Dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties kvalifikavimą, nutraukimą ir nuomininko iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-156-403/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11585-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.4; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. B. ir S. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovams V. B., S. B., T. B. dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties kvalifikavimą, nutraukimą ir nuomininko iškeldinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) prašė atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute (duomenys neskelbtini), žymėjimas I-5, I-4, I-3, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos bute (duomenys neskelbtini), žymėjimas II-2, II-1; atsakovą T. B. iškeldinti iš pastato – sandėlio (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovė ir atsakovas V. B. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS-88/09, kuria ieškovė perdavė atsakovui laikinai naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa tarnybiniame bute (duomenys neskelbtini), priklausančia Lietuvos Respublikai. Sutarties 5 punkte nurodyta, jog nuomos terminas nustatomas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Atsakovui nuomojamos patalpos perduotos 2009 m. gruodžio 31 d.

4. Atsakovas V. B. dirbo ieškovei (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. spalio 14 d., todėl, atsižvelgiant į darbo (tarnybos) pobūdį, su juo buvo sudaryta nuomos sutartis. Nuo 2013 m. spalio 2 d. darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta, tačiau 2013 m. spalio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Savanoriškos veiklos sutartis.

5. 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. V-171,,Dėl gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priskyrimo prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų, ieškovės valdomų patikėjimo teise, buvo priskirtos gyvenamosios patalpos adresu: (duomenys neskelbtini), 51,47 kv. m ploto. 2013 m. spalio 3 d. ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. V-114 Direkcijos savanoriui V. B. nuo 2013 m. spalio 3 d. iki 2015 m. spalio 2 d. išnuomotos tarnybinės patalpos tarnybiniame bute, 24,95 kv. m. ploto, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), adresu: (duomenys neskelbtini).

6. 2013 m. spalio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovo sudarytas Susitarimas dėl tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos 2009 m. gruodžio 31 d., pakeitimo, kuriuo nuomos sutarties 5 punktas išdėstytas nauja redakcija nustatant, jog nuomos sutarties terminas – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 2 d.

7. Neringos savivaldybės administracija pateikė pažymą, jog (duomenys neskelbtini) nuo 1973 m. vasario 16 d. deklaruota atsakovų V. B. ir S. B., o nuo 2000 m. lapkričio 3 d. – atsakovo T. B. gyvenamoji vieta.

8. Ieškovė, patikrinusi ginčo patalpas, nustatė, jog jose atsakovas V. B. nebegyvena ir patalpomis naudojasi jo sutuoktinė, su kuria nuomos sutartis nesudaryta. Be to, atsakovas taip pat naudojasi ieškovės valdomu pastatu – sandėliu, dėl šio turto nuomos sutartis taip pat nėra sudaryta.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovui V. B. gyvenamoji patalpa buvo suteikta, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas V. B. ginčo gyvenamosiose patalpose gyvena ir jomis naudojasi nuo 1972 m. Šiomis patalpomis žodiniu susitarimu leista naudotis ir atsakovei S. B., ji ten gyvena iki šiol. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje buvo nustatyta aplinkybė, jog atsakovas gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini) naudojasi teisėtai.

11. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos duomenis, jog pagalbinio ūkio paskirties statinys (sandėlis) yra priklausinys, skirtas pagrindiniam daiktui – butui gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) aptarnauti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovai šiuo statiniu naudojasi neteisėtai. Atsakovai V. B. ir S. B. kitos gyvenamosios patalpos neturi. Atsakovai už nuomojamas patalpas moka nuomos mokestį, atsakovas V. B. yra įgijęs teisę į senatvės pensiją, atsakovei S. B. neterminuotai yra nustatytas vidutinis spec. poreikių lygis, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog atsakovai priklauso socialiai pažeidžiamų asmenų grupei. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovų iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų šios bylos kontekste neatitiktų proporcingumo principo, būtino taikant griežčiausią teisinę priemonę – iškeldinimą, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, siekiamo tikslo veiksmingai naudoti valstybės turtą. Pažymėta, kad ieškovės ieškinio tenkinimas iš esmės paneigtų atsakovų teisę į būstą, su kuriuo atsakovus sieja tęstinis ir ilgalaikis ryšys ir kuris yra vienintelė atsakovų gyvenamoji vieta.

12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti.

13. Kolegija nesutiko su argumentais, jog tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp šalių yra atsiradę nuo 1972 metų ir tai pagrindžia Klaipėdos apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a> nustatyti faktai, kurie šioje byloje laikytini prejudiciniais. Prejudicine laikytoje byloje konstatuota, kad tarp ieškovės ir atsakovo pagal žodinį susitarimą susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kuriuos patvirtina atsakovo šeimos gyvenimas nuo 1972 m. bei gyvenamosios vietos deklaracija ginčo bute, o ne tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai.

14. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdija su 35 etatiniais vienetais ir 1997 metų valstybinio biudžeto asignavimais, lėšomis bei turtu prie ieškovės buvo prijungta 1997 metais, o ieškovė, kaip juridinis asmuo, įregistruota 1997 m. rugsėjo 29 d., ji Kuršių nerijos urėdijos perdavimo dokumentuose nėra nurodyta kaip visų Kuršių nerijos urėdijos teisių ir pareigų (įsipareigojimų) perėmėja, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad ji neperėmė Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdijos įsipareigojimų atsakovui V. B. Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad tik 1997 m. vasario 1 d. ieškovė su atsakovu V. B. sudarė darbo sutartį ir 2009 m. gruodžio 31 d. – tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

15. Kolegija sprendė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu ir pasibaigė nutrūkus ieškovės ir atsakovo V. B. darbo santykiams bei 2015 m. spalio 2 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui.

16. Pasibaigus nuomos sutarties terminui ir nuomotojui nepageidaujant pratęsti nuomos sutarties bei reikalaujant išsikelti, pasibaigus darbo santykiams, nuomininkas bei jo šeimos nariai privalo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog atsakovai tinkamai vykdė sutarties sąlygas, t. y. mokėjo mokesčius ir išlaikė nuomojamą turtą, nesudaro pagrindo riboti ieškovės diskreciją spręsti dėl nuomos sutarties pratęsimo galimybės.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. B. gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis I-4, I-3, tačiau pagal sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jam buvo leista naudotis tik patalpomis, pažymėtomis II-1 ir II-2. Dėl to laikoma, kad atsakovai šiomis patalpomis naudojasi neteisėtai ir neturėdami tam teisinio pagrindo. Be to, su atsakovais S. B. ir T. B. atskiros gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys per visą laikotarpį sudarytos nebuvo.

18. Nagrinėjamu atveju kolegija sprendė, kad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog, teismui nusprendus iškeldinti atsakovus, bus pažeisti jų interesai. Pažymėta, kad atsakovų sūnus T. B. yra pilnametis, (duomenys neskelbtini) jis negyvena, atvyksta tik vasarą ir savaitgaliais ir nakvoja sandėliuke. Kadangi pagal byloje esančius duomenis matyti, kad sandėliukas yra naudojamas ne pagal tiesioginę paskirtį, jis yra pritaikytas gyventi, todėl ieškinio dalis dėl atsakovo T. B. iškeldinimo iš pastato – sandėlio tenkinta.

19. Kolegija nustatė, kad ginčo patalpos yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pastatui suteiktas kultūros paveldo statusas, todėl spręsta, jog atsakovas galėjo ir turėjo suprasti, kad, pasibaigus darbo santykiams, nutrūksta ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Šią aplinkybę supranta ir atsakovas V. B., tą pats patvirtino rašte ieškovei prašydamas sudaryti nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovų iškeldinimas iš valstybei priklausančio būsto nepažeidžia jų teisės į būstą, kadangi ginčijamo būsto statusas nėra socialinis būstas ir iškeldinimu nepaneigiama atsakovų teisė į socialinį būstą. Svarbia aplinkybe laikyta ir tai, kad atsakovas po tėvų mirties pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir liko gyventi valstybei priklausančiame bute. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas V. B. patalpose negyvena. Laikyta, kad atsakovų iškeldinimas šiuo atveju nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų, jų iškeldinimas nelaikytinas neproporcingu ir viešojo intereso gynimo atžvilgiu. Kolegija sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovai V. B. ir S. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Iš suteiktų patalpų galima atsakovus iškeldinti tik suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas, nes gyvenamųjų patalpų suteikimo ir nuomos sutarčių sudarymo metu 1972 m. galioję 1964 m. Civilinis kodeksas, vėliau – 1983 m. Butų kodeksas atsakovams kaip nuomininkams užtikrino teisę gyventi nuomojamose patalpose ir nutraukus darbo sutartį, taip pat teisę gauti gyvenamąsias patalpas, kai nuomininkus siekiama iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Byloje nustatyta, kad atsakovams gyvenamosios patalpos gyvenamajame name yra suteiktos nuomos teise nuo 1972 m., o 1973 m. vasario 16 d. jie čia deklaravo savo gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kada atsakovams buvo suteiktos gyvenamosios patalpos, naudojimosi patalpomis aplinkybės yra svarbios šio ginčo nagrinėjimo kontekste, nes jos sudaro pagrindą spręsti, ar atsakovai teises į gyvenamąjį būstą yra išlaikę ir tos teisės turi būti ginamos. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovams gyvenamosios patalpos buvo suteiktos galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, vėliau – 1983 m. Butų kodeksui, o pagal 2001 m. CK 1.7 straipsnio 2 dalį civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, teisinis ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant materialiosios teisės normas, galiojusias materialinio teisinio santykio atsiradimo metu. Nors nei ieškovė, nei atsakovai negalėjo pateikti rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ginčo patalpų suteikimą, 2008 m. spalio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a> konstatuota, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, atsakovas V. B. dirbo (duomenys neskelbtini), todėl patalpos buvo suteiktos gyventi darbo laikotarpiui. Gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai nuo 1972 m. per visą laikotarpį iki šiol nebuvo nutrūkę ar kitaip pasibaigę. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsakovai yra įgiję teisę būti iškeldinti iš gyvenamosios patalpos tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Ieškovė neprašė nutraukti nuomos sutarties su atsakovais, todėl nenutraukus nuomos sutarties nebuvo pagrindo atsakovų iškeldinti, net ir tuo atveju, jeigu ieškovė siūlytų kitas gyvenamąsias patalpas. Pažymėta, kad atsakovai tinkamai vykdo nuomos sutarties sąlygas ir jų nepažeidžia, laiku moka nuompinigius.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai netikrino, ar teisiškai pagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovė S. B. neturi jokių teisių į ginčo patalpas. Nors atsakovai V. B. ir S. B. yra išsituokę, atsakovės S. B. teisė į ginčo patalpas turi būti ginama, nes, pagal 1983 m. Butų kodekso 54 straipsnio 4 dalį, net jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai, todėl tiek V. B., tiek S. B. teisėtu pagrindu naudojasi ginčo patalpomis ir juos iškeldinti iš šių patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, yra neteisėta. Atsakovė S. B. tuo pačiu pagrindu iš ginčo patalpų negalėjo būti iškeldinta, nes nors ji 2009 m. tarnybinių patalpų nuomos sutarties su ieškove nebuvo sudariusi, jos atžvilgiu turėjo būti taikomos 1964 m. redakcijos Civilinis kodekso ir galiojusio Butų kodekso nuostatos, kiek jos įtvirtino atsakovės teisę naudotis suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis. Nuomotos patalpos nėra įregistruotos kaip tarnybinės patalpos, todėl jau vien dėl to jos negalėjo būti laikomos tarnybinėmis patalpomis. Po 2015 m. spalio 2 d. atsakovams toliau naudojantis ginčo patalpomis ir ieškovei tam neprieštaraujant, ginčo nuomos teisiniai santykiai tapo neterminuoti.

20.3. Teisingai nagrinėjant ginčą būtina vertinti, o ne ignoruoti atsakovų teisės į būsto neliečiamumą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktiką, kad nebūtų nepagrįstai nuspręsta atsakovus iškeldinti iš ginčo patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Atsakovai ginčo patalpose gyvena 45 metus, dėl jų tęstinių ir glaudžių ryšių su konkrečia gyvenamąja patalpa šis ginčo butas gali ir turi būti laikomas būstu pagal Konvencijos 8 straipsnį. Patalpos gautos dėl atsakovo darbo pas ieškovę, nuomos santykiai nebuvo nutrūkę, šį būstą atsakovai neabejotinai laiko savo namais, nes kito gyvenamojo būsto neturi. Tokiu atveju pagal EŽTT praktikoje nustatytus standartus būtina vertinti, ar atsakovės teisės į būstą neliečiamybės gerbimo ribojimas atliktas pagal įstatymą, turi teisėtą tikslą ir būtinas demokratinėje visuomenėje. Pažymėta, kad daug asmenų gyvena saugomose teritorijose bei kultūros paveldo objektuose, tačiau niekas šių asmenų iš tokių teritorijų ar patalpų neiškeldina, apeliacinės instancijos teismo teiginiai apie viešojo intereso svarbą yra deklaratyvūs, niekaip nesusiję su šiuo atveju (byloje nepateikti duomenys ir jos nagrinėjimo metu nesiaiškinta, ar, neiškeldinus atsakovų, būtų negalima užtikrinti saugomos teritorijos statuso, išsaugoti kultūros paveldą, konstatavus, jog bus galima, nebūtų pagrindo taip ginti viešąjį interesą, jog atsakovus reikėtų iškeldinti). Konstatavus, jog nutrūkus darbo santykiams su ieškove atsakovai turi atlaisvinti nuomojamą patalpą, turėjo būti atsižvelgta į tai, jog atsakovai yra senyvo amžiaus, pensininkai, neįgalūs, silpnos sveikatos, gaunantys minimaliam darbo užmokesčiui prilygstančią senatvės pensiją, todėl neabejotinai negali pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, o kitų patalpų neturi.

21. Ieškovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir byloje pateiktą rašytinę medžiagą, pagrįstai sprendė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu ir pasibaigė pasibaigus jos ir V. B. darbo santykiams ir 2015 m. spalio 2 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui. Dėl to šiems nuomos teisiniams santykiams 1964 m. redakcijos CK ir galiojusio Butų kodekso normos netaikomos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo V. B. teisiniai santykiai atsirado ieškovei ir atsakovui sudarius darbo sutartį 1997 m. vasario 1 d., o ne 1972 metais, todėl pagrįstai taikytos CK, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d., nuostatos.

21.2. Pažymėta, kad fizinių asmenų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis ieškovės funkcijose nenurodytas ir prieštarautų jos steigimo tikslams bei vykdomoms funkcijoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2013 yra pažymėjęs, kad Butų kodekso 105 straipsnio 6 punkte įtvirtinta garantija, t. y. iškeldinama suteikiant kitą gyvenamąją patalpą asmenims, ne mažiau kaip dešimt metų išdirbusiems įstaigoje, galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos buvo suteiktos Butų kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka. Nustačius, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos suteiktos ne pagal Butų kodekso nuostatas, šios kodekse nustatytos garantijos negali būti taikomos, nes to neįtvirtina teisės aktai. Teismų praktikoje pasisakant dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo nuomininkui yra išaiškinta, kad jei šalių sutartyje nereglamentuojamos nuomininko teisės ar garantijos dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo iškeldinimo atveju, tai turi būti taikomos iškeldinimo metu galiojančios ir šalių santykiams taikytinos įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221/2010">3K-3-221/2010</a>).

21.3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a> nenustatė šioje byloje reikšmingo fakto, jog nuo 1972 m. tarp šalių buvo sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagrindžianti, kad ieškovės ir atsakovų tarnybinių patalpų nuomos teisiniai santykiai atsirado nuo 1972 metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytoje byloje buvo nustatytas tik faktas, jog tarp šalių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau ne tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties buvimo faktas.

21.4. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai, pasibaigus darbo santykiams, negali automatiškai tapti šios patalpos nuomininkais, nes gyvenamosios patalpos statusas – tarnybinė gyvenamoji patalpa – nesikeičia. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad, nutrūkus atsakovo V. B. darbo santykiams su ieškove, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, baigėsi ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 12.4 punkte įtvirtinta, kad nuomos sutartis pasibaigia CK 6.618 straipsnyje (nutrūkus darbo santykiams tarp nuomininko ir nuomotojo), 6.619 straipsnyje, 6.612⁰ straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėta, kad atsakovas V. B. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis I-4, I-3, tačiau pagal sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jam išnuomotos tik patalpos, pažymėtos II-l ir II-2, todėl pagrįstai laikyta, kad pirmiau nurodytomis patalpomis naudotasi neteisėtai.

21.5. Pagal tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinį reglamentavimą, t. y. jų suteikimo (suteikiamos dėl darbo (tarnybos) pobūdžio) ir nuomos sutarties pasibaigimo (sutartis pasibaigia, kai išnyksta įstatymo nustatytos sąlygos į tarnybines gyvenamąsias patalpas) teisinius ypatumus, nuomininko, kuriam dėl darbo (tarnybos) buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, šeimos nariai savarankiškų teisių į tarnybinę gyvenamąją patalpą neįgyja ir, įstatymo nustatyta tvarka pasibaigus tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, nuomininko sutuoktinis, kiti šeimos nariai negali reikalauti perkelti jiems nuomininko teisių į tarnybinę gyvenamąją patalpą.

21.6. Pažymėta, kad ginčo patalpų pripažinimo būstu klausimas byloje nebuvo keliamas. Šalių sudaryta sutartis dėl tarnybinių patalpų nuomos nebuvo valstybės ar savivaldybės vykdomos socialinės politikos dėl asmenų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis sutartis. Dėl to CK 6.610 straipsnio nuostatos šiai sutarčiai netaikytinos. Be to, aplinkybė, jog atsakovai tinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas, t. y. mokėjo mokesčius ir išlaikė nuomojamą turtą, nesudaro pagrindo atsirasti atsakovų teisėms ir lūkesčiams dėl nuomojamo būsto. Pažymėta, kad ginčo patalpos yra Lietuvos valstybės nuosavybė, kurią ieškovė valdo patikėjimo teise ir ši teisė taip pat gali ir turi būti ginama. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei EŽTT praktika, konstatavo, kad turi būti nustatyta šalių (patalpas užimančių asmenų ir patalpų savininkų) interesų pusiausvyra, atsižvelgiant į tai, kad pats patalpų užėmimo faktas savaime nepaneigia asmens teisės į būsto neliečiamybę, tačiau ši teisė gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių. Valstybės galimybė Kuršių neriją, kaip kultūrinę vertybę, padaryti prieinamą visuomenei, užtikrinti tinkamą jos išsaugojimą, priežiūrą ir dėl to atsakovų teisės naudotis šiuo būstu praradimas laikytinas teisėtais ir būtinais visuomenės interesams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl naudojimosi ginčo patalpomis santykių teisinio kvalifikavimo

22. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos jiems taikytinos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475-684/2015">3K-3-475-684/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE0LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-414-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-414-706/2016">e3K-3-414-706/2016</a>, 16 punktas).

23. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje pateiktu 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymu, kuriuo prie tarnybinių patalpų priskirtos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir iš kurio turinio matyti, jog nurodomas tarnybinių patalpų plotas yra didesnis, nei procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodo išnuomojusi atsakovui V. B., taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a>, kuriuo nustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo V. B. žodinio susitarimo pagrindu susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, atsakovas ginčo bute (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1972 metų, atsakovas ir jo šeima savavališkai patalpų neužėmė, sprendė, kad ginčo patalpos, t. y. tiek esančios namo pirmajame aukšte, kurios plane pažymėtos I-4, I-3, tiek ir esančios mansardoje, plane pažymėtos indeksais II-1 ir II-2, atsakovui V. B. buvo suteiktos dėl darbo santykių ir jomis atsakovas bei jo šeimos nariai naudojosi teisėtai nuo 1972 metų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo V. B. susiklostė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytos tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu. Įvertinęs tai, kad atsakovas V. B. naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, plane pažymėtomis I-4, I-3, tačiau pagal sudarytą tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį jam buvo leista naudotis tik patalpomis, pažymėtomis II-1 ir II-2, o duomenų, jog ieškovė būtų sudariusi nuomos sutartį su atsakovais dėl patalpų, pažymėtų plane I-4 ir I-3, nuomos byloje nėra, be to, 2017 m. kovo 7 d. išvadoje dėl faktinių aplinkybių konstatavimo nurodoma, kad atsakovai patalpomis I-4 ir I-3 naudojasi neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovai šiomis patalpomis naudojasi neteisėtai ir neturėdami tam teisinio pagrindo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog atsakovai šiomis patalpomis naudojasi neteisėtai ir neturėdami tam teisinio pagrindo, apskritai nevertinęs pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių pagrindu buvo prieita prie priešingos išvados.

25. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymo turinio matyti, kad prie tarnybinių patalpų priskirtos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 51,47 kv. m ploto, kas atitinka gyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų I-4, I-3, kuriomis naudojasi atsakovas V. B., ir gyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų II-1 ir II-2, kuriomis naudojasi atsakovė S. B., bendrą plotą. Byloje nustatyta, kad atsakovai mokėjo mokesčius ir išlaikė nuomojamą turtą, o pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovė S. B. paaiškino, jog už patalpas, esančias mansardoje, kuriomis ji naudojasi, mokesčius moka ji, o už patalpas, esančias pirmame namo aukšte, plane pažymėtas I-4, I-3, kuriomis naudojasi V. B., moka jis. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta ir tai, kad S. B. paaiškino, jog patalpų, kuriomis naudojasi V. B., adresas yra (duomenys neskelbtini), o jos naudojama mansarda atsiskaitymo dokumentuose žymima,,1-3“.

26. Iš byloje pateiktos 2009 m. gruodžio 31 d. tarp ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir atsakovo V. B. sudarytos Tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad atsakovui laikinai perduotos valdyti ir naudotis tarnybinės patalpos tarnybiniame bute, (duomenys neskelbtini), 1865 metų statybos, susidedančios iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), esančios (duomenys neskelbtini), yra 24,95 kv. m ploto. Tai, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), susideda iš vieno gyvenamojo kambario (II-2) ir vienos virtuvės (II-1), jų bendras plotas yra 24,95 kv. m, matyti ir iš byloje pateiktos 2017 m. kovo 7 d. išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo.

27. Įvertinusi šios nutarties 25–26 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje pateikti duomenys apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudėtį yra prieštaringi, todėl, nenustačius patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sudėties, nėra galimybės įvertinti nagrinėjamoje byloje prejudiciniu laikytiną Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a> nustatytą faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo V. B. žodinio susitarimo pagrindu susiklostė faktiniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, atsakovas ginčo bute (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1972 metų, atsakovas ir jo šeima savavališkai patalpų neužėmė, o šis faktas reikšmingas kvalifikuojant naudojimosi ginčo patalpomis teisinius santykius, o taip pat sudaro prielaidas teisingam bylos išnagrinėjimui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu būtų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a> nurodytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), sudaro tiek gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos I-4, I-3, kuriomis naudojasi atsakovas V. B., tiek ir gyvenamosios patalpos, plane pažymėtos II-1 ir II-2, kuriomis naudojasi atsakovė S. B., būtų pagrindas daryti išvadą, kad byloje pateiktu 2009 m. gruodžio 30 d. ieškovės direktoriaus įsakymu prie tarnybinių patalpų, pažeidžiant CK 6.618 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyviąją normą, nustatančią, kad valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridiniai asmenys prie tarnybinių gyvenamųjų patalpų priskiria tik patuštintas jiems nuosavybės (patikėjimo) teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, buvo priskirtos gyvenamosios patalpos, kuriomis naudojosi atsakovas V. B. ir atsakovė S. B., o ieškovės ir atsakovo V. B. 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryta tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi ieškovui V. B. buvo išnuomotos susiklosčiusių faktinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių pagrindu teisėtai S. B. naudojamos patalpos, todėl jų perduoti atsakovui V. B. byloje pateiktu 2009 m. gruodžio 31 d. sudarytu valstybės materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktu faktiškai nebuvo įmanoma. Tai reikštų, kad minėta ieškovės ir atsakovo V. B. sudaryta tarnybinės patalpos nuomos sutartis bei valstybės materialiojo turto perdavimo–priėmimo aktas negalėjo turėti įtakos atsakovo V. B. ir atsakovės S. B. naudojimosi ginčo patalpomis susiklosčiusių faktinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių pagrindu teisėtumui.

29. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nustatant patalpų, dėl kurių naudojimosi teisėtumo susiklosčiusių faktinių gyvenamosios patalpos nuomos santykių pagrindu sprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0zMTUzLTI1NS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-3153-255/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-3153-255/2008">2-3153-255/2008</a>, esančių (duomenys neskelbtini), sudėtį svarbūs yra, inter alia (be kita ko) atsiskaitymo už patalpas, kuriomis naudojasi atsakovas V. B. ir atsakovė S. B., dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, jog ieškovė, priimdama iš atsakovų iš gyvenamųjų patalpų nuomos santykių kylančių pareigų vykdymą, pripažino atsakovų teisę nuomoti konkrečias gyvenamąsias patalpas. Šie įrodymai svarbūs sprendžiant ir dėl iš Konvencijos 8 straipsnio kylančios atsakovų teisės į būsto neliečiamybę.

Dėl ginčo patalpų atitikties būsto sąvokai

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamoje byloje keliamos Konvencijos 8 straipsnio (teisė į būsto neliečiamybės gerbimą) nuostatų aktualumo, pažymi, kad bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106 ir kt.).

31. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., 1996 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Buckley prieš Junginę Karalystę; 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Gillow prieš Jungtinę Karalystę; 1978 m. vasario 8 d. sprendimas byloje Wiggins prieš Jungtinę Karalystę).

32. Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai, ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Prokopovich prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141). Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. 1997 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Mente ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par.73).

33. Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, namui, (duomenys neskelbtini), nustatyta gyvenamoji paskirtis. Atsakovai V. B. ir atsakovė S. B. name, kuriame yra ginčo patalpos, gyvena ilgą laiką, iš bylos duomenų matyti, kad šios patalpos buvo suteiktos atsakovui V. B. 1972 metais, nuo 1973 m. vasario 16 d. atsakovai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini), todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų pakankamą ir tęstinį ryšį su patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus būsto sąvokos kriterijus, sprendžia, kad konstatavus atsakovų pakankamą ir tęstinį ryšį su ginčo patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), yra pakankamas pagrindas pripažinti šias patalpas atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentą, kad byloje nepateikti duomenys ir jos nagrinėjimo metu nesiaiškinta, ar, neiškeldinus atsakovų, būtų negalima užtikrinti saugomos teritorijos statuso, išsaugoti kultūros paveldą, o konstatavus, kad bus galima, nebūtų pagrindo taip ginti viešąjį interesą, kad atsakovus reikėtų iškeldinti, pažymi, jog ieškinio nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų pagrindas nebuvo poreikio užtikrinti saugomos teritorijos statusą, išsaugoti kultūros paveldą patenkinimas, ir apeliacinės instancijos teismas sprendimą dėl ieškovų iškeldinimo grindė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo faktu, bet ne poreikiu užtikrinti saugomos teritorijos statusą, išsaugoti kultūros paveldą, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino nenustatęs, neįvertinęs šios nutarties 27 ir 29 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių nustatymas būtinas bylai teisingai išnagrinėti, atsižvelgdama į tai, kad kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo yra pateikęs tik atsakovas V. B. ir atsakovė S. B., sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinio teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir priimtas naujas sprendimas atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, (duomenys neskelbtini), žymėjimas I-5, I-4, I-3, atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas II-2, II-1, atsakovų V. B. ir S. B. iškeldinimą su visais jiems priklausančiais daiktais iš minėto turto atidėti 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei priteisti valstybei iš atsakovų V. B. ir S. B. lygiomis dalimis po 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo dalis ir priimtas naujas sprendimas atsakovą V. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas I-5, I-4, I-3, atsakovę S. B. iškeldinti iš gyvenamosios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), žymėjimas II-2, II-1, atsakovų V. B. ir S. B. iškeldinimą su visais jiems priklausančiais daiktais iš minėto turto atidėti 3 (trijų) mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei priteisti valstybei iš atsakovų V. B. ir S. B. lygiomis dalimis po 75 Eur žyminio mokesčio valstybei, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas