Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daikto pirkėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-158-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06634-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.11.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Koliz laikrodžiai“ dėl netinkamos kokybės daikto kainos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netinkamos kokybės daikto pirkėjo teisę vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 3584,04 Eur už jai grąžintą netinkamos kokybės laikrodį „Maurice Lacroix MP 6518-SS001-330“, 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Nurodė, kad 2013 m. liepos 25 d. grąžino atsakovei iš jos įsigytą nuolat gendantį laikrodį „Perrelet“ ir sutiko su jos siūlymu už grąžintiną sumą (su priemoka) įsigyti kitą laikrodį. Ieškovas 2013 m. liepos 25 d. įsigijo ginčo laikrodį, tačiau šis, ieškovo teigimu, netrukus po įsigijimo sugedo – nustojo rodyti laiką; atsakovė jį remontavo apie mėnesį; 2013 m. gruodžio mėn. laikrodis dar kartą sugedo – sustojo, po stiklu atsirado dėmių; laikrodis buvo remontuojamas apie 6 mėnesius, ieškovui grąžintas tik 2014 m. birželio 1 d., jam suteikta nauja 2 m. garantija. Nors atsakovė nurodė, kad perduoda visiškai naują laikrodį, tačiau ieškovas pastebėjo, kad laikrodžio serijos numeris visiškai sutapo su perduoto remontuoti laikrodžio serijos numeriu, t. y. buvo grąžintas tas pats laikrodis, jam suteiktas naujas garantinis terminas.

4. Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. gegužės mėn. pradžioje laikrodis vėl sugedo. Ieškovas 2016 m. gegužės 11 d. grąžino laikrodį atsakovei, o 2016 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad dėl esminių ir nuolatos atsinaujinančių laikrodžio defektų nutraukia jo pirkimo–pardavimo sandorį ir reikalauja grąžinti laikrodžio kainą. Atsakovė atsisakė grąžinti pinigus, todėl ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba), prašydamas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui už laikrodį sumokėtas sumas. Tarnyba, gavusi atsakovės atsakymą ir ieškovo paaiškinimus, nurodė, kad dėl laikrodžio mechanizmo sudėtingumo ji neturi galimybių nustatyti, ar gedimas yra garantinis. Dėl to ieškovas 2016 m. liepos 21 d. pasirašė sutikimą, kad laikrodis gedimo priežastims nustatyti būtų išsiųstas ekspertizei į gamyklą Šveicarijoje; o 2016 m. rugsėjo 15 d. davė sutikimą tiksliau ištirti laikrodį.

5. Atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė išvadą, nurodė, kad laikrodis buvo išsiųstas į gamyklą, joje buvo atliktas kapitalinis remontas ir viso mechanizmo profilaktika, pakeistos rodyklės, nupoliruotas korpusas; po remonto patikrinus laikrodį nustatyta, kad jis veikia puikiai. Tarnyba 2017 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą atmesti ieškovo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtą kainą, tokį sprendimą argumentavo tuo, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. el. laiške ieškovas nurodė, jog sutinka, kad laikrodis būtų sutaisytas, todėl, Tarnybos vertinimu, galutinis ieškovo reikalavimas pardavėjai buvo neatlygintinai pašalinti laikrodžio trūkumus; tai buvo atlikta. Nesutikdamas su tokiu Tarnybos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė šias ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Ieškovas 2013 m. liepos 25 d. grąžino atsakovei iš jos už 10 074 Lt (2917,63 Eur) pirktą laikrodį „Perrelet“, kuris buvo sugedęs, ir už jam grąžintinus pinigus (su priemoka) 2013 m. liepos 25 d. nusipirko iš atsakovės laikrodį už 12 375 Lt (3584,04 Eur).

7.2. Atsakovė 2013 m. gruodžio 28 d. laikrodį priėmė taisyti; perdavimo–priėmimo akte nurodė pastabą – dėmės po stiklu.

7.3. 2014 m. birželio 1 d. laikrodis grąžintas ieškovui, jo kortelėje nurodyti identifikuojantys duomenys, identiški perduoto remontuoti laikrodžio duomenims, pažymėta, kad laikrodžiui suteikta dvejų metų garantija. Perduodama laikrodį atsakovė nurodė, kad tai – iš esmės naujas gamintojo pagamintas laikrodis, paaiškino, jog gamintojas nusprendė laikrodžio netaisyti, bet pagaminti naują. Kadangi laikrodis buvo iš specialios limituotos serijos, tai jam negalėjo būti suteiktas naujas serijos numeris (būtų buvęs pažeistas limituotos serijos laikrodžių skaičius), todėl naujam laikrodžio mechanizmui buvo uždėtas taisyti perduoto laikrodžio dangtelis su identifikuojančiais duomenimis.

7.4. 2016 m. gegužės mėn. pradžioje laikrodis sugedo. Ozo laikrodžių serviso 2016 m. gegužės 11 d. kvite nurodyta, kad laikrodis sustoja, neužsiveda, nepasisuka spyruoklė; laikrodžio korpuse yra įdaužimų, įbrėžimų.

7.5. Ieškovas 2016 m. gegužės 17 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad laikrodis neatitinka gamintojo deklaruojamų kokybės reikalavimų, nuolat genda, juo negalima naudotis pagal paskirtį, o sugedęs – ilgai taisomas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 7 dalies 4 punktu, ieškovas pareiškė, kad vienašališkai nutraukia laikrodžio pirkimo–pardavimo sutartį, ir pareikalavo per 7 dienas nuo pranešimo gavimo dienos grąžinti sumokėtą laikrodžio kainą.

7.6. Atsakovė 2016 m. gegužės 23 d. raštu nesutiko grąžinti pinigų, nurodė, kad nenustatytos laikrodžio sugedimo priežastys (tam laikrodis turi būti siunčiamas gamintojui į Šveicariją); kol nenustatyta gedimo priežastis, atsakovė neturi galimybių spręsti laikrodžio garantinio remonto klausimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas neturi teisės nutraukti sutartį, nes laikrodžio trūkumai yra pašalinami, sutartis negali būti nutraukta dėl mažareikšmio trūkumo (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Laikrodį ieškovas naudojo beveik 2 metus, grąžino likus 3 savaitėms iki garantinio termino pabaigos, laikrodis turi apibraižymų. Rašte prašė ieškovo sutikimo, kad laikrodis būtų siunčiamas gamintojui į Šveicariją gedimo priežastims nustatyti.

7.7. Ieškovas 2016 m. birželio 13 d. kreipėsi į Tarnybą, prašė įpareigoti atsakovę grąžinti jam už laikrodį sumokėtą kainą – 4250,46 Eur.

7.8. Atsakovė 2016 m. birželio 22 d. pateikė Tarnybai atsakymą, jame nurodė, kad ieškovas 2016 m. gegužės 11 d. jai perdavė sugedusį laikrodį su aiškiomis naudojimo žymėmis (apibraižymais), tačiau nepasirašė sutikimo, jog laikrodis būtų siunčiamas gamintojui į Šveicariją gedimo priežastims nustatyti bei galimam garantiniam remontui (jeigu remontas būtų pripažintas garantiniu). Kol nenustatyta gedimo priežastis, nėra galimybės spręsti garantinio remonto klausimo.

7.9. Ieškovas 2016 m. liepos 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, kad ginčo esmė – ne laikrodžio garantinio remonto atlikimas, bet kainos, sumokėtos už netinkamos kokybės laikrodį, grąžinimas, ieškovas pasirinko būtent šį savo teisių gynimo būdą. Laikrodis nuolat gedo, šie gedimai esminiai, atsirado garantiniu laikotarpiu, dėl jų laikrodis negali būti naudojamas pagal paskirtį, neatitinka pirkėjo lūkesčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad ateityje, kai garantinis laikotarpis jau bus pasibaigęs, laikrodis neges. Ieškovas pažymėjo, kad vienašalis sutarties nutraukimas nenuginčytas.

7.10. Atsakovė 2016 m. liepos 11 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad laikrodis dėl mechanizmo sudėtingumo gali būti patikrintas tik gamintojo, šis gali nustatyti konkrečią gedimo priežastį. Pažymėjo, kad ji sutinka savo lėšomis pataisyti laikrodį ir pratęsti garantinį terminą 3 mėnesiams tik tuo atveju, jeigu laikrodžio gedimo priežastis bus tiksliai nustatyta ir bus įrodyta, kad tai – gamybinis brokas.

7.11. Ieškovas 2016 m. liepos 19 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog laikrodis gedimo priežastims nustatyti būtų išsiųstas gamintojui, 2016 m. liepos 21 d. pasirašė sutikimą, kad laikrodis būtų išsiųstas ekspertizei į gamyklą Šveicarijoje.

7.12. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 6 d. elektroniniame laiške nurodė, kad laikrodį reikia ištirti tiksliau (visiškai išrinkti, patikrinti, nuvalyti visas detales, keisti detales ir tarpines, sutepti, surinkti ir patikrinti atsparumą vandeniui); gamintojas pastebėjo kelių smūgių žymes ant korpuso, jie galėjo turėti įtakos gedimui. Laiške taip pat nurodė, kad gamintojas sutinka nemokamai sutaisyti laikrodį, tačiau tam reikalingas pirkėjo sutikimas.

7.13. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku pranešė, kad sutinka, jog laikrodis būtų sutaisytas.

7.14. Atsakovė 2016 m. lapkričio 10 d. parengė išvadą, kurioje nurodė, kad laikrodis buvo išsiųstas į gamyklą, joje buvo atliktas kapitalinis laikrodžio remontas ir viso mechanizmo profilaktika, pakeistos rodyklės, nupoliruotas korpusas. Atlikus remontą, laikrodis buvo tikrinamas, veikė puikiai, jo kokybė visiškai atitiko tokiems laikrodžiams keliamus reikalavimus. Dėl užtrukusio remonto atsakovė sutiko pratęsti laikrodžio garantinį terminą iki 2017 m. vasario 11 d.

7.15. Tarnyba 2017 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą atmesti ieškovo reikalavimą. Nutarimą grindė tuo, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroniniame laiške ieškovas nurodė, jog sutinka, kad laikrodis būtų sutaisytas, todėl galutinis ieškovo reikalavimas pardavėjai buvo neatlygintinai pašalinti laikrodžio trūkumus; tai buvo atlikta.

8. Iš bylos duomenų visumos teismas sprendė, kad po 2013 m. gruodžio mėnesį įvykusio laikrodžio gedimo ieškovui 2014 m. birželio 1 d. buvo perduotas iš esmės naujas to paties modelio laikrodis, tik su paimto remontuoti laikrodžio apatiniu dangteliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2014 m. birželio 1 d. jam perduotą laikrodį priėmė kaip naują, tik po kurio laiko pamatė, jog atiduoto remontuoti ir vėliau jam grąžinto laikrodžio serijos numeris sutampa. Teismas vertino, kad tas pats laikrodžio apatinis dangtelis, prisukamas prie laikrodžio mechanizmo, savaime nereiškia, jog laikrodis negali būti vertinamas kaip naujas, jeigu pagamintas iš esmės naujas laikrodžio mechanizmas. Atsakovė ginčo metu nuosekliai tvirtino, kad ieškovui 2014 m. birželio 1 d. perdavė naują laikrodį (šios nutarties 7.3 punktas). Ieškovui 2014 m. birželio 1 d. perduotam laikrodžiui buvo suteikta 2 metų garantija; tokios trukmės garantija paprastai suteikiama naujiems daiktams. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės poziciją, kad nurodyta garantija suteikta būtent dėl to, jog gamintojas, gavęs remontuoti 2013 m. gruodžio mėn. sugedusį laikrodį, nusprendė pagaminti naują. Be to, gamintojas 2017 m. liepos 4 d. rašte nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. atsakovei buvo išsiųstas naujas laikrodis; visas laikrodis buvo pakeistas, tačiau dangtelis buvo paliktas, nes šis laikrodis yra limituotas, t. y. turintis savo serijos numerį, kuris išgraviruotas ant dangtelio, ir pagaminti papildomą laikrodį su tokiu pačiu numeriu nėra galimybės.

9. Teismas konstatavo, kad laikrodis, dėl kurio trūkumų ieškovas 2016 m. gegužės 17 d. pareiškė atsisakąs sutarties ir pareikalavo iš atsakovės grąžinti sumokėtą kainą, sugedo vieną kartą – kai sustojo ir buvo grąžintas atsakovei 2016 m. gegužės 11 d. Ieškovo 2013 m. liepos 25 d. įsigytas laikrodis buvo sugedęs taip pat vieną kartą – 2013 m. gruodžio mėn. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus dėl nuolatinių laikrodžio gedimų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovė neįrodė, jog laikrodžio gedimą lėmė netinkamas naudojimasis juo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad laikrodžio sugedimo 2016 m. gegužės mėn. priežastys byloje nenustatytos; to neįmanoma padaryti dėl to, kad kai laikrodžio gamintojas pasiūlė nemokamai jį sutaisyti ir ieškovas sutiko su šiuo pasiūlymu, gamintojas nusprendė neatlikti ekspertizės gedimo priežastims nustatyti ir laikrodį sutaisė.

11. Įvertinęs bylos duomenis (šios nutarties 7.5–7.13 punktai) teismas sprendė, kad, 2016 m. gegužės mėn. sugedus laikrodžiui, ieškovas nusprendė ginti savo teises nutraukdamas sutartį ir reikalaudamas grąžinti laikrodžio kainą (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas, 8 dalis). O 2016 m. rugsėjo 15 d. laišku sutikdamas, kad laikrodis būtų suremontuotas, išreiškė valią pakeisti pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. sutiko, kad būtų nemokamai pašalinti laikrodžio trūkumai, jį sutaisant (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Išvadą, kad ieškovas pakeitė savo teisių gynimo būdą, patvirtina ir aplinkybė, jog, sutaisius laikrodį, ieškovas prašė pratęsti sutaisyto laikrodžio garantijos terminą ilgesniam laikui nei atsakovės pasiūlytas 3 mėnesių terminas. Ieškovas, sutikęs su nemokamu laikrodžio remontu, būtų paėmęs gamintojo sutaisytą laikrodį, jeigu atsakovė būtų suteikusi jo norimos trukmės garantinį terminą. Atsakovei nesutikus, ieškovas grįžo prie ankstesnio savo reikalavimo – grąžinti laikrodžio kainą.

12. Teismas konstatavo, kad ieškovas, pasirinkęs nemokamą laikrodžio remontą ir atsakovei (su gamintojo pagalba) tokį reikalavimą įvykdžius, neteko teisės dar kartą keisti pasirinktą teisių gynimo būdą ir reikalauti, jog atsakovė grąžintų laikrodžio kainą. Priešingas ginčo sprendimas sudarytų galimybę atsirasti teisiniam neapibrėžtumui, lemtų papildomus pardavėjo nuostolius. Pardavėjas, sutikęs su pirkėjo (vartotojo) pasirinktu teisių gynimo būdu ir šį įgyvendinęs, turi teisę būti apsaugotas nuo to, kad pirkėjas (vartotojas) dar kartą pakeis teisių gynimo būdą, atsisakydamas to, kurį pardavėjas jau įgyvendino.

13. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis nepakeitė pasirinkto teisių gynimo būdo, nes jų nepatvirtino bylos duomenų visuma. Teismas nurodė, kad ieškovas jau du kartus – 2016 m. liepos 19 d. ir 2016 m. liepos 21 d. raštais – buvo davęs sutikimą, jog laikrodis būtų išsiųstas gamintojui gedimo priežastims nustatyti. Nors ieškovas yra vartotojas, teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad nuosavą verslą turintis asmuo 2016 m. rugsėjo 15 d. manė duodąs tokio paties pobūdžio sutikimą, kokį buvo išreiškęs jau du kartus, taip pat kad nesuprato atsakovės 2016 m. rugsėjo 5 d. laiško (šios nutarties 7.12 punktas). Remdamasis nurodytais argumentais teismas sprendė, kad ieškovas, 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu išreiškęs savo valią, jog laikrodis būtų nemokamai sutaisytas, po to, kai tai buvo padaryta, neturi teisinio pagrindo reikalauti ginti jo teises tuo būdu, kurio sprendžiant ginčą pats atsisakė laisva valia.

14. Teismas nurodė, kad šalis, pareiškusi valią nutraukti sutartinius santykius, gali šią savo valią pakeisti tokia forma, kokia ji buvo išreikšta. Ieškovas, 2016 m. gegužės 17 d. raštu pareiškęs valią nutraukti sutartį, 2016 m. rugsėjo 15 d. tokia pat forma, t. y. raštu, pakeitė savo valią, nurodydamas, kad sutinka, jog laikrodis būtų sutaisytas.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad, gamintojui atlikus laikrodžio patikrinimą, konkrečių gedimų neaptikta, nustatyta, jog laikrodis veikia, jo kokybė atitinka tokiems laikrodžiams keliamus reikalavimus (šios nutarties 7.14 punktas), laikrodžio sutaisymo išlaidos (394 Eur) sudaro apie 11 proc. laikrodžio kainos, teismas padarė išvadą, kad nemokamas laikrodžio trūkumų šalinimas yra adekvatus ir proporcingas ieškovo teisių gynimo būdas.

16. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

17. Kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad 2014 m. birželio 1 d. jam buvo grąžintas kapitališkai suremontuotas laikrodis. Kolegijos nuomone, vien 2013 m. liepos 25 d. įgyto laikrodžio apatinio dangtelio prisukimo prie naujai pagaminto laikrodžio mechanizmo faktas savaime nepanaikina galimybės laikrodį vertinti kaip naują. Tokią išvadą patvirtino byloje nustatytų aplinkybių visuma (šios nutarties 8 punktas).

18. Kolegija sutiko su ieškovo argumentu, kad naujo dvejų metų garantinio termino suteikimas savaime nepatvirtina, jog buvo perduotas naujas laikrodis. Tačiau pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės poziciją, jog dvejų metų garantija laikrodžiui buvo suteikta būtent dėl to, kad gamintojas, gavęs remontuoti 2013 m. gruodžio mėn. sugedusį laikrodį, nusprendė pagaminti naują, ir ieškovui 2014 m. birželio 1 d. buvo perduotas iš esmės naujas laikrodis.

19. Kolegija nustatė, kad atsakovės suteiktoje garantijoje nurodyta, jog nemokamas garantinis remontas atliekamas, kai gedimai galėjo atsirasti dėl gamyklinio broko ar netinkamos kokybės medžiagų panaudojimo. Taigi buvo nustatyta būtina garantijos taikymo sąlyga – konstatavimas, kad laikrodžio gedimas nulemtas gamintojo broko; gedimo priežastis turi būti nustatyta pardavėjo (t. y. atsakovės), atskirais atvejais laikrodis siunčiamas į gamyklą. Atsakovės teikiamoje garantijoje nebuvo nurodyta galimybė reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, todėl kolegija sprendė, kad ji yra siauresnė nei CK 6.363 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta garantija ir ja siekiama, kad, atsiradus laikrodžio gedimų, pirkėjo (t. y. ieškovo) teisės būtų ginamos tik atliekant nemokamą laikrodžio remontą.

20. Kolegija pažymėjo, kad, laikantis ieškovo pozicijos, jog laikrodį jis įsigijo 2013 m. liepos 25 d., o 2014 m. birželio 1 d. jam papildomai buvo suteikta dvejų metų atsakovės garantija, tektų spręsti, jog laikrodžio garantija pagal įstatymą baigėsi 2016 m. sausio 28 d. (dveji metai nuo įsigijimo plius remonto terminas nuo 2013 m. gruodžio 28 d. iki 2014 m. birželio 1 d.), o 2016 m. gegužės mėn. sugedus laikrodžiui, ieškovas galėjo naudotis tik šios nutarties 19 punkte aprašyta atsakovės suteikta papildoma garantija. Kolegija pripažino, kad aplinkybė, jog atsakovė neginčijo ieškovo (pirkėjo) teisių, nustatytų įstatyme, tarp jų – teisės susigrąžinti už prekę sumokėtus pinigus, patvirtina faktą, kad atsakovė laikė, jog 2014 m. birželio 1 d. ieškovui perduotas laikrodis buvo naujas ir jam turėjo būti taikoma įstatyme įtvirtinta garantija, kuri yra platesnė nei atsakovės suteikiama garantija. Dėl nurodytų argumentų iš bylos duomenų visumos kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodytomis šios nutarties 8, 9 punktuose.

21. Iš atsakovės 2017 m. birželio 30 d. informacinio pranešimo kolegija nustatė, kad jos samdomas meistras gali atlikti nesudėtingus laikrodžių taisymus. Kadangi ginčo laikrodis yra limituotas, turi sudėtingą mechaninį mechanizmą, kurį gali sudaryti daugiau nei 200 detalių, tai jo remonto negalėjo atlikti atsakovės samdomas meistras ir laikrodis remontuoti turėjo būti siunčiamas gamintojui. Kolegija sprendė, kad aplinkybė, jog laikrodžio gedimo nešalino atsakovė, o jį remontuoti siuntė gamintojui, nepatvirtina ieškovo teiginio, jog 2016 m. gegužės mėn. laikrodžio gedimas nebuvo mažareikšmis. Įvertinusi laikrodžio gamintojo nurodytus atliktus remonto darbus (išrinkimas, visų komponentų patikrinimas ir valymas, nusidėvėjusių dalių ir tarpinių keitimas, sutepimas, reguliavimas ir atsparumo vandeniui tikrinimas, rodyklių pakeitimas, korpuso nupoliravimas), remonto išlaidų ir laikrodžio kainos santykį, atsižvelgusi į tai, kad konkrečių gedimų gamintojas neaptiko, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu laikrodžio gedimo kaip mažareikšmio vertinimu.

22. Kolegija sutiko su ieškovu, kad pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį vartotojo teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu, įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Taip pat kolegija pažymėjo, kad ieškovas, manydamas, jog jam perduotas laikrodis neatitinka kokybės reikalavimų, turi teisę ginti savo pažeistas teises ne visais, o tik vienu iš CK 6.363 straipsnio 7 dalyje nustatytų būdų. Konstatavęs, kad pirkėjo pasirinktas teisių gynybos būdas jau yra įgyvendintas, teismas turėtų atmesti reikalavimą jo teises ginti kitu alternatyviu gynybos būdu. Be to, pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai.

23. Iš bylos duomenų visumos kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, 2016 m. rugsėjo 15 d. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamas sutikimą, jog laikrodis būtų suremontuotas, išreiškė valią pakeisti pasirinktą teisių gynimo būdą (šios nutarties 11, 12 punktai). Tokios išvados nepaneigia ieškovo cituojamas jo 2017 m. sausio 16 d. elektroninis laiškas Tarnybai, kuriame nurodyta, kad ieškovo sutikimas, jog laikrodis būtų išsiųstas gamintojui, nereiškia jo reikalavimo pardavėjai dėl laikrodžio kainos sugrąžinimo atsisakymo, taip pat apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad sutartis nutraukta ir reikalavimai dėl laikrodžio kainos sugrąžinimo pareikšti iki jo sutaisymo.

24. Kolegija nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu laišku atsakovė prašė sutikimo remontuoti laikrodį, o ne atlikti jo ekspertizę (sutikimą, jog laikrodis būtų išsiųstas gamintojui gedimo priežastims nustatyti, ieškovas jau buvo davęs du kartus). Ieškovas nepateikė argumentų, įrodančių, kad, gavęs 2016 m. rugsėjo 6 d. atsakovės laišką, nesuprato jame nurodyto pasiūlymo. Vien ta aplinkybė, kad gedimo priežastims nustatyti turėjo užtekti vieno sutikimo, bet atsakovė prašė pateikti vis kitokį sutikimą, kad gautų jai tinkamos formuluotės atsakymą, nepatvirtina ieškovo teiginio, jog 2016 m. rugsėjo 15 d. duotas sutikimas reiškė ne pasirinkto teisių gynybos būdo keitimą, bet sutikimą, jog gamintojas nustatytų gedimo priežastį.

25. Kolegija nurodė, kad, 2016 m. gegužės 11 d. perdavęs laikrodį atsakovės įgaliotam laikrodžių servisui remontuoti, ieškovas pasirinko, jog laikrodis būtų neatlygintinai suremontuotas. 2016 m. gegužės 17 d. pateikęs atsakovei prašymą dėl sutarties nutraukimo ir sumokėtos laikrodžio kainos grąžinimo, ieškovas pirmą kartą pakeitė savo reikalavimą. Keisdamas reikalavimą nemokamai suremontuoti laikrodį į reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą, ieškovas neatšaukdavo savo pirminio pasirinkimo, o tik teikė naują reikalavimą. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas, 2016 m. gegužės 17 d. raštu pareiškęs apie valią nutraukti sutartį, 2016 m. rugsėjo 15 d. tokia pat forma (raštu) pakeitė savo valią – nurodė, kad sutinka, jog laikrodis būtų sutaisytas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti ieškovo 2016 m. gegužės 17 d. pareiškimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo, nes ieškovo veiksmai teikė pakankamą pagrindą tikėti, kad jis laisva valia pakeitė savo sprendimą dėl laikrodžio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

26. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS05MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-915/2018">e3K-3-5-915/2018</a>; kt.) yra nurodęs, kad CK 6.363 straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu taip pat nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu; tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2014">3K-3-247/2014</a>).

26.2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas nepagrįstai, esant mažareikšmiam ir vienkartiniam laikrodžio gedimui, nutraukė vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o toks sutarties nutraukimas neproporcingas padarytam pažeidimui, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.363 straipsnio 7, 8 dalių normas. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis aplinkybe, kad 2014 m. birželio 1 d. ieškovui buvo grąžintas naujas laikrodis, jis sugedo tik vieną sykį (2016 m. gegužės 11 d.), nors byloje yra nustatyta, kad atsakovei perduoto remontuoti ir jos grąžinto laikrodžio serijos numeris visiškai sutampa, t. y. ieškovui grąžintas tas pats daiktas. Jei grąžinamas laikrodis būtų buvęs pakeistas nauju, toks procesas nebūtų trukęs pusę metų, be to, laikrodžio serijos numeris būtų skirtingas. Atsakovė, panaudodama senojo laikrodžio komponentus, atliko laikrodžio kapitalinį remontą, t. y. pakeitė dalį jai perduoto laikrodžio sudedamųjų dalių, o ne pagamino naują unikalų daiktą. Naujo garantinio termino suteikimas savaime nepatvirtina, kad perduotas naujas laikrodis, pardavėjui nedraudžiama garantiją pratęsti ar suteikti ją naujai. Šios aplinkybės patvirtina, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, laikrodis sugedo mažiausiai 2 kartus – 2013 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. gegužės 11 d.

26.3. Šios nutarties 21 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl laikrodžio gedimo mažareikšmiškumo prieštarauja byloje surinktiems įrodymams – faktams, kad laikrodis visiškai neveikė, gedimams šalinti buvo siunčiamas į Šveicariją gamintojui, gedimai buvo šalinami ilgą laiko tarpą. Atsakovės paaiškinimai, kad gamintojas laikrodį sutaisė nesiaiškindamas jo gedimo priežasčių, vertintini kritiškai, nes atsakovė nesuinteresuota nurodyti tikrųjų gedimo priežasčių, nenustačius gedimo priežasčių, neįmanoma sutaisyti neveikiančio laikrodžio, be to, gedimų šalinimas kainavo apie 11 proc. visos laikrodžio kainos.

26.4. Faktinės bylos aplinkybės (įsigytas brangus laikrodis, kurį tikėtasi naudoti ilgus metus, garantijos laikotarpiu jis 2 kartus buvo remontuotas kapitališkai, abu kartus remontas truko 3–5 mėnesius, per tą laiką ieškovas negavo pakaitinio laikrodžio, nenustatyta, kad dėl gedimų buvo kaltas pirkėjas) patvirtina, kad nutraukdamas sutartį su atsakove ieškovas nepiktnaudžiavo, tai buvo adekvati pirkėjo pažeistų teisių gynimo forma. Net vertinant, kad ieškovui 2014 m. grąžintas naujas laikrodis, aplinkybė, jog, nesibaigus garantiniam terminui, laikrodis vėl sugedo, reiškia, kad atsakovės parduodami laikrodžiai nepatvarūs ir netinkamos kokybės, nes du vienas po kito ieškovui parduoti to paties modelio laikrodžiai (įvertinus „Perrelet“ laikrodį – 3) dar garantijos laikotarpiu sugedo taip, jog turėjo būti atliekamas kapitalinis jų remontas arba laikrodis pakeičiamas nauju. Dėl to pripažintina, kad ieškovas pasinaudojo teise nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ne pirmo, bet jau eilinio gedimo atveju, nepasiteisinus išbandytoms kitoms teisių gynimo priemonėms.

26.5. Teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neturėjo ginčyti sutarties nutraukimo, nes ieškovo 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroninis laiškas teikė pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas pakeitė savo sprendimą dėl sutarties nutraukimo. Nurodytame laiške ieškovas nepareiškė valios atšaukti sutarties nutraukimą, neatšaukė jo ir jokia kita forma, neatsisakė Tarnybai pateikto skundo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad sutarties galiojimas yra atnaujintas. Atsakovei neginčijus (ir nenuginčijus) pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, teismai, nepriteisdami laikrodžio kainos, pažeidė CK 6.222 straipsnį, nustatantį, kad sutarties nutraukimo atveju taikoma restitucija. Be to, nurodė, kad ieškovui turi būti grąžintas laikrodis, nors šalių nebesiejo jokie sutartiniai santykiai.

26.6. Šios sutarties 19–20 punktuose nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka CK 6.228¹⁴ straipsnio 2 dalies nuostatos, kad kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų CK 6.363 straipsnyje, t. y. pardavėjo garantijos apimtis negali būti siauresnė nei įtvirtinta CK 6.363 straipsnyje.

26.7. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles, ieškovo 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroninį laišką (sutikimą) vertino atsietai nuo kitų įrodymų, visapusiškai neištyrė byloje esančių duomenų. Priešingai nei nurodė teismai, ieškovas jokia forma neatsisakė reikalavimo sugrąžinti prekės kainą, Tarnybai pareikštų savo reikalavimų, nepateikė jokio pranešimo, kuriuo aiškiai suformuluotų savo poziciją keisti pažeistų teisių gynimo būdą, anuliuotų ar kitaip atšauktų sutarties nutraukimą. Tokią savo poziciją ieškovas patvirtino ir Tarnybai 2017 m. sausio 16 d. pateiktuose paaiškinimuose.

27. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

27.1. Kasaciniame skunde pateikti ieškovo nesutikimo su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (kad ieškovui 2014 m. birželio 1 d. buvo perduotas iš esmės naujas to paties modelio laikrodis, ginčo laikrodis sugedo vieną kartą, ieškovas, aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšdamas sutikimą, kad laikrodis būtų suremontuotas, išreiškė valią pakeisti pasirinktą teisių gynimo būdą) argumentai, nors pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui 2014 m. buvo perduotas naujas laikrodis, tokios pozicijos laikėsi ir pats ieškovas, kol nepastebėjo, kad laikrodžio serijos numeris sutampa su 2013 m. liepos 25 d. įsigyto laikrodžio numeriu. Byloje nepateikta įrodymų (išskyrus faktą, kad ieškovui buvo perduotas laikrodis su tuo pačiu apatiniu dangteliu), kad buvo atliktas kapitalinis 2013 m. liepos 25 d. įgyto laikrodžio remontas. Kasaciniame skunde nurodyta nauja aplinkybė, kad terminas, per kurį laikrodis buvo pakeistas nauju, savaime parodo, jog laikrodis buvo remontuojamas, o ne keičiamas nauju, teismų nebuvo vertinama, nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamasi, kodėl užtruko laikrodžio pakeitimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikrodis sugedo vieną kartą, ir teismo posėdyje buvo nustatyta, jog šis gedimas pašalintas, laikrodis veikia ir nėra jokių priežasčių, susijusių su laikrodžio būkle ar kokybe, dėl kurių ieškovas galėtų atsisakyti priimti laikrodį.

27.2. Teismai pagrįstai 2016 m. gegužės mėn. laikrodžio gedimą vertino kaip mažareikšmį, tokią išvadą padarė atsižvelgdami į gamintojo 2017 m. liepos 4 d. rašte nurodytus atliktus darbus, jų vertės (394 Eur) ir laikrodžio kainos (3584,04 Eur) santykį. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad atsakovė pripažino, jog jos meistras Lietuvoje šalina neesminius ir nesudėtingus laikrodžių gedimus; priešingai, dėl sudėtingo mechaninio mechanizmo atsakovės meistras negali atlikti laikrodžio remonto, tokie laikrodžiai siunčiami gamintojui. Nuo to momento, kai ieškovas davė sutikimą nemokamai remontuoti laikrodį (2016 m. rugsėjo 15 d.), iki momento, kai suremontuotą laikrodį gamintojas grąžino atsakovei (2016 m. spalio 21 d.), praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo; toks terminas nelaikytinas ilgu. Ieškovas negalėjo naudotis laikrodžiu, nes ilgą laiką nenorėjo sutikti, kad gedimo priežastis nustatytų gamintojas, delsė duoti sutikimą dėl laikrodžio nemokamo remonto. Atlikti darbai (laikrodis buvo išrinktas, patikrinti ir išvalyti visi jo komponentai, pakeistos nusidėvėjusios dalys ir tarpikliai, laikrodis suteptas, sureguliuotas ir patikrintas jo atsparumas vandeniui) negali būti vertinami kaip kapitalinis laikrodžio remontas.

27.3. Nors laikrodžio gedimo priežastys byloje nebuvo nustatytos, atsiliepime nurodoma, kad atsakovei 2016 m. gegužės 11 d. buvo grąžintas naudotas laikrodis, turintis akivaizdžių įbrėžimų, o tai patvirtina, kad laikrodžio gedimas galėjo būti nulemtas netinkamo jo naudojimo. CK 6.363 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per 2 metus nuo daikto perdavimo (10 dalis); jei daikto trūkumai išaiškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikoma, kad šie trūkumai buvo perdavimo metu (11 dalis). Laikrodis sugedo beveik po dvejų metų nuo jo perdavimo ieškovui, todėl įstatyme nustatyta prezumpcija nėra taikoma ir ieškovas (pirkėjas) turi įrodyti, kad laikrodžio gedimą lėmė iki 2014 m. birželio 1 d. buvusios priežastys, taip pat faktą, kad laikrodžio gedimai buvo nemažareikšmiai.

27.4. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirkėjas, remdamasis CPK 6.334 straipsnio 1 dalies ir 6.363 straipsnio nuostatomis, manydamas, kad jam perduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, turi teisę ginti savo pažeistas teises ne visais, o tik vienu iš nustatytų būdų; ši išlyga įtvirtinta siekiant išlaikyti pardavėjo ir pirkėjo teisių proporciją. Teismas, konstatavęs, kad pasirinktas pirkėjo teisių gynybos būdas jau yra įgyvendintas, turėtų atmesti pirkėjo reikalavimą jo teises ginti kitu alternatyviu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-239/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-239/2006">3K-3-239/2006</a>). Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas, įvertinęs ginčo šalių interesus, gali atsisakyti taikyti pasirinktą teisių gynimo būdą, jeigu jis būtų neproporcingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>).

27.5. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai nevisapusiškai ištyrė ieškovo 2016 m. rugsėjo 15 d. laišką, kuriuo jis pasirinko savo pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdą – nemokamą laikrodžio remontą, nevertino jo kartu su kitomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino visas reikšmingas ginčo aplinkybes (šios nutarties 23–25 punktai). Ieškovo 2016 m. rugsėjo 15 d. sutikimas nemokamai remontuoti laikrodį yra aiškus ir nedviprasmiškas. Jei ieškovas nebūtų davęs sutikimo remontuoti laikrodžio, gamintojas nebūtų atlikęs remonto darbų, jis būtų turėjęs atlikti papildomą gedimo priežasties nustatymo tyrimą ir pateikti išvadą dėl gedimo priežasties. Be to, ieškovas atsisakė priimti suremontuotą laikrodį tik tada, kai atsakovė atsisakė suremontuotam laikrodžiui suteikti naują 2 metų garantiją; jei ši garantija būtų buvusi suteikta, ieškovui būtų tikęs nemokamas laikrodžio remontas.

27.6. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – nemokamą laikrodžio remontą, o atsakovė tinkamai įvykdė tokį ieškovo reikalavimą, todėl ieškovas neturi teisės pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu – nutraukti sutartį ir reikalauti už laikrodį sumokėtos kainos grąžinimo; toks reikalavimas yra aiškiai neproporcingas, neadekvatus ir neprotingas.

27.7. Ieškovas 2016 m. gegužės 17 d. neturėjo jokio pagrindo nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus, nes laikrodžio gedimai buvo mažareikšmiai (CK 6.363 straipsnio 8 dalis), pateikdamas prašymą nutraukti sutartį jis neįrodė, kad laikrodis sugedo dėl priežasčių ar aplinkybių, buvusių iki laikrodžio perdavimo ieškovui (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Be to, toks ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas buvo neadekvatus ir neproporcingas.

27.8. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teisės aktuose nenustatyta, kokia forma turi būti keičiamas vartotojo pasirinktas jo teisių gynybos būdas, todėl 2016 m. rugsėjo 15 d. el. laiške išdėstytą sutikimą atlikti nemokamą laikrodžio remontą vertino kaip tinkama forma išreikštą pirkėjo sutikimą pakeisti teisių gynybos būdą. Ieškovo sutikimas buvo išdėstytas raštu, aiškiai ir nedviprasmiškai, tokia pat forma kaip ir reikalavimas grąžinti prekės kainą, tai buvo antras kartas, kai ieškovas keitė savo pasirinktą teisių gynybos būdą (pradinis pasirinkimas – nemokamas laikrodžio sutaisymas). Dėl to teismai pagrįstai sprendė, kad, ieškovui sutikus su nemokamu laikrodžio remontu, atsakovė neturėjo pagrindo ginčyti ankstesniame ieškovo prašyme nurodytą sutarties nutraukimą.

27.9. Pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta; specialiais teisių gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Situacijos, kai pardavėjo interesų suvaržymas neatitinka vartotojo interesų pažeidimo, nesuderinamos su proporcingumo principu; sutarties nutraukimas turi būti taikomas ne automatiškai, bet konstatavus pakankamą įstatymo ir faktinį pagrindą. Argumentas, kuriuo ieškovas grindžia reikalaujamo taikyti jo teisių gynimo būdo pagrįstumą (laikrodis sugedo ne vieną kartą ir akivaizdu, kad ges toliau), neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kad laikrodis buvo sugedęs tik vieną kartą.

27.10. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS05MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-915/2018">e3K-3-5-915/2018</a> pateiktų išaiškinimų. Ieškovo nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad pirkėjas sutiko, jog atsakovė suremontuotų laikrodį, ir tai buvo padaryta, o byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS05MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-915/2018">e3K-3-5-915/2018</a> buvo konstatuota, kad pirkėja atsisakė nemokamo sugedusios indaplovės remonto ir ši nebuvo sutaisyta, be to, nurodytoje byloje buvo pripažinta, kad indaplovės gedimas buvo reikšmingas – ji neteko tų savybių, kurių pirkėja galėjo pagrįstai tikėtis.

28. Tarnyba paaiškinimuose nurodė, kad palaiko byloje pateiktame savo 2017 m. kovo 24 d. rašte Nr. 4E-234 nurodytą poziciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo (vartotojo) teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

29. Esminė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui prekę, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka pardavimo sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reglamentavimo nuostatų, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą.

30. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje aktuali ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija (CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d.). CK 6.363 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei nustatyta daikto pirkimo–pardavimo sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.

31. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>).

32. Pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01ODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-581/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-581/2008">3K-7-581/2008</a>). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.

33. Pažymėtina, kad aktualioje ginčo sprendimui įstatymo redakcijoje – CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte – nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį tiesiogiai nebuvo siejama su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika buvo nuosekliai formuojam ta linkme, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi atitikti proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-247/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-247/2014">3K-3-247/2014</a>). Tai, ar galiojančio vartotojų teisių apsaugą užtikrinančio teisinio reglamentavimo kontekste kuris nors iš pasirinktų vartotojo teisių gynimo būdų, išdėstytų CK 6.363 straipsnio 4–8 dalyse, suderinamas su proporcingumo principu, sprendžia teismas, vadovaudamasis vartotojo teisių apsaugą užtikrinančiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2013">3K-3-252/2013</a>; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNS05MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-5-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-5-915/2018">e3K-3-5-915/2018</a>, 30 punktas).

34. 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XII-700 (įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d.) CK 6.363 straipsnio 8 dalis papildyta nustatant, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Šis teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ankstesnėje teismų praktikoje suformuluotas nuostatas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu, tačiau, pagal materialiųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklę, šiam ginčui spręsti, kaip nurodyta pirmiau, taikytinas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. CK 6.363 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 13 d., dėl šios priežasties nustatyti prekės trūkumai ieškovo teisės nutraukti sutartį kontekste, skirtingai nei teigia atsakovė, yra vertinami ne mažareikšmiškumo, o proporcingumo aspektu.

35. CK 6.363 straipsnyje neįtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų hierarchija, sutarties pažeidimo atveju vartotojas yra laisvas pasirinkti vieną iš CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse įtvirtintų gynimo būdų, kiek tai neprieštarauja proporcingumo principui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad parduotas laikrodis turi trūkumų: ieškovas 2013 m. liepos 25 d. įsigijo laikrodį, sugedęs laikrodis 2013 m. gruodžio 28 d. buvo perduotas taisyti, 2014 m. birželio 1 d. perduodama ieškovui laikrodį atsakovė nurodė, kad tai – iš esmės naujas gamintojo pagamintas laikrodis, 2016 m. gegužės mėn. pradžioje laikrodis sugedo. Konstatavus vartotojo teisės į daikto atitiktį kokybės reikalavimams pažeidimą ir tai, kad ieškovas turėjo teisę pasinaudoti vartotojo teisių gynimu, spręstina, ar vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas – proporcingas jo teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui. Kitaip tariant, vertintina, ar įsigyto laikrodžio kokybės trūkumas yra tiek svarbus, jog nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą ir pinigų grąžinimą.

Dėl vartotojo pasirinkto savo pažeistų teisių gynybos būdo vertinimo proporcingumo aspektu

36. CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių santykių reguliavimu į nacionalinę teisę perkeltos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) nuostatos. Ši direktyva dėl tokio teisės akto prigimties (tai nėra tiesioginio taikymo ES teisės aktas) nagrinėjamam ginčui nėra taikoma tiesiogiai, tačiau jos nuostatos ir jas aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija yra aktualios vertinant CK įtvirtinto reguliavimo atitiktį ES teisei bei formuojant jo taikymo praktiką, nagrinėjamo ginčo kontekste – dėl vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo proporcingumo vertinimo.

37. Direktyvos 1999/44/EB preambulėje nurodyta, kad tada, kai prekės neatitinka sutarties, vartotojai privalėtų turėti teisę į nemokamą prekės atitikties sutarčiai atkūrimą jų pasirinkimu tas prekes pataisant ar pakeičiant arba, jei to nepadaroma, sumažinant jų kainą ar nutraukiant sutartį (10 konstatuojamoji dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tokios teisės gynimo priemonės būtų neįmanomos arba neproporcingos; tai, ar teisės gynimo priemonė yra neproporcinga, turėtų būti nustatoma objektyviai; teisės gynimo priemonė būtų neproporcinga, jeigu ja, lyginant su kita teisės gynimo priemone, būtų nustatytos nepagrįstos išlaidos; siekiant nuspręsti, ar išlaidos yra nepagrįstos, išlaidos, nustatytos viena teisės gynimo priemone, turėtų būti žymiai didesnės negu kita teisės gynimo priemone nustatytos išlaidos (11 konstatuojamoji dalis).

38. Atitinkamai Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnyje „Vartotojo teisės“ įtvirtinta, kad, esant neatitikimui, vartotojas turi teisę į nemokamą prekių atitikties sutarčiai užtikrinimą, jas pataisant ar pakeičiant pagal šio straipsnio 3 dalį, arba teisę į atitinkamą kainos sumažinimą arba su tomis prekėmis susijusios sutarties nutraukimą pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalis (2 dalis); vartotojas pirmiausia gali reikalauti, kad pardavėjas nemokamai pataisytų arba pakeistų prekes, nebent tai yra neįmanoma ar neproporcinga. Teisės gynimo priemonė laikoma neproporcinga, jeigu ja, palyginti su alternatyvia teisės gynimo priemone, pardavėjui nustatomos nepagrįstos išlaidos, atsižvelgiant į: vertę, kurią prekės turėtų, jeigu nebūtų neatitikimo, neatitikimo reikšmingumą ir tai, ar alternatyvi teisės gynimo priemonė galėtų būti įgyvendinta nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Bet koks prekių pataisymas ar pakeitimas atliekamas per protingą laiką ir nesukeliant jokių didelių nepatogumų vartotojui, atsižvelgiant į prekių pobūdį ir paskirtį, dėl kurios tos prekės vartotojui buvo reikalingos (3 dalis). Vartotojas gali reikalauti atitinkamai sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu: vartotojas neturi teisės nei į prekių pataisymą, nei į jų pakeitimą, arba pardavėjas per protingą laiką neįgyvendino teisės gynimo priemonės, arba pardavėjas neįgyvendino teisės gynimo priemonės nesukeldamas didelių nepatogumų vartotojui (5 dalis); vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu neatitikimas yra nedidelis (6 dalis).

39. Taigi, pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai atsiranda prekės neatitiktis sutarčiai, paraleliai taikomi du netinkamos kokybės prekės atitikties sutarčiai užtikrinimo būdai – prekės pataisymas ar prekės pakeitimas. Siekiant užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus, Direktyvoje 1999/44/EB teikiama pirmenybė sutarties vykdymui, pasinaudojant dviem pirmiausia nustatytomis teisės gynimo priemonėmis, prieš sutarties nutraukimą arba pardavimo kainos sumažinimą. Taigi pirmiausia vartotojas turi teisę reikalauti užtikrinti, kad prekė atitiktų sutartį. Jei prekės atitiktis negali būti užtikrinta, jis gali reikalauti sumažinti kainą arba atsisakyti sutarties.

40. Teisingumo Teismo praktikoje pažymėta, kad tiek iš Direktyvos 1999/44/EB teksto, tiek iš atitinkamų direktyvos parengiamųjų dokumentų matyti Bendrijos teisės aktų leidėjo ketinimas pardavėjo atliekamą nemokamą prekės atitikties sutarčiai užtikrinimą padaryti esminiu šios direktyvos vartotojui garantuojamos apsaugos elementu. Šia pardavėjui nustatyta pareiga nemokamai užtikrinti prekės atitiktį sutarčiai, pataisant ar pakeičiant sutarties neatitinkančią prekę, siekiama apsaugoti vartotoją nuo rizikos patirti finansinių išlaidų, kurios galėtų jį atgrasinti pasinaudoti savo teisėmis, jeigu tokios apsaugos nebūtų (žr. Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo byloje Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände, C-404/06, 33 ir 34 punktus). Kartu Teisingumo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal Direktyvos 1999/44/EB 3 straipsnio 3 dalį sutarties neatitinkančių prekių taisymas ar keitimas turi būti atliekamas ne tik nemokamai, bet ir per protingą laiką bei nesukeliant didelių nepatogumų vartotojui. Toks iš trijų dalių susidedantis reikalavimas yra Bendrijos teisės aktų leidėjo siekio užtikrinti veiksmingą vartotojo apsaugą išraiška (šiuo klausimu žr. pirmiau nurodyto Teisingumo Teismo sprendimo Quelle AG prieš Bundesverband der Verbraucherzentralen und Verbraucherverbände 35 punktą; 2011 m. birželio 16 d. sprendimo sujungtose bylose Gebr. Weber GmbH prieš Jürgen Wittmer ir Ingrid Putz prieš Medianess Electronics GmbH, C-65/09 ir C-87/09, 52 punktą).

41. Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino pagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovo teisės buvo tinkamai apgintos suremontavus jam parduotą laikrodį, ir šiuo pagrindu atmetė jo reikalavimą taikyti vienašališko sutarties nutraukimo padarinius. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą pripažįsta nepagrįsta, kaip neatitinkančią aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų.

42. Pirma, kritiškai vertintinas atsakovės teiginys, kad po pirmojo gedimo prekė buvo pakeista nauja, todėl pakartotinio gedimo nėra pagrindo konstatuoti. Atsakovės teigimu, gamintojas, gavęs taisyti sugedusį ieškovo laikrodį, nusprendė jo netaisyti, bet pagaminti naują, tačiau kadangi ieškovo 2013 m. liepos 25 d. įsigytas laikrodis buvo specialios limituotos serijos, gamintojas negalėjo suteikti jam naujo numerio (nes būtų pažeistas limituotos serijos laikrodžių skaičius), todėl naujam laikrodžio mechanizmui uždėjo taisyti perduoto laikrodžio dangtelį su identifikuojančiais duomenimis.

43. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į ginčo pirkimo–pardavimo santykių ypatumus: ieškovo įsigytas laikrodis buvo specialios ribotos serijos, atsakovei neturint kito tokio šios serijos laikrodžio, pagrįstai manytina, kad dėl specifinio šios prekės pobūdžio, išpardavus visą seriją, pakeisti šio laikrodžio yra neįmanoma. Dėl to vartotojo teisė pakeisti prekę yra praktiškai neįgyvendinama ginčo laikrodžio atžvilgiu. Dėl to po pirmojo remonto ieškovui grąžintas tuo pačiu unikaliu numeriu pažymėtas laikrodis laikytinas pataisytu, o ne pakeistu nauju daiktu.

44. Antra, vertinant ieškovo reikalaujamo gynimo būdo pagrįstumą, svarbi ir turi būti įvertinta aplinkybė, kad dėl laikrodžio gedimų ir užtrukusio remonto vartotojas ilgą laiką negalėjo naudoti prekės ir tai jam sukėlė didelius nepatogumus. Laikrodis nupirktas 2013 m. liepos 25 d., priimtas taisyti 2013 m. gruodžio 28 d., grąžintas vartotojui, teigiant, kad tai naujas laikrodis, 2014 m. birželio 1 d., t. y. praėjus net 5 mėnesiams; 2016 m. gegužės mėn. pradžioje laikrodis vėl sugedo. Darytina išvada, kad vartotojas iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį – turėti geros kokybės prabangų laikrodį ir juo naudotis pagal paskirtį. Taigi, parduoto laikrodžio kokybės trūkumų šalinimas jį remontuojant nepripažintinas tinkamu vartotojo teisių apgynimu.

45. Įvertinusi visumą aptartų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamos bylos atveju pardavėjui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, vartotojui, kaip silpnesniajai sutarties šaliai, turi būti suteikta galimybė reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus; ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra proporcingas sutarties pažeidimui.

Dėl vienašališko pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, kaip vartotojo teisių gynimo būdo, įgyvendinimo

46. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį. Civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis sutarties šalies valią nutraukti sutartį. Pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą turi būti padarytas laikantis sutartyje ar įstatyme (CK 6.218 straipsnis) nustatytos tvarkos. Sukakus sutartyje ar įstatyme nustatytam pranešimo apie sutarties nutraukimą terminui, atsiranda teisiniai padariniai – sutartis laikoma nutraukta, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; šalys turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar restitucijos taikymo (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Su vienašališku sutarties nutraukimu nesutinkanti šalis gali tokį sandorį ginčyti teisme reikšdama atitinkamą reikalavimą.

47. Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė neturėjo ginčyti sutarties nutraukimo, nes ieškovo 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroninis laiškas teikė pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas pakeitė savo sprendimą dėl pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo ir atsisakė sutarties nutraukimo. Nei nurodytame laiške, nei kitame dokumente nėra išreikšta ieškovo valia atšaukti jau įvykusį sutarties nutraukimą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo spręsti, kad sutarties galiojimas yra atnaujintas. Atsakovei neginčijus (ir nenuginčijus) pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, teismai, netaikydami sutarties nutraukimo padarinių –nepriteisdami laikrodžio kainos, pažeidė CK 6.222 straipsnį, nustatantį, kad sutarties nutraukimo atveju taikoma restitucija.

48. Visumos aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė esmines materialiosios teisės normų taikymo klaidas, dėl to nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus. Tai konstatavus, skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys patenkinamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir sprendimo įvykdymo atgręžimo

49. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

50. Ieškovas, pateikdamas tiek ieškinį, tiek apeliacinį ir kasacinį skundus, žyminio mokesčio nemokėjo, nurodė, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

51. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto, galiojusio iki 2016 m. sausio 1 d., nuostatas vartotojai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Ši norma 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2084 buvo pakeista – nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo taikymas susiaurintas, šią išlygą siejant ne su subjektu (vartotoju), besikreipiančiu į teismą dėl visų ginčų, kylančių iš vartojimo teisinių santykių, o su bylomis, kuriose keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Tokiu teisinio reguliavimo pakeitimu siekta užtikrinti įstatymų nuostatų dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo atskirose srityse suderinimą su Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis dėl vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, sudaryti sąlygas vartotojams vartojimo ginčus spręsti ne teismo tvarka nemokamai, siekiant efektyviai panaudoti valstybės lėšas, skirtas ginčų sprendimui (vartojimo ginčus nagrinėjančioms institucijoms ir teismams), ir optimizuoti teismų darbo krūvį (plačiau žr. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų 2015 m. birželio 6 d. aiškinamąjį raštą Nr. 15-910(4).

52. Bylos duomenimis, ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas 2017 m. vasario 13 d., jame kelti klausimai dėl pardavėjo atsakomybės už parduotą netinkamos kokybės daiktą ir vartotojo, įsigijusio tokį daiktą, pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pareikštas po šios nutarties 51 punkte aptarto CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimo ir jame nebuvo keliami klausimai dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, darytina išvada, kad ieškovas nebuvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, byloje dėl 3584,04 Eur prekės kainos priteisimo mokėtinas 80,64 Eur (3584,04 x 3 / 100 x 0,75) dydžio žyminis mokestis.

53. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti, ieškovo byloje už ieškinį, apeliacinį ir kasacinį skundus mokėtinas žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 96 straipsnio 1 dalis), iš viso 241,92 Eur (80,64 x 3) (CPK 80 straipsnio 4 dalis).

54. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1700 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.2, 8.3, 8.19 punktuose nurodytų dydžių, todėl ieškovui priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1dalis).

55. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos) tokias išlaidas ir jų dydį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, tai šis ieškovo prašymas netenkintinas.

56. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad kasaciniame teisme ieškovas turėjo 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai, jų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų 8.13 punkte nurodyto dydžio, todėl ieškovui priteistinas iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1dalis).

57. Konstatavus, kad priėmus naują sprendimą ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovės proceso metu teikti prašymai turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovo atmestini (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

58. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 2,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ši suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), tai nurodytų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

59. Iš kasaciniam teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas įvykdė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis atsakovei iš ieškovo buvo priteista atitinkamai 1980 Eur ir 1089 Eur (iš viso – 3069 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, – ieškovas 2018 m. lapkričio 2 d. sumokėjo atsakovei šią sumą. Panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus, taigi ir jų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atgręžtinas jų vykdymas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistini jo sumokėti 3069 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Koliz laikrodžiai“ (j. a. k. 124553590) 3584,04 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 4 ct) laikrodžio kainos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atgręžti panaikintos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 18 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimo vykdymą. Įpareigoti atsakovę UAB „Koliz laikrodžiai“ (j. a. k. 124553590) grąžinti ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3069 (tris tūkstančius šešiasdešimt devynis) Eur.

Priteisti ieškovui M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Koliz laikrodžiai“ (j. a. k. 124553590) 1700 Eur pirmosios instancijos ir 1500 Eur kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viso – 3200 (tris tūkstančius du šimtus) Eur.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Koliz laikrodžiai“ (j. a. k. 124553590) 241,92 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną Eur 92 ct) žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas