M. Ž. pagal BK 132 str., 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-78-511/2019

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01214-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.1;

1.1.8.1.2; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

nuteistojo M. Ž. gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

nuteistajam M. Ž.,

nukentėjusiesiems: R. V., M. V., S. V.,

nukentėjusiųjų atstovams advokatams Gedimiui Gudeliauskui, Modestui Sriubui,

civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Mindaugui Dūdai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko, Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko (Ruslan Boiko), civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mindaugo Dūdos kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžių.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu M. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, per šį laikotarpį įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme M. Ž. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui priteista 23 457,78 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai R. V. iš „IF P&C Insurance AS“, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteista 3359,59 Eur, o iš UAB (duomenys neskelbtini) – 16 640,41 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam S. V. iš „IF P&C Insurance AS“, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteista 3359,59 Eur, o iš UAB (duomenys neskelbtini) – 16 640,41 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai M. V. iš „IF P&C Insurance AS“, veikiančios per filialą Lietuvoje, priteista 1679,8 Eur, o iš UAB (duomenys neskelbtini) – 8320,2 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš M. Ž. M. V. priteista 1090 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu nukentėjusiųjų R. V., S. V., M. V. atstovo advokato Gedimino Gudeliausko, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliaciniai skundai atmesti. Nuteistojo M. Ž. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis pakeistas ir M. Ž. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta 75 MGL (2824,5 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad M. Ž. paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsnio 1 dalimi, M. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas vieneriems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios tenkinti prokuroro skundą, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti, nuteistojo nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių gynėjo skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir jų atstovų, prašiusių nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo skundus atmesti, o prokuroro tenkinti, civilinio atsakovo atstovo, prašiusio nuteistojo gynėjo ir civilinio atsakovo atstovo skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2013 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 12.30 iki 14.05 val., dirbdamas chirurgu urologu UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje privačioje ligoninėje, laparoskopinės varikocelektomijos metu, operuodamas M. V., netinkamai atliko chirurginę intervenciją, nes pažeidė kraujagyslę – kairiąją išorinę klubinę veną, dėl to išsivystęs ūmus vidinis kraujavimas 19.15 val. sukėlė šio mirtį, taip dėl neatsargumo atėmė M. V. gyvybę, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmės M. Ž. skyrimo ir taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistajam, pažymėjo, kad šioje byloje veikos padarymo aplinkybės yra išskirtinės – veika padaryta gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, suteikiant sveikatos gerinimo paslaugas, siekiant tik vieno tikslo – padėti pacientui. Nuteistojo asmenybė neleidžia vertinti, kad asmuo yra tokio pavojingumo, kad pateisintų pačios griežčiausios bausmės skyrimą. M. Ž. yra išsilavinęs, dirbantis, po veikos padarymo toliau dirba gydytoju Danijoje, anksčiau niekada nebuvo teistas, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi stiprius socialinius ekonominius ryšius. BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – laisvės atėmimas ir areštas – šiuo atveju aiškiai neproporcingos. Skirta maksimali bauda pagal veikos padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją.

II. Kasacinių skundų argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Ruslanas Boiko prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio pakeitimo, M. Ž. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skiriant 75 MGL dydžio, t. y. 2824,5 Eur, baudą, nustatant, kad M. Ž. paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bei panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalies, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsnio 1 dalimi, M. Ž. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas vieneriems metams, – panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį be pakeitimų. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

4. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistajam M. Ž., nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau nei penkeri metai, tad bausmė turi būti švelninama; pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nediferencijuoja bylą nagrinėjančio teismo nuteistajam skirtinų bausmių rūšių pagal laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Nuteistojo M. Ž. atsisakymas duoti išsamius parodymus apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nesutikimas atsakyti į proceso dalyvių klausimus, įvairių versijų, kurios turėjo būti paneigtos skiriant ekspertizes, apklausiant liudytojus, dėl priežasčių, galėjusių lemti M. V. mirtį, kėlimas taip pat pailgino šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo M. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra mažesnis už rūšinį BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45/2013">2K-45/2013</a>, 2K-327-788/2017). Be to, remiantis kasacine nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTIyLTIyMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-522-222/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-522-222/2015">2K-522-222/2015</a>, aplinkybė, jog medicinos darbuotojas BK 132 straipsnyje nurodytą veiką padaro savo darbinėje veikloje, yra vienas kriterijų, kuriais remiantis jam ne taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, o paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, vadovaujantis BK 75 straipsniu. Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 629 ir 2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-876 patvirtintomis medicinos normomis, gydytojui urologui nustatomi didesni išsilavinimo reikalavimai, jo pareigos, kompetencija apima funkcijas, turinčias daugiau įtakos paciento gyvybei, sveikatai nei slaugytojo. Be to, kaltininko veiksmais sukeltų padarinių pavojingumas yra vienas kriterijų, sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126-693/2018">2K-126-693/2018</a>. Taip pat aplinkybės, kad M. Ž. išsilavinęs, dirba, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi stiprius socialinius ekonominius ryšius, yra būdingos daugeliui asmenų ir negali būti laikomos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Taip pat M. Ž. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nesigailėjo, savo kaltės nepripažino. Nuteistasis M. Ž. vedęs, augina mažametį vaiką, neturi priklausomybių, todėl darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas jos neatidedant galimai neigiamai paveiktų nuteistojo M. Ž. socialinius ryšius. Tai dar vienas argumentas atidėti nuteistajam M. Ž. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Konstatavus formaliųjų BK 68² straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą ir atsižvelgus į tai, jog dėl nuteistojo M. Ž. nusikalstamos veikos kilo neatitaisomi padariniai, nuteistasis M. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo atliekamų gydytojo pareigų pacientų gyvybei ir sveikatai svarbą bei kitas nuteistąjį M. Ž. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas minimaliam terminui padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai M. Ž. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir netaikė BK 68² straipsnio nuostatų.

5. Nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas R. Mikulskas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

6. Šioje byloje atlikus specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus, juos taikiusiems specialistams bei ekspertams pateikus paaiškinimus, tiksli mirties priežastis, operacijos įvykių seka ir mirties mechanizmas nebuvo nustatyti, nagrinėjant baudžiamąją bylą kilo abejonių, ar nukentėjusiojo M. V. mirtis buvo netinkamai atliktos M. Ž. operacijos pasekmė, ar tinkamai atliktos chirurginės operacijos komplikacija, vertintina kaip kazusas, tačiau teismai savo sprendimus grindė abejonėmis, neatsižvelgė į įrodymų visumą byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas lėmė netinkamą BK 132 straipsnio 1 dalies taikymą. Teismai, spręsdami M. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, netinkamai atskleidė objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius – tiek pačią veiką, tiek priežastinį ryšį, jų nustatymą grindė hipotetinėmis prielaidomis. Atlikus specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus, nebuvo nustatyta mirtį sukėlusi priežastis, taip pat kairiosios išorinės klubo venos pažeidimo faktas. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas M. Ž. neteisėtą veikimą, t. y. venos pažeidimą, savo išvadą grindė tik prielaida, jog buvo pažeista kairioji išorinė klubinė vena (BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas). Apeliacinės instancijos teisme apklausus specialistus, ekspertus, kitus gydytojus abejonės dėl išorinės klubinės venos pažeidimo ne tik liko nepašalintos, tačiau tik dar labiau sustiprintos ir paneigtos. Iš esmės visi gydytojai apeliacinės instancijos teisme patikslino savo duotas išvadas, pagrindė kitas objektyviai galimas nukentėjusiojo nukraujavimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas skundžiamą nuosprendį, atmetė M. Ž. palankius apeliacinės instancijos teisme specialistų ir ekspertų duotus paaiškinimus, tačiau vadovavosi kaltinimui palankiais tų pačių specialistų bei ekspertų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, motyvuodamas specialistų neobjektyvumu. Pareikštą kaltinimą dėl veikos, kuri pasireiškė kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai grindė tikimybinėmis specialisto bei ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyta, jog kraujavimas įvyko dėl galimai ar tikėtinai pažeistos kairiosios išorinės klubinės venos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą, kad kairiosios išorinės klubinės venos perdalijimas antrosios operacijos metu sudaro pagrindą teisinei išvadai, kad ši kraujagyslė buvo pažeista pirmosios operacijos metu. Kadangi venos perdalijimą antrosios operacijos metu teismai nepagrįstai vertino kaip tikslingą, o ne kaip atsitiktinį M. Ž. atliktą veiksmą gelbėjant nukentėjusiojo gyvybę. Apeliacinės instancijos teisme nebuvo vertinami nuoseklūs nuteistojo parodymai, jog šios venos tikslingai jis neperdalijo, o venos perdalijimas galėjo įvykti atsitiktinai chirurginiais instrumentais – spaustukais revizuojant operacijos zoną. Byloje nepaneigti M. Ž. paaiškinimai, kad išorinė kairioji klubinė vena antrosios operacijos metu galėjo būti skersai perdalyta atliekant manipuliacijas kraujui stabdyti (spaustukais revizuojant pirmosios operacijos zoną). Be to, antrosios operacijos metu su chirurginiais instrumentais, kuriais galima buvo pažeisti kraujagyslę, dirbo būtent chirurgas A. L., o ne M. Ž. Teismai nemotyvavo, kokiu tikslu M. Ž. tikslingai turėjo perdalyti kraujagyslę antrosios operacijos metu, jei šis chirurginis veiksmas kraujavimo nestabdo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors autopsijos metu nebuvo rastas kairiosios išorinės klubo venos pažeidimas, ši vena rasta perdalyta skersai, o jos galai susidėjo simetriškai; vien šis faktas, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad minėta vena nebuvo pažeista pirmosios operacijos metu. Teismai iškraipė specialisto J. Pl. parodymus dėl venos pažeidimo ir perdalijimo vietų sutapimo galimumo. M. Ž., apeliacinės instancijos teisme duodamas paaiškinimus, pažymėjo, kad kabutė ant kairiosios išorinės klubo venos galėjo nukristi tada, kai antrosios operacijos metu jos buvo nuimamos nuo operuotos sėklinio virželio venos, siekiant surasti kraujavimo šaltinį, o specialistas J. Pl. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kabutė ant venos buvo rasta ne užspausta, o uždėta, taigi ji nebuvo panaudota pagal tiesioginę paskirtį.

7. Teismas, be to, peržengdamas savo kompetencijos ribas, savarankiškai nustatinėjo galimą kraujavimo pradžią, jo trukmę bei masyvumą; specialistai apie kraujavimo masyvumą, trukmę, greitį, staigumą apklausti nebuvo, teismas taip pat padarė prieštaringas išvadas dėl nukraujavimo greičio ir mirties laiko. Teismas skundžiamame nuosprendyje tik preziumavo, kad masyvus kraujavimas vyko iš kairiosios išorinės klubo venos, nors nei autopsijos metu, nei specialisto išvadoje nėra konstatuota, kad kraujavimo šaltinis nustatytas, be to, ir ekspertizės akte buvo pažymėta, kad aktyvaus kraujavimo rasta nebuvo galimai dėl buvusio žemo kraujospūdžio. Taip pat byloje nenustatyta nukentėjusiojo mirtį sukėlusio pooperacinio kraujavimo priežastis. Tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte byloje padaryta kategoriška išvada, kad nukraujavimas įvyko iš pažeistos kraujagyslės, tačiau pateikta tik tikėtina išvada, kad kraujavimas įvyko iš kairiosios išorinės klubinės venos. J. Pl., R. M., Ž. M. bei A. A. ir D. M. parodymai apeliacinės instancijos teisme liko neįvertinti.

8. Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. V. mirtis įvyko dėl atliktos operacijos – laparoskopinės varikocelektomijos operuojant sėklinio virželio veną, kurią atliko M. Ž. Tačiau vien tai nesuponuoja jo kaltės dėl atsiradusių padarinių. Šiuo atveju M. Ž. nenumatė, taip pat neturėjo ir negalėjo numatyti kilusių padarinių – M. V. mirties, tad kilusi situacija vertintina kaip kazusas. Atlikus specialiųjų žinių tyrimus (autopsijos tyrimą – specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), deontologinį tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei deontologinę komisinę ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo vidinį kraujavimą sukėlusi priežastis liko nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M. Ž. netinkamai atliko chirurginius veiksmus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atlikdamas dalinį įrodymų tyrimą, nusprendė apeliacinės instancijos teisme apklausti specialistus bei teismo ekspertus (J. Pl., Ž. M. ir R. M.). Visų specialistų bei teismo ekspertų išvados apeliacinės instancijos teisme iš dalies buvo patikslintos, taip pat buvo pateikti išsamūs paaiškinimai ir dėl tų išvadų, kurios keičiamos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, 285, 286 straipsnius, nepagrįstai nusprendė nesivadovauti specialistų bei ekspertų patikslintomis išvadomis kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu, dėl to buvo iš esmės suvaržyta M. Ž. teisė į gynybą bei pažeistas rungimosi principas. Specialisto ir (ar) eksperto išvada bei teismo posėdžio metu per apklausą duoti jų parodymai turėtų būti vertinami kaip visuma, o ne kaip du atskiri savarankiški įrodymų šaltiniai. Teismas negali pasirinktinai vadovautis specialisto ir (ar) eksperto išvada, tačiau netikėti juos surašiusių specialistų paaiškinimais, arba atvirkščiai. Teismas, pripažinęs visų apklaustų specialistų ir ekspertų neobjektyvumą, vis tiek jų išvadomis iš dalies vadovavosi, tačiau ne visa apimtimi, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį. Specialistų apeliacinės instancijos teisme pateikti paaiškinimai turėtų būti vertinami ne kaip parodymų keitimas, o kaip objektyvų pagrindą turintis išvadų patikslinimas, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme įgyvendintą M. Ž. teisę duoti parodymus, užduoti specialistams bei ekspertams klausimus.

10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas šioje byloje, nustatydamas BK 132 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, savo išvadas grindė apibendrintomis ir abstrakčiomis išvadomis, įrodymų turinys išsamiai neišanalizuotas, nepalyginta iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta informacija, apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nesivadovauti liudytojų L. S., G. A., D. M. ir R. M. parodymais kaip nepatikimais, esant neva šiems asmenims suinteresuotos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais. Atmesdamas M. Ž. teisinančius įrodymus, iš anksto žinodamas, kad jais nebus vadovaujamasi, teismas tik imitavo sąžiningą procesą, be to, rėmėsi dalimi liudytojų L. S. ir V. J. parodymų, kaip patvirtinančių M. Ž. kaltę, nepaisydamas to, kad pripažino jų parodymus nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su minėtų liudytojų parodymų vertinimu, nepasisakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

12. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. Ž. procesinę teisę neduoti parodymų nepagrįstai vertino kaip atsisakymą padėti atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes ir teisingai išnagrinėti bylą, o šiuos parodymus M. Ž. davus apeliacinės instancijos teisme, jo parodymai buvo nepagrįstai įvertinti kaip gynybinė versija. Nesant prieštaravimų tarp nuteistojo M. Ž. parodymų, specialistų, ekspertų išvadų ir jų pateiktų paaiškinimų teisme, apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti M. Ž. parodymais. Be to, vertinant specialistų ir ekspertų išvadas atsietai nuo jų paaiškinimų, buvo pažeistos ne tik BPK 285 ir 286 straipsnių nuostatos, bet ir BPK 20 straipsnio 5 dalis, įpareigojanti teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi teismas nesivadovavo liudytojų parodymais dėl vykusios chirurginės operacijos aplinkybių, o dėl jų vertinimo padarė esmines klaidas, nesivadovavo M. Ž. parodymais ir šio pateikta medicinos literatūra, vadovavosi tik specialistų bei ekspertų dalinėmis išvadomis ir jų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, atmesdamas jų paaiškinimus, duotus apeliacinės instancijos teisme. Tiek specialisto išvada, tiek ekspertizės aktas ir jų pagrindu specialistų bei ekspertų duoti paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, yra tikėtino pobūdžio, o byloje jokių kitų faktinių duomenų (kurių didžiąją dalį teismas atmetė kaip nepatikimus) M. Ž. kaltei pagrįsti nepakanka. Teismai pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalį, savo procesinius sprendimus grįsdami prielaidomis.

13. Taip pat buvo pažeistas BPK 219 straipsnio 3 punktas, nes tinkamu pripažintas kaltinamasis aktas, kuriame nėra aprašyti būtinieji BK 132 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai; kasatorius, remdamasis gausia kasacinės instancijos teismo praktika, pabrėžia, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Kaltinime taip pat nebuvo detalizuota kaltės rūšis; įrodinėtinos aplinkybės esant nusikalstamam pasitikėjimui skiriasi nuo įrodinėtinų aplinkybių esant nusikalstamam nerūpestingumui, todėl kaltinime turi būti apibrėžta kaltės forma bei jos rūšis, nes nuo to priklauso kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai įgyvendinimas. Iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių neaišku, dėl kokių neatsargių veiksmų asmuo yra kaltinamas. Tačiau, nepaisydami minėtos aplinkybės, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad kasatoriaus veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Iš žemesnės instancijos teismų sprendimų matyti, kad jie yra prieštaringi, neaišku, už ką konkrečiu atveju M. Ž. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, kas lėmė M. V. mirtį – ar kairiosios klubinės venos pažeidimas, ar tai, jog jis ėmėsi nepakankamai veiksmingų priemonių kairiosios išorinės klubinės venos pažeidimui pašalinti. Pagal prokuroro suformuluotą kaltinimą, M. Ž. buvo inkriminuojama tai, kad jis pažeidė kairiąją išorinę klubinę veną, tačiau jokių aplinkybių apie padaryto kraujagyslės pažeidimo suvokimą bei M. Ž. padarytus veiksmus kaltinime nebuvo nurodyta.

14. 2017 m. liepos 13 d. patikslintame kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad M. Ž. ne perdalijo, bet pažeidė M. V. veną, ši aplinkybė turėjo esminę reikšmę kvalifikuojant veiką, nes žemesnės instancijos teismai konstatavo, kad M. Ž. ne tik pažeidė kraujagyslę, bet ir ėmėsi nepakankamai priemonių pažeidimui pašalinti, nes jų, teismų vertinimu, nepakako. Nebuvo nurodytos jokios kaltinimą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalį, kaltinamojo teisę į gynybą, nes jis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.

15. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras buvo šališki, tai sutrukdė teismams nešališkai išnagrinėti bylą, priimti objektyvų ir teisingą procesinį sprendimą (BPK 44 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo šališkumas pasireiškė tuo, kad bylą nagrinėjantis teismas pasiūlė prokurorui patikslinti kaltinimą, kaltinimą pasiūlyta pakeisti po liudytojų, specialistų ir ekspertų apklausos, kada tapo aišku, jog pradinis kaltinimas yra nepagrįstas. Teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskelbus patikslintą kaltinimą, nepasiūlė M. Ž. duoti parodymus, dėl to jis liko neapklaustas pagal pakeistą kaltinamąjį aktą, nors, vadovaujantis BPK 271 straipsnio 2 dalimi ir 272 straipsnio 1 dalimi, paskelbus (pakeitus) kaltinimą teisme kaltinamasis turi būti apklaustas ir turi būti išaiškinta jo pozicija dėl naujo kaltinimo.

16. Apeliacinės instancijos teisme kolegijos pirmininkė rodė išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties, teismas ieškojo įrodymų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui palikti galioti. Apeliacinės instancijos teismas, apklaustiems teisme specialistams ir ekspertams pašalinus byloje esančius prieštaravimus ir abejones, šių specialistų ir ekspertų apklausos apeliacinės instancijos teisme metu duotų paaiškinimų nepaisė, o priimtame nuosprendyje lakoniškai nurodė, kad specialistų ir ekspertų parodymais nesivadovauja, nes jų keitimas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Taip pat pažymėtinas ir prokurorės šališkumas, ji po specialisto J. Pl. ir ekspertų išvadų patikslinimo 2018 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad bus keliamas klausimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo specialistui J. Pl. pagal BK 235 straipsnį dėl melagingos išvados davimo, taip ne tik darytas spaudimas neapklaustiems proceso dalyviams ir jiems sukelta baimė sakyti tiesą, bet ir darytas teismo poveikis gynybai.

17. Civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Mindaugas Dūda kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti bei civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžius ir sumažinti nukentėjusiesiems R. V., S. V. bei M. V. (S.) priteistą neturtinę žalą. Kasatorius skunde nurodo:

18. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai atskleidė M. Ž. inkriminuotos BK 132 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vadinasi, šioje baudžiamojoje byloje priimti neteisingi sprendimai dėl nukentėjusiųjų M. V. (S.), S. V. ir R. V. bei civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinių ieškinių, nes BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Tačiau kasacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, turėtų pasisakyti dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų neturtinės žalos dydžių, itin viršijančių teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius (teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEyLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-112-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-112-697/2018">2K-112-697/2018</a>).

19. Kaltu asmuo gali būti pripažįstamas tik surinkus neabejotinų asmens kaltės įrodymų, taip pat sprendžiant asmens kaltės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad visos abejonės vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnį, būtina nustatyti tiek asmens kaltę, tiek priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-47/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-47/2011">2K-P-47/2011</a>). Byloje nebuvo neginčijamai nustatyta, kad tarp gydytojo M. Ž. veiksmų, atliktų operacijų metu, ir padarinių, t. y. paciento M. V. mirties, yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, t. y. būtinasis objektyviosios nusikaltimo sudėties požymis, juo labiau nenustatyta ir šio asmens kaltė. Iš specialistų išvadų ir ekspertizės akto bei specialistų paaiškinimų matyti, kad M. Ž. pirmosios operacijos metu nepažeidė kraujagyslės – kairiosios išorinės klubo venos, M. V. nukraujavimo šaltinis nebuvo nustatytas, o nenustačius konkrečios ir neabejotinos priežasties, negalima daryti išvadų dėl asmens mirties ir M. Ž. veiksmų (neveikimo) priežastinio ryšio buvimo. Už kokius veiksmus M. Ž. yra nuteistas, nėra aišku, ar už kraujagyslės pažeidimą, ar už nepakankamą (netinkamą) pažeidimo pašalinimą. Tai, kad pirmoji operacija buvo atlikta tinkamai, jos metu nekilo komplikacijų, patvirtina nuteistojo M. Ž., specialistų J. Pl., R. M. ir V. D. parodymai. M. Ž. veikė kaip atidus ir rūpestingas savo srities specialistas ir antrosios operacijos metu, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistasis davė išsamius parodymus apie savo veiksmus, jų nepaneigia jokie kiti įrodymai byloje. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Byloje negalima daryti neabejotinos išvados dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų, nes nėra nustatyta nei objektyvioji veikos pusė – neteisėti veiksmai ar priežastinis ryšys, nei subjektyvioji veikos pusė – kaltė.

20. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala yra patiriama individualiai, tad teismas turi ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems svyruoja nuo 3000 Eur iki 30 000 Eur, nenurodė konkrečių bylų, kuriomis remiasi, spręsdamas apie būtent tokią neturtinės žalos dydžių amplitudę. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nurodytiems asmenims priteistas neturtinės žalos dydis yra kiek didesnis, nei įprastai priteisiama tokio pobūdžio bylose, tačiau konstatavo, kad nuo formuojamos teismų praktikos nukrypta nebuvo.

21. Kasaciniame skunde analizuojamos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-599/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-599/2010">2K-599/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-188-648/2017, 2K-2-788/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213-788/2018">2K-213-788/2018</a>, 3K-3-59/2010, 3K-3-288/2014 ir teigiama, kad, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos nuosprendyje, tėvams yra priteisiama nuo 7000 iki 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pripažintina, kad apeliacinio teismo nurodytu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a> mirusio paciento tėvams priteisė didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas, tačiau minėtoje byloje nurodytos aplinkybės ir šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Taip pat kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad mirusio asmens ir jo tėvų santykiai, kurių buvimas pripažintinas pagrindžiančiu teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, savaime nėra tapatūs giminystės santykiams (ryšiui), dėl to mirusiojo tėvai, reikšdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti tokių santykių egzistavimo faktą, jų objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Šiuo atveju teismai nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, suaugusio mirusiojo ir atskirai nuo jo gyvenančių tėvų santykių unikalių ypatybių, dėl kurių nukrypimas nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašiais atvejais būtų pagrįstas. Taip pat mirusiojo seseriai M. V. priteista nepagrįstai didelė neturtinės žalos dydžio suma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pabrėžė būtinybę maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį, be to, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo turi būti atsižvelgiama ir į tėvams ir broliams ar seserims priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių proporcijas, t. y. broliui ar seseriai, ypač suaugusiai, savo šeimą sukūrusiai, priteistinas dydis turėtų būti žymiai mažesnis, nei priteistinas tėvams. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad neturtinė žala yra priteista ir mirusiojo sutuoktinei R. V. – 7000 Eur bei nepilnametėms dukroms po 30 000 Eur kiekvienai. Šioje byloje CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata pritaikyta netinkamai, nes atskirai gyvenantiems mirusiojo tėvams bei seseriai priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai yra neproporcingi, neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

22. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko skundas tenkintinas dalinai, nuteistojo M. Ž. gynėjo advokato R. Mikulsko, civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato M. Dūdos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodomų argumentų, susijusių baudžiamojo proceso pažeidimais ir veikos, numatytos BK 132 straipsnio 1 dalyje

23. Kasaciniame skunde nuteistojo M. Ž. gynėjas R. Mikulskas nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, nes, kasatoriaus nuomone, teismų išvados dėl M. Ž. kaltės padarytos netinkamai įvertinus įrodymus, tuo pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teigiama, kad teismai nepagrįstai vadovavosi ekspertų ir specialistų tikėtino pobūdžio išvadomis, tinkamai neįvertino specialistų ir ekspertų paaiškinimų, duotų apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 132 straipsnio 1 dalis), padaryta esminių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nuosprendžio surašymą, bylų apeliacinį nagrinėjimą, pažeidimų, be to, pirmosios instancijos teismas ir prokuroras buvo šališki, kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų.

24. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

25. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Įrodymų vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šie BPK reikalavimai nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis ištyrė teisiamajame posėdyje, išdėstė nuosprendyje visus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, atskleidė jų turinį ir pateikė išsamią jų analizę bei vertinimą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Ž. padarė BK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, grindžiama specialistų ir ekspertizių išvadomis, specialistų ir ekspertų paaiškinimais teismo posėdžiuose, medicininių dokumentų duomenimis, liudytojų parodymais, t. y. byloje esančių įrodymų visuma.

27. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimą teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad įrodymus teismai įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

28. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialistų J. Pl., V. D., eksperto R. M. paaiškinimais teismo posėdyje, nustatė, kad M. V. mirė dėl vidinio pooperacinio nukraujavimo į pilvo ertmę, kuris įvyko dėl pirmosios operacijos metu pažeistos kraujagyslės.

29. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad M. V. vidinį nukraujavimą į pilvo ertmę lėmė kairiosios išorinės klubo venos pažeidimas. Darydamas šią išvadą teismas rėmėsi specialisto išvada ir specialisto J. Pl. paaiškinimais teismo posėdyje, kad tikėtina, jog pacientas mirė dėl didelio, ūmaus kraujavimo iš pažeistos išorinės klubo venos, iš esmės analogiškais specialisto V. D. paaiškinimais, specialisto R. M. paaiškinimais, kuriuose jis taip pat neatmetė tokios galimybės.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

31. Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas specialisto išvados patikimumą, aiškinosi, dėl kokių priežasčių anksčiau minėta specialisto išvada klasifikuojama kaip tikėtina, tikrino, ar ją patvirtina kiti bylos duomenys. Pagal specialisto J. Pl., atlikusio autopsiją, paaiškinimus, išvada nėra kategoriška, nes konkretus kraujavimo šaltinis pagal medicininių dokumentų įrašus ir atliekant tyrimą nebuvo surastas, tačiau tikėtina, kad M. V. mirties priežastimi buvęs kraujavimas kilo dėl pažeistos kairiosios išorinės klubo venos, įvertinus kraujavimo masyvumą, kad būtent tokį kraujavimą gali sukelti šios venos pažeidimas, o ši vena autopsijos metu rasta perpjauta (su distoliniame venos gale uždėta kabe). Iš esmės analogiškai pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino specialistai V. D. bei R. M. Tikėtinas specialistų bei ekspertizės akto išvadas, kad būtent iš šios kraujagyslės vyko kraujavimas, pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais. Teismas sprendė, kad liudytojų L. S., V. J. ir kitų nuosprendyje nurodytų liudytojų parodymai, nors dėl dalies parodytų aplinkybių teismo motyvuotai buvo įvertinti kritiškai, pakankami spręsti, jog ant kairiosios išorinės klubinės venos rasta kabutė (klipsas) buvo uždėta pirmosios, t. y. laparoskopinės varikocelektomijos, operacijos metu. Be to, byloje nustatyta, kad, atliekant sperminės venos operacijas, tokios manipuliacijos su kairiąja išorine klubine vena, kokios buvo atliktos nagrinėjamu atveju, nereikalingos. Teismai nustatė, kad M. Ž., pirmosios operacijos metu pažeidęs paciento M. V. kairiąją išorinę klubinę veną, uždėjo kabutę šiam pažeidimui pašalinti, tačiau po ekstubacijos paciento spaudimui pakilus iki normalaus, kraujavimas iš pažeistos vietos atsinaujino ir M. V. mirtinai nukraujavo. Pagal ekspertizės aktą toks M. V. nukraujavimo mechanizmas galėjo būti, o pagal byloje surinktų ir teismų ištirtų įrodymų visumą, įvertinus kitas versijas dėl kraujavimo priežasties bei jas teismams motyvuotai atmetus, toks mechanizmas lieka vienintelis logiškai paaiškinamas.

32. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, specialisto išvada dėl mirties priežasties nustatymo, kurio metu atliktas lavono tyrimas (autopsija), specialistų A. M., J. Pl., V. D. paaiškinimais teismo posėdyje, paneigė versiją, kad vidinis kraujavimas galėjo būti sukeltas dėl kitų priežasčių (paciento kūno anomalijų ar kitų jo ligų).

33. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dar kartą buvo išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo, patikimumo, jų įrodomosios reikšmės ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tinkamai. Pagal teismų praktiką, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atliekant įrodymų vertinimą tokių trūkumų nenustatyta, todėl nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

34. Iš bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje papildomai atlikęs įrodymų tyrimą, atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, be to, motyvuotai atmetė naujai apeliacinės instancijos teisme iškeltas versijas dėl kabės ant klubo venos radimo aplinkybių bei dėl venos savaiminio plyšimo susidarius trombui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant apeliacinį skundą nebuvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimai patikrinti bylą, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

35. Kasatoriaus skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo, prokurorės ir apeliacinės instancijos teismo pirmininkės šališkumo nesudaro pagrindo pripažinti jų šališkumo nei pagal teismų praktikoje suformuotus objektyvųjį, nei pagal subjektyvųjį kriterijus. Sutiktina, kad, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, teismas nesuteikė galimybės duoti parodymus kaltinamajam pagal prokuroro patikslintą kaltinimą (prieš tai kaltinamasis duoti parodymus buvo atsisakęs), tačiau ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir bylos teisingai išnagrinėti teismams nesukliudė, todėl nagrinėjamos bylos kontekste tai nėra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

36. Kasatorius teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BK 219 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes tinkamu pripažintas kaltinamasis aktas, kuriame nėra aprašyti būtinieji BK 132 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, kaltinime taip pat nebuvo detalizuota kaltės rūšis, neaišku, dėl kokių neatsargių veiksmų asmuo yra kaltinamas.

37. Su šiais teiginiais nesutiktina. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-942/2016">2K-42-942/2016</a>). Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte tinkamai nurodytos inkriminuoto nusikaltimo sudėtį apibūdinančios aplinkybės (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai ir kt.). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės išdėstytos taip, kad abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą nekyla. BK 132 straipsnio 1 dalyje nurodyta veika gali būti padaryta tiek dėl nusikalstamo pasitikėjimo, tiek dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargumo rūšis veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Konstatuotina, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, kaltinamojo teisės į gynybą nesuvaržė ir teisingai išnagrinėti bylos nesukliudė.

38. Kasatoriai M. Ž. gynėjas R. Mikulskas ir civilinio atsakovo atstovas M. Dūda nepagrįstai teigia, kad nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp M. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių.

39. Atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – žmogaus mirties yra priežastinis ryšys. Tokiu atveju turi būti nustatyta, kad kaltininko veika objektyviai, dėsningai nulėmė žmogaus mirtį.

40. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad tarp M. Ž. veikos – M. V. laparoskopinės varikocelektomijos operacijos metu padaryto kairiosios klubo venos pažeidimo ir pasekmių – pastarojo mirties yra dėsningas priežastinis ryšys, nes šios venos pažeidimas sukėlė masyvų kraujavimą, dėl ko M. V. mirė. Tai tiesioginė mirties priežastis ir būtina jos atsiradimo sąlyga. Priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių buvimas žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose atskleistas ir argumentuotas pakankamai išsamiai.

41. Kasatoriai M. Ž. gynėjas R. Mikulskas ir civilinio atsakovo atstovas M. Dūda nesutinka ir su tuo, jog M. Ž. veika teismų buvo įvertinta kaip padaryta dėl neatsargumo, o ne kazusas.

42. BK 132 straipsnis nustato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu.

43. Pagal BK 16 straipsnio nuostatas, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti šiame kodekse numatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 straipsnio 2 dalis), arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).

44. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-193-895/2016).

45. Byloje žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad M. Ž. operacijos metu pažeidė veną dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Pagal bylos aplinkybes jis operacijos metu, pažeisdamas greta operuojamos vietos esančią klubo veną, buvo nepakankamai apdairus, nenumatė, kad tuo gali sukelti kilusius padarinius – žmogaus mirtį, tačiau pagal savo, kaip gydytojo urologo, išsilavinimą, patirtį ir kompetenciją turėjo ir galėjo tokius padarinius numatyti.

46. BK 132 straipsnio 1 dalis M. Ž. pritaikyta tinkamai. Jo veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.

Dėl prokuroro kasacinio skundo

47. Prokuroras mano, jog apeliacinės instancijos teismas M. Ž. skiriant bausmę netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirdamas švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, be to, nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsnio 1 dalimi, skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose vieneriems metams.

48. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

49. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77/2007">2K-77/2007</a>, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011).

50. Prokuroro skunde pagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų M. Ž. skirti kitokią bausmę, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje ir nėra pagrindo konstatuoti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl apeliacinės instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalį pritaikė netinkamai. Sutiktina su prokuroro nuomone, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Tačiau vis dėlto įvertinus, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, per tą laiką nuteistasis M. Ž. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba užsienio valstybėje, taip pat atsižvelgiant ir į jo padarytos veikos pobūdį, taikant BK 75 straipsnį ir atidedant bausmės vykdymą, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės paskirtį įgyvendinti geriausiai padėtų BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – veikos padarymo metu maksimali įstatyme nustatyto dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą. Atsižvelgus į tai, pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiai keistini.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

51. Civilinio atsakovo atstovas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami apie neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, netinkamai individualizavo kiekvieną ieškovų neturtinės žalos patyrimo atvejį.

52. Su šiais kasatoriaus argumentais nesutiktina.

53. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTctNjkwLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-217-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-217-690/2018">3K-3-217-690/2018</a>).

54. Pagal kasacinio teismo praktiką teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžiui nustatyti svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kasacinis teismas yra taip pat konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-560/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-560/2010">3K-3-560/2010</a>).

55. Neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Teismai į tai pagrįstai atsižvelgė. Be to, iš bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje pakankamai individualizavo neturtinės žalos patyrimo atvejį dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų. Teismai įvertino, kad vaiko mirtis tėvams visuomet sukelia didžiulius dvasinius išgyvenimus, taigi ir didelę neturtinę žalą. Nukentėjusiųjų R. V. ir S. V. ryšys su M. V. buvo stiprus ir nenutrūkstamas – sūnus tėvus nuolat lankė, pastarieji gaudavo iš jo visokeriopą pagalbą, mirusiojo tėvai turėjo pagrįstus lūkesčius tokius šiltus santykius puoselėti ir ateityje, taip pat atsižvelgė ir į mirties netikėtumo faktorių. M. V. buvo hospitalizuotas UAB (duomenys neskelbtini) nesudėtingai laparoskopinei operacijai, po kurios jau kitą dieną turėjo vykti į namus. Dėl iš esmės nesudėtingos chirurginės intervencijos M. V. artimieji neturėjo jokio pagrindo nerimauti. Dėl operaciją atlikusio gydytojo M. Ž. klaidos pacientas praėjus keletui valandų po operacijos mirtinai nukraujavo. Tokios netikėtos aplinkybės neabejotinai sukėlė didžiulį šoką mirusiojo šeimos nariams. Teismai pagrindė priteistinos neturtinės žalos dydį ir mirusiojo seseriai M. V. (S.), įvertinę tvirtą jos bei M. V. tarpusavio emocinį ryšį, susiformavusius artimus ir glaudžius santykius. Sesuo su broliu buvo labai artimi, vienas kitu rūpindavosi, brolis jai padėdavo finansiškai.

56. Nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydami neturtinės žalos dydį teismai netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Civilinio atsakovo atstovo kasaciniame skunde pateikti kasacinės praktikos pavyzdžiai daugiausia iliustruoja mažesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, esant kitokioms bylos aplinkybėms. Pavyzdžiui, bylose dėl eismo įvykių, per kuriuos žuvo žmonės (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTk5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-599/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-599/2010">2K-599/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEzLTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-213-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-213-788/2018">2K-213-788/2018</a>), buvo konstatuotas pačių žuvusiųjų elgesys, prisidėjęs prie žalos atsiradimo, kiti pateikti atvejai taip pat neleidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. Ž. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 75 MGL (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt keturių eurų 50 centų) bauda ir

palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria M. Ž. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas dvejiems metams.

Pastarąjį nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68² straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose vienerius metus.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir BK 71 straipsniu, M. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (941 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą, nustatant ją sumokėti per dviejų mėnesių terminą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis