinti, ar jos neteikti, yra šalių teisė, bet ne pareiga. Tuo tarpu, nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Todėl, nagrinėjamu atveju, tarp ieškovo ir apelianto 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis, nepriklausomai nuo to, jog ji nebuvo pateikta teismui tvirtinti, yra galiojanti ir turinti šalims įstatymo galią. Bylos duomenimis nustačius, ko beje neginčija ir pats apeliantas, kad pagal šalių sudarytą taikos sutartį ieškovui atsakovas sumokėjo bendrą 1.500,00 EUR sumą, tad likusi nesumokėta suma – 9.500,00 Eur (11.000,00-1.500,00). Dėl to, visiškai akivaizdu, kad apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrįsto pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmestini.

28. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir kiti atsakovo argumentai, jog tarp šalių sudaryta 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis turėjo būti pasirašyta visų įmonės kreditorių bei sudaryta po teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties, anot apelianto, 2018 m. gegužės 14 d. sudaryta taikos sutartis neatitinka tuo metu galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, todėl yra negaliojanti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnyje buvo reglamentuoti taikos sutarties reikalavimai taikomi tik taikos sutarčiai, sudaromai dėl bankrutuojančios įmonės bankroto bylos nutraukimo. Todėl, kadangi šiuo atveju 2018 m. gegužės 14 d. taikos sutartis sudaryta yra kitokio pobūdžio, t. y. taikos sutartis, siekiant išspręsti iškilusį ginčą užkertant kelią kilti teisminiam civiliniam ginčui ateityje (sudaryta ne dėl bankroto bylos įmonei nutraukimo), tokia taikos sutartis neturėjo būti pasirašyta visų įmonės kreditorių.

29. Kaip minėta, pagal 2018 m. balandžio 11 d. šalių sudarytą sutartį, atsakovas (apeliantas) įsipareigojo mokėti ieškovui 1.107,58 EUR dydžio mėnesinį nuomos mokestį ir per 5 dienas nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos atsiskaityti su ieškovu už faktinį naudojimąsi patalpomis laikotarpiu nuo 2018 m. vasario. 9 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. Kadangi apeliantas, nepaisydamas nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, neatsiskaitė su ieškovu ir nesumokėjo 1.286,81 EUR dydžio sumos pagal nuomos sutartį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagristai sprendė, jog apeliantas yra skolingas ieškovui pagal nuomos sutartį bendrą 1.286,81 EUR dydžio sumą. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, jog apmokėjo ieškovui 1.286,81 EUR dydžio skolą (CPK 178 straipsnis). Apibendrindama nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginiai, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui nuomos sutarties pagrindu yra absoliučiai nepagrįsti, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė skolą ir sutartyje nurodyto dydžio delspinigius.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, nors ir ne visiškai išsamiai, tačiau tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

14. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovui nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų priteisimo klausimas nesvarstomas (CPK 93, 98 straipsniai).

16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas Paulikas

Rūta Petkuvienė

Inga Staknienė