Dėl privalomojo nurodymo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-1660-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00252-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir ieškovo L. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. S. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 29 d. nutarimą nugriauti pastatytus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos statinius: 1) pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) statomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovės Privalomasis nurodymas yra neteisėtas dėl netinkamo teisės normų taikymo, kadangi ginčui taikytini teisės aktai negalioja atgal. Nurodė, kad žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 1997 m. liepos 2 d. Sudarant dovanojimo sutartį, buvo užfiksuota, kad žemės sklypui taikomi Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XXIX, XXXIX punktų reikalavimai bei Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 325 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų reikalavimai. Ieškovas 1998 m. gruodžio 15 d. Švenčionių rajono savivaldybei pateikė prašymą dėl detaliojo planavimo procedūros tikslu žemės ūkio paskirties žemės statusą pakeisti į namų valdą su sodybos atstatymu. Pagal 1997 m. liepos 2 d. Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus pažymėjimą, 6,66 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. 8630/0001:24 buvo 1,2 ha žemės ūkio naudmenos, 5,11 ha miškas, 0,05 ha vandenys ir 0,3 ha kita žemė. Švenčionių rajono valdyba 2000 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 14 patvirtino paruoštą detalųjį planą žemės paskirties pakeitimui į namų valdą, kaip žemės sklypo ribų specialųjį planą ieškovui, (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2002 m. spalio 16 d. gavo projektavimo sąlygų sąvadą, sąlygas įvykdė. Švenčionių rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2003 m. balandžio 1 d. posėdžio protokole Nr. N-12-1 užfiksuota, kad ieškovo gyvenamojo namo ir priklausinių atstatomoje sodyboje techninis projektas atitinka Teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo ir projektavimo sąlygų sąvado, patvirtinto 2002 m. spalio 26 d., reikalavimus. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. balandžio 4 d. išdavė ieškovui statybos leidimą Nr. L-50. Statybos leidimas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) redakciją galiojo 10 metų. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. liepos 2 d. panaikino Statybos įstatymo 23 straipsnio 17 dalį dėl statybos leidimo terminuoto galiojimo ir nuo tos datos išduoti statybos leidimai tapo neterminuotai galiojančiais. Projektavimo sąlygų išdavimo ieškovui metu galiojusioje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) redakcijoje buvo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovui išduotose projektavimo sąlygose nebuvo duotas nurodymas miško žemės statusą pakeisti. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, galiojusių nuo 2002 m. liepos 11 d. iki 2003 m. sausio 31 d., 108 punkte buvo numatyta, kad, pagal Miškų įstatymą, miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais. Vyriausybės patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2001 m. liepos 20 d. iki 2004 m. gegužės 28 d., 14 punkte buvo nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus Vyriausybės nustatyta tvarka. Prieš išduodant 2003 m. balandžio 4 d. statybos leidimą ieškovui, Labanoro regioninio parko direkcija nurodė, kad neprieštarauja ieškovo sodybos atstatymui. Direkcija nesutiko su upelį kertančio pravažiavimo perkėlimu. Atsakovės nuomone, atstatyti buvusią sodybą galima tik tuo atveju, jei jos buvimo faktas nustatytas pagal archyvinius dokumentus. 2014 m. spalio 26 d. žemės sklypo plane yra fiksuoti buvusios sodybos pamatai.

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą nutraukti ir bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti. Nurodė, kad atsakovės viršininko vyriausiojo patarėjo 2020 m. gegužės 5 d. potvarkiu „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 panaikinimo“ Nr. P1-42 panaikino ieškovo ginčijamą Privalomąjį nurodymą ir apie tai informavo ieškovą, išsiųsdama 2020 m. gegužės 6 pranešimą Nr. 2D-5508 registruotu bei elektroniniu paštu. Atsakovei panaikinus ieškovo ginčijamą Privalomąjį nurodymą, išnyko civilinės bylos ginčo dalykas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4060-617/2020 ieškinį atmetė, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės viršininko vyriausiojo patarėjo 2020 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. 1P-2D-5508 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 panaikinimo“ panaikino ieškovo ginčijamą 2020 m. vasario 6 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 ir konstatavęs, kad atsakovė visiškai įvykdė ieškovo reikalavimus, darė išvadą jog neliko ginčo dalyko, todėl sprendė ieškinį atmesti.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovą pagal 2020 m. kovo 19 d. Teisinių paslaugų sutartį atstovavo advokatas J. B.. Ieškovas atstovui 2020 m. kovo 19 d. sumokėjo 1 000 Eur avansą bei dar 1 000 Eur 2020 m. kovo 22 d. Ieškovas, pateikęs teismui ieškinį, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, turėjo 2 000 Eur atstovavimo išlaidų ir šias sumas prašė priteisti iš atsakovės. Teismas ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 25 d. esant materialiam ieškinio pateikimo pagrindui, t. y. esant ieškovo atžvilgiu priimtam ginčo 2020 m. vasario 6 d. Privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus ir siekiant jį panaikinti, atsakovės 2020 m. gegužės 6 d. priimto sprendimo proceso eigoje, kurio pagrindu išnyko ginčo dalykas, į tai, jog byla teisme iš esmės nebuvo nagrinėjama, ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, iš atsakovės ieškovui nusprendė priteisti dalį pastarojo turėtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį bei 1 000 Eur išlaidas už advokato pagalbą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dalyje dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priimti naują sprendimą – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai sprendė, kad ieškovas pateikė įrodymus, jog iš viso patyrė 2 075 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes iš ieškovo pateiktų 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 22 d. mokėjimų nurodymų negalima nustatyti, su kokia konkrečiai byla jie yra susiję, bei už kokias konkrečiai suteiktas advokato paslaugas atlikti. Kartu su ieškiniu pateiktame išraše iš 2020 m. kovo 19 d. teisinių paslaugų sutarties taip pat nėra galimybės nustatyti, kokiose konkrečiai bylose advokatas įsipareigojo atstovauti ieškovą teisiniais klausimais. Išraše nėra nurodytas nei civilinės bylos numeris, nei įvardijamas ginčo dalykas. Nesant įrodymų, pagrindžiančių kiek ir kokių teisinių paslaugų suteikta byloje, priteisdamas Inspekcijai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas panaikino atsakovės teisę vertinti ir pasisakyti, ar pagrįstas ir adekvatus ieškovo prašomų išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje. Laikytina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, nevertino, ar jos yra pagrįstos, ar atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo d. įsakymu Nr. 1R-77, patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus dydžius, ar buvo būtinos, ar nebuvo nepagrįstai išlaidaujama, ir ar buvo patirtos šioje byloje.

7.2. Atsakovės atstovė dar 2020 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu prašė bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės nepriteisti, nes byloje nebuvo pateiktas išlaidų apskaičiavimas, ir pateikti ieškovo mokėjimų nurodymai nepatvirtino, kad jie atlikti už advokato atstovavimą nagrinėjamoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie atsakovės poziciją bei nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė.

8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės veiksmų. Ieškovui advokato pagalba teikta būtent dėl ginčo tarp ieškovo ir atsakovės, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovo išlaidos patirtos ne šioje byloje.

9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 075 Eur iki 2 075 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Iki Privalomojo nurodymo priėmimo atsakovė kreipėsi pagalbos į kitas institucijas, pati dokumentų ir teisės aktų analizės neatliko. Dėl šios priežasties buvo priimtas nepagrįstas Privalomasis nurodymas. Jis kėlė ieškovui grėsmę dėl didelės turtinės žalos atsiradimo, todėl buvo reikalinga teisinė pagalba.

9.2. Ši byla yra sudėtinga, todėl advokato pagalba, padarius nuolaidą nuo 2 900 Eur sumos, buvo įkainota 2 000 Eur suma. Ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio.

9.3. Atsakovė nesilaikė viešojo administravimo principų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

10. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turėjo pagrįsti tinkamais įrodymais, iš kurių būtų galima nustatyti, su kuria konkrečiai byla jos susijusios, už kokias teisines paslaugas jos patirtos. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

10.2. Ieškovas neįrodė, kad atsakovės procesinis elgesys, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, buvo netinkamas.

10.3. Atsakovė laikėsi tinkamo viešojo administravimo principų, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir ieškovui pateikus ieškinį bei papildomą informaciją, susijusią su Privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus, 2020 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. P1-42 dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-49 panaikinimo, panaikino Privalomąjį nurodymą.

10.4. Teismui nepateikus sąskaitų išrašų ar teismui adresuotos pažymos apie suteiktas paslaugas, ieškovo teiginiai apie jo patirtas didesnes bylinėjimosi išlaidas nei priteisė teismas turėtų būti nevertinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo įpareigotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 6 d. Privalomuoju nurodymu Nr. PN-149 pašalinti pažeidimus iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., tai yra nugriauti pastatytus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuos statinius: 1) pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) statomą ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Taip pat byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko vyriausiojo patarėjo 2020 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. 1P-2D-5508 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 panaikinimo“ buvo panaikintas teisminio ginčo objektu tapęs 2020 m. vasario 6 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-149. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė visiškai įvykdė ieškovo reikalavimus, todėl ieškinį atmetė ir priteisė 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ieškovo naudai.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimu atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

14. Pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 1 075 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti, nurodydama, kad nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ieškovas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą patyrė šioje byloje.

15. Ieškovas su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka tiek atsiliepime į jos apeliacinį skundą, tiek pateikęs pats apeliacinį skundą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo pakeisti, padidinant priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 1 075 Eur iki 2 075 Eur sumos. Nurodo, kad byla sudėtinga, bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės.

16. CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYtNzAxLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156-701/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156-701/2016">3K-3-156-701/2016</a>).

18. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas bei į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ieškovas už advokato pagalbą išlaidas patyrė būtent šioje byloje. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, jog ieškovas dalyvauja dar kitose bylose skirtingais procesiniais statusais. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-450-405/2020 atsakovas turi nukentėjusiojo statusą, duomenų apie jo advokato atstovavimą jam toje byloje nėra. Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje byloje Nr. eI3-3446-821/2020 ieškovas dalyvavo kaip pareiškėjas, jo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu atmestas. Dėl šio sprendimo ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir nagrinėjama byla eA-4899-XX/2020. Pirmąja instancija išnagrinėtoje byloje ieškovą atstovavo ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje ieškovą atstovauja tas pats advokatas J. B.. Iš minėtose bylose pateiktų duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. eI3-3446-821/2020 ieškovas patyrė 300 Eur išlaidų už advokato pagalbą (2020 m. balandžio 27 d. sąskaita Nr. AJB Nr. 0602 ir AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 767), o apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas už atstovavimą advokatui J. B. yra sumokėjęs 400 Eur (sąskaita Nr. AJB Nr. 0613 ir „Swedbank“, AB 2020 m. rugpjūčio 28 d. du mokėjimo nurodymai, kuriais pervesta advokatui po 200 Eur). Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovui jo advokatas atstovauja ir dar kitose bylose, byloje nėra ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nenustatyta.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir advokatas J. B. 2020 m. kovo 19 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Ieškovas advokatui 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 22 d. už teisinių paslaugų teikimą sumokėjo iš viso 2 000 Eur (AB SEB bankas mokėjimo nurodymai Nr. 760 ir 761). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų jau nustatyta, kad ieškovas savo advokatui už atstovavimą kitose bylose yra sumokėjęs atskirais mokėjimais, nesusijusiais su mokėjimais, kurių įrodymai pateikti nagrinėjamoje byloje. Darytina išvada, kad ieškovo atlikti mokėjimai jo advokatui šioje byloje pagrindžia atlyginimo už teiktas paslaugas sumokėjimą būtent šioje byloje, o ne kitose bylose, kaip nurodo atsakovė. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovė nenurodė (CPK 12, 178 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 185 straipsnis).

21. Pasisakydamas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys buvo pateiktas 2020 m. kovo 25 d., esant materialiam ieškinio pateikimo pagrindui, tai yra galiojant ginčo priimtam 2020 m. vasario 6 d. Privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. PN-149, ir siekiant jį panaikinti.

22. Prasidėjus teismo procesui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko vyriausiojo patarėjo 2020 m. gegužės 5 d. potvarkiu Nr. 1P-2D-5508 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 panaikinimo“ teisminį ginčą sukėlęs dokumentas buvo panaikintas, dėl ko išnyko ginčo dalykas, byla iš esmės nebuvo nagrinėjama, ieškovo atstovas nedalyvavo posėdyje.

23. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nors pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovui susidariusių bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasčių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje gautus dokumentus, sprendžia, jog ieškovas bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Pirma, atsakovės priimtas Privalomasis nurodymas paveikė ieškovo poreikį kreiptis dėl teisinės pagalbos, siekiant apginti teises ir teisėtus interesus. Antra, dėl atsakovės veikos buvo pradėtas teismo procesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Trečia, iš byloje pateikto atsakovės viršininko vyriausiojo patarėjo 2020 m. gegužės 5 d. potvarkio Nr. 1P-2D-5508 „Dėl 2020 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 panaikinimo“ matyti, kad buvo nuspręstą panaikinti 2020 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-149, nenurodant jokių ieškovo veiksmų, kurie turėjo poveikį 2020 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 priėmimui ar jo panaikinimui.

24. Taigi, įvertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovė iš esmės sutiko, jog 2020 m. vasario 6 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-149 buvo priimtas nepagrįstai, ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko turėjo būti panaikintas 2020 m. vasario 6 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-149. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas pagrįstai reikalavo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato pagalbą, o aplinkybių, dėl kurių jos turėjo būti ar turėtų būti mažinamos, nenustatyta. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už advokato pagalbą nepagrįstai sumažino iki 1 000 Eur (priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 1000 Eur už teisines paslaugas ir 75 Eur žyminio mokesčio).

25. Minėta, ieškovas advokatui 2020 m. kovo 19 d. ir 2020 m. kovo 22 d. už teisinių paslaugų teikimą sumokėjo iš viso 2 000 Eur (AB SEB bankas mokėjimo nurodymai Nr. 760 ir 761). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) 8.2 punktą, bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo metu priteistinas maksimalus užmokesčio dydis buvo 2,5 dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl maksimalus užmokesčio dydis pinigine išraiška buvo 3 396,50 Eur.

26. Taigi, nors visiškai sutiktina su atsakovės (apeliantės) argumentais, kad nagrinėjamoje byloje išties nebuvo kilęs itin sudėtingas ginčas bei nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o byloje esančio ieškinio parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės analizės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog už šio ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo mažesnę sumą, taip pat į tai, kad advokatas rinko ir pateikė teismui įrodymus, leidžia pagrįstai spręsti, kad sprendime nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos susitariant dėl užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio. Papildomai pažymėtina tai, kad ruošiant ieškinį yra reikalingos specialios žinios, skiriamos laiko, darbo sąnaudos, materialiniai ištekliai susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu teikiamas ieškinys. Tokia veikla yra speciali, norintiems ja užsiimti yra keliami aukšti profesiniai bei elgesio reikalavimai. Todėl tokios paslaugos iš esmės yra atlygintinos, o fiziniai ir juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti, ar kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Taigi, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma yra pagrįsta, adekvati ir proporcinga, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, neprieštarauja protingumo principui. Todėl ieškovo prašymas priteisti nurodyto dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo pagrįstas ir turėjo būti tenkintas visiškai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui keistina, padidinant priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 075 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškovo apeliacinį skundą ir padidinant ieškovui priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 075 Eur (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę ieškovas, nes tenkintas jo apeliacinis skundas.

30. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, o už apeliacinį skundą taikomas 2,5 koeficientas, nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

31. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) apmokėjimo už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą dienai sudarė 1358,00 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą advokatui priteistina suma buvo 1765,40 Eur.

32. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš byloje pateiktos 2020 m. liepos 15 d. sąskaitos AJB Nr. 0610 matyti, kad ieškovas patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šių išlaidų apmokėjimą ieškovo atstovui pagrindžia byloje esantis 2020 m. liepos 16 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 799, iš kurio matyti, kad ieškovas į savo atstovo advokato banko sąskaitą pervedė 200 Eur sumą. Taigi ieškovas realiai patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurios neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl jos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo L. S. naudai 2 075 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt penkis eurus) turėtų bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, ieškovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė