Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-27-689/2019
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00714-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 19.27 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal asmens, neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną, A. K. atstovo advokato Audriaus Stonkaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniosios inspektorės 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu T. N. nubaustas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį 35 Eur bauda už tai, kad 2018 m. vasario 9 d. apie 22.44 val. Palangoje, (duomenys neskelbtini), neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, t. y. poilsio paskirties pastato patalpoje, eksploatavo kietojo kuro krosnelę ir neįsitikino, kad šalia dūmtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 m nėra degiųjų medžiagų, šiais veiksmais sudarė sąlygas kilti gaisrui ir jam išplisti.
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi T. N. skundas netenkintas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimu panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gegužės 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena T. N. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nutraukta.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2019 m. sausio 21 d. nutartimi A. K. (asmens, neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną) atstovo advokato Audriaus Stonkaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Asmens, neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną, A. K. atstovas advokatas A. Stonkus prašo panaikinti apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas nenustatė esminių ir bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko T. N. nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį. Minėta ANK norma yra blanketinė, kuri nukreipia į Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punktą, nustatantį, kad „draudžiama džiovinti ir laikyti degias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų“. Apygardos teismas padarė nepagrįstą ir bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad palėpės patalpa, kurioje kilo gaisras, priklauso A. K., nes ši patalpa priklauso visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnis). Nurodytą bendrojo naudojimo patalpą (palėpę) administruoja paskirta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė UAB „J“, turinti budėtojų padalinį daugiabučio namo pirmame aukšte, kur yra laikomi palėpės raktai ir kiekvienas suinteresuotas asmuo juos gali pasiimti ir patekti į palėpę. Tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir padarė neteisingas išvadas, kad palėpė priklausė A. K., o gaisras kilo dėl palėpėje laikomų jos daiktų (pridedama A. K. buto kadastrinė byla, iš kurios matyti, kad palėpės patalpa jai nepriklauso).
5.2. Apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad T. N. neprivalėjo rūpintis dūmtraukiu, nes neva jo atsakomybės ribos, eksploatuojant krosnelę, baigiasi jo valdomo buto apimtimi. Teismas netyrė, ar T. N. valdomame bute sumontuota krosnelė buvo atiduota vertinti priešgaisrinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, nebuvo reikalauti jokie išduoti leidimai ar kiti dokumentai. Pateiktame buto rekonstrukcijos 2013 m. projekte matyti, kad atliekant buto rekonstrukciją nebuvo planuojama įrengti kietojo kuro krosnelę, su priešgaisrinės apsaugos institucijomis projektas nebuvo derintas, todėl laikytina, kad butas T. N. buvo parduotas su krosnele, kurios nebuvo galima eksploatuoti. A. K. krosnelės iki buto pardavimo neeksploatavo, o T. N. buvo paaiškinta, kad krosnelė yra įrengta nesuderinus su priešgaisrinėmis tarnybomis ir norint ją eksploatuoti būtina gauti reikiamus leidimus. Taigi būtent T. N. eksploatavo nelegaliai įrengtą krosnelę ir privalėjo užtikrinti visus privalomus priešgaisrinės apsaugos reikalavimus, įskaitant dūmtraukio priežiūrą palėpėje, kad dūmtraukis būtų sandarus ir arčiau nei 0,5 m nuo jo nebūtų jokių degiųjų medžiagų.
6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Mindaugas Kanapickas atsiliepime prašo panaikinti apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad:
6.1. Pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba jų nevykdymą. Administracinę atsakomybę užtraukia pats priešgaisrinės saugos teisės aktų pažeidimas nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo ar galėjo kilti atitinkamos pasekmės. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, tirdami kilusio gaisro priežastis, įvertino visas gaisro kilimo aplinkybes ir nustatė, kad gaisro židinio zona buvo palėpės patalpa virš (duomenys neskelbtini) buto aplink dūmtraukį. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkte nurodyta, kad draudžiama džiovinti ir laikyti degiąsias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų, tačiau T. N., nesilaikydamas įstatymo nustatytos pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte – neįsitikino, kad šalia dūmtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nėra degiųjų medžiagų, šiais savo veiksmais sudarydamas sąlygas gaisrui kilti ir jam išplisti.
6.2. Apygardos teismas nutarime nurodė, kad palėpė buvo rakinama, todėl T. N. negalėjo patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią palėpę. Tačiau gaisrinių tyrimų 2018 m. gegužės 10 d. ekspertizės akte nurodyta, kad „šalia pastato lauko durų įrengtas budinčio postas, ant pastato stogo įrengta palėpė rakinama, pagal nurodytą informaciją palėpės raktai saugomi pas budėtoją (administratorių)“, o Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72 punkte nustatyta, kad palėpėse laikyti degiąsias medžiagas draudžiama, palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Šios aplinkybės paneigia apygardos teismo nutarime nurodytą aplinkybę, kad patekti į palėpę T. N. nebuvo galimybės. T. N., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo imtis veiksmų, kad patektų į užrakintas palėpės patalpas, t. y. kreiptis į būsto administratorių, pas kurį galimai buvo saugomi raktai, o negavus palėpės rakto iš būsto administratoriaus, kreiptis į A. K. T. N. nepatekus į minėtas patalpas ir neįsitikinus, kad kietojo kuro krosnelę eksploatuoti yra saugu, krosnelė negalėjo būti eksploatuojama. Tačiau, nors ir žinodamas, kad bute įrengtos kietojo kuro krosnelės dūmtraukis išvestas į palėpę, bet negalėdamas į minėtas patalpas patekti ir įsitikinti, kad kietojo kuro krosnelę eksploatuoti yra saugu, toliau ją eksploatavo, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų tinkamai įvertintos aplinkybės, dėl to palėpėje šalia dūmtraukio esantys daiktai užsidegė. Esant šioms aplinkybėms, T. N. tokiais savo veiksmais sudarė sąlygas gaisrui kilti (tai patvirtina ir gaisrinių tyrimų 2018 m. gegužės 10 d. ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra sandėliuotų degiųjų medžiagų užsiliepsnojimas dėl buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio šiluminio poveikio). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, T. N. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai, todėl apygardos teismo nutarimas naikintinas.
7. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, T. N. atstovas advokatas Jokūbas Butkus atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad:
7.1. Pareiškėjo argumentas dėl to, jog neįtraukus A. K. į procesą buvo pažeista proceso teisė, yra nepagrįstas. Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. A. K. nurodo, kad gaisras padarė jai žalos, bet ne tiesiogiai pats administracinis nusižengimas. Kaip nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarime, ANK 525 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji ir nenustato tam tikrų padarinių kilimo, t. y. administracinę atsakomybę užtraukia pats priešgaisrinės saugos teisės aktų pažeidimas nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo ar galėjo kilti atitinkamos pasekmės (pvz., gaisras). Todėl, siekiant išnagrinėti bylą, nėra poreikio nustatyti žalos padarymo faktą, nes nuo to visiškai nesiskiria administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybė, todėl atitinkamai nėra poreikio nustatyti nukentėjusio asmens egzistavimą ir juo labiau nėra pagrindo tokiam asmeniui dalyvauti procese. Be to, A. K. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įtraukta į procesą, nors buvo apklausta dėl T. N. veiksmų atliekamame administracinio nusižengimo tyrime.
7.2. ANK 665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik 150 Eur neviršijančios turtinės žalos atlyginimą, o 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi nukentėjusiojo reikalavimas dėl žalos, kilusios dėl gaisro, atlyginimo yra civilinės bylos dalykas ir nepripažinimas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje netrukdo savo interesų apginti ir reikalauti žalos atlyginimo civiliniame procese, o nukentėjusysis nėra būtinas proceso dalyvis. Be to, žala dėl kilusio gaisro, kaip nurodo pati A. K., jau atlyginta draudiko, o nepadengtos draudiko žalos patyrimo fakto A. K. neįrodė. Taip pat nepagrįstas reikalavimas, kad į bylą turėjo būti įtraukta ir UAB „J“, nes administratorės atsakomybės klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas, jokių reikalavimų dėl pripažinimo nukentėjusiąja ji byloje neteikia ir neteikė anksčiau.
7.3. ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėję nutarimas ar nutartis. Šiuo atveju A. K. įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimas neturi jokios įtakos, todėl ji nėra subjektas, turintis teisę reikalauti atnaujinti bylos nagrinėjimą.
7.4. Atkreiptinas dėmesys, kad T. N. administracinės atsakomybės klausimo sprendimas niekaip tiesiogiai nedaro įtakos A. K. interesams, nes jai dėl per arti dūmtraukio palėpėje laikomų daiktų buvo surašytas 2018 m. birželio 12 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos inspektorės nutarimas, kuriuo pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį paskirta 35 Eur bauda. Šio nubaudimo pagrįstumą patvirtino Plungės apylinkės teismas, atmesdamas A. K. skundą, taigi dėl tų pačių aplinkybių (dėl gaisro kilimo priežasties) nėra poreikio nagrinėti dviejų bylų, tuo labiau kad byla dėl T. N. atsakomybės nesusijusi su A. K. administracinės atsakomybės ar jos kaltės dėl gaisro kilimo nustatymu.
7.5. Sprendžiant dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo nėra svarbu, kas yra palėpės savininkai, tuo atveju, jeigu yra aiškus palėpės patalpų faktinis naudotojas, turintis priėjimą prie palėpės patalpų ir ten laikantis savo daiktus, kuriems užsidegus kilo gaisras. Šioje byloje yra aiškus fizinis asmuo, t. y. A. K., kuris daiktus laikė per arti dūmtraukio, nepaisant to, kam patalpų nuosavybė priklauso. Todėl palėpės savininkų nustatymas yra perteklinis veiksmas, o A. K. teigdama, kad palėpė priklausė UAB „J“, bylos aplinkybes traktuoja sau naudinga linkme. Tuo tarpu krosnelės bute įrengimo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo objektas, nes protokolas surašytas būtent dėl daiktų laikymo palėpėje per arti dūmtraukio, kita gaisro kilimo priežastis nenustatyta. A. K. teiginys, kad ji krosnelės neeksploatavo ir nurodė T. N. to nedaryti, yra nelogiškas, nes joks asmuo neįrenginėtų krosnelės su dūmtraukiu, jeigu neketintų to naudoti pagal paskirtį. Be to, pats krosnelės eksploatavimas gaisro nesukėlė; gaisras kilo palėpėje dėl dūmtraukio sąlyčio su degiais daiktais.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Asmens, neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną, A. K. atstovo prašymas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
Dėl ANK 525 straipsnio 1 dalies taikymo (priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas)
9. Pareiškėjas – asmens, neįtraukto į administracinio nusižengimo teiseną, A. K. atstovas teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai T. N nutraukė administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, nes: 1) palėpės patalpa, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise; 2) T. N. eksploatavo nelegaliai įrengtą krosnelę ir privalėjo užtikrinti visus privalomus priešgaisrinės saugos reikalavimus, taip pat ir dūmtraukio priežiūrą palėpėje, t. y. kad dūmtraukis būtų sandarus ir arčiau nei 0,5 m nuo jo nebūtų jokių degiųjų medžiagų.
10. Pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi apylinkės ir apygardos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra apylinkės ir apygardos teismų funkcija. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-33-2013, 2AT-11-303/2018, 2AT-20-648/2018, 2AT-2-719/2019).
11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.
12. ANK 525 straipsnio 1 dalyje nurodyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba jų nevykdymą, išskyrus ANK 279, 288, 397, 404, 409, 413 straipsniuose ir ANK 525 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus administracinius nusižengimus. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant administracinėn atsakomybėn už nusižengimo, įtvirtinto ANK 525 straipsnio 1 dalyje, padarymą, būtina nustatyti, kokie priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti arba nevykdomi.
13. T. N. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo objekte, t. y. poilsio paskirties pastato patalpoje eksploatavo kietojo kuro krosnelę, neįsitikino, kad šalia dūmtraukio palėpėje arčiau kaip 0,5 m nėra degiųjų medžiagų, ir šiais veiksmais sudarė sąlygas kilti gaisrui bei jam išplisti. Nei T. N. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, kuriuo T. N. nubaustas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, konkrečios priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė ar kurių reikalavimų nevykdė T. N., neįvardytos. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje konstatuota, kad kilusio gaisro priežastis buvo neteisėti T. N. veiksmai, tai yra pareigos laikytis priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių pažeidimas, ir nurodyti teisės aktų reikalavimai, kurių T. N. nevykdė (Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 1 priedas; Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 72, 160 punktai). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarime, įvertinus T. N. inkriminuoto pažeidimo esmę, padaryta išvada, kad T. N. inkriminuotas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 162 punkto („Draudžiama džiovinti ir laikyti degiąsias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų“) reikalavimų pažeidimas.
14. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais)) patvirtintos Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės nustato bendruosius eksploatuojamų objektų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas, gaisrinės saugos reikalavimus, kurių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys. Šių taisyklių 162 punkte nurodyta, kad draudžiama džiovinti ir laikyti degiąsias medžiagas arčiau kaip 0,5 m nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų. Taigi šiuo atveju esminė aplinkybė, lėmusi administracinės atsakomybės pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį taikymą ar netaikymą, buvo ta, kas turėjo pareigą užtikrinti, kad palėpėje būtų laikomasi minimalaus saugaus atstumo tarp sandėliuotų degiųjų medžiagų ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) krosnies dūmtraukio. Apylinkės ir apygardos teismai skirtingai aiškino šią aplinkybę ir todėl priėmė skirtingus sprendimus: apylinkės teismas konstatavo, kad tokią pareigą turėjo T. N., todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, o apygardos teismas padarė išvadą, jog tokią pareigą turėjo A. K.
15. Byloje nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, o gaisro židinio zona – palėpės patalpa virš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Butą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš A. K. įsigijo E. N., atstovaujama savo tėvo T. N., bute buvo įrengta kietojo kuro uždaro degimo krosnelė (tai užfiksuota pirkimo–pardavimo sutartyje). Taip pat nustatyta, kad palėpėje, kurioje kilo gaisras, buvo laikomi įvairūs daiktai: baldai, įvairūs popieriai, šiltinamosios medžiagos ir kt. Nors pareiškime akcentuojama, kad T. N. eksploatavo neteisėtai įrengtą kietojo kuro krosnelę, nes, pagal Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 8860237.02:1998 2 lentelę ir Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 1 priedą, įrengti kietojo kuro šildymo krosnį aukštesniuose nei 4 aukštų arba didesniuose nei 50 vietų poilsio paskirties pastatuose yra draudžiama, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, T. N. dėl šio pažeidimo protokolas surašytas nebuvo.
16. Iš teismų sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad palėpe, kurioje kilo gaisras ir į kurią išvestas dūmtraukis iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) (T. N. dukros butas), naudojosi A. K. Ši palėpė buvo rakinama, kiti asmenys į ją patekti negalėjo, o raktai, nors buvo laikomi pas budėtoją, buvo identifikuojami kaip A. K. ir kitiems asmenims nebuvo duodami. A. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad „šešis butus su palėpe pirko apie 2002 m.“. Byloje esančioje 2017 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje jos dalyku nurodytos poilsio patalpos, esančios Palangoje, (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp joje užfiksuotų ir pažymėtų bendrojo naudojimo patalpų su priklausiniais nėra užfiksuota palėpė. Taigi palėpė T. N. nepriklausė nei kaip asmeninė nuosavybė, nei kaip bendrojo naudojimo patalpa ir jis neturėjo galimybės ja naudotis ir į ją patekti. Todėl pareiškime nurodytas teiginys, kad palėpė, kurioje kilo gaisras, priklauso ne A. K., o visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise ir jie visi, taip pat ir T. N., vadovaudamiesi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, kaip butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nepagrįstas.
17. Apygardos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje neįrodyta, kad T. N., eksploatuodamas kietojo kuro krosnelę, neužtikrino priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo ir savo veiksmais sudarė sąlygas gaisrui kilti. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad nustačius, jog T. N. negalėjo patekti į kitam asmeniui priklausančią palėpę, kurioje kilo gaisras, reikalauti iš jo įstatymus ir kitus teisės aktus atitinkančio elgesio – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad kitiems asmenims priklausančioje ir jų eksploatuojamoje palėpėje arčiau kaip 0,5 metro nuo dūmtraukio nėra degiųjų medžiagų, negalima.
18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apygardos teismas materialiosios teisės normas taikė tinkamai ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną T. N. pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį nutraukė, todėl tenkinti prašymą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Vytautas Masiokas
Pranas Kuconis
