Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo

Civilinė byla Nr. e2-1087-918/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10605-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui S. D. (S. D.) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-10596, I t. 1-5 e. b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo S. D. (S. D.) priteisti trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 1659,12 Eur be pagrindo įgyto turto, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškiniu prašomą priteisti sumą sudaro atsakovui kaip Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui buvo nepagrįstai kompensuotos 978,12 Eur degalų, pirktų Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, įsigijimo išlaidos, 200 Eur automobilio remonto išlaidų, kompensuotų antrą kartą pagal tą pačią sąskaitą, bei 481 Eur permoka už kurą, įsigytą karantino laikotarpiais. 2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje ieškovas viešąjį interesą ginantis prokuroras R. K. nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 116,20 Eur sumos priteisimo, kitus ieškinio reikalavimus palaikė. Prokuroras paaiškino, kad atsisakoma reikalavimo, nurodyto ieškinio 8 punkte, dalies, t. y. dalies dėl išlaidų už kurą, pirktą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. 2025 m. birželio 4 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo (reg. Nr. DOK-87497, II t. 184-185 e. b. l.) ieškovas atsisakė 95,32 Eur reikalavimo dalies dėl karantino laikotarpiais įsigyto kuro kompensavimo permokos.

2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose (ieškinyje (reg. Nr. CBP-10596, I t. 1-5 e. b. l.), dublike (reg. Nr. DOK-143101, I t. 52-56 e. b. l.), prašymuose dėl papildomų dokumentų pateikimo (reg. Nr. DOK-48852, I t. 102-103 e. b. l.; reg. Nr. DOK-82507, II t. 11-12 e. b. l.; reg. Nr. DOK-81835, II t. 48-49 e. b. l.), pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo (reg. Nr. DOK-87497, II t. 184-185 e. b. l.)) nurodė ir žodinio proceso tvarka vykusiuose teismo posėdžiuose paaiškino:

2.1. Vilniaus apygardos prokuratūroje atliekant pareiškimo Nr. AP-12854 tyrimą dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 - 2023 metų kadencijos (toliau ir - Taryba) nariams gaunant išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, apmokėjimą, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba (toliau tekste ir - Tarnyba) atliko išmokų, skirtų 2019 - 2023 metų kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo auditą ir pateikė 2023-11-15 Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimą Nr. R-05-8 (toliau ir - Audito išvados).

2.2. Audito išvadose nurodyta, kad Tarybos nariui S. D. buvo kompensuotos degalų įsigijimo 803,32 Eur išlaidos, kai kuras piltas Vilniaus rajone - 2019-06-08, 2020-04-03, 2020-07-03, 2020-12-08, 2021-01-27, 2021-07-01, 2021-07-30, 2021-07-18, 2021-07-30, 2021-11-10, 2021-12-07, 2022-01-24, 2021-02-01, 2022-02-11, 2021-03-03, 2022-10-19, 2022-11-07, 2022-12-02, 2022-12-16, 2022-11-14, 2023-01-13, 2023-02-10, 2023-03-03, 2023-03-15, 2023-03-28, 2023-04-12, 2023-04-14, ieškovas suskaičiavo 978,12 Eur sumą.

2.3. Audito išvadose pažymėta, kad Tarybos nariui S. D. buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos pagal tą pačią sąskaitą du kartus po 200 Eur (2019-07-01 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. 1559 - 2019 m. III ketvirčio avansinė apyskaita).

2.4. Karantino laikotarpiu atsakovas pateikė Savivaldybės administracijai ir gavo apmokėjimą už kurą, įsigytą karantino metu, bendrai 641,47 (suapvalinus – 641) eurų sumai, už šią sumą įgijo 640,61 (suapvalinus – 641) l dyzelio. Atsakovo naudoto automobilio kuro sąnaudos yra ne didesnės nei 8,19 l/100 km, su įsigytu 641 l kiekiu dyzelio atsakovas galėjo nuvažiuoti 7827 km. Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 ir nuo 2020-11-07 iki 2021-07-01, t. y., bendrai 49 savaites buvo paskelbtas karantinas.

2.5. Atsakovas, duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad kadencijos metu dirbo Ekonomikos komitete, Miesto ūkio komitete, priklausė Gyvūnų gerovės ir Peticijų komisijoms, posėdžių nepraleido, nuolat vykdavo į rusų mokyklas, dalyvaudavo įvairiose mokyklų šventėse, karantino metu Tarybos posėdžiuose dalyvaudavo nuotoliniu būdu, tačiau kartais reikdavo vykti į savivaldybę, pvz., pasirašinėti avansinių apyskaitų, pristatyti Tarybos nario išlaidas patvirtinančius dokumentus; kaip Gyvūnų gerovės komisijos narys vyko į gyvūnų kapines, (duomenys neskelbtini) karantino metu kaip Tarybos nariui iš gyvenamosios vietos reikėdavo išvykti labai retai, apytikslio skaičiaus įvardinti negalėjo, vykdydamas Tarybos nario veiklą, naudojo tik automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro rūšis – dyzelinas, kuro bako talpa – apie 50 l.

2.6. Prokuratūra laiko, kad atsakovo panaudota frazė „labai retai“ reiškia ne daugiau kaip vieną kartą per savaitę. Nuo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini), Vilnius) iki sąlyginai toliausiai nuo jos esančios Vilniaus miesto vietos – (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra apytiksliai 20 km atstumas. Darant prielaidą, kad kartą per savaitę atsakovas vykdavo į sąlyginai toliausią Vilniaus miesto vietą ir atgal, per savaitę, vykdydamas Tarybos nario veiklą, Atsakovas galėjo pravažiuoti 40 km, t. y. per 49 savaites karantino metu automobiliu, vykdydamas Tarybos nario funkcijas atsakovas galėjo nuvažiuoti 1960 km, todėl kuras, su kuriuo atsakovas nuvyko 1960 km, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, turėjo kainuoti 160 eurų. Atėmus iš bendros 641 eurų sumos 160 eurų, už kurą, įgytą karantino metu, atsakovui buvo „permokėtas“ 481 euras.

2.7. Prokuratūra laiko, kad išviso atsakovui ne pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą buvo kompensuota 1659,12 (200+978,12+481) eurų išlaidų.

2.8. Atsakovas, neturėdamas teisinio pagrindo gauti apmokėjimą už ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose patirtas transporto paslaugas – išlaidas už kurą, taip pat du kartus gauti apmokėjimo už tą pačią 2019-07-01 (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą, Tarybos nario veiklai nepatyręs realių kuro sąnaudų karantino metu, tačiau gavęs už jas apmokėjimą, be pagrindo įgijo Savivaldybei priklausantį turtą – lėšas, todėl privalo jas sugrąžinti.

2.9. Ginčo pinigų sumą atsakovas gavo neatitikdamas vienos sąlygų - ginčo lėšos, kurių kompensaciją jis gavo iš Savivaldybės, nebuvo susiję su jo, kaip Tarybos nario veikla, todėl pažeistų teisių gynimo būdas, numatytas CK 6.237 straipsnyje - be pagrindo įgyto turto grąžinimas - yra galimas. Aplinkybė, kad Savivaldybės darbuotojai nereiškė pastabų atsakovui dėl jo pateikiamų, išlaidas patvirtinančių dokumentų ir šias išlaidas kompensavo, negali būti laikoma patvirtinančia šių išlaidų kompensavimo teisėtumą.

2.10. Dalį ginčo sumos (kompensaciją už kurą už Vilniaus miesto savivaldybės ribų) Atsakovas gavo iš Savivaldybės pažeidžiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, o kitą dalį (už ieškinyje nurodytą kurą karantino metu ir antrą kartą už tą pačią automobilio remonto sąskaitą) gavo už išlaidas, kurių nepatyrė, vykdydamas Tarybos nario veiklą, t. y., abiem atvejais - be teisinio pagrindo.

2.11. Atsakovas neneigia, kad jam buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos pagal tą pačią sąskaitą du kartus po 200 Eur (2019-07-01 (duomenys neskelbtini) PVM s/f Nr. 1559 - 2019 m. III ketvirčio avansinė apyskaita). Atsakovo teiginiai, kad už 2019 metų III ketvirtį jis turėjo teisę gauti bent dalį šios (200 eurų) sumos, kadangi į avanso apyskaitą buvo įtraukta tik dalis — 132,40 Eur iš 210,28 Eur sumos, kurią jis, esą sumokėjo už patalpų nuomą UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo teisiamas už tai, kad veikdamas kartu su savo sutuoktine, suklastojo tikrą dokumentą, disponavo suklastotais dokumentais, apgaule savo ir savo sutuoktinės naudai įgijo svetimą turtą, t. y. kad jis, būdamas valstybės tarnautoju - Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu - valstybės politiku (nuo 2019- 04-24 iki 2023-04-26), žinodamas, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-04-06 sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto tarybos veiklos reglamento (su vėlesniais pakeitimais) 6 str. 15 p. Tarybos nariui numatyta teisė gauti išmoką biuro patalpų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti, nuomos išlaidoms apmokėti ir, žinodamas, kad už šios išmokos panaudojimą privalo atsiskaityti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, kas mėnesį gaudamas 300,00 eurų išmokas, skirtas tarybos nario veiklai vykdyti, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą - Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį turtą, veikdamas kartu su sutuoktine, 2019-07-19 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, suklastojo tikrą dokumentą - pasirašė fiktyvią, jo sutuoktinės jam pateiktą, 2019-07-19 nuomos sutartį Nr. 1 dėl 15,02 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos - biurui (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario veiklai) su UAB (duomenys neskelbtini) kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad sutartis sudaroma su laikinai einančiu UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, tačiau realiai joje nedirbančiu asmeniu, bei, iš anksto žinodamas, kad patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarybos nario veikos nevykdys, tačiau, siekdamas nepagrįstai gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės išmokas, šią, sutartį, pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai, bei žinodamas, kad pagal fiktyvią 2019-07-19 nuomos sutartį Nr. 1 dėl negyvenamų patalpų nuomos išsinuomotose patalpose realiai tarybos nario veikos nevykdė ir tariamai (duomenys neskelbtini) kasininkei jokių pinigų minėtos fiktyvios sutarties pagrindu nemokėjo, tačiau nuo 2019-08-09 iki 2020-05-15, sistemingai teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, sutuoktinės parengtas ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje apskaitytas sąskaitas-faktūras, įskaitant 2019-09-09 sąskaitą faktūrą Nr. 0000157. Faktiškai atsakovas gavo kompensaciją už minėtą automobilio remontą (200 Eur) du kartus. Net ir įskaičius atsakovo nurodytą likutį pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0000157, t. y., 77,88 Eur (210,28 Eur - 132,40 Eur), vis tiek dalis šios sumos yra nepateisinta.

2.12. Nuo 1993-11-23 atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal rinkimų į aptariamos kadencijos Savivaldybės tarybą metu galiojusio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos. Tam, kad atsakovas būtų turėjęs teisę kandidatuoti į Savivaldybės tarybą, jis turėjo būti nuolatinis Vilniaus miesto savivaldybės gyventojas.

2.13. Laikant, kad atsakovas nepadarė nusikalstamos veiklos, pateikdamas melagingą informaciją apie savo gyvenamąją vietą, kuomet kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius, laikytina, kad jo teiginiai apie faktinę gyvenamąją vietą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje yra deklaratyvūs.

2.14. Pagal aktualiu metu galiojusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 straipsnio 15 dalies 4 punktą, „apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos“. Pagal VSĮ 26 straipsnio 3 dalį, Tarybos nariui, kuris pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas. Išlaidos patirtos Tarybos nario už jo atstovaujamos savivaldybės ribų galėjo būti kompensuotos tik komandiruotę įforminus mero potvarkiu, todėl šiuo atveju sąvoka „transporto paslauga“ laikytina apimančia ir tokias išlaidas transportui, kaip kuras.

2.15. Atsakovo teiginiai, kad duodamas paaiškinimą prokuratūroje ir teigdamas, kad karantino metu jam kaip Tarybos nariui iš gyvenamosios vietos reikėdavo išvykti labai retai, jis turėjo omenyje, kad jam kaip Tarybos nariui iš gyvenamosios vietos karantino metu reikėdavo išvykti beveik kiekvieną dieną vertintini kaip visiškai deklaratyvūs. Jei sąvoka „labai retai“ reiškia beveik kiekvieną dieną, kyla klausimas, ką tuomet turėtų reikšti sąvokos „dažnai“ ir „labai dažnai“.

2.16. Pats atsakovas, duodamas paaiškinimą prokuratūroje, nurodė, kad karantino metu tiek Tarybos, tiek komiteto, tiek frakcijos, tiek komisijų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Atsakovas paaiškinime paminėjo, kad kaip Gyvūnų gerovės komisijos narys, yra vykęs į gyvūnų kapines, (duomenys neskelbtini) tačiau tai darė ne karantino metu. Išsakydamas teiginius apie tai, esą jo vairuojamas automobilis suvartoja daugiau kuro nei nurodyta ieškinyje, atsakovas nepateikia jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.

2.17. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas patikslino:

2.17.1. 2025-05-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo ir kitų apeliaciniai skundai buvo atmesti. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teismo argumentai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo argumentų, išdėstytų atsiliepimo į ieškinį 24 punkte apie tai, kad už dalį sumos, kuri buvo išmokėta atsakovui du kartus pagal 2019-07-01 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1559, galėjo būti išmokėta pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. 0000157.

2.17.2. Sudarant kuro, kurį atsakovas kompensavosi karantino metu, čekių suvestinę, buvo pastebėta, kad trys kuro čekiai (2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 193/26/79, suma – 29,74 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 190/2933, suma – 40,58 Eur ir 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 371/2989, suma – 25,00 Eur) dubliuojasi dviejose suvestinėse, t. y., toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai karantino metu ir toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų.

3. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad teismui nustačius, jog atsakovas S. D. neturėjo teisinio pagrindo gauti 1659,12 Eur dydžio kompensaciją, yra pagrindas tenkinti ieškinį dėl 1659,12 Eur grąžinimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose -atsiliepime (reg. Nr. DOK-114979, I t. 31 e. b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-140400, I t. 51 e. b. l.) nurodė, kad:

4.1. Administracija yra įpareigota užtikrinti Savivaldybės tarybos nariams priemones tarybos nario įgaliojimams vykdyti, į šią Administracijos pareigą įeina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamente nurodytų išlaidų tarybos nario veiklai vykdyti naudojamoms transporto priemonėms kompensavimas, tačiau už išmokai gauti teikiamų dokumentų ir juose nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas tokius dokumentus teikiantis Tarybos narys.

4.2. Tarybos narys, davęs priesaiką, yra atsakingas ir už tai, kad Tarybos nario veiklai vykdyti reikalingos lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir nepažeidžiant viešojo intereso, o Tarybos nario veiklai vykdyti patirtas išlaidas Tarybos narys kompensuotųsi laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

4.3. Teise į išmoką pasinaudoti siekiantis Tarybos narys, pateikdamas išmokai gauti reikalingus savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, patvirtina juose nurodytų duomenų teisingumą bei teisėtumą, o Administracija, gerbdama tarybos nario laisvo mandato principą, laikydama, jog pateikdamas dokumentus išlaidoms kompensuoti, Tarybos narys patvirtina, kad patirtos išlaidos yra susijusios su jo kaip tarybos nario veikla, vykdydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas kompensuoja Tarybos nario veiklai jo patirtas išlaidas pagal Tarybos nario pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

4.4. Administracija šiuo atveju nebuvo nustačiusi Atsakovui išmokėtų išmokų naudojimo ne pagal paskirtį ir nebuvo jų išskaičiavusi iš paskesnių Atsakovui mokėtinų išmokų. Aplinkybė, jog Atsakovo kaip Tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, savaime nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai, neatleidžia Atsakovo nuo pareigos nepagrįstai gautas sumas grąžinti, o prokurorui – ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad nepagrįstai išmokėtos lėšos būtų grąžintos į savivaldybės biudžetą.

4.5. Reglamentas numatė, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos (Reglamento 6 str. 15 d. 3 pastraipa); kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 6 str. 15 d. 6 pastraipa). Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi Tarybos nario vardu (Reglamento 6 str. 15 d. 7 pastraipa).

4.6. Atsakovas, būdamas Tarybos nariu, turėjo pareigą pateikti Administracijai užpildytą ketvirčio išmokų apyskaitą, t. y. nurodyti apyskaitoje savo patirtas išlaidas einant Tarybos nario pareigas, bei prie apyskaitos pridėti joje nurodytas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovas, kaip išlaidas patyręs ir už jas išmoką siekiantis gauti asmuo, buvo atsakingas už apyskaitoje nurodomų savo išlaidų teisingumą ir pagrįstumą, bei pasirašydamas apyskaitą, patvirtino savo pateiktų duomenų teisingumą. Tuo tarpu apyskaitą pasirašantis Administracijos darbuotojas (buhalteris) tik sutikrindavo, ar kartu su apyskaita yra pateikti apyskaitoje nurodytas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, ar jie atitinka finansiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ar išrašyti Tarybos nario vardu,, ar apyskaitoje pateiktuose skaičiavimuose nepadaryta aritmetinių klaidų. Administracijos buhalteriui nėra pagrindo perkelti atsakomybės už atsakovo pateiktų duomenų teisingumą ir patirtų išlaidų pagrįstumą (t. y. vertinimą, ar Tarybos narys išlaidas, nurodytas apyskaitoje, patyrė būtent Tarybos nario funkcijoms vykdyti).

5. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė L.N. žodinio proceso tvarka vykusiuose teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimą, papildomai paaiškino, kad per kadenciją vyko 71 posėdis, apie trečdalis posėdžių vyko nuotoliu. Tarybos nario gyvenimas ne savivaldybės teritorijoje nereiškia, kad kelionės išlaidos patirtos vykdant tarybos nario veiklą, tai patvirtina teismų praktika. Tai, kad savivaldybė išlaidas kompensavo, savaime nereiškia, kad tai padaryta pagrįstai. Reglamente nenustatyta Gyvūnų globos komisijos nario pareigą važiuoti į gyvūnų prieglaudas, kapines ir pan.

6. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime (reg. Nr. DOK-133732, I t. 42-48 e. b. l.), triplike (reg. Nr. DOK-151212, I t. 59 – 63 e. b. l.), rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. DOK-48032, I t. 95-99 e. b. l.; reg. Nr. DOK – 89464, II t. 187-188 e. b. l.)) ir jo atstovo advokato Viktoro Dovidaičio paaiškinimuose ir baigiamojoje kalboje, duotuose žodinio proceso tvarka vykusiuose teismo posėdžiuose nurodoma:

7.1. Prokuroras netinkamai pasirinko teisinį pagrindą. Ieškinyje prokuroras nurodo, jog atsakovui išmokos buvo sumokėtos remiantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 str. bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2019-04-12) pagrindu, todėl nėra vienos iš šio instituto taikymui privalomos sąlygos - turto įgijimo be teisinio pagrindo arba pagrindo, kuriuo įgytas turtas, išnykimas paskiau.

7.2. Avanso apyskaitos yra apskaitos dokumentai, šiuos apskaitos dokumentus be atsakovo pasirašė ir du Savivaldybės buhalteriai, todėl už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, išmokų pagal juos mokėjimus, yra atsakingas ne tik atsakovas, bet ir Savivaldybės administracija.

7.3. Pagal CK 6.242 str. 3 d. praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

7.4. Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašytos 2019 m. III ketvirčio avansinės apyskaitos matyti, kad 2019-07-01 (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. 1559 per klaidą įrašyta du kartus, tačiau atsakovui buvo kompensuota 900 Eur dydžio vieno ketvirčio suma, neviršijant Reglamento nustatyto limito, į kurią buvo tik iš dalies įtrauktas kitas apskaitos dokumentas - UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra Nr. 0000157 - 132,40 Eur sumai, nors realiai jis mokėjo už patalpų nuomą 210,28 Eur ir turėjo teisę gauti kompensaciją už visą šią sumą.

7.5. Du kartus ta pati sąskaita buvo įtraukta į ataskaitą per klaidą ne atsakovo, o avanso apyskaitą pildžiusių asmenų - Savivaldybės administracijos atstovų.

7.6. Atsakovas nesutinka, jog jam be pagrindo buvo kompensuotos degalų įsigijimo 978,12 Eur išlaidos, kai kuras piltas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

7.7. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 str. 15 d. 4 p. Tarybos nariui gali būti apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos tik transporto paslaugos, bet ne Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.) skirtų lėšų apmokėjimas. Atsakovo nuomone, esant tokiai Reglamento nustatytai kompensavimo tvarkai, jis kaip Tarybos narys galėjo pirkti degalus jo transporto priemonei eksploatuojamai Tarybos nario veiklai vykdyti ir už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų. Atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, nuo kurios atstumas iki Vilniaus miesto savivaldybės yra 25 km. Trumpiausias kelias į Vilniaus miesto savivaldybę iš jo gyvenamosios vietos - važiavimas Šalčininkai - Vilnius keliu bei Liepkalnio gatve. Kelyje prieš įvažiavimą į Liepkalnio gatvę ir pačioje Liepkalnio gatvėje yra kelios degalinės, kuriose paprastai prekiaujama pačiais pigiausiais degalais - tai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) degalinės, todėl dažniausi degalų pirkimai vyko būtent šiuose degalinėse.

7.8. Atsakovas nesutinka su ieškinyje išdėstytais samprotavimais dėl važiavimo iš gyvenamosios vietos karantino metu dažnumo ir sąvokos „labai retai“ išaiškinimo. Sakydamas, jog karantino metu reikėdavo iš namų išvykti labai retai, Atsakovas turėjo omenyje, kad tai buvo ne vieną kartą per savaitę, tai vykdavo ženkliai dažniau ir beveik kiekvieną dieną.

7.9. Atsakovas nesutinka su ieškovo pateiktis duomenimis apie kurso sąnaudas iš internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) nes jau pačiame tinklalapyje nurodyta, kad „Lentelėje pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) modelio kuro ekonomija pagal degalų tipą ir tipines automobilio eksploatacijos sąlygas“. Kiekvieno automobilio kuro sąnaudos gali skirtis ir neatitikti nurodytų normų. Atsakovo automobilis tai „(duomenys neskelbtini)“ (visureigis) AWD 2011 metų gamybos, kuris pagal faktą sunaudoja dyzelinio kuro vasaros metų 10 l/100 km, o žiemos metu 12 l/100 km, o ne 8,19 l/100 km.

7.10. Prokuroro atlikti paskaičiavimai karantino laikotarpiu yra neteisingi ir dėl to, kad atsakovas, vykdydamas Tarybos nario veiklą, ir būdamas Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos narių, ne tik karantino metu bet ir kitais laikotarpiais privalėjo lankytis SOS gyvūnų prieglaudose, esančiose adresais - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Naujojoje Vilnioje (duomenys neskelbtini). Pandemijos metu jis lankėsi prieglaudose, teikdamas maisto paramą gyvūnams. Be to, ne vieną kartą atsakovui teko lankytis ir gyvūnų kapinėse – (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

7.11. Būdamas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros komiteto nariu pagal savo pareigas atsakovas privalėjo važinėti į susitikimus su rinkėjais dėl įvairių piliečių skundų (kiemų tvarkymas, šiukšlių išviežimas, konteinerių įrengimas ir kt. klausymai), susitikimai vykdavo įvairiose Vilniaus miesto teritorijose ir karantino metu.

7.12. Gavęs pagal Vietos savivaldos įstatymo bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas kompensaciją už išleistas šiose normose nurodytu būdu lėšas, prokurorui neįrodžius, ir nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, kad šios lėšos buvo išleistos veiklai, nesusijusiai su atsakovo kaip Tarybos nario veikla, ieškinyje minimų pažeistų teisių gynimas prokuroro pasirinktu būdu nėra galimas.

7.13. Savivaldybės darbuotojai, kurie priėmė sprendimą kompensuoti išlaidas už Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje įsigytą kurą, matė, tikrino ir įvertino, šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (avansines apyskaitas, kasos čekius ir kt.) aiškiai matydami kokiose degalinėse, kokiu periodu buvo įgytas kuras. Kaip ir kokiu būdu buvo ruošiamos avansinės apyskaitos, pagal kurias buvo išmokamos kompensacijos Tarybos nariams, 2024 m. liepos 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, pasisakė Savivaldybės darbuotoja L. M., kuri paaiškino, kad Tarybos narys negalėjo koreguoti jos parengtos avansinės apyskaitos, nes Savivaldybės buhalterija nuspręsdavo kokius dokumentus reikia įtraukti į apyskaitą, ir ji darė paskaičiavimus ir tik buhalterija nuspręsdavo kokio dydžio išmokas reikia mokėti Tarybos nariui.

7.14. Atsakovas ginčija valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikančios prokurorės įrodinėjamas aplinkybes dėl laikotarpio, kurio metu Atsakovas vykdė Tarybos nario veiklą, realiai nuomodamas patalpas tokiai veiklai iš UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

7.15. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 str. 15 d. 4 p. įtvirtinta taisyklė reiškia, jog Tarybos nariui gali būti apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos tik transporto paslaugos, bet ne Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.) skirtos lėšos. Atsakovas kaip Tarybos narys galėjo pirkti degalus jo transporto priemonei eksploatuoti Tarybos nario veiklai vykdyti ir už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų.

7.16. Prokuroro nurodytos Lietuvos Respublikos savivaldos rinkimų įstatymo nuostatos taikomos renkamam kandidatui į vietos savivaldos organus, o atsakovas ir iki rinkimų, ir dabar yra deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje, jis nepažeidė jokių nei minėto įstatymo nei kitų įstatymų reikalavimų. CK 2.16 straipsnio nuostatos leidžia asmeniui pačiam pasirinkti, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta, o Lietuvos Respublikos savivaldos rinkimų įstatymas reikalauja tik gyvenamosios vietos deklaravimo.

7.17. Priešingai negu tvirtina prokuroras, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 6 str. 15 d. 4 p. normoje yra išskirtos „transporto paslaugos“ ir išlaidos, už kurias gali būti mokama išmoka - Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.).

7.18. Tai, kad karantino metu vyko nuotoliniai Tarybos, komisijų, komitetų ir frakcijos posėdžiai, nėra susiję su atsakovo tuo metu vykdyta kita Tarybos nario veikla, dėl kurios jis patyrė transporto priemonės eksploatavimo išlaidų.

7.19. Atsakovas be veiklos, susijusios su Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos nario veikla, vyko į susitikimus su savo rinkėjais, interesantais. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, nei kitu teisės aktu nėra nustatyto įpareigojimo kokiu nors būdu fiksuoti tokius susitikimus ir to nebuvo reikalaujama teikiant dokumentus išmokai gauti.

7.20. Atsakovui priklausęs automobilis buvo 4WD su automatine 6 pavarų dėže, tokio automobilio nėra ieškovo nurodytoje lentelėje iš internetinio tinklalapio.

7.21. Liudytojas N. Š. nurodė, kad jis kartu su atsakovu pandemijos metu galimai 4 kartus vyko nusipirkti maisto gyvūnų prieglaudoms, kurios yra išsidėsčiusios Minsko plente, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas patikslina, su šiuo liudytoju jis vyko į šunų prieglaudas galimai 4 kartus tokiu maršrutu: iš savo faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) k. atvykdavo į Rimi Hypermarket parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jo laukdavo N. Š., ten jie nusipirkdavo maisto gyvūnams ir veždavo į gyvūnų prieglaudą „(duomenys neskelbtini)“, buvusią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, po to į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų prieglaudą, po to į Naujojoje Vilnioje esančią gyvūnų prieglaudą ((duomenys neskelbtini)) ir po to į Vilniaus gyvūnų globos namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tokiu būdu bendrai su grįžimu į savo gyvenamąją vietą vieną kartą su minėtų liudytojų gyvūnų globos namų apsilankymas siekė apie 90 km nuvažiuotą atstumą, o per 4 kartus atsakovas nuvažiavo apie 360 km.

7.22. Liudytojas V. S. nurodė, kad jis kartu su Atsakovu pandemijos metu galimai 2 kartus vyko nusipirkti maisto gyvūnų prieglaudoms, kurios yra išsidėsčiusios Minsko plente, (duomenys neskelbtini). Atsakovas patikslina, kad iš tikrųjų su šiuo liudytoju jis vyko į šunų prieglaudas galimai 2 kartus ir vieną kartą buvo atvykęs prie jo namų dėl kaimyno palikto šuns, tokiu maršrutu: iš savo faktinės gyvenamosios vietos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) k. atvykdavo į aikštelę, esančią netoli Kalvarijų turgaus, kur jo laukė V. S., šiame turguje jie nusipirkdavo maisto gyvūnams ir veždavo į Vilniaus gyvūnų globos namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po to į Naujojoje Vilnioje esančią gyvūnų prieglaudą ((duomenys neskelbtini)), po to į (duomenys neskelbtini) esančią gyvūnų prieglaudą ir galiausia į gyvūnų prieglaudą (duomenys neskelbtini), buvusią adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tokiu būdu bendrai su grįžimu į savo gyventąją vietą vieną kartą su minėtų liudytojų gyvūnų globos namų apsilankymas siekė apie 98 km nuvažiuotą atstumą, o per 2 kartus atsakovas nuvažiavo apie 196 km ir pridėjus apie 40 km vykimui spręsti klausimą dėl liudytojo kaimyno palikto šuns, iš viso 236 km.

7.23. Penki susitikimai su savo visuomeniniu padėjėju V. G., apie kuriuos šis liudytojas pasakojo teisme, pandemijos metu vykdavo lauke netoli prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tai yra atsakovui iš savo gyvenamosios vietos iki šios vietos atvykti reikia įveikti 25 km atstumą, su grįžimu atgal tai sudaro 50 km, o per 5 kartus atsakovas nuvažiavo apie 250 km.

7.24. Atsakovas pats vienas pandemijos metu kelis kartus važiavo į jau minėtas gyvūnų prieglaudas bei į parduotuves „Depo“, „Maxima Bazė“, „Maxima“ (duomenys neskelbtini) „Maxima“ (duomenys neskelbtini) „Lidl“ (duomenys neskelbtini) „Lidl“, „Maxima“ ir „Norfa“ (duomenys neskelbtini), bei lankėsi gyvūnų kapinėse (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, Atsakovo paskaičiavimais iš viso per pandemijos laikotarpį vienasmeniškai tik beglobių gyvūnų reikalais jis galėjo nuvažiuoti apie 500 km.

7.25. Be to, per pandemijos laikotarpį 4 kartus jis vežė dokumentus į Vilniau miesto savivaldybę, nuo kurios atstumas iki jo faktinės gyvenamosios vietos yra 20 km, kas iš esmės atitinka Ieškovo paskaičiavimuose nurodytą atstumą (4x20=80 km).

7.26. Iš viso nurodytu laikotarpiu atsakovas galėjo nuvažiuoti daugiau negu 3386 km. Įvertinus tai, kad Atsakovo tuo metu naudojamo automobilio sąnaudos siekė 10-12 l/100 km, priklausomai nuo sezono, o pandemijos laikotarpis apėmė ir žiemos sezoną, todėl paskaičiuojant vidutinį kuro sąnaudų rodiklį, 11 l/100 km, gaunasi, kad kurui per pandemijos laikotarpį Atsakovas galėjo išleisti 373 Eur sumą. Paskaičiavimai atlikti tik pagal tuos maršrutus, kuriuos pavyko atsakovui atgaminti atmintyje bei liudytojų pagalba. Praėjus ilgesniam laiko tarpui (5 metai) yra sudėtinga prisiminti visus susitikimus, kurie vykdavo pandemijos metu, ir kurie buvo susiję su Atsakovo vykdoma Tarybos nario veikla.

7.27. Savivaldybė, kompensuodama atsakovo patirtas išlaidas, pripažino jų pagrįstumą. Savivaldybė pati neįvykdė pareigos tinkamai kontroliuoti kompensuojamų sumų, todėl ieškinys turi būti atmestas. Tai, kad Reglamente nenumatytas gyvūnų prieglaudų lankymas, nereiškia, kad atsakovas nevykdė Tarybos nario veiklos. Kuro pirkimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje nereiškia, kad buvo teiktos transporto paslaugos. Atsakovas tose degalinėse pirko, nes ten degalai pigiausi. Nesuprantama, kodėl prokuroras pateikė UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas, tai nesusiję su byla. Prokuroro informacija apie degalų sąnaudas paimtos iš neaiškaus patikimumo tinklalapio.

7.28. Ieškovas, darydamas skaičiavimus dėl karantino metu sunaudoto kuro, nevertino, kad atsakovo Tarybos nario veiklai naudojamas automobilis „Hyundai x35“ (visureigis) faktiškai vasaros metu dyzelinio kuro sunaudoja 10 l/100 km, o žiemos metu - 12 l/100 km.

8. Žodinio proceso tvarka vykusiuose teismo posėdžiuose atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškinyje nurodytos kuro įsigijimo kvitų datos netikslios, ieškinio 18 punkte nurodytų sumų nepripažįsta. Tikslios apskaitos, užrašų, kur ir kada važiavo kaip Tarybos narys, nevedė, maršrutų neatsimena. Į gyvūnų prieglaudas važiuodavo 3-4 kartus per mėnesį. Automobilis naudojo apie 12 l/100 km. Neginčija, kad pagal tą pačią sąskaitą buvo kovo kompensuota su kartus, tačiau jis tą sąskaitą pateikė tik vieną kartą, čia ne jo o buhalterijos klaida.

9. Byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, nustačius būtinybę ištirti naujus įrodymus, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 256 straipsnis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, šalims sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir pateikti dėl jų paaiškinimus.

konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

10. Byla nagrinėta žodinio proceso tvarka, tačiau 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi, nustačius būtinybę ištirti naujus įrodymus, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 256 straipsnis).

11. CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Tokiose bylose bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 441 str. 2 d.). CPK 441 straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai (CPK 441 str. 3 d.).

12. Remiantis CPK 441 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinio suma nesiekia penkių tūkstančių eurų, taip pat į tai, kad šalys ir šalių atstovai teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka yra teikę paaiškinimus, byloje yra apklausti liudytojai, byla 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims sudaryta galimybė dėl naujų įrodymų pateikti rašytinius paaiškinimus. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka negauta.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo

13. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

14. 2025 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje ieškovas viešąjį interesą ginantis prokuroras R..K. nurodė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dalies dėl 116,20 Eur sumos priteisimo, kitus ieškinio reikalavimus palaikė, taip pat nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo teisinės pasekmės yra žinomos. Prokuroras paaiškino, kad atsisakoma reikalavimo, nurodyto ieškinio 8 punkte, dalies, t. y. dalies dėl išlaidų už kurą, pirktą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

15. 2025 m. birželio 4 d. pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo atsisakė 95,32 Eur reikalavimo dalies, nurodydamas, kad sudarant kuro, kurį atsakovas kompensavosi karantino metu, čekių suvestinę, buvo pastebėta, kad trys kuro čekiai (2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 193/26/79, kurio suma 29,74 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 190/2933, kurio suma 40,58 Eur, ir 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 371/2989, kurio suma 25,00 Eur) dubliuojasi dviejose suvestinėse, t. y., toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai karantino metu ir toje, kurioje nurodyti kuro įsigijimai už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribų.

16. Apibendrinant, ieškovas yra pareiškęs atsisakymą nuo 211,52 Eur sumos reikalavimo dalies. Atsižvelgiant į tai, kad dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą pateikė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja ir atitinka byloje pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimų dėl 211,52 Eur dalies atsisakymas priimtinas ir ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

17. Šalims išaiškintina, jog bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

18. Ieškovui atsisakius 211,52 Eur dalies ieškinio reikalavimų, ieškinio suma yra 1447,60 Eur. Ieškovo įrodinėjamą ieškinio sumą sudaro 861,92 Eur (978,12 Eur-116,20 Eur) kuro, įsigyto ne Vilniaus miesto teritorijoje, išlaidų, 200 Eur pagal tą pačią sąskaitą antrą kartą kompensuotų transporto priemonės remonto išlaidų, 385,68 Eur (481 Eur – 95,32 Eur) kuro, įsigyto karantino metu, kompensavimo išlaidų.

Dėl faktinių aplinkybių

19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas S. D. 2019 m. balandžio 24 d. - 2023 m. balandžio 25 d. laikotarpiu buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu.

20. Atsakovas gyvenamąją vietą kadencijos laikotarpiu buvo deklaravęs Vilniaus mieste, tačiau nurodo, kad faktiškai gyvena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

21. 2019 m. gegužės 2 d. atsakovas pateikė pranešimą apie naudojamą automobilį ir nurodė, kad Tarybos nario veiklai vykdyti naudoja automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro rūšis dyzelinas (I t. 10 e. b. l.).

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, siekdamas tarybos nario išlaidų kompensavimo, trečiajam asmeniui pateikė avanso apyskaitas. Nurodytu laikotarpiu atsakovas iš Vilniaus miesto savivaldybės gavo pinigines lėšas išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla apmokėti.

23. Byloje ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas trečiajam asmeniui pateikė avanso apyskaitas, patvirtinančias lėšų atsakovui išmokėjimą:

23.1. 2019 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/5-06.2019 (II t. 65 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys dyzelino įsigijimą už bendrą 502,53 Eur sumą (dalies įsigyto degalų kiekio nustatyti neįmanoma dėl netinkamos kokybės kvitų, tačiau, įvertinus kvituose nurodomas pirkimo sumas ir kuro kainas, nurodytas šio laikotarpio įskaitomuose kvituose, atsakovui 2019 m. balandžio 24 d. - 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu galėjo būti kompensuota apie 412 l dyzelino įsigijimo išlaidų):

23.1.1. 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 81/1029 dėl 20,11 l degalų įsigijimo už 24,48 Eur sumą (II t. 59 e. b. l.),

23.1.2. 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 418/1510 dėl 15,22 l degalų įsigijimo už 18,85 Eur sumą (II t. 59 e. b. l.),,

23.1.3. 2019 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 196/1417 dėl 16,77 l degalų įsigijimo už 20,49 Eur sumą (II t. 59 e. b. l.),

23.1.4. 2019 m. gegužės 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 289/1421 dėl 20,14 l degalų įsigijimo už 24,41 Eur sumą (II t. 59 e. b. l.),

23.1.5. 2019 m. gegužės 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 217/1525 dėl 32,51 l degalų įsigijimo už 39,14 Eur sumą,

23.1.6. 2019 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 316/1454 dėl degalų įsigijimo už 20,23 Eur sumą (II t. 51 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodytas degalų kiekis, neįskaitoma, tačiau, atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 16,5 l dyzelino),

23.1.7. 2019 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 236/902 dėl degalų įsigijimo už 48,79 Eur sumą (II t. 51 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodytas degalų kiekis, uždengta, tačiau, atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 40,24 l dyzelino),

23.1.8. 2019 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 480/2251 dėl 15,44 l degalų įsigijimo už 17,59 Eur sumą (II t. 51 e. b. l.),

23.1.9. 2019 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 274/1063 dėl 50,07 l degalų įsigijimo už 61,19 Eur sumą (II t. 51 e. b. l.),

23.1.10. 2019 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 429/2264 dėl 16,1 l degalų įsigijimo už 18,50 Eur sumą (II t. 75 e. b. l.),

23.1.11. 2019 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 177/1074 dėl 48,18 l degalų įsigijimo už 60,08 Eur sumą (II t. 75 e. b. l.),

23.1.12. 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 204/2366 dėl 17,39 l degalų įsigijimo už 20 Eur sumą (I t. 108 e. b. l.; II t. 75 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip (duomenys neskelbtini) kvitas),

23.1.13. Apyskaitoje nurodoma, kad 2019 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 525/2281 patvirtina degalų įsigijimą už 48,57 Eur sumą, tačiau kvito dalis, kurioje nurodyti kvito rekvizitai, įgytos prekės ir jų kiekis, uždengta; tačiau, atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 40,24 l dyzelino (II t. 75 e. b. l.),

23.1.14. 2019 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 480/2251 dėl degalų įsigijimo už 16,59 Eur sumą (II t. 75 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodytas degalų kiekis, uždengta, tačiau, atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 15 l dyzelino),

23.1.15. Apyskaitoje nurodoma, kad 2019 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 51/1565 patvirtina degalų įsigijimą už 58,31 Eur sumą (II t. 75 e. b. l.), tačiau kvito dalis, kurioje nurodytas kiekis, uždengta; atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 48 l dyzelino);

23.2. 2019 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/5-09.2019 (I t. 11 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys degalų įsigijimą už bendrą 100,32 Eur sumą (kvitai į bylą nepateikti, tikslaus įsigyto degalų kiekio nustatyti neįmanoma):

23.2.1. 2019 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 253/1093 dėl degalų įsigijimo už 19,56 Eur sumą,

23.2.2. 2019 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 259/1624 dėl degalų įsigijimo už 50,21 Eur sumą,

23.2.3. 2019 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 305/2245 dėl degalų įsigijimo už 10,26 Eur sumą,

23.2.4. 2019 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 160/1557 dėl degalų įsigijimo už 20,29 Eur sumą;

23.3. 2019 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/5-12.2019 (II t. 58 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys apie 87,91 l degalų už bendrą 98,85 Eur sumą įsigijimą:

23.3.1. 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 312/1696 dėl degalų įsigijimo už 20,47 Eur sumą (II t. 61 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodytas degalų kiekis, neįskaitoma, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 17 l dyzelino),

23.3.2. 2019 m. spalio 29 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 173/1230 dėl 17,33 l degalų įsigijimo už 20,57 Eur sumą (II t. 61 e. b. l.),

23.3.3. 2019 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 383/2455 dėl 16,73 l degalų įsigijimą už 18,55 Eur sumą (II t. 61 e. b. l.),,

23.3.4. 2019 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 407/2462 dėl degalų įsigijimo už 16,85 Eur sumą (kvitas nepateiktas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 15 l dyzelino),

23.3.5. 2019 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 288/470 patvirtina degalų įsigijimą už 22,41 Eur sumą(kvitas nepateiktas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 20 l dyzelino);

23.4. 2020 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/6-03.2020 (I t. 12 e. b. l., II t. 26 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys degalų už bendrą 211,71 Eur sumai įsigijimą (kvitai į bylą nepateikti, tikslaus įsigyto degalų kiekio nustatyti neįmanoma):

23.4.1. 2020 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 196/1682 dėl degalų įsigijimo už 20,45 Eur sumą,

23.4.2. 2020 m. sausio (data nenurodyta) (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 144/186 dėl degalų įsigijimo už 19,50 Eur sumą,

23.4.3. 2020 m. sausio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 98/1695 dėl degalų įsigijimo už 21,48 Eur sumą,

23.4.4. 2020 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 244/1801 dėl degalų įsigijimo už 15,63 Eur sumą,

23.4.5. 2020 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) kvitas (dalis kvito Nr. neįskaitoma) dėl degalų įsigijimo už 24,67 Eur sumą,

23.4.6. 2020 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 360/2554 dėl degalų įsigijimo už 21,59 Eur sumą,

23.4.7. 2020 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 349/1339 dėl degalų įsigijimo už 19,69 Eur sumą,

23.4.8. 2020 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 86/2450 dėl degalų įsigijimo už 11,11 Eur sumą,

23.4.9. 2020 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 102/1754 dėl degalų įsigijimo už 23,38 Eur sumą,

23.4.10. 2020 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 350/1863 dėl degalų įsigijimo už 34,21 Eur sumą (kvitas nepateiktas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 31 l dyzelino);

23.5. 2020 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/6-06.2020 (I t. 13 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys apie 300,97 l degalų pirkimą už bendrą 270,30 Eur sumai įsigijimą:

23.5.1. 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 193/2679 dėl 30,66 l degalų įsigijimo už 29,74 Eur sumą (I t. 22, 109 e. b. l.),

23.5.2. 2020 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 399/2595 dėl degalų įsigijimo už 18,98 Eur sumą (kvitas išblukęs ir neįskaitomas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 19 l dyzelino),

23.5.3. 2020 m. balandžio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 254/1895 dėl 14,48 l degalų įsigijimo už 21,61 Eur sumą (I t. 22, 113 e. b. l.),

23.5.4. 2020 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 187/21117 dėl 21,21 l degalų įsigijimo už 20,02 Eur sumą (kvitas išblukęs ir iš dalies neįskaitomas) (I t. 22 e. b. l.),

23.5.5. 2020 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 528/2656 dėl 64,90 l degalų įsigijimo už 49,97 Eur sumą (I t. 22 e. b. l.),

23.5.6. 2020 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 179/2623 dėl 20,49 l degalų įsigijimo už 18,42 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.),

23.5.7. 2020 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 509/2683 dėl 59,53 l degalų įsigijimo už 50,01 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.) (apyskaitoje nurodoma, kad kvitas išrašytas už automobilio plovimą),

23.5.8. 2020 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 133/2513 dėl 20,20 l degalų įsigijimo už 17,17 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.),

23.5.9. 2020 m. birželio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 157/736 dėl degalų įsigijimo už 21,96 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.) (kvitas išblukęs ir sunkiai įskaitomas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 25,5 l dyzelino),

23.5.10. 2020 m. birželio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 108/756 dėl degalų įsigijimo už 22,42 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.) (kvitas išblukęs ir sunkiai įskaitomas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 25 l dyzelino);

23.6. 2020 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/5-09.2020 (II t. 63 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 260,27 l degalų už bendrą 234,38 Eur sumai įsigijimą:

23.6.1. 2020 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 116/144 dėl 15 l degalų įsigijimo už 13,43 Eur sumą (II t. 70 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip (duomenys neskelbtini) kvitas už automobilio plovimą);

23.6.2. 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 129/436 patvirtina 30,23 l degalų įsigijimą už 28,09 Eur sumą (II t. 70 e. b. l.),

23.6.3. 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 91/2775 patvirtina 22,57 l degalų įsigijimą už 19,86 Eur sumą (I t. 110 e. b. l., II t. 70 e. b. l.),

23.6.4. 2020 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 349/2693 dėl 30,24 l degalų įsigijimo už 28,40 Eur sumą (II t. 70 e. b. l.),

23.6.5. 2020 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 81/851 dėl 25,05 l degalų įsigijimo už 23,02 Eur sumą (II t. 70 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą)

23.6.6. 2020 m. rugpjūčio 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 276/234 dėl 22,05 l degalų įsigijimo už 19,83 Eur sumą (II t. 90 e. b. l.) (apyskaitoje nurodoma, kad kvitas išduotas (duomenys neskelbtini)

23.6.7. Apyskaitoje nurodoma, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 349/2730 patvirtina degalų įsigijimą už 19,18 Eur sumą, tačiau kvito dalis, kurioje nurodoma kvitą išdavęs subjektas, data, prekė, jos kiekis yra uždengta (II t. 90 e. b. l.); įvertinus šio laikotarpio degalų kainas galėjo būti įsigyta apie 22 l dyzelino,

23.6.8. 2020 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 41/280 dėl 40,67 l degalų įsigijimo už 36,57 Eur sumą (II t. 90 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą),

23.6.9. 2020 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 332/295 dėl 25,85 l degalų įsigijimo už 22,98 Eur sumą (II t. 81 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą);

23.6.10. 2020 m. rugsėjo 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 100/952 dėl 26,61 l degalų įsigijimo už 23,02 Eur sumą (II t. 81 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą)

23.7. 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. AV1-90/7-12.2020 (I t. 14 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 306,84 l degalų už bendrą 270,44 Eur sumą įsigijimą:

23.7.1. 2020 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 99/996 dėl 44,09 l degalų įsigijimo už 37,25 Eur sumą (I t. 24 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą),

23.7.2. 2020 m. spalio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 98/549 dėl 41,16 l degalų įsigijimo už 35,77 Eur sumą (I t. 24 e. b. l.),

23.7.3. 2020 m. spalio 20 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 98/543 dėl 35,01 l degalų įsigijimo už 30,43 Eur sumą (I t. 24 e. b. l.),

23.7.4. 2020 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 31/567 dėl 32,28 l degalų įsigijimo už 27,73 Eur sumą (I t. 24 e. b. l.),

23.7.5. 2020 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 266/2905 dėl 40 l degalų įsigijimo už 33,20 Eur sumą (I t. 24 e. b. l.) (kvitas iš dalies išblukęs),

23.7.6. 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 190/2933 dėl 44,59 l degalų įsigijimo už 40,58 Eur sumą (I t. 23, 111 e. b. l.),

23.7.7. 2020 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 192/1123 dėl 22,56 l degalų įsigijimo už 21,20 Eur sumą (I t. 23 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą),

23.7.8. 2020 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 206/1131 dėl 47,15 l degalų įsigijimo už 44,28 Eur sumą (I t. 23 e. b. l.) (kvitas iš dalies išblukęs, apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą)

23.8. 2021 m. kovo 24 d. avanso apyskaitą (I t. 15 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys apie 203,47 l degalų už bendrą 205,75 Eur sumą įsigijimą:

23.8.1. 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 199/2873 dėl 55,89 l degalų įsigijimo už 54,81 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

23.8.2. 2021 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 90/1203 dėl 42,03 l degalų įsigijimo už 41,57 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

23.8.3. 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 190/2933 dėl 25,51 l degalų įsigijimo už 25 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

23.8.4. 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 144/1255 dėl degalų įsigijimo už 29,86 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodyta prekės ir jos kiekis, uždengta, tačiau, įvertinus šio laikotarpio degalų kainą, galėjo būti įsigyta apie 28 l dyzelino);

23.8.5. 2021 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 61/1268 dėl 42,93 l degalų įsigijimo už 44,82 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

23.8.6. 2021 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 192/1123 dėl 9,11 l degalų įsigijimo už 9,69 Eur sumą (I t. 26, 115 e. b. l.);

23.9. 2021 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą (I t. 16 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 133,97 l degalų už bendrą 140,64 Eur sumą įsigijimą (pažymėtina, kad į apyskaitą įtrauktas 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 322/1622, kurio suma 7 Eur, patvirtina ne degalų įsigijimą, o naudojimąsi automobilių plovykla):

23.9.1. 2021 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 105/751 dėl 30,04 l degalų įsigijimą už 30,61 Eur sumą (I t. 27 e. b. l.),

23.9.2. 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 51/766 dėl 51,17 l degalų įsigijimo už 54,70 Eur sumą (I t. 27 e. b. l.),

23.9.3. 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 241/3119 dėl 29,16 l degalų įsigijimo už 30,18 Eur sumą (I t. 28 e. b. l.),

23.9.4. 2021 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 247/3128 dėl 23,60 l degalų įsigijimo už 25,15 Eur sumą (I t. 28 e. b. l.),

23.10. 2021 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą (II t. 14 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 237,10 l degalų bendrai 262 Eur sumai įsigijimą:

23.10.1. 2021 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 105/3112 dėl 37,09 l degalų įsigijimo už 40,06 Eur sumą (I t. 129 e. b. l., II t. 99, 116 e. b. l.),

23.10.2. 2021 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 202/3159 dėl 41,92 l degalų įsigijimo už 45,69 Eur sumą (I t. 129 e. b. l., II t. 99, 116 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip 2021 m. liepos 30 d. kvitas),

23.10.3. 2021 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 47/3129 dėl 20,14 l degalų įsigijimo už 22,15 Eur sumą (I t. 129 e. b. l., II t. 99, 116 e. b. l.),

23.10.4. 2021 m. liepos 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 354/961 dėl 20,20 l degalų įsigijimo už 22,20 Eur sumą (I t. 128 e. b. l., II t. 98, 115 e. b. l.),

23.10.5. 2021 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 39/3141 dėl 22,74 l degalų įsigijimo už 25,01 Eur sumą (I t. 129 e. b. l., II t. 99, 116 e. b. l.),

23.10.6. 2021 m. rugpjūčio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 227/980 dėl 44,17 l degalų įsigijimo už 48,99 Eur sumą (I t. 128 e. b. l., II t. 98, 115 e. b. l.),

23.10.7. 2021 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 17/857 dėl 50,840 l degalų įsigijimo už 57,90 Eur sumą (I t. 128 e. b. l., II t. 98, 115 e. b. l.);

23.11. 2021 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą (II t. 15 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys ne mažiau kaip 108,12 l degalų bendrai 136,16 Eur sumai įsigijimą:

23.11.1. 2021 m. spalio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 527/4128 patvirtina 50 l degalų įsigijimą už 62,95 Eur sumą (I t. 140 e. b. l., II t. 127 e. b. l.),

23.11.2. 2021 m. lapkričio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 415/4172 dėl degalų įsigijimo už 9,33 Eur sumą (kvito kopija į bylą nepateikta, tačiau įvertinus šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 7 l dyzelino);

23.11.3. 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 355/3286 dėl 25,43 l degalų įsigijimo už 32,80 Eur sumą (I t. 140 e. b. l., II t. 127 e. b. l.);

23.11.4. 2021 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 510/3314 dėl 25,69 l degalų įsigijimo už 31,08 Eur sumą (I t. 140 e. b. l., II t. 127 e. b. l.);

23.12. 2022 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą (II t. 16 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 188,68 l degalų už bendrą 269,16 Eur sumą įsigijimą:

23.12.1. 2022 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitas dėl 50,05 l degalų įsigijimo už 65,51 Eur sumą (I t. 162 e. b. l., II t. 135 e. b. l.) (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą),

23.12.2. 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 313/3363 dėl 22,75 l degalų įsigijimo už 30,03 Eur sumą (I t. 161 e. b. l.)

23.12.3. 2022 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 195/3372 dėl 30,14 l degalų įsigijimo už 41,29 Eur sumą (I t. 161 e. b. l., II t. 135 e. b. l.),

23.12.4. 2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 392/3382 patvirtina 36,1 l degalų įsigijimą už 50,18 Eur sumą (I t. 161 e. b. l., II t. 135 e. b. l.),

23.12.5. 2022 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 186/3404 dėl 19,38 l degalų įsigijimo už 30,04 Eur sumą (I t. 161 e. b. l., II t. 135 e. b. l.),

23.12.6. 2022 m. kovo 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr.86/1439 dėl 30,26 l degalų įsigijimo už 52,11 Eur sumą (I t. 162 e. b. l., II t. 135 e. b. l.);

23.13. 2022 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą (II t. 17 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 71,90 l degalų bendrai 130,34 Eur sumai įsigijimą:

23.13.1. 2022 m. balandžio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr.108/2179 dėl 34,22 l degalų įsigijimo už 58,14 Eur sumą (II t. 144 e. b. l.),

23.13.2. 2022 m. birželio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr.69/1631 dėl 15,78 l degalų įsigijimo už 28,86 Eur sumą (II t. 144 e. b. l.),

23.13.3. 2022 m. birželio 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 81/2317 dėl 21,9 l degalų įsigijimo už 43,34 Eur sumą (II t. 144 e. b. l.);

23.14. 2022 m. rugsėjo 30 d. avanso apyskaitą (II t. 18 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys ne mažiau nei 109 l degalų už bendrą 194,26 Eur sumą įsigijimą:

23.14.1. 2022 m. liepos 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 135/2344 dėl 20,55 l degalų įsigijimo už 38,41 Eur sumą (II t. 108 e. b. l.)

23.14.2. 2022 m. liepos 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 113/2374 dėl 20,1 l degalų įsigijimo už 36,16 Eur sumą (II t. 108 e. b. l.),

23.14.3. 2022 m. rugpjūčio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 76/1745 dėl 21,08 l degalų įsigijimo už 37,29 Eur sumą (II t. 108 e. b. l.);

23.14.4. 2022 m. rugpjūčio 8 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 61/2399 dėl 27,27 l degalų įsigijimo už 47,97 Eur sumą (II t. 108 e. b. l.);

23.14.5. 2022 m. rugpjūčio 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 35/1778 už 34,43 Eur sumą (kvitas į bylą nepateiktas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 20 l dyzelino);

23.15. 2022 m. gruodžio 30 d. avanso apyskaitą (II t. 19-20 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 115,33 l degalų už bendrą 200,29 Eur sumą įsigijimą:

23.15.1. 2022 m. spalio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) kvitas patvirtina 30,11 l degalų įsigijimą už 52,36 Eur sumą (I t. 154 e. b. l., II t. 160 e. b. l.),

23.15.2. 2022 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 256/3644 patvirtina 15,13 l degalų įsigijimą už 28,14 Eur sumą (I t. 153 e. b. l., II t. 159 e. b. l.),

23.15.3. 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 216/3664 patvirtina 16,41 l degalų įsigijimą už 30,03 Eur sumą (I t. 153 e. b. l., II t. 159 e. b. l.),

23.15.4. 2022 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 221/3691 patvirtina 20,02 l degalų įsigijimą už 33,83 Eur sumą (I t. 153 e. b. l., II t. 159 e. b. l.),

23.15.5. 2022 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 261/3672 patvirtina 15,04 l degalų įsigijimą už 26,32 Eur sumą (I t. 153 e. b. l., II t. 159 e. b. l.),

23.15.6. 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 323/3705 patvirtina 18,62 l degalų įsigijimą už 29,61 Eur sumą (I t. 153 e. b. l., II t. 159 e. b. l.);

23.16. 2023 m. kovo 29 d. avanso apyskaitą (II t. 21-22 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 118,1 l degalų bendrai 171,54 Eur sumai įsigijimą:

23.16.1. 2023 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 298/3734 patvirtina 20,18 l degalų įsigijimą už 31,68 Eur sumą (I t. 181 e. b. l., II t. 179 e. b. l.),

23.16.2. 2023 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 231/3736 patvirtina 20,10 l degalų įsigijimą už 30,15 Eur sumą (I t. 181 e. b. l., II t. 179 e. b. l.),

23.16.3. 2023 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 295/3785 patvirtina 18,46 l degalų įsigijimą už 27,51 Eur sumą (I t. 181 e. b. l., II t. 179 e. b. l.),

23.16.4. 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 206/3797 patvirtina 20,72 l degalų įsigijimą už 30,04 Eur sumą (I t. 181 e. b. l., II t. 179 e. b. l.),

23.16.5. 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 392/3810 patvirtina 38,64 l degalų įsigijimą už 52,16 Eur sumą (I t. 181 e. b. l., II t. 179 e. b. l.);

23.17. 2023 m. balandžio 19 d. avanso apyskaitą (II t. 23 e. b. l.), kurioje įtraukti kvitai, patvirtinantys 43,66 l degalų bendrai 58,94 Eur sumai įsigijimą:

23.17.1. 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 356/3826 patvirtina 14,54 l degalų įsigijimą už 19,63 Eur sumą (I t. 166 e. b. l., II t. 164 e. b. l.),

23.17.2. 2023 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 478/3828 patvirtina 29,12 l degalų įsigijimą už 39,31 Eur sumą (į apyskaitą įtraukta 0,09 Eur suma) (I t. 166 e. b. l., II t. 164 e. b. l.).

24. Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. lapkričio 15 d. Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimo ataskaitos išrašą ir išrašą iš Savivaldybės tarybos narių išlaidų kompensavimo vertinimo rezultatų suvestinės 2 priedo „Pastebėjimai dėl kompensuotų transporto išlaidų“, kur nurodyta: „Tarybos nariui S. D. buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos pagal tą pačią sąskaitą du kartus po 200 Eur (2019-07-01 (duomenys neskelbtini) PVM s/f Nr. 1559 - 2019 m. III ketvirčio avansinė apyskaita). Tarybos nariui S. D. buvo kompensuotos degalų įsigijimo 803,32 Eur išlaidos, kai kuras piltas Vilniaus raj. - 2019-06-08, 2020-04-03, 2020-07-03, 2020-12-08, 2021-01-27, 2021-07-01, 2021-07-30, 2021-07-18, 2021-07-30, 2021-11-10, 2021-12-07, 2022-01-24, 2021-02-01, 2022-02-11, 2021-03-03, 2022-10-19, 2022-11-07, 2022-12-02, 2022-12-16, 2022-11-14, 2023-01-13, 2023-02-10, 2023-03-03, 2023-03-15, 2023-03-28, 2023-04-12, 2023-04-14.“

Dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo teisinio reguliavimo ir ieškovo teisės reikšti ieškinį

25. Viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE0LTYxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-314-611/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-314-611/2018">e3K-3-314-611/2018</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje, kuriame nustatyti prokuratūros struktūros ir veiklos pagrindai, įtvirtinta, kad prokuroras įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus (2 d.). Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu.

26. Nepagrįsto praturtėjimo ar daikto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE0LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-214-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-214-611/2019">e3K-3-214-611/2019</a>, 20 punktas).

27. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

28. CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-68/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-68/2011">3K-3-68/2011</a>). Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Vis dėlto, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTMtOTE1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-93-915/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-93-915/2019">e3K-3-93-915/2019</a> 18 punktas). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CK 6.237 straipsnyje vartojama sąvoka „turtas“ turi būti suprantama plačiau, t. y. ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės, pinigai, kitokios materialinės vertybės.

29. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-10/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-10/2013">3K-3-10/2013</a>). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2011">3K-3-354/2011</a>). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2008">3K-3-304/2008</a>; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-101/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-101/2009">3K-3-101/2009</a>; ir kt.).

30. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas turtą gavo; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovui paneigti bet kokį įmanomą atsakovo turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Priešingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-310/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-310/2013">3K-3-310/2013</a>; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtMTA3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-1075/2018">e3K-3-30-1075/2018</a> ir kt.). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2009">3K-3-253/2009</a>).

Dėl savivaldybės tarybos nario teisės į išlaidų kompensavimą

31. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. kovo 31 d.) 26 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Analogiška nuostata numatyta ir po 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo redakcijos 12 straipsnio 2 dalyje.

32. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1-2070 (toliau – Reglamentas) ir netekusio galios nuo 2023 m. balandžio 22 d., 6 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 300 Eur išmoka, už kurią atsiskaitoma vieną kartą per ketvirtį; išmoka gali būti naudojama, be kita ko, Tarybos nario veiklai naudojamų transporto priemonių nuomai, eksploatavimui (degalams, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, plovimui ir valymui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), statymui ir (ar) saugojimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms (Reglamento 6 str. 15 d. 4 p.).

33. Reglamentas taip pat numato, kad Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui už kiekvieną ketvirtį, pateikdamas ketvirčio išmokų apyskaitą iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 7 dienos (Reglamento 6 str. 15 d. 3 pastraipa); kartu su ketvirčio išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams (Reglamento 6 str. 15 d. 6 pastraipa). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

34. Vien ta aplinkybė, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už išmokų tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimą, pernelyg laisvai traktuoja teisės aktus, savaime nereiškia, kad atsakovui piniginės sumos už degalų įsigijimą buvo išmokėta pagrįstai. Dar daugiau, tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl pernelyg laisvo teisės aktų interpretavimo nepagrįstai išmokėjo pinigines sumas, neatleidžia atsakovo nuo pareigos šias nepagrįstai gautas sumas grąžinti, o prokurorui – ginti viešąjį interesą ir reikalauti, kad tokios nepagrįstai išmokėtos lėšos būtų grąžintos į savivaldybės biudžetą.

35. Teismas dėl atsakovo argumentų taip pat pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už išmokų tarybos narių veiklos išlaidų kompensavimą, savaip interpretavo teisės aktus, kad buvo susiklosčiusi iš esmės ydinga įprastinė praktika, nereikalaujant papildomų duomenų pagrįsti kuro, įsigyto ne Vilniaus mieste, panaudojimo būtent tarybos nario veiklai vykdyti, savaime nereiškia, kad atsakovui ginčo suma buvo išmokėta pagrįstai.

36. Aplinkybė, jog S. D. kaip tarybos nario kadencijos metu iš jo nebuvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, kaip tai numatyta Reglamento 6 straipsnio 15 dalies aštuntoje ir devintoje pastraipoje, nereiškia, jog išmokos buvo išmokėtos pagrįstai ar kad savivaldybės administracija praranda teisę į tokių nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimą.

Dėl atsakovo išlaidų kurui kompensavimo galimumo

37. Kaip nurodyta šiame teismo sprendime, bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas turtą gavo; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu kas ketvirtį trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teikė apyskaitas, į kurias, be kitų išlaidų, įtraukdamas išlaidas kuro įsigijimui ir šias kuro įsigijimo išlaidas traktuodamas kaip išlaidas tarybos nario veiklai vykdyti.

38. Iš su ieškiniu pateiktų apyskaitų matyti, kad atsakovas kas ketvirtį pateikdavo įvairių kvitų 898-900 Eur sumai, t. y. atsakovas dėjo pastangas pateikti kvitų, kad jam būtų kompensuojamas maksimali galima suma.

39. Atsakovas nepaneigė, jog automobilį naudoja nuolatos, t. y. ir kasdieniame socialiniame, asmeniniame gyvenime.

40. Ieškovui pareiškus reikalavimus dėl atsakovui kompensuotų kuro įsigijimo išlaidų grąžinimo, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad lėšos kurui įsigyti buvo kompensuotos pagrįstai, t. y. kad įgytas kuras buvo panaudotas tarybos nario veiklos vykdymui.

41. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose numatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai, išskyrus įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose nustatytas išimtis.

42. Teismas pažymi, kad vien tarybos nario statusas savaime nesuteikia teisės visų atsakovo patiriamų kuro įsigijimo išlaidų vertinti kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla kaip ir nėra pagrindo vertinti, kad bet koks atsakovo transporto priemonės naudojimas, jam būnant Tarybos nariu, vertintinas kaip susijęs su Tarybos nario veikla. Pažymėtina, kad iš esmės be paties atsakovo ir su atsakovu įvairiais artimumo laipsniais susijusių asmenų aiškinimo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas visą įgytą kurą, kurio įsigijimą pagrindžiantys kvitai buvo įtraukti į apyskaitas ir kompensuoti atsakovui, naudojo tarybos nario, o ne asmeninei, laisvalaikio ar kitai visuomeninei veiklai.

43. Atsakovas tvirtina, kad kuras buvo sunaudotas jam vykdant Tarybos nario, kuris kartu buvo ir Gyvūnų gerovės komisijos bei Peticijų komisijos narys, taip pat dirbęs Ekonomikos komitete bei Miesto ūkio komitete, veiklą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog atsakovas kurą naudojo Tarybos nario veiklai vykdyti, jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįstos. Atsakovas nurodo, kad jis, kaip Gyvūnų gerovės komisijos narys, vykdavo į gyvūnų prieglaudas, veždavo gyvūnams maistą, vyko į gyvūnų kapines.

44. Reglamento 6 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi atsakovo kadencijos metu) numatyta, kad Tarybos narių darbas komitetuose, komisijose, darbo grupėse, Tarybos narių grupėse, Tarybos frakcijose bei komitetų pavedimai fiksuojami komiteto, komisijos, darbo grupės, Tarybos narių grupės ar Tarybos frakcijos posėdžių protokoluose; Tarybos nario darbo laikas, vykdant šiuos pavedimus, apskaitomas pagal komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininko, Tarybos narių grupės ar frakcijos vadovo pasirašytą ir protokoluojančio asmens pateiktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodomas tikslus laikas.

45. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui kaip Tarybos nariui (ar komiteto, komisijos, darbo grupės ir t.t. nariui) jo kadencijos laikotarpiu buvo pavesta atlikti kokius nors pavedimus ne Vilniaus miesto savivaldybės pastate, t. y. vykti į gyvūnų prieglaudas, gyvūnų kapines, pas draugų kaimynus dėl namie palikto gyvūno ir pan., ir kad toks pavedimų vykdymo laikas kokiu nors būdu būtų užfiksuotas ir apskaitytas.

46. Dar daugiau, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 1-67 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos veiklos nuostatuose (su atsakovo kadencijos metu galiojusiais pakeitimais) nėra numatyta komisijos narių teisė (ar pareiga) vienasmeniškai vykti į gyvūnų prieglaudas, remti gyvūnų prieglaudas ir pan.

47. Pažymėtina, kad ne bet koks turimos transporto priemonės naudojimas kvalifikuotinas kaip naudojimas tarybos nario veiklai. Įvertinus aplinkybę, kad Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, buvo taikomi ribojimai ne tik kirsti savivaldybių teritorijas, bet ir fiziškai kontaktuoti su kitais asmenimis nesant tam būtinybės, tokio kiekio kuro įsigijimo išlaidų kompensavimas per tokį trumpą laikotarpį objektyviai nepateisinamas.

48. Atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai N. Š. ir V. S. teismo posėdyje pripažino, kad yra pasirengę padėti atsakovui ir patvirtinti atsakovui palankias aplinkybes, nurodė aplinkybes, jog yra vykę kartu su atsakovu į gyvūnų prieglaudas. Nekvestionuojant abejotino patikimumo liudytojų parodymais patvirtintų aplinkybių dėl atsakovo vykimo į gyvūnų prieglaudas faktų, pažyminėtina, tai nepatvirtina, jog atsakovo vykimas į gyvūnų prieglaudas ar gyvūnų kapines kokiu nors būdu būtų susijęs su tuo, kad atsakovas buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Atvirkščiai, liudytoja S. Š. 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje nurodė, kad į gyvūnų prieglaudas su atsakovu vyko ir vežė maistą savanorystės pagrindu.

49. Atsakovas liudytojų parodymais įrodinėjo, jog karantino laikotarpiu važiavo į gyvūnų prieglaudas. Pažymėtina, kad viena vertus, tokie atsakovo vizitai į gyvūnų prieglaudas įrodinėti tik atsakovui artimų asmenų parodymais. Kita vertus, šie liudytojais apklausti asmenys detaliai paaiškinti maršrutų, vykimo tikslo, dažnio ir pan., negalėjo, tokios informacijos teismo posėdyje nepaaiškino ir pats atsakovas (teismo posėdyje atsakovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais apie vykimą į gyvūnų prieglaudas). Pažymėtina, kad tik po liudytojų apklausos atsakovo atstovas parengė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė tariamus maršrutus, t. y. atsakovo atstovo parengti rašytiniai paaiškinimai buvo iš esmės priderinti prie liudytojų parodymų. Vis dėlto, net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad atsakovas įrodė vykimą į gyvūnų prieglaudas, nėra pakankamo pagrindo tokius veiksmus vertinti kaip tarybos nario veiklą. Nepaisant to, kad atsakovas priklausė Gyvūnų gerovės komisijai, tokia aplinkybė savaime nereiškia, kad bet kokia su rūpinimusi gyvūnų gerove susijusi veikla kvalifikuotina kaip tarybos nario veikla. Liudytoja S. Š. iš esmės patvirtino, kad vykimas į gyvūnų prieglaudas ir maisto gyvūnams vežimas vyko savanorystės pagrindu. Dar daugiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovas ir trečiojo asmens atstovė, teisės aktuose nėra numatyta Gyvūnų gerovės komisijos nario funkcija vykti į pasirinktas gyvūnų prieglaudas.

50. Atsakovas ataskaitų teisingumą patvirtino savo parašu, prie ataskaitų pridėjo degalų įsigijimo kvitus, už kuriuos degalai buvo pirkti panaudoti ne tik atsakovo kaip tarybos nario, bet ir paties atsakovo asmeninėje veikloje. Tokių ataskaitų pagrindu išmokėti pinigai laikytini išmokėti neteisėtai.

51. Atsakovas neįrodė ataskaitose įrašytų duomenų teisingumo, nurodytų lėšų panaudojimo tarybos nario veiklai vykdyti, todėl teismas daro išvadą, kad degalai nebuvo įsigyti atsakovo tarybos nario veiklai vykdyti.

Dėl ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įgyto kuro kompensavimo išlaidų

52. Ieškinyje nurodoma, kad 2019-06-08, 2020-04-03, 2020-07-03, 2020-12-08, 2021-01-27, 2021-07-01, 2021-07-30, 2021-07-18, 2021-07-30, 2021-11-10, 2021-12-07, 2022-01-24, 2021-02-01, 2022-02-11, 2021-03-03, 2022-10-19, 2022-11-07, 2022-12-02, 2022-12-16, 2022-11-14, 2023-01-13, 2023-02-10, 2023-03-03, 2023-03-15, 2023-03-28, 2023-04-12, 2023-04-14 atsakovas ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įsigijo degalus už bendrą 978,12 Eur sumą ir ši suma, ieškovo tvirtinimu, nepagrįstai buvo kompensuota kaip išlaidos tarybos nario veiklai kompensuoti. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas sutikslino ieškinio 8 punkte minimus kvitus. Nustatyta, kad atsakovui buvo kompensuotos kuro įsigijimo išlaidos, kai kuras įgytas Vilniaus rajone, pagal tokius atsakovo pateiktus kvitus:

52.1. 2019 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 204/2366 patvirtina 17,390 l dyzelino už 20 Eur įsigijimą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 108 e. b. l.),

52.2. 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 193/26/79 patvirtina 30,66 l dyzelino už 29,74 Eur įsigijimą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 109 e. b. l.)

52.3. 2020 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 91/2775 patvirtina 22,57 l dyzelino įsigijimą už 19,86 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 110 e. b. l.),

52.4. 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 190/2933 patvirtina 44,59 l dyzelino įsigijimą už 40,58 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 111 e. b. l.),

52.5. 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 371/2989 patvirtina 25,51 l dyzelino įsigijimą už 25,00 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 114 e. b. l.),

52.6. 2021 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 105/3112 patvirtina 37,09 l dyzelino įsigijimą už 40,06 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 129 e. b. l.),

52.7. 2021 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 202/3159 patvirtina 41,92 l dyzelino įsigijimą už 45,69 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 129 e. b. l.),

52.8. 2021 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 47/3129 patvirtina 20,14 l dyzelino įsigijimą už 22,15 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 129 e. b. l.),

52.9. 2021 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 39/3141 patvirtina 22,74 l dyzelino įsigijimą už 25,01 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 129 e. b. l.),

52.10. 2021 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 355/3286 patvirtina 25,43 l dyzelino įsigijimą už 32,80 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 140 e. b. l.),

52.11. 2021 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 510/3314 patvirtina 25,69 l dyzelino įsigijimą už 31,08 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 140 e. b. l.),

52.12. 2022 m. sausio 24 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 313/3363 patvirtina 22,75 l dyzelino įsigijimą už 30,03 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 161 e. b. l.),

52.13. 2022 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 195/3372 patvirtina 30,14 l dyzelino įsigijimą už 41,29 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 161 e. b. l.),

52.14. 2022 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 392/3382 patvirtina 36,10 l dyzelino įsigijimą už 50,18 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 161 e. b. l.),

52.15. 2022 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 186/3404 patvirtina 19,38 l dyzelino įsigijimą už 30,04 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 161 e. b. l.),

52.16. 2022 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 256/3644 patvirtina 15,13 l dyzelino įsigijimą už 28,14 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 153 e. b. l.),

52.17. 2022 m. lapkričio 7 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 216/3664 patvirtina 16,41 l dyzelino įsigijimą už 30,03 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 153 e. b. l.),

52.18. 2022 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 221/3691 patvirtina 20,02 l dyzelino įsigijimą už 33,83 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 153 e. b. l.),

52.19. 2022 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 323/3705 patvirtina 18,62 l dyzelino įsigijimą už 29,61 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 153 e. b. l.),

52.20. 2022 m. lapkričio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 261/3672 patvirtina 15,04 l dyzelino įsigijimą už 26,32 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 153 e. b. l.),

52.21. 2023 m. sausio 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 298/3743 patvirtina 20,18 l dyzelino įsigijimą už 31,68 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 181 e. b. l.),

52.22. 2023 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 231/3763 patvirtina 20,10 l dyzelino įsigijimą už 30,15 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 181 e. b. l.),

52.23. 2023 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 295/3785 patvirtina 18,46 l dyzelino įsigijimą už 27,51 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 181 e. b. l.),

52.24. 2023 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 206/3797 patvirtina 20,72 l dyzelino įsigijimą už 30,04 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 181 e. b. l.),

52.25. 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 392/3810 patvirtina 38,64 l dyzelino įsigijimą už 52,16 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 181 e. b. l.),

52.26. 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 478/3828 patvirtina 29,12 l dyzelino įsigijimą už 39,31 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 166 e. b. l.),

52.27. 2023 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 356/3826 patvirtina 14,54 l dyzelino įsigijimą už 19,63 Eur sumą degalinėje, esančioje Rudaminoje, Vilniaus raj. (I t. 166 e. b. l.).

53. Taigi, kitaip nei nurodoma ieškinio 8 punkte, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas kadencijos metu kurą ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirko už bendrą 861,92 Eur sumą. Tokią aplinkybę iš esmės pripažino ir ieškovas, teismo posėdyje atsisakydamas 116,20 Eur reikalavimo dalies (nors ir nurodydamas kitokią reikalavimo dalies atsisakymo priežastį).

54. Reglamento 6 straipsnio 15 dalyje papildomai nurodyta, kad apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos. Šalys skirtingai aiškino pastarąją Reglamentą nuostatą: ieškovas laikėsi pozicijos, kad vadovaujantis šia nuostata, kad gautų išmoką, kuras tarybos nario turėjo būti įsigyjamas tik Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ribose. Ši pozicija, teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo. Atsakovas argumentavo, kad kuro įsigijimas nėra transporto paslauga ir kuro įsigijimas nebuvo ribojamas Vilniaus miesto savivaldybės teritorija, todėl aplinkybė, kad kuras įsigytas ne Vilniaus miesto teritorijos ribose savaime nėra pagrindas teigti, kad tarybos narys neturėjo teisės į išmoką. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kiek tai susiję su minėtos Reglamento 6 straipsnio 15 dalies nuostatos aiškinimu, visgi šioje vietoje akcentuodamas tai, kad minėtas teisinis reglamentavimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Reglamento teisės normos) nustatė, kad išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė, t. y. ji skirta kompensuoti tarybos nariui išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas savo tiesiogines tarybos nario veiklos funkcijas.

55. Byloje keliamas klausimas, ar išlaidos, kurias atsakovas patyrė įsigydamas kurą ne Vilniaus miesto teritorijos ribose ir kurios buvo jam kompensuotos, iš tiesų buvo patirtos vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario veiklą. Ieškovas poziciją, kad atsakovas ginčo lėšas gavo be teisinio pagrindo, grindžia tuo, jog atsakovas ginčo išlaidas patyrė, pildamas kurą ne Vilniaus miesto ribose ir neįrodė aplinkybės, kad jis šį kurą naudojo būtent Vilniaus miesto tarybos nario funkcijoms atlikti.

56. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo automobilį ir juo naudojosi. Vis dėlto pažymėtina, kad ne bet koks turimos transporto priemonės naudojimas kvalifikuotinas kaip jo naudojimas tarybos nario veiklai. Atsakovas neneigė, jog šią transporto priemonę naudoja ir kasdieniame socialiniame, asmeniniame gyvenime. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus mieste, atsakovas tvirtina, kad faktiškai gyveno Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymi, kad vien tarybos nario statusas savaime nesuteikia teisės kuro įsigijimo vertinti kaip išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla. Išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, naudojimas nėra pateisinamas vykimu į darbą/ iš jo, į/iš gyvenamosios vietos Vilniaus mieste vien tuo aspektu, jog į darbą vyksta tarybos nario statusą turintis asmuo.

57. Pažymėtina, kad iš esmės byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo kurą, įsigytą ne Vilniaus miesto teritorijos ribose, atsakovas naudojo būtent tarybos nario, o ne darbinei ar kitai visuomeninei, laisvalaikio veiklai. Vien kuro kvitų, pateiktų trečiajam asmeniui, kuriais atsakovas grindė jam pervestų pinigų tarybos nario veiklai vykdyti panaudojimą, nepakanka nustatyti aplinkybei, kuriam tikslui tas kuras buvo panaudotas, kokiais maršrutais, kokiu intensyvumu, kokiais tikslais buvo važiuojama.

58. Jau nurodyta, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinio reikalavimą, pareiga įrodyti, kad iš trečiojo asmens atsakovo gautos lėšos buvo panaudotos būtent jo tarybos nario veikloje, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas turėjo visas galimybes pateikti įrodymus atsikirtimų pagrindu savo argumentams pagrįsti, tačiau to nepadarė, nurodydamas, kad tiksliai atkurti visas aplinkybes, galimybės apsunkintos, nes praėjo keleri metai, taigi iš esmės rėmėsi abstrakčiais argumentais apie atsakovo, kaip Vilniaus miesto tarybos nario, veiklos intensyvumą, bei abejotinos įrodomosios vertės liudytojų parodymais apie atsakovo vizitus su draugais į gyvūnų prieglaudas Vilniaus mieste ar vykusius susitikimus su gyventojais (pavyzdžiui, savo visuomeniniu patarėju, tam tikrais laikotarpiais savo vadovaujamos įmonės vardu išrašančiu sąskaitas už transporto priemonės plovimo ar valymo paslaugas).

59. Teisės aktai atsakovui neriboja teisės pasirinkti gyvenamosios vietos, turėti nekilnojamojo turto kitų savivaldybių teritorijose, turėti kelias gyvenamąsias vietas, faktiškai gyventi ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Vis tik pažymėtina, kad atsakovas kaip Tarybos narys negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog jo asmeniniai ar šeimos pasirinkimai dėl gyvenamosios vietos ir patiriamų išlaidų nuvykti iki savivaldybės būtų kompensuojami iš savivaldybės biudžeto. Pažymėtina, kad atsakovo kompensavimui pateiktuose kvituose kaip jo gyvenamoji vieta nurodoma būtent deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus mieste.

60. Išvadą dėl negalimumo kompensuoti kuro išlaidas, patirtas tarybos nariui vykstant iš kitos savivaldybės teritorijoje esančios gyvenamosios vietos į savivaldybės tarybos posėdžius (ar kitais savivaldybės tarybos nario veiklos tikslais) patvirtina ir besiformuojanti teismų praktika (žr. 2024 m. spalio 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU0MC0zNzIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-540-372/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-540-372/2024">e2A-540-372/2024</a> 49-50 p., 2024 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTIzMDEtNjAzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-2301-603/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-2301-603/2024">e2A-2301-603/2024</a>).

61. Kasacinės instancijos teismas formuoja praktiką, kad bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTM4MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-381/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-381/2021">e3K-3-259-381/2021</a>).

62. Sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad bet kuris asmuo turi laisvę pasirinkti, kur jam gyventi, tačiau iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą, todėl savivaldybė neprivalo tarybos nariams apmokėti nepagrįstų išlaidų, šiuo konkrečiu atveju atsakovo kelionės išlaidų, patirtų ne vykstant iš deklaruotos gyvenamosios vietos, o jam nuolat vykstant iš kitos savivaldybės, kurioje jis pasirinko gyventi su šeima.

63. Vis dėlto, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad bent dalis kuro, įgyto ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, buvo panaudota tarybos nario veiklai vykdyti. Vien tai, kad atsakovas pasirinko faktiškai gyventi kitos savivaldybės teritorijoje, nesudaro pagrindo vertinti jo vykimo į Vilniaus miesto savivaldybę kaip tarybos nario veiklos.

64. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui nesant teisinio pagrindo buvo kompensuota 861,92 Eur suma už ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje įsigytą kurą. Ši ieškinio reikalavimų dalis tenkintina, iš ieškovo trečiojo asmens naudai priteistina 861,92 Eur atsakovo nepagrįstai gautų lėšų dalis.

Dėl karantino laikotarpiais automobilio kuro kompensavimo

65. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovas karantino laikotarpiu pateikė savivaldybės administracijai ir gavo apmokėjimą už kurą bendrai 641,47 Eur sumai ir šiam teiginiui pagrįsti sudarė suvestinę, į kurią įtraukė tokius kvitus:

65.1. 2020 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 350/1863 34,21 Eur sumai,

65.2. 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 193/2679 29,74 Eur sumai,

65.3. 2020 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 399/2595 18,98 Eur sumai,

65.4. 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 54/1895 21,61 Eur sumai,

65.5. 2020 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 187/2117 20,02 Eur sumai,

65.6. 2020 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 528/2656 49,97 Eur sumai,

65.7. 2020 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 179/2623 18,42 Eur sumai,

65.8. 2020 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 133/2513 17,17 Eur sumai,

65.9. 2020 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 157/736 21,96 Eur sumai,

65.10. 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 190/2933 40,58 Eur sumai,

65.11. 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 199/2873 54,81 Eur sumai,

65.12. 2021 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 90/1203 41,57 Eur sumai,

65.13. 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 371/2989 25 Eur sumai,

65.14. 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 144/1255 29,86 Eur sumai,

65.15. 2021 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 61/1268 44,82 Eur sumai,

65.16. 2021 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 192/1123 9,69 Eur sumai,

65.17. 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 322/1622 7 Eur sumai,

65.18. 2021 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 105/751 30,61 Eur sumai,

65.19. 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 51/766 54,70 Eur sumai,

65.20. 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 241/3119 30,18 Eur sumai,

65.21. 2021 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 247/3128 25,15 Eur sumai.

66. Ieškovas šioje suvestinėje nurodo, kad įtraukė kvitus už bendrą 659,05 Eur sumą, t. y. suvestinėje nurodyta didesnė suma nei ieškinio 12 punkte. Vis dėlto, atlikus aritmetinius veiksmus ir sudėjus šioje suvestinėje nurodytas sumas, gaunama 626,05 Eur suma. Be to, ieškovas 2025 m. birželio 4 d. pareiškime dėl ieškinio dalies atsisakymo pripažino, kad 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 193/2679 29,74 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 190/2933 40,58 Eur sumai ir 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 371/2989 25 Eur sumai įtraukė į suvestines du kartus, t. y. iš esmės siekė tos pačios sumos priteisimo du kartus, ir reikalavimo dėl 95,32 Eur sumos priteisimo atsisakė, o šiuo teismo sprendimu ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas priimtas. Be to, į suvestinę įtrauktas 2021 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 322/1622, kurio suma 7 Eur (I t. 27 e. b. l.), patvirtina ne degalų įsigijimą, o naudojimąsi automobilių plovykla.

67. Be to, į aptariamą suvestinę neįtrauktas 2020 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 509/2683 dėl 59,53 l degalų įsigijimo už 50,01 Eur sumą (apyskaitoje nurodoma, kad kvitas išrašytas už automobilio plovimą), 2020 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 192/1123 dėl 22,56 l degalų įsigijimo už 21,20 Eur sumą (apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą), 2020 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitas Nr. 206/1131 dėl degalų įsigijimo už 44,28 Eur sumą (kvitas iš dalies išblukęs, apyskaitoje nurodyta kaip kvitas už automobilio plovimą).

68. Įvertinus byloje pateiktų avansinių apyskaitų turinį ir bei pateiktus kvitus, darytina išvada, kad atsakovui kaip Tarybos nariui buvo kompensuota 734,54 Eur suma už 996,44 l dyzelino, įsigyto 2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 7 d. -2021 m. liepos 1 d., t. y. karantino, laikotarpiais (nevertinant dyzelino kiekio, įsigyto prieš pat paskelbiant karantiną) pagal šiuos kvitus:

68.1. 2020 m. kovo 18 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 350/1863 dėl degalų įsigijimo už 34,21 Eur sumą (kvitas nepateiktas, atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 31 l dyzelino);

68.2. 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 193/2679 dėl 30,66 l degalų įsigijimo už 29,74 Eur sumą (I t. 22, 109 e. b. l.),

68.3. 2020 m. balandžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 399/2595 dėl degalų įsigijimo už 18,98 Eur sumą (kvitą išblukęs ir neįskaitomas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 19 l dyzelino),

68.4. 2020 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 254/1895 dėl 14,48 l degalų įsigijimo už 21,61 Eur sumą (I t. 22, 113 e. b. l.),

68.5. 2020 m. balandžio 20 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 187/21117 dėl 21,21 l degalų įsigijimo už 20,02 Eur sumą (I t. 22 e. b. l.),

68.6. 2020 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 528/2656 dėl 64,90 l degalų įsigijimo už 49,97 Eur sumą (I t. 22 e. b. l.),

68.7. 2020 m. gegužės 6 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 179/2623 dėl 20,49 l degalų įsigijimo už 18,42 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.),

68.8. 2020 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 509/2683 dėl 59,53 l degalų įsigijimo už 50,01 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.),

68.9. 2020 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 133/2513 dėl 20,20 l degalų įsigijimo už 17,17 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.),

68.10. 2020 m. birželio 9 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 157/736 dėl degalų įsigijimo už 21,96 Eur sumą (I t. 21 e. b. l.) (kvitas išblukęs ir sunkiai įskaitomas, tačiau atsižvelgiant į šio laikotarpio kuro kainas, galėjo būti įsigyta apie 25,5 l dyzelino),

68.11. 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 190/2933 dėl 44,59 l degalų įsigijimo už 40,58 Eur sumą (I t. 23, 111 e. b. l.),

68.12. 2020 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 192/1123 dėl 22,56 l degalų įsigijimo už 21,20 Eur sumą (I t. 23 e. b. l.),

68.13. 2020 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 206/1131 dėl 47,15 l degalų įsigijimo už 44,28 Eur sumą (I t. 23 e. b. l.),

68.14. 2021 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 199/2873 dėl 55,89 l degalų įsigijimo už 54,81 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

68.15. 2021 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 90/1203 dėl 42,03 l degalų įsigijimo už 41,57 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

68.16. 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 190/2933 dėl 25,51 l degalų įsigijimo už 25 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

68.17. 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 144/1255 dėl degalų įsigijimo už 29,86 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.) (kvito dalis, kurioje nurodytos prekės ir jos kiekis, uždengta, tačiau, įvertinus šio laikotarpio degalų kainą, galėjo būti įsigyta apie 28 l dyzelino);

68.18. 2021 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 61/1268 dėl 42,93 l degalų įsigijimo už 44,82 Eur sumą (I t. 25, 114 e. b. l.),

68.19. 2021 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 192/1123 dėl 9,11 l degalų įsigijimo už 9,69 Eur sumą (I t. 26, 115 e. b. l.);

68.20. 2021 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 105/751 dėl 30,04 l degalų įsigijimą už 30,61 Eur sumą (I t. 27 e. b. l.),

68.21. 2021 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 51/766 dėl 51,17 l degalų įsigijimo už 54,70 Eur sumą (I t. 27 e. b. l.),

68.22. 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 241/3119 dėl 29,16 l degalų įsigijimo už 30,18 Eur sumą (I t. 28 e. b. l.),

68.23. 2021 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 247/3128 dėl 23,60 l degalų įsigijimo už 25,15 Eur sumą (I t. 28 e. b. l.)

69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui kompensuotos išlaidos pagal 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 193/2679 29,74 Eur sumai už 30,66 l degalų, 2020 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 190/2933 40,58 Eur sumai už 44,59 l degalų ir 2021 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini) kvitą Nr. 371/2989 25 Eur sumai už 25,51 l degalų buvo patirtos perkant degalus ne Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir šiuo teismo sprendimu konstatuota, kad šios lėšos pripažintos nepagrįstai atsakovo įgytomis ir grąžintinomis, į šią aplinkybę turi būti atsižvelgta ir sprendžiant dėl karantino metu įgytų degalų išlaidų galimo kompensavimo. Kaip nurodyta karantino laikotarpiu atsakovas įgijo 996,44 l dyzelino už 734,54 Eur sumą. Įvertinus šiame teismo spendimo punkte nurodytas aplinkybes, atitinkamai vertintina dėl karantino metu įsigyto 895,68 l dyzelino už 639,22 Eur kompensavimo galimumo.

70. Kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas bent dalį nurodyto degalų kiekio panaudojo Tarybos nario veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, šioje byloje būtų pagrindas svarstyti dėl visos 639,22 Eur sumos pripažinimo kaip įgytos nesant pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl dalies šios sumos (t.y. 385,68 Eur) priteisimo, taip pat į tai, kad šios kategorijos bylose teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti daugiau nei prašo ieškovas, pripažintina, kad 385,68 Eur išlaidų, kompensuotų atsakovui už karantino laikotarpiu įgytą kurą, atsakovui buvo išmokėtos nesant tam pagrindo ir atitinkamai ši suma priteistina trečiojo asmens naudai iš atsakovo.

71. Teisminio proceso metu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas turėjo teisę į 160 Eur sumos už kurą, panaudotą karantino metu, kompensavimą. Ieškovas tokią sumą gavo nustatęs atstumą tarp atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniaus mieste ir toliausiai nuo šios vietos nutolusios Vilniaus miesto vietos ((duomenys neskelbtini)) (20 km), įvertinus kelionę nurodytu atstumu į priekį ir atgal, padarius prielaidą kad atsakovas tokį atstumą vykdydamas Tarybos nario veiklą karantino, trukusio 49 savaites, metu nuvažiuodavo vieną kartą per savaitę, bei įvertinęs viešus duomenis apie atsakovo transporto priemonės kuro sąnaudas – 8,19 l/ 100 km bei padarius prielaidą, kad už 641 Eur atsakovas įgijo 641 Eur dyzelino. Su tokiais ieškovo skaičiavimais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad, kitaip nei teigia ieškovas, karantino laikotarpiu atsakovas įgijo 996,44 l dyzelino už 734,54 Eur sumą. Antra, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas šį įsigytą kurą naudojo vykdydamas Tarybos nario veiklą, t.y. byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas dėl Tarybos nario veiklos vykdymo turėjo naudoti savo transporto priemonę ir atitinkamai naudoti kurą (t. y. turėjo važiuoti kokiu nors atstumu).

72. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2024 m. gegužės 21 d paaiškinime, atsakant į prokuroro klausimą dėl Tarybos nario funkcijų vykdymo karantino metu ne nuotoliniu būdu, pavartotos sąvokos „labai retai“ (kalbant apie Tarybos nario poreikį iš gyvenamosios vietos išvažiuoti karantino metu) turinio. Ieškovo vertinimu, tokia sąvoka reiškia išvažiavimą iš gyvenamosios vietos kartą per savaitę, atsakovo tvirtinimu – beveik kiekvieną dieną. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovo (ir jo atstovo) teiginiai, kad šiame kontekste sąvoka „labai retai“ reiškia beveik kasdienį važiavimą iš gyvenamosios vietos, yra nepagrįsti, iš esmės tai tėra atsakovo gynybinė pozicija bandant pateisinti tokio didelio kiekio degalų pirkimą. Įvertinus karantino laikotarpiu buvusius judėjimo, socialinių kontaktų ir kitus ribojimus, taip pat į Tarybos nario veiklos specifiką, atsakovo pozicija, kad kasdienis važiavimas iš gyvenamosios vietos tariamai vykdyti Tarybos nario veiklą, stokoja pagrįstumo, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų.

73. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, kad 2010-2013 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini) Crossover (visureigis) 2WD (penkiaduris) sunaudoja vidutiniškai 8,9 l / 100 km (mieste), 6,26 l/100km (užmiestyje), 5,1 l/100 km (mišriu režimu). Nors atsakovas tvirtino, kad jo kadencijos metu naudotas automobilis (duomenys neskelbtini) yra keturių varomų ratų, o ne dviejų kaip kad nurodyta ieškovo pateikiamose lentelėse (I t. 100-101 e. b. l.), vidutiniškai sunaudoja daugiau kuro, tačiau jokių įrodymų, galinčių patvirtinti tokį atsakovo teiginį į bylą nėra pateikta.

74. Atsakovui neįrodžius, kad jis transporto priemonę (atitinkamai – ir degalus) naudojo Tarybos nario veiklai vykdyti, neturi reikšmės atsakovo teiginiai apie jo transporto priemonės kuro sąnaudas.

75. Atsakovas 2025 m. kovo 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad karantino laikotarpiais, vykdydamas Tarybos nario veiklą, galėjo nuvažiuoti daugiau nei 3386 km, kurui išleisti 373 Eur (skaičiuojant 11 l /100 km kuro sąnaudas). Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, kad bent dalis šio nurodyto kilometražo buvo nuvažiuota atsakovui vykdant Tarybos nario veiklą.

76. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas iš viso nėra įrodęs, kad bent kokia nors kuro, kuris įsigytas karantino metu ir už kurio įsigijimą buvo kompensuota, buvo naudojamas tarybos nario veiklai vykdyti. Vis dėlto, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistinų sumų dydžio teismas negali išeiti už ieškinio reikalavimų ribų ir priteisti daugiau nei prašo ieškovas.

77. Įvertinus bylos duomenis apie atsakovui kompensuotą kurą visos jo kadencijos laikotarpiu, matyti, kad karantino laikotarpiu atsakovui buvo kompensuotas ženkliai didesnis kuro kiekis nei atitinkamais ketvirčiais 2022 ir 2023 metais. Pavyzdžiui, 2020 m. II ketvirtyje atsakovui buvo kompensuota 270,30 Eur suma už 300,97 l dyzelino, 2021 m. II ketvirtyje– 140,64 l suma už 133,97 l dyzelino, o 2022 m. II ketvirtį - 130,34 Eur suma už 71,90 l dyzelino. Atitinkamai, 2021 m. I ketvirtyje atsakovui buvo kompensuota 205,75 Eur suma už 203,47 l degalų, 2022 m. I ketvirtyje – 269,16 Eur suma už 188,68 l dyzelino, 2023 m. I ketvirtyje – 171,54 Eur už 118,1 l dyzelino. Toks kompensuoto ir tariamai Tarybos nario veiklai vykdyti kuro sunaudojimo kiekių skirtumas ne tik nėra pagrįstas bylos įrodymais, bet ir negali būti paaiškintas logikos dėsniais. Kaip visuotinai žinoma, karantino metu buvo taikomi ribojimai socialiniams kontaktams, judėjimui, teikiamas prioritetas nuotoliniam darbui ir nuotoliniam bendravimui. Tai reiškia, kad karantino metu, esant nurodytiems ribojimams, atsakovas, elgdamasis socialiai atsakingai, turėjo riboti fizinius socialinius kontaktus ir iš gyvenamosios vietos važiuoti rečiau nei ne karantino metu, atitinkamai, karantino metu turėjo sunaudoti mažiau degalų.

78. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas iš esmės pripažįsta, kad pandemijos laikotarpiu atsakovas kurui, kurio sunaudojimą atsakovas tvirtina esant susijusį su Tarybos nario veiklos vykdymu, „galėjo išleisti 373 Eur sumą“ (I t. 98 e. b. l.). Tokią poziciją atsakovas palaikė ir 2025 m. birželio 9 d. paaiškinimuose. Iš esmės tai reiškia, kad atsakovas netiesiogiai pripažino, kad 361,54 Eur suma (734,54 Eur – 373 Eur) už karantino laikotarpiu įgytus degalus jam kompensuota nepagrįstai.

79. Kaip jau nurodyta šiame teismo sprendime, atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad atsakovas bent dalį nurodyto degalų kiekio panaudojo Tarybos nario veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, šioje byloje būtų pagrindas svarstyti dėl visos 639,22 Eur sumos pripažinimo kaip įgytos nesant pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl dalies šios sumos (t.y. 385,68 Eur) priteisimo, taip pat į tai, kad šios kategorijos bylose teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti daugiau nei prašo ieškovas, pripažintina, kad 385,68 Eur išlaidų, kompensuotų atsakovui už karantino laikotarpiu įgytą kurą, atsakovui buvo išmokėtos nesant tam pagrindo ir atitinkamai ši suma priteistina trečiojo asmens naudai iš atsakovo.

Dėl automobilio remonto išlaidų dvigubo kompensavimo

80. Byloje nėra ginčo, kad į 2019 m. III ketvirčio finansinę apyskaitą du kartus buvo įtraukta ir atitinkami kompensuota ta pati 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje (I t. 112 e. b. l.) nurodyta 200 Eur suma – šią akivaizdžią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas bei jo atstovas, t. y. atsakovui pagal šią sąskaitą buvo iš viso kompensuota 400 Eur suma.

81. Atsakovo argumentai, kad jam tariamai galėjo būti kompensuojamos sumos pagal kitas sąskaitas (pavyzdžiui, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už patalpų nuomą) yra nepagrįsti. Byloje pateikti duomenys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi (II t. 24-47 e. b. l.) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą 2024 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nuosprendį. Nurodytoje byloje, be kitų klausimų, buvo nustatyta, kad S. D. kartu su sutuoktine pasirašė fiktyvią 2019 m. liepos 19 d. nuomos sutartį, tariamai išsinuomotose patalpose atsakovas tarybos nario veiklos nevykdė, šios sutarties pagrindu išrašytose sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose atsakovo sutuoktinė įrašė realiai neįvykusias ūkines operacijas. Ši įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta aplinkybė paneigia atsakovo poziciją dėl to, kad 200 Eur suma 2019 m. III ketvirtyje jam buvo išmokėta pagrįstai.

82. Aplinkybė, kad atsakovas turėjo teorinę galimybę pateikti įvairaus pobūdžio sąskaitų tam, kad būtų formaliai pasiekta maksimali galima kompensuoti suma, savaime neįrodo, kad atsakovas, teikdamas kvitus, elgėsi pagrįstai ir teisėtai.

83. Pažymėtina, kad vertinant du kartus pagal tą pačią 2019 m. liepos 1 d. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 200 Eur sąskaitą kompensuotų išlaidų pagrįstumą, neturi reikšmės aplinkybė, dėl kieno kaltės į apyskaitą ta pati sąskaita buvo įtraukta du kartus ir atitinkamai kompensuota dvigubai.

84. Taigi 2019 m. III ketvirtį atsakovui nepagrįstai buvo kompensuota 200 Eur suma. Konstatuotina, kad atsakovas šią 200 Eur sumą gavo nepagrįstai, todėl ši ieškinio reikalavimų dalis tenkintina, iš atsakovo trečiojo asmens naudai priteistina 200 Eur suma, kuria antrą kartą pagal tą pačią sąskaitą kompensuota remonto išlaidų suma.

Dėlpriteistinos sumos ir procesinių palūkanų

85. Apibendrinant, atsakovas be pagrindo įgijo 1447,60 Eur sumą (200 Eur+861,92 Eur+385,68 Eur), kurią turi grąžinti. Byloje pateikti įrodymai ir faktinių aplinkybių visuma suteikia pagrindą teismui konstatuoti, jog atsakovas prašoma priteisti suma praturtėjo, o pinigų gavimas nėra pateisinamas nei įstatymu, nei konkrečiu aktu, nei sandoriu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl be pagrindo įgytų 1447,60 Eur lėšų priteisimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai tenkintas (CK 6.237 str.).

86. Ieškovas prašo iš atsakovo taip pat priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

87. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 1447,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

88. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

89. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

90. Atsakovas pateikė duomenis 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro apmokėjimas už atsakovui suteiktą teisinę konsultaciją, atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą ir atstovavimą 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje (I t. 83-84 e. b. l.)

91. Tenkinus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

92. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, todėl žyminis mokestis (32 Eur) (1447,60 Eur x 3 proc. x 75 proc.) priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str., 96 str. 1 d.). Teismas šioje byloje patyrė 4,32Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str. 2 d.). Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 36,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dalies priteisti 211,52 Eur ir šią bylos dalį nutraukti.

Išaiškinti, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Likusius ieškinio reikalavimus tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. D. (S. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, naudai 1447,60 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai keturiasdešimt septyni eurai šešiasdešimt centų nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1447,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo S. D. (S. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 36,32 Eur (trisdešimt šeši eurai trisdešimt du centai) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė