Administracinė byla Nr. I1-800-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02151-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,
dalyvaujant pareiškėjui R. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas R. T. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau - ir Vilniaus PN), 59,90 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, kur 2020 m. gruodžio 16 d. jam buvo atliktas testas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ir gautas teigiamas atsakymas. Kadangi testai buvo netinkamai naudojami ir pasenę, pareiškėjas nesutiko su testo rezultatais, ginčijo juos, todėl už jo asmenines lėšas (59,90 Eur) buvo išsiųstas pareiškėjo mėginys papildomam tyrimui.
Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas (toliau – VAT) 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIyOC00NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-228-468/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-228-468/2021">AN2-228-468/2021</a> panaikino jam skirtą baudą. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, jam iš atsakovo turi būti atlyginamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. jo nekaltumui įrodyti išleistos lėšos - 59,90 Eur.
Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, visas abejones dėl jo kaltės turėjo įrodyti Vilniaus PN, tačiau to nepadarė. Taip pat pažymi, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus PN pareigūnai jam pasakė, kad jei per 1 valandą pareiškėjas nesuras, kas jam perves pinigų į sąskaitą, tam kad galėtų apmokėti testo siuntimo išlaidas, pareigūnai testo rezultatą įskaitys kaip teigiamą. Dėl šios priežasties pareiškėjas 2020 gruodžio 16 d. vakare turėjo skambinti savo sugyventinei ir aiškinti įvykio aplinkybes. Tokia žinia sukrėtė ir patį pareiškėją, ir jo sugyventinę, nes jis turėjo įrodinėti savo nekaltumą ir jai, o tai užtruko šešis mėnesius iki VAT priėmė pareiškėjo nekaltumą patvirtinantį nutarimą. Akcentuoja, jog dėl tokių Vilniaus PN veiksmų patyrė gėdą, nes šeimos ir draugų ratui turėjo įrodinėti, jog nėra narkomanas, taip pat jautė diskomfortą ir neigiamus išgyvenimus, nes daugelis Vilniaus PN pareigūnų nuo minėto incidento laikė pareiškėją narkomanu, dėl šios priežasties tarp pareiškėjo ir Vilniaus PN pareigūnų vos nekildavo konfliktų, ką pareiškėjas sunkiai išgyveno.
Atsakydamas į Vilniaus PN atsiliepime išdėstytus argumentus, pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame papildomai nurodė, jog išskaičiuota 59,90 Eur turėjo būti sumokėta Vilniaus PN, o ne jo paties, taip pat, kad dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų pareiškėjas patyrė didelius išgyvenimus, vos neprarado šeimos ir artimųjų.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš nepagrįstai priimto Vilniaus PN nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta bauda už narkotinių medžiagų vartojimą, kurį Vilniaus apygardos teismas panaikino.
Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Pažymi, kad vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu V-20 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pareigūnams įtarus, kad suimtieji ar nuteistieji vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas iš karto turi būti atliekamas neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas.
Paaiškina, kad įtarus, jog pareiškėjas galėjo būti vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, pastarasis buvo nuvestas į 1-ojo saugumo valdymo skyriaus tarnybines patalpas, kur nuteistajam, vadovaujantis Aprašu, buvo atliktas narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testas. Atlikus greitos tyrimo priemonės testą buvo nustatyta, kad testas teigiamas MTD (metadonui). Pareiškėjas su minėto tyrimo išvada nesutiko. Pažymi, jog Aprašo 15 punktas numato, kad suimtajam (nuteistajam) nesutikus su greitos tyrimo priemones rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui.
Nurodo, jog vadovaujantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 21 punktu, jei laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Toksikologijos laboratorijoje. Tokiu atveju kartu su tiriamąja medžiaga Tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas. Galimybės siųsti mėginį į Tarnybą laisvės atėmimo vietų įstaigos lėšomis nei Aprašas, nei Taisyklės nenumato.
Pažymi, jog 2020 m. gruodžio 16 d. psichiką veikiančių medžiagų vartojimo testui parodžius teigiamą rezultatą ir pareigūnams išaiškinus pareiškėjui teisę kreiptis į Tarnybą, pastarasis tokia teise pasinaudojo. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. paaiškinimą Reg. Nr. 50-1450(1) iš nuteistojo asmeninės sąskaitos buvo išskaičiuota ir pervesta į Tarnybos sąskaitą 59,90 Eur.
Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus PN naudojami aprobuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos su galiojančiu terminu kelių rūšių testai. Kiekvienas narkotikų testo rinkinys su visomis darbo priemonėmis įpakuotas individualioje pakuotėje. Testai yra lengvai ir paprastai naudojami, apsaugoti nuo galimo klastojimo, yra pakankamai jautrūs aptikti narkotinių medžiagų buvimą organizme nuo 1 iki 3 dienų po vartojimo ir aptinka ne tik metadoną, bet ir kitas įvairias narkotines medžiagas ir jų metabolitus šlapime, todėl pareigūnas, įtaręs, kad nuteistasis yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę jį patikrinti.
Pažymi, kad, remiantis Aprašo 5 ir 6 punktų nuostatomis, neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus pagal bent vieną iš požymių (alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kad nuteistasis vartojo alkoholį ar buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai kyla įtarimas dėl nuteistojo galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigūnas privalo atlikti nuteistajam patikrinimą dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.
Nurodo, kad 2021 m. vasario 3 d. buvo gauta Laboratorijos išvada N. T-N/2857/2020/(01), kuri patvirtino faktą, jog pareiškėjo šlapime buvo rasta EDDP (metadono metabolitas, metadonas). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis buvo nubaustas Vilniaus PN 2021 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 0070-ANR_N-30-2021 30 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Atkreipia dėmesį, kad VAT 2021 m. birželio 4 d. nutarimu Vilniaus PN 2021 m. vasario 18 d. nutarimas buvo panaikintas, nustačius Vilniaus PN pareigūnų padarytus testavimo tvarkos pažeidimus, tačiau šiuo nutarimu teismas nepasisakė dėl tiriamosios medžiagos siuntimo į Tarnybą išlaidų apmokėjimo tvarkos, o Vilniaus PN nebuvo įpareigoti grąžinti pareiškėjui iš pastarojo sąskaitos išskaičiuotas tiriamosios medžiagos mėginio siuntimo į Tarnybą išlaidas.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pažymi, kad Vilniaus PN neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai, buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 59,90 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN veiksmų, netinkamai įgyvendinus pareiškėjo patikrą dėl narkotinių medžiagų vartojimo įkalinimo vietoje.
Pareiškėjo paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įtarus, jog pareiškėjas gali būti vartojęs narkotines (psichotropines) medžiagas, remiantis Aprašo nuostatomis, jam buvo atliktas narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo testas, kuris parodė teigiamą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-2152 (1),,Dėl nuteistojo R. T. pažeidimo“ bei Vilniaus PN 1-ojo saugumo skyriaus specialistas 2020 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-2153 (1),,Dėl nuteistojo R. T. pažeidimo“, Vilniaus PN direktorių informavo apie tai, jog 2020 m. gruodžio 16 d. vykdant Narkotikų kontrolės ir vartojimo programą, pareiškėjui 20.25 val. atlikus greitąjį tyrimo priemonės testą, buvo nustatyta, kad testas yra teigiamas metadonui.
Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkantis su atlikto testo rezultatais, todėl pareigūnams informavus apie teisę kreiptis į Tarnybą, pareiškėjas išreiškė norą ir šia teise pasinaudojo. Tiriamoji medžiaga buvo išsiųsta į Tarnybos Toksikologijos laboratoriją ištyrimui, o iš nuteistojo asmeninės sąskaitos buvo išskaičiuota ir į Tarnybos sąskaitą pervesta 59,90 Eur.
2021 m. vasario 3 d. buvo gauta Tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvada Nr. T-N/2857/2020/(01), kuri patvirtino, jog pareiškėjo šlapime rasta EDDP (metadono metabolitas, metadonas).
Atsižvelgiant į išvadoje nurodytus tyrimo rezultatus, Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2020 m. vasario 4 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 43-26 (1),,Dėl nuteistojo R. T. drausmės pažeidimo“, kuriame buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė ANK 71 straipsnį.
Vilniaus PN 2021 m. vasario 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 0070-ANR_P-29-2021, kuriame nustatyta, jog pareiškėjas padarė ANK 71 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
2021 m. vasario 18 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-30-2021, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 0070-ANR_P-29-2021 yra numatyta, kad jis savo veiksmais pažeidė ANK 71 straipsnio 2 dalies nuostatas, jo padarytas administracinis nusižengimas buvo perkvalifikuotas, nutarimo priėmimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ANK 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam skirta 30 Eur bauda. Nutarime taip pat pažymėta, kad dalyvaudamas administracinio nusižengimo nagrinėjime pareiškėjas kategoriškai nesutiko su apsvaigimo nustatymo testų reikalavimais ir teigė, jog tiriamosios medžiagos paėmimo metu Vilniaus PN pareigūnai nesilaikė nustatytos tvarkos bei nefilmavo jo patikrinimo eigos vaizdo reguliatoriumi.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. I1-209-1078/2021 pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nors buvo padaryti tam tikri narkotinių medžiagų patikrinimo procedūros pažeidimai (procedūra nebuvo fiksuojama vaizdo registratoriumi), jie laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtu bei jį panaikinti, kadangi greitos tyrimo priemonės testu nustatyti rezultatai buvo patvirtinti specialistų, su tuo pačiu šlapimo mėginiu atliekant tyrimą Tarnybos Toksikologijos laboratorijoje.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartimi, pateikė skundą VAT, kuris 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIyOC00NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-228-468/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-228-468/2021">AN2-228-468/2021</a> nutarė pareiškėjo skundą tenkinti – Vilniaus PN 2021 m. vasario 18 d. nutarimą ir 2021 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 71 straipsnio 1 dalies pažeidimo pareiškėjui nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų. VAT nutarime konstatavo, kad Vilniaus PN atliekant pareiškėjo patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo netinkamai įgyvendinamos Apraše imperatyviai nurodytos patikrinimo tvarkos procedūros.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 59,90 Eur turtinę žalą sudaro jo nekaltumui įrodyti išleistos lėšos. Atkreipia dėmesį, kad tam, jog įrodytų savo nekaltumą turėjo sumokėti 59,90 Eur, nors tai turėjo padaryti pati institucija.
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti turtinė žala – 59,90 Eur nekaltumui įrodyti išleistos lėšos pagal savo turinį ir esmę yra administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo išlaidos, o ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, todėl šios išlaidos nelaikytinos žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, kurioje konstatuota, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tais atvejais, kai asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiosiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, o ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriuose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialiąsias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, o ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose, nes Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020 ir kitą pagal šiame sprendime pateiktus išaiškinimus vėliau išplėtotą LVAT praktiką).
Taigi, pagal nuosekliai dėl administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų (pagal ANK 666 straipsnį) atlyginimo formuojamą LVAT praktiką tais atvejais, kai įstatymų leidėjas yra eksplicitiškai nustatęs konkrečioje teisenoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką, asmuo neįgyja reikalavimo teisės į tokių išlaidų atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, t. y. tokios asmens patirtos išlaidos nėra laikomos turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme.
Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą sieja išimtinai su administracinio nusižengimo byloje patirtomis, jo nekaltumui įrodyti išleistomis lėšomis, tačiau siekiant atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, turėtų būti pateikiamas prašymas atlyginti šias išlaidas vadovaujantis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos (59,90 Eur už tyrimo atlikimą Tarnybos Toksikologijos laboratorijoje) atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi tokio pobūdžio išlaidos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį nepriteistinos, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti 59,90 Eur turtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą dėl neigiamų emocinių patyrimų Vilniaus PN 2021 m. vasario 18 d. nutarime konstatavus, jog jis vartojo narkotikus. Nurodė, kad pablogėjo jo santykiai su draugais, šeimos nariais ir artimaisiais, nes visi manė, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, taip pat dėl neigiamo požiūrio į jį teigia patyręs ir nesusipratimų su Vilniaus PN pareigūnais, kurie vos nesibaigė konfliktais.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
LVAT žalos atlyginimo bylose ne kartą pasisakė, jog pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda galimybė nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Tačiau esminis momentas yra tai, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai. Jei taip, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2015).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neteisėti atsakovės atstovo Vilniaus PN pareigūnų veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu VAT 2021 m. birželio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020. Nors Vilniaus PN atsiliepime nurodo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai, laikėsi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų, šie atsakovės atstovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš VAT 2021 m. birželio 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-1009/2020 matyti, kad Vilniaus PN atliekant pareiškėjo patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo buvo netinkamai įgyvendinamos Apraše imperatyviai nurodytos patikrinimo tvarkos procedūros. Taigi, iš VAT nutarime nurodytų aplinkybių matyti, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė aplaidžiai, netinkamai atliko testavimo procedūrą, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti.
Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1269/2013, 2014 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-442/2014).
Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, užsitęsusio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo trukmė, priežastys, bylos baigtis, neigiamos pasekmės pareiškėjui ir t.t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016).
Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš anksčiau minėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų: kad jam nepagrįstai surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir skirta administracinė nuobauda, remiantis tyrimo, kurio metu buvo pažeistos Apraše imperatyviai nurodytos patikrinimo tvarkos procedūros, rezultatais.
VAT 2021 m. birželio 4 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIyOC00NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-228-468/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-228-468/2021">AN2-228-468/2021</a> konstatavo, kad atliekant pareiškėjo organizme galimai esančių psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą Vilniaus PN nesilaikė testavimo atlikimo tvarkos, todėl Vilniaus PN 2021 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 0070-ANR_N-30-2021 naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Tai reiškia, kad nutarimas buvo panaikintas kaip neteisėtas.
Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad VAT nustačius, jog Vilniaus PN netinkamai įgyvendino Apraše imperatyviai nurodytas patikrinimo tvarkos procedūras ir priėmus vėliau panaikintą 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-30-2021, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus bei nukrypimą nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau atsakovės atstovo padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjui žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėjas tik deklaratyviai paaiškino, jog patyrė momentinį emocinį sukrėtimą, taip pat, kad pablogėjo jo santykiai su artimaisiais šeimos nariais, Vilniaus PN pareigūnai į jį ėmė žiūrėti kaip į narkotikus vartojantį asmenį, dėl ko kilo nesutarimai, kurie vos neišaugo į konfliktus. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas patyrė emocinę depresiją ar kad pablogėjo jo sveikatos būklė, dėl ko jis turėjo kreiptis pagalbos į gydytoją. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Taip pat, svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nustatytų neteisėtų veiksmų poveikis keitėsi pareiškėjui palankia prasme (Vilniaus PN nutarimas panaikintas).
Pažymėtina, jog LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-902/2014).
Atsižvelgiant į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma. Teismo vertinimu, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo R. T. teisė į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reikalavimus atitinkančias teisenos sąlygas, Vilniaus pataisos namų pareigūnams surašant 2021 m. vasario 17 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0070-ANR_P-29-2021 ir priimant 2021 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0070-ANR_N-30-2021, buvo pažeista.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė
