Administracinė byla Nr. eI3-1313-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 6-2863; 2) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) dėl išlaidų atlyginimo ir įpareigoti atlyginti Pareiškėjui išlaidas (44 EUR), patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti.
2. Savo skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą savo darbdaviui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Atsakovas) dėl patirtų išlaidų, atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti, kompensavimo (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjas prašė atlyginti už 2021 m. rugpjūčio 9 d. tyrimų SARS-CoV-2 antigeno nustatymo (kokybinis) atsakymą, kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 25 EUR) bei už 2021 m. rugpjūčio 4 d. SARS-CoV-2 antikūnių tyrimą IgG (Anti RBD), kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 19 EUR), iš viso 44 EUR (toliau – ir Tyrimai). Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti tokį prašymą ir kompensuoti išlaidas COVID testui. Komisija taip pat atmetė pareiškėjo skundą.
2.2. Sprendimas nėra motyvuotas. Sprendime dėl išlaidų atlyginimo remiamasi: (a) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, (b) darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sąrašo, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos patvirtinimo“; (c) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, tačiau Sprendime dėl išlaidų atlyginimo nėra individualios konkrečios teisinės argumentacijos, nėra nurodyta konkrečių teisės normų, iš kurių būtų galima suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo sąlygas ir priežastis, t. y. teisiškai nepagrindžiama, kodėl netenkintas Pareiškėjo prašymas. Atsakovas tik išvardijo teisės aktus, tačiau Sprendime dėl išlaidu kompensavimo nepateikė teisinio kvalifikavimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, kuris numato, kad administraciniame sprendime turi būti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui itakos turėjusios aplinkybės. Taip pat nebuvo nurodyta apskundimo tvarka.
2.3. Pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 1-436 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga“ (toliau – ir Tvarka) 2.1.1 - 2.1.5 punktai nustato prievolę Departamento darbuotojams savarankiškai išsitirti ir profilaktiškai tikrintis ar neserga COVID-19 liga, o tyrimo rezultatus pateikti vadovams. Tačiau Tvarkoje nėra nurodytos privalomos testo atlikimo vietos arba privalomu testo rūšių. Pareiškėjas vykdydamas pareigą, profilaktiškai pasitikrinti ar neserga COVID-19 liga, du kartus kreipėsi į UAB „SYNLAB LIETUVA“, kur buvo atlikti (2021-08-04 ir 2021-08-09) SARS-CoV-2 antikūnių bei antigenų testai, kuriuos pateikė savo tiesioginiam vadovui ir jais vadovaujantis Pareiškėjui buvo leista vykdyti tarnybą. Vadinasi testai vadovybei leido daryti išvadas, kad Pareiškėjas neserga COVID-19 liga. Pareiškėjas tarnybą vykdė 2021 m. rugpjūčio 6-7 d.; rugpjūčio 10-11 d. bei rugpjūčio 14-15 dienomis. Atliktų tyrimų metodai buvo tinkami atsakovui.
2.4. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau - ir ŽULPKĮ) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 23 d. priimtą ŽULPKĮ 18, 26 ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-195, Vyriausybė 2021 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. 178 pakeitė jos 1999 m. gegužės 7 d. priimtą nutarimą Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašo ir nutarimas) ir išdėstė jį nauja redakcija. Šiuo pakeitimu buvo nustatytas ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašas (toliau – ir Ekstremaliosios padėties sąrašas), o taip pat ir patvirtina darbuotojų privalomo periodinio sveikatos tikrinimosi dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarka (toliau ir – Ekstremaliosios padėties sąrašo tikrinimosi tvarka).
Keičiant ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalį (2021 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. XIV-195 (nuo 2021 m. kovo 26 d.) (TAR, 2021, Nr. 2021-05878)) Įstatymas buvo papildytas nuostata, kad: „Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka
Pareiškėjas, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą periodiškai pasitikrinti sveikatą ir vadovaudamasis Sąrašo nutarimu, nustatančiu, kad sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 4 straipsniu, suteikiančiu teisę pacientui teisės aktų nustatyta tvarka savo nuožiūra pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalimi, įpareigojančia darbdavį apmokėti darbuotojui jo patirtas periodinių sveikatos patikrinimų išlaidas, atliko privalomą periodinį sveikatos patikrinimą (Tyrimus) pasirinktose sveikatos priežiūros įstaigose. Darbdavys atsisakė kompensuoti Tyrimų išlaidas ir tokie darbdavio veiksmai pažeidžia Pareiškėjo, kaip darbuotojo, teises ir teisėtus interesus ir kliudo vykdyti įstatymu man nustatytą pareigą ne dažniau kaip kas 7 dienas, bet ne rečiau kaip kas 10 dienų pasitikrinti, ar nesergu užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.
3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir L:VAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas (teisės aktai) ir nurodyti motyvai - sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti. Teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos atlyginti darbuotojams išlaidų, susijusių su mokamų sveikatos patikrinimų atlikimu. Pareiškėjas, kaip šio sprendimo adresatas, galėjo ir turėjo suprasti šio sprendimo esmę ir turinį. Apskundimo tvarkos nenurodymas yra tik šio sprendimo formos trūkumas,
neturintis įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti Sprendimą.
3.2. ŽULPKĮ yra specialusis įstatymas, nustatantis privalomą periodinį sveikatos patikrinimą, esant užkrečiamosios ligos grėsmei. Šiame įstatyme yra įtvirtinti dviejų rūšių sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamųjų ligų – (i) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, ir (ii) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544, yra patvirtinusi du atskirus darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašus, o kiekvienam sąrašui yra patvirtinta atskira sveikatos tikrinimosi tvarka.
Pagal pirmąjį - Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), darbuotojų, dirbančių šiame sąraše nurodytus darbus, sveikatos patikrinimai atliekami nuolat, nepriklausomai nuo to, ar yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad išlaidas už šiuos periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už šiems sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys. Taigi, darbuotojams, dirbantiems šiame sąraše nurodytus darbus ir periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, iš darbdavio lėšų kompensuojamos dvi išlaidų kategorijos – a) išlaidos už sveikatos patikrinimus ir b) apmokėjimas už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką. Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkoje (toliau – ir Sąrašo tikrinimosi tvarka).
Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui yra aktualus ir tiesiogiai taikomi kiti aktai - Ekstremalios padėties sąrašas ir Ekstremalios padėties sąrašo tikrinimosi tvarka.
ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, nurodytų Ekstremalios padėties sąraše, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Ekstremalios padėties sąrašo 11 punkte, nurodant, kad tokie patikrinimai finansuojami lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta
valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti. Taigi tokie patikrinimai, priešingai nei pagal Sąrašą, yra apmokami ne darbdavio, o iš valstybės biudžeto.
Ekstremalios padėties sąrašas buvo patvirtintas tik 2021 m. kovo 26 d. Vyriausybės nutarimu. Pagal iki tol galiojusį reguliavimą, įtvirtintą ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalis nustatė, kad periodinių sveikatos tikrinimų išlaidas prasidėjus darbo santykiams apmoka darbdavys, o įsidarbinant – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Patvirtinus Ekstremalios padėties sąrašą, pasikeitė ir ŽULPKĮ 18 straipsnio 7 dalies reguliavimas, kuris jau numatė, kad Ekstremalios padėties sąraše esančių darbuotojų tikrinimai finansuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi akivaizdu, kad buvo nustatytas skirtingas reguliavimas Ekstremalios padėties sąraše esantiems darbuotojams.
3.3. Tai, kad šiuo atveju darbdavys (Departamentas) yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, nereiškia, kad jis turėtų apmokėti tikrinimosi išlaidas, nes Darbdavys neatstoja valstybės biudžeto. Be to, Ekstremalios padėties sąrašo 11 punkte nurodytas konkretus valstybės biudžeto lėšų šaltinis – lėšos, skirtos užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.
3.4. Tarnybinių ginčų komisijos spendime (toliau – ir Komisijos sprendimas) nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuris pateiktas aukščiau šiame atsiliepime, kuriuo ir rėmėsi departamento Komisija priimdama sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2019 m. sausio 15 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 29 punkte nurodyti reikalavimai statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisijos sprendimo turiniui, pagal kuriuos ir surašytas ginčijamas Komisijos sprendimas. Komisijos Sprendimas buvo priimtas absoliučia komisijos narių balsų dauguma, prie pareiškėjo skundo atmetimą pasisakius tik profesinės sąjungos, kuri atstovauja A. M., atstovui. Tai taip pat leidžia spręsti, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas, todėl teisėtas.
3.5. Pareiškėjas remiasi tuo, kad Tvarkoje nėra nurodytos konkrečios tikrinimų atlikimo vietos arba testų rūšys. Tvarką Departamento vadovas patvirtino savo kompetencijos ribos, t. y. ja sureguliuoti tik tokie klausimai, kurie turėjo būti sureguliuoti. Joje nurodyta, kokie darbuotojai ir kokiu periodiškumu turi tikrintis dėl (ne)sirgimo COVID-19, taip pat nurodyta, kad tai jei darno savarankiškai. Konkrečios tikrinimo vietos nurodytos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 8 punkte, sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 9.5 punkte nurodyti galimų tyrimų rūšys dėl COVID-19. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad jam negalėjo būti prieinama ir nebuvo žinoma visuotinai (Teisės aktų registre, atsakingų institucijų interneto puslapiuose, žiniasklaidoje) nuolat skelbiama informacija apie testavimosi vietas ir metodus. Pareiškėjas taip pat nepatvirtino, kad informacijos, kur atliekami iš valstybės biudžeto kompensuojami testai, jam trūko, taip pat šiuo klausimu nesikreipė į Departamentą. Pareiškėjas nesinaudojo galimybe tikrintis išlaidas apmokant iš valstybės biudžeto, o sąmoningai pasirinko atlikti
mokamus testus privačioje klinikoje. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, atliekamas procedūras, jų metodus ir pan., tačiau ne visa tai yra apmokama iš valstybės biudžeto. Valstybė suteikė galimybę testavimo punktuose testuotis nemokamai, todėl darbdaviui nekyla pareiga atlyginti už darbuotojo sąmoningai pasirinktus ir atliktus iš valstybės biudžeto nekompensuojamus (mokamus) testus. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl jis pasirinko kitą testą, o ne tą, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto. Jo teigimu, antigenų testą iš seilių pasirinko todėl, kad tyrimas iš nosies yra nepatogus, jis sukelia diskomfortą, be to moksliniais tyrimais nustatyta, kad PGR pagaliukuose, kurie kišami į nosį, yra grafeno dalelių, kurios kenkia sveikatai. Pareiškėjas Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jokių sveikatos problemų, trukdančių atikti iš valstybės biudžeto finansuojamą testą, neturi, išskyrus tai, kad jis norėjo save apsaugoti nuo nemalonaus tyrimo.
k o n s t a t u o j a:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas A. M. yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 -osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas;
4.2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą Departamentui dėl patirtų išlaidų, atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti, kompensavimo. Šiuo prašymu prašė kompensuoti. išlaidas, patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti - už 2021 m. rugpjūčio 9 d. tyrimų SARS-CoV-2 antigeno nustatymo (kokybinis) atsakymą, kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 25 EUR) bei už 2021 m. rugpjūčio 4 d. SARS-CoV-2 antikūnių tyrimą IgG (Anti RBD), kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 19 EUR), iš viso 44 EUR.
4.3. Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimą (Sprendimas), kuriuo atsisakė Pareiškėjui atlyginti išlaidas, patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti.
4.4. Pareiškėjas vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 71 str. 1 ir 3 dalimi, kreipėsi j Komisiją su prašymu išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu (Priedas Nr. 4).
4.6. Komisija 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.
4.7. Pareiškėjas Sprendimą ir Komisijos sprendimą apskundė teismui.
5. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:
ŽULKPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė.
Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklą, nurodytą Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąraše, ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės.
Sąrašas, taip pat Ekstremaliosios padėties sąrašas bei Ekstremaliosios padėties sąrašo tikrinimosi tvarka partvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544. Šiuo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 13 d.
Ekstremalios padėties sąrašo tikrinimosi tvarkos 1 punkte nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nustatymą, sveikatos tikrinimo periodiškumą, sveikatos patikrinimo rezultatų tvarkymą, kontrolę ir finansavimo tvarką. Šios tvarkos 10 punkte nustatyta, kad Darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbų sąraše nurodytus darbus dirbtų tik sveikatą pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Šios tvarkos 11 punkte nustatyta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ nustatė galimus tyrimų būdus COVID-19 ligai nustatyti (2punktas), tyrimo dažnumus (6 punktas), tyrimų vietas ir organizavimą (9 punktas).
7. Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dėl savo tarnybinių funkcijų turėjo tikrintis sveikatą dėl COVID-19 ligos pagal teisės aktais nustatytą tvarką. Pareiškėjas iš esmės remiasi tuo, kad laisvai galėjo pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir, jeigu sumokėjo jai už patikrinimo paslaugą, gauti kompensaciją.
8. Kaip aptarta, ŽULKPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta bendra norma, kad išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Kaip matyti, įstatymų leidėjas iš karto numatė, kad atskirais atvejais gali būti nustatytas ir kitoks reguliavimas. Toje pačioje straipsnio dalyje kitu sakiniui suformuluota specialioji norma, kuri apima atvejus, kai sveikatos patikrinimai atliekami ligos atžvilgiu, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis. Taigi sureglamentuotos dvi skirtingos situacijos – a) kai tam tikrų sričių darbuotojai tikrinasi nuolat; b) kai tam tikrų sričių darbuotojai tikrinasi dėl užkrečiamos ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pastaruoju atveju nurodyta, kad tikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatė Vyriausybė patvirtindama Ekstremaliosios padėties darbuotojų sąrašą ir Ekstremalios padėties tikrinimosi tvarką. Pastaroji tvarka nustatė, iš kokių valstybės biudžeto šaltinių yra finansuojamas darbuotojų tikrinimas. Sveikatos apsaugos ministras, specialiųjų operacijų vadovas, nustatė tikrinimo nuo COVID-19 metodus, tikrinimo organizavimo tvarka, įskaitant ir vietas, kuriose toks tikrinimas atliekamas. Taigi valstybė įstatymu užtikrino, kad su užkrečiama liga, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, susiję sveikatos patikrinimai jos nustatyta tvarka bus apmokėti iš valstybės biudžeto, t. y. sukūrė valstybės finansuojamą patikrinimo mechanizmą. Tuo tarpu darbdaviai buvo atleisti nuo tokios pareigos. Šiuo atveju pareiškėjas galėjo pasinaudoti valstybės finansuojamu sveikatos tikrinimo mechanizmu. Pažymėtina, kad skunde teismui pareiškėjas ir nesiremia aplinkybe, kad dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negalėjo pasikrinti tokiu būdu, kuris buvo finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Taigi pareiškėjas nepagrįstai pareigą apmokėti sveikatos tikrinimo išlaidas siekia perkelti darbdaviui (Departamentui). Tai, kad jo pasirinktas sveikatos tikrinimo būdas ir metodas atitiko reikalavimus, nereiškia, kad darbdaviui tenka pareiga apmokėti tokio sveikatos tikrinimo išlaidas, nes ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, darbuotojų privalomo tikrinimo finansavimą užtikrino valstybė.
9. Šiuo atveju sąlyga, kad sveikatos tikrinimas finansuojamas iš valstybės biudžeto nereiškia, kad bet kokie ligos tyrimai bus apmokėti iš valstybės biudžeto, nes ŽULKPĮ 18 straipsnio 7 d. patikrinimų finansavimą siejo su Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. ŽULKPĮ 18 straipsnio 7 dalyje nustatytas sveikatos tikrinimo finansavimas iš valstybės biudžeto negali būti aiškinamas kaip perkeliantis pareigą darbdaviui finansuoti sveikatos patikrinimą vien todėl, kad darbdavys yra finansuojamas iš valstybės biudžeto, nes toks finansavimas numatytas iš tikslinių lėšų - skirtų užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti ir šių lėšų pagalba valstybė užtikrino galimybę pareiškėjui nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą.
Departamentas, nustatydamas tvarką, vykdė darbdavio pareigą, nurodytą Ekstremalios padėties sąrašo tikrinimosi tvarkos 11 punkte, t. y. siekė užtikrinti, kad tik pasitikrinę darbuotojai galėtų dirbti. Sutiktina su Departamentu, kad ne jo kompetencijoje buvo spręsti, kokia tvarka atliekami valstybės biudžeto finansuojami sveikatos tikrinimai.
11. Taigi laikytina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo išlaidas, susijusias su atliktais sveikatos tyrimais.
12. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Sprendimas ir Komisijos sprendimas buvo nemotyvuoti, beatitinka VAĮ reikalavimų.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, vidaus administravimas? veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.
Kaip matyti iš Sprendimo turinio, jis susijęs su vidaus administravimu, t. y. sprendžiami tarnybinio pobūdžio klausimai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį, vidaus administravimas nepriskiriamas viešojo administravimo sritims.
Aiškindamas vidaus administravimo sąvoką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimą, todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktūriniais ir (ar) organizaciniais ryšiais susijusiems su šį aktą priėmusiu subjektu. Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumą asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne šiuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, išreikšta per viešojo administravimo subjektams suteikia mus įgaliojimus, o šių asmenų organizacinis ir (ar) struktūrinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei būtinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11, 2007).
Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai, atliekant minėtus veiksmus, turėtų būti konstatuojami remiantis ne teisės aktais, apibrėžiančiais valdžios institucijų veiklą, bet teisės normomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr. pavyzdžiui, LVAT 2013 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-720/2013).
Taigi šiuo atveju vertintina, ar Sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, susijusios su tarnyba. Jau pasisakyta, kad atsakovas pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo išlaidas. Taip pat Sprendime nurodė teisės aktus, kuriais rėmėsi – pateikė nuorodas į Sąrašą ir Ekstremaliosios situacijos sąrašą, nurodė, kad tokie tyrimai finansuojami iš valstybės biudžeto tikslinių lėšų ir kad atsakovas, kaip darbdavys, neprivalo jų kompensuoti. Taigi iš esmės atsakovas paaiškino savo sprendimo esmę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.
Komisijos sprendime taip pat buvo paaiškintas teisinis reguliavimas, remtasi tuo, kad valstybė savo nustatyta tvarka sudaro sąlygas darbuotojams pasitikrinti ir todėl pareiškėjo skundas buvo nepatenkintas (ypač tai matyti iš užfiksuotų Komisijos pirmininkės pasisakymų). Todėl laikytina, kad Komisijos sprendime buvo nurodyti motyvai ir jis yra teisėtas ir pagrįstas.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Sprendimo ar Komisijos sprendimo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis
