Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo tvarką pardavus netinkamos kokybės daiktą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-106-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19819-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1;

3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo tvarką pardavus netinkamos kokybės daiktą, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo nutraukti ginčo šalių 2017 m. vasario 20 d. sudarytą žodinę gintaro karolių pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 6300 Eur sumokėtos prekės kainą bei 43,56 Eur nuostolių atlyginimą.

3. Ieškovas nurodė, kad ginčo šalys sudarė žodinę natūralaus Baltijos gintaro karolių pirkimo–pardavimo sutartį, kurios esminė sąlyga buvo ta, jog sandoris bus baigtas (įvykdytas), jei karoliai bus iš natūraliai susiformavusių Baltijos gintaro gabalų, o ne iš sintetinio, lydyto, presuoto ar kitaip dirbtinai išgauto gintaro. Ieškovui sužinojus, kad karoliai pagaminti iš presuoto gintaro, atsakovas pareikalavo, jog ieškovas atliktų karolių ekspertizę VĮ Lietuvos prabavimo rūmuose. Rūmų specialistui patvirtinus, kad karoliai iš presuoto gintaro, atsakovas nepagrįstai atsisakė grąžinti už prekę sumokėtus 6300 Eur, todėl sutartį nutraukiant ir taikant restituciją ši suma, taip pat ir 43,56 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už karolių ekspertizę, priteistina iš atsakovo.

4. Atsakovas nurodė, kad esminė sutarties sąlyga buvo ta, jog karoliai nevogti. Atsakovo teigimu, ieškovas karolius vertino kaip itin prastos kokybės, todėl šalys suderėjo 350 Eur kainą, šią ieškovas ir sumokėjo. Ieškovas neįrodė, kad jis sumokėjo būtent 6300 Eur, taip pat neįrodė, kad karoliai neatitiko sutarties sąlygų. Neaišku, kokius karolius ieškovas buvo pateikęs ištirti VĮ Lietuvos prabavimo rūmuose.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: nutraukė 2017 m. vasario 20 d. žodžiu sudarytą gintaro karolių pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją ir nusprendė grąžinti ieškovui iš atsakovo 6300 Eur, o atsakovui iš ieškovo – 246 g svorio presuoto gintaro karolius, priteisė ieškovui iš atsakovo 43,56 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad šalys susitarė, jog ieškovas, gavęs karolius, patikrins jų kokybę, o prekės pakartotinį patikrinimą VĮ Lietuvos prabavimo rūmuose inicijavo atsakovas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus apie tai, jog tarp šalių buvo kalbama apie dirbtinį – netikrą, bet ne apie presuotą gintarą. Priešingai, teismas sprendė, kad šalių sutarties esminės sąlygos buvo karoliai ne iš presuoto gintaro, o paaiškėjus tokiai aplinkybei šalys susitarė dėl to, kad atsakovas prekę atsiims ir grąžins už tai ieškovo sumokėtus pinigus. Teismas ieškovo argumentus, kad šalių sulygta sutarties kaina buvo 6300 Eur, o ne atsakovo nurodoma 350 Eur suma, vertino kaip pagrįstus, o įvertinęs ieškovo ir liudytojo L. S. pokalbio telefonu išrašą, sprendė, kad ginčo karolius pats atsakovas įsigijo už 4000 Eur, todėl ši aplinkybė akivaizdžiai paneigė atsakovo teiginius, kad jis karolius ieškovui pardavė tik už 350 Eur, nes atsakovo įsigytų karolių pardavimas ieškovui daugiau negu 10 kartų mažesne kaina būtų ekonominiu požiūriu nelogiškas ir vertintinas kaip itin nuostolingas pačiam atsakovui.

7. Vertindamas garso įrašų, pokalbių išrašų leistinumą, teismas sprendė, kad tokie įrodymai nepažeidė leistinumo reikalavimų ir atsakovo bei (arba) liudytojo L. S. teisių į privatų gyvenimą.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, nes pirkimo objekto – karolių – kokybė (kilmė) buvo viena iš esminių ginčo sutarties sąlygų. Ieškovas, juos įsigydamas, negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. atitinkamos kokybės gintaro karolių. Atsižvelgdamas į tai, kad karolių kokybės patikrinimas juos perdavus ieškovui ir galimybė juos grąžinti pardavėjui yra sudėtinė pirkimo–pardavimo sandorio dalis, teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir netaikė sandorių negaliojimo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217, 6.334 straipsniai).

9. Teismas, pripažinęs, kad buvo pagrindas sutartį nutraukti, taikė restituciją (CK 6.222 straipsnis).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 3 d. nutartimi skyrė atsakovui G. G. 200 Eur baudą už priesaikos sulaužymą. Teismas nustatė, kad nepaisant to, jog šalių sulygta sutarties kaina buvo 6300 Eur, atsakovas 2017 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad karolius jis pardavė už 350 Eur, t. y. atsakovas, posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, sulaužė duotą priesaiką garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą.

11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalys derino pirkimo objekto kokybės patikrą ieškovui jį įsigijus iš atsakovo. Ieškovas, reikalaudamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus.

13. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus apie nesusitarimą dėl esminių ginčo sutarties sąlygų, t. y. perduodamo daikto kokybės ir atsakovo veiksmų paaiškėjus netinkamai perduodamo daikto kokybei.

14. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčijo liudytojo L. S. paaiškinimų ir garso įrašų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad klausimas dėl garso įrašų gavimo neteisėtu būdu pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, taigi nebuvo ir nagrinėtas. Be to, byloje nebuvo ir kitų objektyvių duomenų apie ieškovo atsakovui darytą spaudimą siekiant susitarti dėl esminių sutarties sąlygų.

15. Nors apeliaciniame skunde atsakovas nurodė aplinkybę, susijusią su jo žiniomis apie presuotą gintarą, teismas šių argumentų taip pat nepripažino pagrįstais bylos duomenimis, nes bylos duomenys patvirtino, jog šalys tarėsi būtent dėl presuoto, bet ne dėl netikro gintaro karolių grąžinimo tuo atveju, jei toks faktas paaiškėtų ištyrus vėrinį. Pagrindo nesivadovauti byloje pateiktu VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2017 m. kovo 2 d. aktu dėl kaklo vėrinio ištyrimo teismas nenustatė. Šalių pokalbiai patvirtino, kad joms buvo žinoma tiek vėrinio ištyrimo vieta, tiek aplinkybės, minėtas aktas nenuginčytas.

16. Nustatytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad paaiškėję parduoto daikto trūkumai – presuotas, nenatūralus gintaras – nulėmė, kad nukentėjusi šalis (pirkėjas – ieškovas) negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai) ir nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Atsakovas kasaciniame skunde kelia ieškovo į bylą pateiktų telefono pokalbių garso įrašų leistinumo klausimą, nurodydamas, kad ieškovas, būdamas verslininkas, nesuteikė informacijos apie garso įrašo darymą, todėl telefono garso įrašai negalėjo būti laikomi teisėtais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo posėdžio metu atsakovas sulaužė priesaiką ir dėl to teismas kreipėsi į prokuratūrą, Vilniaus apygardos prokuratūra 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu nutraukė pagal teismo prašymą pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 1-1-01827-18.

17.2. Byloje teisinę reikšmę turi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir Reglamentas), nes pagal šio Reglamento 2 straipsnį jis netaikomas tik tais atvejais, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Ieškovas yra gintaro verslo profesionalas, prekiaujantis gintariniais karoliais ir turintis įregistruotą savo prekės ženklą „Amber Verum“ bei valdantis keletą įmonių, jis dalyvauja „Litexpo“ parodose, kuriose pristato ir pardavinėja gintarinius karolius. Ieškovas yra patyręs gintarinių karolių srities specialistas, todėl jis, pažeisdamas teisės aktus, rinko asmens duomenis apie atsakovą savo vykdomo verslo tikslais ir darė tai slapta.

17.3. Teismai nepagrįstai nesirėmė atsakovo pateikta filmuota medžiaga nustatant, jog ieškovas yra gintaro srities verslininkas ir žinovas.

17.4. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo įsigytas dirbinys (karoliai) buvo netinkamos kokybės, t. y. buvo pagamintas ne iš natūraliai susiformavusio Baltijos gintaro gabalų. Teismai nepagrįstai neskyrė byloje dirbinio ekspertizės, neteisingai vertino VĮ Lietuvos prabavimo rūmų išvadą.

17.5. Atsakovas neteigė, kad gintarinių karolių šratai buvo pagaminti iš natūraliai susiformavusių Baltijos gintaro gabalų. Atsakovas teigia, kad jis garantavo ieškovui, jog karoliai tikri, t. y. gintariniai.

18. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Telefono pokalbių garso įrašai tarp šalių ieškovo buvo pateikti kartu su ieškiniu, ieškovo su liudytoju L. S. telefono pokalbių garso įrašai buvo pateikti į bylą antro teismo posėdžio metu, atsakovas neprieštaravo dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos, nenurodė, jog garso įrašai atlikti neva pažeidžiant įstatymą. Atsakovas byloje esančių ir ištirtų garso įrašų teisėtumo klausimo nekėlė savo baigiamojoje kalboje, o teiginį apie neva galimą garso įrašo darymą pažeidžiant asmens teisę į privatų gyvenimą atsakovo atstovas iškėlė tik replikų metu. Kadangi byloje esančių telefono pokalbių garso įrašų teisėtumo klausimas pirmosios instancijos metu atsakovo ir jo atstovo keliamas ir nagrinėjamas nebuvo, kasacinis teismas šio atsakovo pateikto argumento taip pat nagrinėti negali. Pažymėtina, kad atsakovas dėl galimo savo asmens duomenų naudojimo pažeidimo nesikreipė į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuriai yra priskirta kompetencija spręsti dėl renkamų duomenų teisėtumo. Dėl to byloje esantys telefono pokalbių garso įrašai bei jų išklotinės buvo pagrįstai teismų vertinami kaip teisėtai gauti įrodymai. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, jog ieškovo į bylą pateikti telefono pokalbių garso įrašai būtų daryti pažeidžiant atsakovo ar kitų asmenų teisę į privatų gyvenimą. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412/2010">3K-3-412/2010</a>). Atsakovas ir liudytojas L. S., teismo posėdžio metu duodami melagingus parodymus, žinodami, kad šie yra melagingi, elgėsi neteisėtai, todėl tokiais savo veiksmais atsisakė jų privataus gyvenimo apsaugos.

18.2. Pagal Reglamento 99 straipsnio 2 dalį šis teisės aktas taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d., o į bylą pateiktų telefono pokalbių garso įrašai buvo daromi 2017 metais, t. y. į bylą pateiktų telefono pokalbių garso įrašų darymo dieną šis Reglamentas negalėjo būti taikomas. Prekių ženklo registracijos liudijimas ieškovui buvo išduotas tik 2017 m. gegužės 12 d., vėliau, nei buvo sudarytas sandoris su atsakovu. Pažymėtina, kad asmens turimas prekių ženklas pats savaime nereiškia asmens, kuriam šis ženklas priklauso, profesionalumo tose klasėse, kurioms ženklas yra užregistruotas. Atsakovo į bylą pateiktas išrašas iš Prekių ženklų registro tiesiog patvirtina faktą, kad prekės ženklas „Amber Verum“ priklauso ieškovui. Kasacinio skundo teiginys, kad ieškovas yra gintaro srities verslininkas, nereiškia, kad ieškovas jau savaime yra gintarinių dirbinių žinovas ar ekspertas ir be jokios specialios įrangos gali nustatyti gintarinių dirbinių savybes.

18.3. Atsakovo padaryti vaizdo įrašai buvo atlikti slapta bei akivaizdžiai sekant ieškovą, pateiktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuoti ir kiti fiziniai asmenys, todėl teismai pagrįstai tokiu įrodymu nesirėmė.

18.4. VĮ Lietuvos prabavimo rūmų pažyma įrodė, kad ginčo karoliai pagaminti iš presuoto gintaro, t. y. kad jie neatitiko ginčo šalių susitarimo. Pats atsakovas reikalavo būtent VĮ Lietuvos prabavimo rūmų sertifikato, patvirtinančio dirbinio savybes.

18.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad šalys susitarė būtent dėl to, jog ginčo objektu esančių karolių šratai bus pagaminti iš natūraliai susiformavusių Baltijos gintaro dirbinių. Karolių kaina buvo nustatyta remiantis įrodymais: susirašinėjimu mobiliojo telefono programėle „Viber“, byloje pateiktų gintarinių šratų, pagamintų iš presuoto gintaro, rinkos kainų sąrašu, liudytojo L. S. parodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl garso įrašo kaip įrodinėjimo priemonės

19. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl garso įrašų kaip įrodinėjimo priemonės leistinumo, taip pat dėl asmens duomenų apsaugos darant minėtus įrašus.

20. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nurodydamas, kad teismai nepagrįstai rėmėsi ir pripažino leistinais įrodymais garso įrašus. Atsakovo teigimu, bylos šalies pateiktu garso įrašu teismas gali vadovautis tik jeigu garso įrašas padarytas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, tuo tarpu ieškovas, įrašinėdamas pokalbius telefonu ir neįspėjęs apie įrašymo faktą, taip pat nenurodęs, kokiais tikslais renkami duomenys ir kt., pažeidė Reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) reikalavimus.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, taikomas nuo 2018 m. gegužės 25 d. (99 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje šio teisės akto nuostatos netaikytinos dėl negaliojimo laiko atžvilgiu.

22. Atsakovo keliamas klausimas labiau susijęs su iki Reglamento priėmimo galiojusios 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva 95/46/EB) bei šios direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę perkeliančio ADTAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 16 d.) nuostatų taikymu. Dėl to teisėjų kolegija pasisako.

23. Kaip nurodyta Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 1 dalyje, ji taikoma automatiniais būdais tvarkant asmens duomenis ištisai arba dalimis ir neautomatiniais būdais tvarkant asmens duomenis, kai tie duomenys sudaro arba yra skirti sudaryti rinkmenų sistemos dalį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punktą „asmens duomenys“ apima kamera užfiksuotą asmens atvaizdą, kiek jis leidžia identifikuoti duomenų subjektą (Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje František Ryneš prieš??ad pro ochranu osobn?ch?daj?, C-212/13, EU:C:2014:2428, 21 ir 22 punktai). Remiantis Direktyvos 95/46/EB preambulės 14 konstatuojamąja dalimi, į jos taikymo sritį patenka ir garso įrašai, nustatant, kad direktyva turėtų būti taikoma tvarkant su fiziniais asmenimis susijusius garsinius ir vaizdinius duomenis. Taigi Direktyva 95/46/EB turėtų būti taikoma, be kita ko, įrašant, saugant ar perduodant su fiziniais asmenimis susijusius garsinius ir vaizdinius duomenis.

24. Direktyvos 95/46/EB

25. Garso įrašų darymas ir vėlesnis jų panaudojimas teismo procese nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl Direktyvos 95/46/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis nagrinėjamoje byloje apskritai netaikytina.

26. Atsakovo teigimu, ieškovas, kaip verslininkas, pažeidė ADTAĮ 24 straipsnio 1 dalį, nes atsakovui, kaip duomenų subjektui, nepateikė šioje teisės nuostatoje nurodytos informacijos apie numatytą jo asmens duomenų tvarkymo tikslą ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens duomenų tvarkymas, remiantis Direktyvos 95/46/EB 25 konstatuojamąja dalimi, vykdomas, viena vertus, atitinkamas prievoles paskiriant asmenims, atsakingiems už tvarkymą, ypač už duomenų kokybę, techninį saugumą, pranešimą prižiūrinčiai valdžios institucijai ir aplinkybes, kurioms esant galima tvarkyti, o kita vertus – suteikiant tiems asmenims, kurių duomenys yra tvarkomi, teisę būti informuotiems apie tvarkymą, susipažinti su duomenimis, reikalauti juos ištaisyti ar netgi prieštarauti dėl jų tvarkymo tam tikromis aplinkybėmis. Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio b punkte įtvirtinta, kad asmens duomenų tvarkymas reiškia bet kurią operaciją ar operacijų rinkinį, automatiniais arba neautomatiniais būdais atliekamus su asmens duomenimis, kaip antai: rinkimas, užrašymas, rūšiavimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas perduodant, platinant ar kitu būdu padarant juos prieinamus, išdėstymas reikiama tvarka ar sujungimas derinant, blokavimas, trynimas ar naikinimas.

27. Tam, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo (pardavėjo) pokalbių telefonu įrašinėjimas galėtų būti pripažintas jo teisių, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartijos) 8 straipsnio 1 dalyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje (kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą), Chartijos 7 straipsnyje (teisė į privatų ir šeimos gyvenimą), apribojimu, reikia įvertinti, ar tokio asmens duomenų tvarkymas yra pagrįstas duomenų subjekto sutikimu.

28. Teisių, nustatytų Chartijos 7 ir 8 straipsniuose, ribojimas gali būti pateisinamas pagal šios Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažįstama galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai nustatyti įstatymo, nekeičia šių teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini bei tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis nebuvo davęs sutikimo leisti daryti pokalbio garso įrašą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus asmens duomenų tvarkymo sąvoką ir tikslą, vertina, kiek toks atsakovo teisių apribojimas galėjo būti pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo (pirkėjo) tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į pardavėjo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą, be to, tokiu būdu pirkėjas (ieškovas) siekė apginti savo teisėtus interesus, darytina išvada, kad atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas. Iš byloje pateikto pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad šalys ginčijasi tik dėl to, kokios kokybės buvo gintaro karoliai ir kokia atsakomybė tektų kuriai ginčo sutarties šaliai, jeigu paaiškėtų, kad parduoti gintaro karoliai neatitiko pirkimo–pardavimo sutarties tikslų, t. y. iš byloje pateikto pokalbio garso įraše esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims.

30. Nors atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovui darant jų pokalbio garso įrašą buvo pažeista asmens teisė į privatumą, teisėjų kolegija nurodo, kad teisė į privatumą yra platesnė sąvoka nei teisė į asmens duomenų apsaugą, nes be asmeninės informacijos apsaugos ji apima daug kitų aspektų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pripažįsta, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta (žr., be kita ko, EŽTT 2000 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Amann prieš Šveicariją, peticijos Nr.28341/95, 65 punktą ir 2000 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Rotaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28341/95, 43 punktą). Tačiau teisės į privatumą pažeidimu EŽTT nepripažįsta bet kokio ar kiekvieno asmens duomenų tvarkymo atvejo. Siekiant, jog asmeninė informacija būtų įtraukta į privataus gyvenimo sritį, EŽTT reikalauja, kad būtų papildomas privatumo elementas. Kad būtų pažeista teisė į privatumą, reikia, kad asmens duomenų tvarkymu būtų kišamasi į asmens privatų gyvenimą arba toks asmens duomenų tvarkymas vyktų ilgą laiką.

31. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat pasisako dėl garso įrašo kaip įrodymo vertinimo pagal nacionalinės teisės aktus ir teismų praktiką.

32. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-685/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-685/2013">3K-3-685/2013</a>).

33. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005). Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-271/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-271/2006">3K-3-271/2006</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.).

34. Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412/2010">3K-3-412/2010</a>; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-969/2017">e3K-3-372-969/2017</a> 41 punktą).

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovo darytą garso įrašą pripažino leistinu byloje, motyvavęs, kad ieškovas garso įrašus pateikė būtent tik siekdamas šioje byloje įrodyti ginčijamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo verčiamas kalbėti, ar apie kitokį spaudimą siekiant susitarti dėl esminių sutarties sąlygų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai garso įrašą vertino iš esmės nepažeisdami pirmiau nurodytų proceso teisės normų ir kasacinio teismo praktikos.

36. Dėl pirmiau išvardytų argumentų atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad garso įrašai buvo padaryti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Dėl pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjo teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą

37. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

38. Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-455/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-455/2010">3K-3-455/2010</a>; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>; kt.).

39. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-569/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-569/2010">3K-3-569/2010</a>; 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019 21 punktas).

40. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-372/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-372/2014">3K-3-372/2014</a>; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561-378/2016">3K-3-561-378/2016</a>, 23 punktas; kt.).

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYwLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-360-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-360-969/2016">e3K-3-360-969/2016</a>, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>, 20 punktas; kt.).

42. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumus, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>).

43. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą nutraukti šalių 2017 m. vasario 20 d. sudarytą žodinę pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo 6300 Eur sumokėtos prekės kainos bei 43,56 Eur nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad esminė sutarties sąlyga buvo ta, jog sandoris bus laikomas įvykdytu, jeigu ieškovui parduoti karoliai bus iš natūraliai susiformavusių Baltijos gintaro gabalų, o ne iš sintetinio, lydyto, presuoto ar kitaip dirbtinai išgauto gintaro. Šios nutarties 38 punkte minėta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą turi įrodyti pirkėjas. Atsakovui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, teko pareiga įrodyti, kad gintaro karoliai ieškovui buvo parduoti be trūkumų ar tokios kokybės, kurios norėjo pirkėjas, ar kad dėl karolių pardavimo metu buvusių trūkumų yra jo atsakomybę šalinantys pagrindai, pvz., kad trūkumai buvo akivaizdūs, kad ieškovui trūkumai buvo atskleisti. Bylą nagrinėjantys teismai atitinkamai turėjo nustatyti, kokie ieškovo nurodyti gintaro karolių trūkumai buvo įrodyti.

44. Kadangi kasacinis teismas įrodymų netiria ir faktų nenustato, tik patikrina, ar nustatydami faktines aplinkybes teismai nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija, patikrinusi kasaciniu skundu skundžiamus teismų procesinius sprendimus, sprendžia, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir ar nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425/2011">3K-3-425/2011</a>; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; kt.).

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas (pirkėjas), įsigijęs karolius, tačiau suabejojęs jų kokybe, pasiūlė atlikti nusipirkto daikto kokybės patikrą, atsakovas tokiam ieškovo veiksmui neprieštaravo, priešingai, iš ginčo šalių pokalbių telefonu įrašo pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atsakovas netgi garantavo grąžinti pinigus, jeigu pasitvirtintų, kad gintaro karoliai ne tokios kokybės, kaip buvo tartasi pirkimo metu. Tokie atsakovo (pardavėjo) veiksmai pagrįstai leido ieškovui (pirkėjui) manyti, kad pardavėjas užtikrino parduodamo daikto kokybę. Lietuvos prabavimo rūmų 2017 m. kovo 2 d. aktas, kuris byloje nenuginčytas, dėl kaklo vėrinio ištyrimo patvirtino aplinkybę, kad karoliai yra iš presuoto gintaro, t. y. ne tokios kokybės, kokios siekė pirkėjas, įsigydamas prekę, ir kokią garantavo pardavėjas pirkimo metu. Atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl to, kad jis garantavo, jog jo parduodami karoliai buvo tikri, gintariniai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nulemti atsakovo nesutikimo su teismų išvadomis ir ginčo išsprendimo jo nenaudai, nėra pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais.

46. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktų ginčo karolių nuotraukas, šalių susirašinėjimo medžiagą, Lietuvos prabavimo rūmų pažymėjimą bei liudytojo parodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl ginčo karolių kokybės, teisingai nustatė ginčo karolių įsigijimo kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstai galima daryti išvadą, kad paaiškėję parduoto daikto trūkumai – presuotas, nenatūralus gintaras – nulėmė tai, kad ieškovas (pirkėjas) negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktai) bei nutraukti sutartį vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

47. Pagal byloje esančius įrodymus teismai pagrįstai sprendė, kad pardavėjas neperdavė pirkėjui tokios kokybės daikto, dėl kokio ginčo šalys tarėsi, ar kad atskleidė pirkėjo nurodytam tikslui naudoti esančius trūkumus, ar kad jie buvo akivaizdūs (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

48. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

50. Kasacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš DNB banko mokėjimo nurodymo matyti, kad už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą ieškovas R. G. sumokėjo 968 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, ji priteistina ieškovui iš atsakovo.

51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 6,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,03 Eur (šešis Eur 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas