Administracinė byla Nr. eI3-900-631/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02464-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:14.4.4; 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei O. S.,
atsakovės atstovams R. R., T. G.,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ atstovui advokatui S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. D., J. D., T. D., V. D. skundą atsakovei Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sancta Elena“, dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami (galutinis patikslintas skundas): 1) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019-05-09 įsakymą Nr. 1-141 dalyje dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje; 2) Įpareigoti atsakovą Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo išregistruoti iš Žemės gelmių registro duomenis apie aprobuotus Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ požeminio vandens išteklius; 3) Įpareigoti atsakovą Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos per 5 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Žemės gelmių registro duomenis apie tai, kad gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) (pirminis Nr. duomenys neskelbtini), įrengimo data 1976-06-09, gręžinio žiočių koordinatės (duomenys neskelbtini) savininkas yra žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 1), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas 2). Pareiškėjai nuosavybės teisę į Žemės sklypus įgijo paveldėjimo būdu. Ankstesnei Žemės sklypų savininkei J. D. nuosavybės teisės į Žemės sklypus buvo atkurtos 1998-09-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-4531 ir 2001-05-14 įsakymo Nr. 1531-41 pagrindu. Žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Žemės sklype 1 yra pareiškėjams V. D., T. D., I. D. priklausanti sodyba (gyvenamasis namas), ūkio pastatai ir kiti statiniai, kuriuose dalis iš jų nuolat gyvena, kiti lankosi periodiškai. 2020-08-05 trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ (toliau – Trečiasis suinteresuotas asmuo, arba ŽŪB „Vanaginė“) pareiškė ieškinį pareiškėjams Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, kuriuo prašė nustatyti servitutus ir atlyginimą už servitutus. Civilinėje byloje Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog jis nuosavybės teise valdo 1 693,10 m ilgio vandentiekio tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini) Vandenvietėje yra trys gavybos gręžiniai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gręžiniai). Gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) yra Žemės sklype 1, gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) yra Žemės sklype 2. Tuo pagrindu Trečiasis suinteresuotas asmuo civilinėje byloje reikalauja nustatyti neterminuotą servitutą Žemės sklypams trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suteikiant trečiajam suinteresuotam asmeniui nevaržomą teisę prieiti, privažiuoti prie tinklų, esančių Žemės sklypuose, taip pat naudotis Žemės sklypų dalimis, kad aptarnautų bei remontuotų (rekonstruotų) šiuos tinklus.
Pareiškėjai, siekdami civilinėje byloje išsiaiškinti aplinkybes dėl Gręžinių nuosavybės, kreipėsi į atsakovą Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl detalesnių duomenų apie Gręžinius ir jų savininkus pateikimo. Pareiškėjai nurodo gavę informaciją iš atsakovės, iš kurios sužinojo ne tik Gręžinių išgręžimo datas, bet ir tai, kad Gręžiniai priskirti požeminio vandens vandenvietei Trečiajam suinteresuotam asmeniui. Vandenvietės požeminio vandens ištekliai aprobuoti 2019-05-09 Atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 1-141 dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje (toliau – Įsakymas, ginčo įsakymas).
Pareiškėjų vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens atsakovei pateikti dokumentai nepatvirtina, jog būtent trečiasis suinteresuotas asmuo yra gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Registre net nenurodytas ir dokumentų dėl jo nuosavybės trečiasis suinteresuotas asmuo atsakovei neteikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai laikosi pozicijos, jog atsakovė negalėjo įregistruoti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės trečiojo suinteresuoto asmens vardu, taip pat negalėjo priimti Įsakymo ir įrašyti Registro žemės gelmių išteklių dalyje aprobuotus trečiojo suinteresuoto asmens požeminio vandens išteklius. Tokie atsakovės veiksmai turi įtakos pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams, nes Gręžinių buvimo aplinkybe trečiasis asmuo grindžia teismui civilinėje byloje pateiktą reikalavimą nustatyti servitutus, be to, gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra Žemės sklypuose, kurie priklauso pareiškėjams.
Pareiškėjai remiasi Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-912 patvirtintu Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, kad atsakovė nepagrįstai aprobavo trečiojo suinteresuoto asmens vandenvietės požeminio vandens išteklius ir pavedė Registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti aprobuotus požeminio vandens išteklius, kadangi nėra jokių įrodymų, kad tokia vandenvietė ir požeminio vandens ištekliai priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui, o pareiškėjai nėra išdavę sutikimo nustatyti jų valdomuose Žemės sklypuose vandenvietės apaugos zoną, todėl jos nustatymui apskritai nėra jokio teisinio pagrindo ir prielaidų, ataskaitoje nurodytos vandenvietės apsaugos zonos neatitinka šiose zonose vykdomos/planuojamos vykdyti veiklos, tuo labiau, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nevykdo ir negali vykdyti viešosios geriamojo vandens tiekimo veiklos. Atitinkamai, Ataskaita negalėjo būti pagrindu priimti Įsakymą ir Įsakymas negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas naikintinas, o atsakovė įpareigotina išregistruoti iš Registro duomenis apie aprobuotus Trečiojo suinteresuoto asmens požeminio vandens išteklius.
Atsakovė Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – Tarnyba) nesutinka su skundu. Tarnyba prašo pareiškėjų skundą „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1-141 dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus“ atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškina, kad aktualiu laikotarpiu gręžinių duomenų įrašymą Žemės gelmių registre reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Žemės gelmių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2016-10-03) (toliau – Nuostatai) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklės, patvirtintos Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2015-09-26 iki 2019-12-20) (toliau – Taisyklės). Žemės gelmių įstatymo 24 str. 2 d. numatė, kad duomenys apie gręžinius registruojami Žemės gelmių registre. Gręžinių registravimą ir duomenų keitimą Žemės gelmių registre reglamentavo Nuostatai ir Taisyklės.
Tarnyba paaiškina, kad ji kaip žemės gelmių registro tvarkytojas, įrašė žemės gelmių registro gręžinių dalyje duomenis, gavusi duomenų teikėjo – ŽŪB „Vanaginė“ pateiktus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus.
Žemės gelmių registro duomenimis gręžinys, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), išgręžtas 1970-11-17, gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), išgręžtas 1976-06-09, gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) išgręžtas 1985-01-01. Gręžiniai Žemės gelmių registre įregistruoti 1997-07-17, kai buvo įkurtas Žemės gelmių registras. Gręžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – ŽŪB „Vanaginė“. Gręžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas patikslintas pagal Tarnyboje gautą ŽŪB „Vanaginė“ 2016-04-27 prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus: Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ įstatus; gręžinių identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pirminius pasus; 1992-04-24 perdavimo-priėmimo aktą; toponuotrauką. Tarnyba įvertino pateiktus dokumentus ir gręžinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenis Žemės gelmių registre patikslino. Apie tai Tarnyba informavo ŽŪB „Vanaginė“ 2016-05-10 raštu Nr. (7)-1.7-1873. Gręžinio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Registre nenurodytas.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad ji netinkamai įrašė gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenis Žemės gelmių registre ir kad duomenų teikėjo pateikti dokumentai buvo nepakankami. Tarnyba nurodo gręžinio savininko duomenis patikslinusi vadovaudamasi Nuostatų 32 ir 33 punktais ir Taisyklių 38.5 ir 40 punktais, turėdama visus reikiamus dokumentus ir prašymą. Kaip nurodo tarnyba, pagal prie Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ 2016-04-27 prašymo pridėtus pirminius pasus, Tarnybai buvo akivaizdu, kad gręžiniai išgręžti ŽŪB „Vanaginė“ teritorijoje ir šalia jos 1970 ir 1976 metais.
Tarnyba rėmėsi 1992-04-24 perdavimo-priėmimo aktu, kur buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ferma perduoda „Vanaginės kompleksui“ 2 artezinius gręžinius, pagaminimo data: 1976 m. gruodis (8 eilutė) ir 1974 m. gruodis (9 eilutė). Tarnyba pažymi, kad Žemės gelmių registro gręžinių dalyje (duomenys neskelbtini) kaime iki 1992-04-24 (perdavimo priėmimo akto datos) įregistruoti 5 gręžiniai, išgręžti 1966, 1970, 1976, 1981 ir 1985 metais. Nėra nei vieno gręžinio išgręžto 1974 metais. Tiek 1966 metų, tiek 1981 metų gręžiniai yra kitoje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, iš ko Tarnyba daro išvadą, kad šie gręžiniai negali būti buvusios (duomenys neskelbtini) fermos teritorijoje ar šalia jos ir negalėjo būti perduoti „Vanaginės kompleksui“. Gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pradžių vandens teikimo vamzdynu buvo sujungti su buvusios (duomenys neskelbtini) fermos statiniais ir buvo skirti jiems aptarnauti. Atkreipia dėmesį, kad šalto vandens teikimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jungiančio gręžinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir vandens bokštą, statybos pradžios metai 1970, o statybos pabaigos metai 1976, kas patvirtina, kad 1992-04-24 perdavimo - priėmimo akte gali būti klaidingai nurodyta gręžinio įrengimo data. Todėl Tarnybos sprendimas įregistruoti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininko duomenis Žemės gelmių registre, Tarnybos nuomone, pagrįstas ir teisėtas.
Tarnyba nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad negalima buvo remtis ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės hidrogeologine ataskaita, parengta UAB „Artva“. Nurodo, kad Ataskaitos turinį ir reikalavimus jai nustatė Ištirtų požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 19 ir 20 punktų reikalavimus parengta Ataskaita pateikiama Tarnybai ekspertiniam išteklių vertinimui ir aprobavimui (Aprašo 22 punktas). Tarnyba atliko Ataskaitos ekspertinį vertinimą ir patvirtino Ataskaitą (Aprašo 23 punktas). Patvirtinus Ataskaitą per 3 darbo dienas Tarnybos direktorius įsakymu priima sprendimą aprobuoti Ataskaitoje nurodytus požeminio vandens išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą (Aprašo 24 p.). Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, ir, vadovaudamasi Aprašo 23 punktu įvertino ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos atitikimą Aprašo 19 - 20 punktų reikalavimams bei nesant pastabų, ją patvirtino 2019-05-09.
Tarnyba taip pat nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus ir nesusijusius su nagrinėjamu ginču pareiškėjų skundo argumentus dėl požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų reikalavimų nesilaikymo. Tarnyba pažymi, kad požeminio vandens išteklių aprobavimas nesusijęs su požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymu. Tai yra skirtingos procedūros, reglamentuojamos visai kitų teisės aktų. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad skunde klaidingai vadovaujamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuris Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1-141 priėmimo metu net negaliojo, jis įsigaliojo 2020-01-01.
Tarnybos įsitikinimu, skunde taip pat klaidingai remiamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, kurie nereglamentuoja požeminio vandens aprobavimo ir jokios įtakos požeminio vandens išteklių aprobavimui neturi.
Apibendrindama, Tarnyba nurodo, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 1-141 yra pagrįstas ir teisėtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Lietuvos geologijos tarnyba pagrįstai patikslino gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis Žemės gelmių registre, kadangi trečiojo suinteresuoto asmens pateikti dokumentai buvo pakankami konstatuoti, jog gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ (toliau – ir Bendrovė, ŽŪB „Vanaginė“).
Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjai, reikšdami skundą, turi labai aiškų tikslą apriboti trečiojo suinteresuoto asmens galimybes naudotis jiems priklausančiais vandens gręžiniais. Pareiškėjai, atkurdami nuosavybės teises į žemės sklypus, žinojo ir suvokė, kad jų žemės sklypuose yra išgręžti gręžiniai. Pareiškėjai 20 metų nekėlė jokių klausimų dėl šių gręžinių ir šių gręžinių savininkų teisėtumo. Tačiau dabar, kai žemės sklypo vertė yra ženkliai iškilusi, pareiškėjai, turėdami ekonominį suinteresuotumą, nusprendė kreiptis į teismą su tikslu apriboti trečiojo suinteresuoto asmens galimybes naudotis gręžiniais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ susikūrė privatizavus Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ūkį. Ir būtent šiam ūkiui buvo išgręžtas gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini. Pagal Žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) paso duomenis taip pat vertina, kad gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) irgi buvo išgręžtas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ūkiui. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad yra ir trečias žvalgybinis-eksploatacinis gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio šioje administracinėje byloje ginčo nėra, tačiau gręžinys taip pat buvo išgręžtas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) ūkiui. Gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) išgręžtas 1970 m., užsakovui perduotas eksploatuoti 1970 m. lapkričio 17 d.
Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“, privatizavus (duomenys neskelbtini) ūkį, buvo būtina perimti buvusio tarybinio ūkio turtą. (duomenys neskelbtini) ūkio turtas buvo perimtas pasirašant 1992 m. balandžio 24 d. perdavimo-priėmimo aktą ir užfiksuojant, koks konkrečiai turtas yra perduodamas Vanaginės kompleksui. Taigi, buvo, be viso kito perdavimo akte nurodyto turto, Vanaginės kompleksui perduotas ir šiam ginčui aktualus turtas – arteziniai gręžiniai. Jokių kitų gręžinių, nei arteziniai gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje, nėra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad į bylą pateikta toponuotrauka patvirtina, jog gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) yra išgręžtas (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje, ir buvusioje (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje gręžiniai, kurie priklausė (duomenys neskelbtini) ūkiui yra nenutolę – vienas šalia kito – veikiantys kaip bendra sistema, t. y. arteziniai gręžiniai yra pajungti į šalto vandens teikimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jungiantį ne tik artezinius gręžinius, bet ir vandens bokštą, kurio statybos pabaigos metai yra 1976 m. Jokių kitų gręžinių, nei arteziniai gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvusioje (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje, nėra.
Todėl Bendrovės nuomone, požeminio vandens gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgręžti pirminio savininko užsakymu ir buvo įrengti (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje, ir pirminiai dokumentai – požeminių vandens gręžinių pasai – įrodo aplinkybę, kad šie gręžiniai priklausė (duomenys neskelbtini) ūkiui, todėl pertvarkius šį ūkį, visas turtas buvo perduotas Vanaginės kompleksui.
Dėl pareiškėjų akcentuotų gręžinių perdavimo datų netikslumo, Bendrovė patikslina, kad galimai 1992 m. balandžio 24 d. perdavimo akte nurodyta artezinio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metų data, kuri nesutampa su gręžinio pase nurodyta data, buvo įrašyta remiantis apskaitos dokumentais, o ne faktu, kada šis gręžinys buvo išgręžtas ir perduotas užsakovui eksploatuoti. Nepaisant šios gręžinio datos nesutapimo aplinkybės, iš kitų pateiktų duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, jog gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini) Vanaginės kompleksui buvo perduotas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad siekdamas atnaujinti gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis – pateikė pakankamus ir pagrįstus duomenis, t. y. savo įstatus, kuriuose užfiksuota, jog netrukus po (duomenys neskelbtini) ūkio turto priėmimo (1992 m. balandžio 24 d.) buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ (1992 m. liepos 15 d.); Artezinių gręžinių pasą, kuris neabejotinai patvirtina, kad arteziniai gręžiniai priklausė (duomenys neskelbtini) ūkiui ir pertvarkius šį tarybinį ūkį 1992 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktu Vanaginės kompleksui buvo perduoti arteziniai gręžiniai; toponuotrauką, kuri pagrindžia faktą, jog arteziniai gręžiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgręžti (duomenys neskelbtini) ūkio teritorijoje ir kad daugiau jokių artezinių gręžinių šioje teritorijoje nėra.
Bendrovės įsitikinimu, Lietuvos geologijos tarnyba pagrįstai aprobavo Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklius ir pavedė Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašyti aprobuotus požeminio vandens išteklius, todėl Bendrovė nesutinka su pareiškėjų teiginiais dėl nepagrįsto požeminio vandens išteklių aprobavimo, mano, kad pareiškėjai yra nepakankamai įsigilinę į požeminių vandens išteklių aprobavimo procedūrą ir tvarką.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nori atkreipia dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba savo pateiktame atsiliepime pakankamai detaliai aprašė vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo procedūras ir tvarką bei pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisės aktuose numatytas procedūras įgyvendino dėl ko ir buvo aprobuota vandenvietė. Taigi, tam, kad požeminio vandens ištekliai būtų aprobuoti, yra privaloma pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančią ataskaitą ir įgyvendinti teisės aktuose numatytas procedūras. Bendrovė „Vanaginė“ požeminio vandens išteklių aprobavimo procedūrą įgyvendino tinkamai, dėl ko Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, vadovaudamasis Aprašo 23 punktu, įvertinęs Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos atitiktį Aprašo 19-20 punktų reikalavimams, ir nesant pastabų, ataskaitą 2019 m. gegužės 9 d. patvirtino ir aprobavo Trečiojo suinteresuoto asmens požeminio vandens išteklius.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 1-141 dėl Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, o požeminio vandens išteklių aprobavimo procedūros buvo įgyvendintos laikantis teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji bendrovė „Sancta Elena“, informuota apie teisę teikti atsiliepimą ir dalyvauti bylos nagrinėjime, atsiliepimo nepateikė, žodiniame bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė visiškai palaikė skundo reikalavimus skunde išdėstytais argumentais, pažymėdama, kad pareiškėjai gina savo kaip žemės savininkų interesus, siekdami, kad nebūtų kitų savininkų objektų jų žemės sklypuose. Būtent apsaugos zonų nustatymas gali lemti tam tikrus pareiškėjų kaip savininkų teisių ribojimus. O Geologijos tarnyba nepagrįstai rėmėsi Ataskaita, kritiškai jos nevertino, nors jos rengimas turėjo daug trūkumų ir netikslumų. Trečiojo suinteresuoto asmens teikti dokumentai Tarnybai taip pat buvo su trūkumais. Atstovė taip pat rėmėsi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais dėl faktinės vandens gręžinių būklės ir jų naudojimo tinkamumo, argumentuodama, kad Tarnyba negalėjo aprobuoti „aklai“, be patikrinimo, vandens išteklių.
Geologijos tarnybos atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nesutikdami su skundo reikalavimais, pažymėdami, kad gręžiniai nebuvo registruoti 2019 metais, jie buvo seni, tik įregistruoti Žemės gelmių registre nuo jo atsiradimo, kai savininkas parodė iniciatyvą. Pažymėjo, kad vandentiekio tinklai ir tai, ar tie gręžiniai sujungti į vieną sistemą ar ne, ar priklauso vienam savininkui, ar yra bešeimininkis gręžinys, išteklių aprobacijai jokios įtakos neturi.
Trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „Vanaginė“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus, nesutikdamas su skundu, kartu pažymėdamas, kad ištekliai buvo aprobuoti remiantis Ataskaita, Bendrovė nuosavybės teisę turi į vieną gręžinį, ir ne šioje byloje pareiškėjai turėtų ginčyti nuosavybės teisę į gręžinius. Prašo atmesti skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1-141 dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje įrašymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas, Tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 „Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybos nuostatai), Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-90 „Dėl Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).
Nustatyta, kad „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietėje vandens gavybai naudojami trys gręžiniai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Požeminio vandens vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini) požeminio vandens išteklius sudaro 66 m3/d požeminio vandens, priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) vandeningas sluoksnis ir 33 m3/d požeminio vandens, priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) vandeningas sluoksnis.
ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės požeminio vandens ištekliai 2019 m. gegužės 10 d. įrašyti Žemės gelmių registre, ką patvirtina Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašai, pateikti byloje. Gręžiniai įregistruoti 1997 m. liepos 17 d. Kaip nurodyta išrašuose, ištekliai tirti turinčios leidimą tirti žemės gelmes uždarosios akcinės bendrovės „Artva“.
Byloje nustatyta, kad ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens ištekliai įvertinti, remiantis 2019 m. gegužės 3 d. Tarnybai pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Artva“ hidrogeologine ataskaita „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės (duomenys neskelbtini), išteklių įvertinimas ir apsaugos zonos projektas“ (toliau - ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaita, Ataskaita).
Gręžiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas (duomenys neskelbtini) (agi III-II gr-md) tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis, o gręžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuojamas (duomenys neskelbtini) (agi II md-žm) tarpmoreninis vandeningasis sluoksnis. Visų gręžinių būklė ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos 2.1 lentelėje nurodyta - veikiantys.
Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuoti „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini) požeminio vandens ištekliai. Įsakyme nurodyta, kad juos sudaro 66 m3/d požeminio vandens priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) (agi III-II gr-md) vandeningas sluoksnis ir 33 m3/d požeminio vandens priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) (agi II md-žm) vandeningas sluoksnis.
Požeminio vandens kokybė nustatyta gręžinių įrengimo metu, bei pakartotinai vertinant požeminio vandens išteklius. 2019 m. balandžio 15 d. vandens mėginiai buvo paimti iš abiejų vandeningų sluoksnių, tai yra iš gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) cheminė požeminio vandens analizė nebuvo atlikta, nes jis eksploatuoja tą patį vandeningąjį sluoksnį, kaip ir gręžinys Nr. (duomenys neskelbtini). Vandenvietės tyrimo metu abiejų vandeningųjų sluoksnių požeminio vandens kokybė tirta pagal Aprašo 19.2.5 p. pateiktą požeminio geriamojo gėlo vandens cheminės sudėties, indikatorinių ir toksinių rodiklių sąrašą.
„ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės išteklių poreikis - iki 100 m3/d, todėl tiriamos vandenvietės išteklių vertinimas atliktas naudojantis apibendrintais esamos hidrogeologinės informacijos duomenimis ir produktyviųjų sluoksnių filtracinių parametrų vertėmis, neatlikus papildomų tiesioginių gavybos gręžinių hidraulinių bandymų. Aprašo 21.1 p. nurodoma, kad telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama iki 100 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Papildomai privalo būti atlikti išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui, jeigu jų įvertinimui nepakanka vandeningų sluoksnių charakteristikų nurodytų gręžinio pase. Požeminio vandens išteklių vertinimas gali būti atliekamas ekstrapoliuojant faktinį gręžinių debitą arba analitiniais skaičiavimo metodais, taikant paprasčiausias skaičiavimo schemas.
ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitoje nurodoma, kad duomenys gauti gręžinių įrengimo metu ir jų pakako apskaičiuoti požeminio vandens išteklius. Požeminio vandens ištekliai vertinti priėmus, kad vandenvietėje eksploatuojami visi trys gavybos gręžiniai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir du vandeningieji sluoksniai: (duomenys neskelbtini) (agi III-II gr-md) ir (duomenys neskelbtini) (ag II md-žm). ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos 3.2 skyriuje „Turimų išteklių įvertinimas“ pažymima ir 3.3 lentelėje pateikti skaičiavimai rodo, kad iš kiekvieno atskirai paimto gavybos gręžinio, su daugiau nei pakankama atsarga, galima išgauti šių skaičiavimų metu vertinamą požeminio vandens kiekį (99 m3/d), reikalingą perspektyviniam išteklių poreikiui užtikrinti. Ištekliai įvertinti juos išgaunant tolygiai, visais trimis gręžiniais. ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens ištekliai neturi eksploatavimo režimo kiekybinės ir kokybės būklės stebėsenos duomenų bei analizės, todėl vadovaujantis Aprašu visi ištekliai priskirti B ištirtumo kategorijai, produktyviais sluoksniais laikant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartero komplekso tarpmoreninius vandeninguosius sluoksnius.
Atsižvelgdama į Hidrogeologijos skyriaus 2019-05-09 išvadą, teiktą išnagrinėjus Ataskaitos duomenis ir dokumentus, Tarnybos direktorė 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1-141 aprobavo ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės (duomenys neskelbtini) požeminio vandens išteklius pagal ištirtumo kategorijas (B – 66 m3/d ir B – 33 m3/d) bei pavedė Hidrogeologijos skyriui įrašyti Žemės gelmių registro Žemės gelmių išteklių dalyje šiuos aprobuotus požeminio vandens išteklius.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 2 straipsnyje buvo numatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad Žemės gelmių apsauga – veiksmai ir priemonės, kurių tikslas – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, ir tų savybių visiškas ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių racionalus naudojimas (10 punktas); žemės gelmių išteklių telkinys – nustatytose ribose esančios naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės gelmių šiluminė energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas vadovaujantis nustatytais aplinkos apsaugos reikalavimais yra ar gali būti ateityje ekonomiškai naudingas (15 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, naudingųjų iškasenų ir požeminio geriamojo gėlo (išskyrus pavienių gręžtinių šulinių) bei mineralinio vandens ištekliai, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis jie tiriami, klasifikuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą išteklių klasifikaciją. 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Išžvalgytus išteklius aprobuoja Lietuvos geologijos tarnyba jos nustatyta tvarka. Duomenys apie žemės gelmių išteklius, ertmes, gręžinius ir tyrimus registruojami Žemės gelmių registre (24 straipsnio 2 dalis).
Remiantis Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 316 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), 9.2.3. papunkčiu Tarnybai pavesta aprobuoti išžvalgytus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės gelmių išteklius.
Detalesnę požeminio vandens išteklių aprobavimo tvarką nustatė Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-90 „Dėl Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 14 d.) (toliau - Aprašas).
Aprašo 1 punktas numatė, kad jis nustato reikalavimus tyrimo duomenims apie požeminio geriamojo gėlo, gamybinio ir mineralinio vandens telkinių, vandenviečių teikiamų aprobuoti išteklių kiekį, jų kokybę bei išteklių naudojimo galimą poveikį aplinkai. Aprašo 5 punktas numatė, kad požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitas (toliau – Ataskaita) gali rengti tik fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir turintys Tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba. Aprašo 18 punktas nustatė, kad požeminio vandens išteklių įvertinimui telkiniai, vandenvietės pagal planuojamo išgauti požeminio vandens kiekį skirstomos į 4 grupes: 18.1. telkiniai, vandenvietės, kuriose išgaunama iki 100 m3/d vandens; 18.2. telkiniai, vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 100 iki 300 m3/d vandens; 18.3. telkiniai, vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 300 iki 1000 m3/d vandens; 18.4. telkiniai, vandenvietės, kuriose išgaunama daugiau kaip 1000 m3/d vandens.
Ataskaitos turinį ir reikalavimus jai nustatė Aprašo 19 ir 20 punktai. Aprašo 21 punkte numatyta, kad išeities duomenys Ataskaitos rengimui priklausomai nuo vietovės hidrogeologinio ištirtumo ir telkinio, vandenvietės projektinio našumo gali būti gaunami netiesioginiais ir tiesioginiais hidrogeologinio tyrimo metodais. Parametrų, naudojamų požeminio vandens išteklių apskaičiavimui, vertės turi būti nustatytos tiesiogiai konkrečiam telkiniui, vandenvietei; Aprašo 21.1 papunktis nustatė, kad telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama iki 1004 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Papildomai privalo būti atlikti išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui, jeigu jų įvertinimui nepakanka vandeningų sluoksnių charakteristikų nurodytų gręžinio pase. Požeminio vandens išteklių vertinimas gali būti atliekamas ekstrapoliuojant faktinį gręžinių debitą arba analitiniais skaičiavimo metodais, taikant paprasčiausias skaičiavimo schemas.
Pagal Aprašo 19 ir 20 punktų reikalavimus parengta Ataskaita pateikiama Tarnybai ekspertiniam išteklių vertinimui ir aprobavimui (Aprašo 22 p.). Tarnyba ne vėliau kaip per 30 dienų atlieka Ataskaitos ekspertinį vertinimą ir patvirtina Ataskaitą arba pateikia Ataskaitos rengėjui motyvuotą raštą, nurodydama Ataskaitos trūkumus, Tarnybos ekspertinės išvados yra privalomos Ataskaitos rengėjui (Aprašo 23 punktas). Patvirtinus Ataskaitą, per 3 darbo dienas Tarnybos direktorius įsakymu priima sprendimą aprobuoti Ataskaitoje nurodytus požeminio vandens išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą (Aprašo 24 punktas).
Požeminio vandens išteklių duomenų įrašymo Žemės gelmių registre tvarka detalizuota Žemės gelmių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) (toliau - ir Nuostatai) ir Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.) (toliau - ir Taisyklės).
Nuostatų 32 punkte buvo nustatyta, kad žemės gelmių išteklių dalies objektų duomenys keičiami ar papildomi, jeigu pasikeičia būklė, išteklių kategorija ar kiekis, duomenys apie žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimą, erdviniai duomenys. Nuostatų 33 punktas nustatė, kad Registro duomenų teikėjas per 10 darbo dienų nuo šių Nuostatų 32 punkte nurodytų duomenų pasikeitimų turi pateikti Lietuvos geologijos tarnybai prašymą patikslinti pakitusius duomenis ir Registro tvarkymo taisyklėse nurodytus dokumentus. Lietuvos geologijos tarnyba per 5 darbo dienas įrašo pakeitimus ir raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneša apie tai registro duomenų teikėjui. Remiantis Taisyklių 32.2.2. papunkčiu įregistruoto telkinio ištekliai ar jų dalis išbraukiami (arba įrašomi) Registro žemės gelmių išteklių dalyje, kai pateikiami skaičiavimais, dokumentais ir grafine informacija pagrįsti duomenys apie tai, jog naudojamo telkinio ar jo dalies ištekliai negali būti išgauti dėl netinkamos kokybės, techninių galimybių arba ekonominių priežasčių.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 24 str. 2 d. numatė, kad duomenys apie žemės gelmių išteklius registruojami Žemės gelmių registre. Nuostatų 4.2 p. nustatė, kad Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies objektai-požeminio vandens telkiniai, vandenvietės. Nuostatų 25 p. nustatė, kad Žemės gelmių registro objektus registruoja Tarnyba, gavusi iš Žemės gelmių registro duomenų teikėjų Tarnybos direktoriaus tvirtinamų Taisyklių nustatyta tvarka pateiktus dokumentus raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis ir atlikusi šiuos veiksmus: Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies objektai įregistruojami gavus naudingųjų iškasenų telkinio, žemės gelmių šiluminės energijos telkinio, požeminio vandens telkinio, vandenvietės išteklių ar žemės gelmių ertmių tyrimo (atitinkamo etapo) dokumentus (ataskaitą) ir kitus Taisyklėse nustatytus dokumentus ir įsigaliojus Tarnybos sprendimui dėl aprobuotų žemės gelmių išteklių telkinio ar žemės gelmių ertmių įrašymo į Žemės gelmių registrą. Nuostatų 30 p. nustatė, kad Žemės gelmių registro objektas laikomas įregistruotu, kai Tarnyba, patikrinusi Žemės gelmių registrui pateiktus dokumentus ir duomenis, įrašo Žemės gelmių registro duomenis į Žemės gelmių registro duomenų bazę ir suteikia Žemės gelmių registro objektui identifikavimo numerį.
ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini), požeminio vandens ištekliai įvertinti remiantis 2019 m. gegužės 3 d. Tarnybai uždarosios akcinės bendrovės „Artva“ pateikta hidrogeologine ataskaita „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės (duomenys neskelbtini) išteklių įvertinimas ir apsaugos zonos projektas“ (toliau – ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaita).
Kaip minėta, Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuoti „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės, esančios (duomenys neskelbtini) požeminio vandens ištekliai. Juos sudaro 66 m3/d požeminio vandens priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) (agi III-II gr-md) vandeningas sluoksnis ir 33 m3/d požeminio vandens priskirti B kategorijai, eksploatuojamas tarpmoreninis (duomenys neskelbtini) (agi II md-žm) vandeningas sluoksnis. ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės požeminio vandens ištekliai 2019 m. gegužės 10 d. įrašyti Žemės gelmių registre.
Pagal aprengtą Ataskaitą, „ŽŪB „Vanaginė“ požeminio vandens vandenvietės išteklių poreikis fiksuotas iki 100 m3/d, todėl tiriamos vandenvietės išteklių vertinimas atliktas naudojantis apibendrintais esamos hidrogeologinės informacijos duomenimis ir produktyviųjų sluoksnių filtracinių parametrų vertėmis, neatlikus papildomų tiesioginių gavybos gręžinių hidraulinių bandymų. Aprašo 21.1 p. nurodoma, kad telkiniams, vandenvietėms, kuriose išgaunama iki 100 m3/d vandens, požeminio vandens išteklių vertinimas atliekamas esamos geologinės ir hidrogeologinės informacijos pagrindu. Papildomai privalo būti atlikti išgaunamo vandens kokybės tyrimai ir hidrauliniai gręžinių tyrimai filtracinių vandeningo sluoksnio parametrų įvertinimui, jeigu jų įvertinimui nepakanka vandeningų sluoksnių charakteristikų nurodytų gręžinio pase. Požeminio vandens išteklių vertinimas gali būti atliekamas ekstrapoliuojant faktinį gręžinių debitą arba analitiniais skaičiavimo metodais, taikant paprasčiausias skaičiavimo schemas.
ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitoje nurodoma, kad duomenys gauti gręžinių įrengimo metu ir jų pakako apskaičiuoti požeminio vandens išteklius. Požeminio vandens ištekliai vertinti priėmus, kad vandenvietėje eksploatuojami visi trys gavybos gręžiniai: Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir du vandeningieji sluoksniai: (duomenys neskelbtini) (agi III-II gr-md) ir (duomenys neskelbtini) (ag II md-žm). ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos 3.2 skyriuje „Turimų išteklių įvertinimas“ pažymima ir 3.3 lentelėje pateikti skaičiavimai rodo, kad iš kiekvieno atskirai paimto gavybos gręžinio, su daugiau nei pakankama atsarga, galima išgauti šių skaičiavimų metu vertinamą požeminio vandens kiekį (99 m3/d), reikalingą perspektyviniam išteklių poreikiui užtikrinti. Ištekliai įvertinti juos išgaunant tolygiai, visais trimis gręžiniais. ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės požeminio vandens ištekliai neturi eksploatavimo režimo kiekybinės ir kokybės būklės stebėsenos duomenų bei analizės, todėl vadovaujantis Aprašu visi ištekliai priskirti B ištirtumo kategorijai, produktyviais sluoksniais laikant (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartero komplekso tarpmoreninius vandeninguosius sluoksnius.
Aprašo 5 punktas (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) numato, kad požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitas gali rengti tik fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis ir turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiai tyrimo rūšiai – požeminio vandens (visų rūšių, taip pat žemės gelmių šiluminės energijos) paieška ir žvalgyba.
Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, norminius teisės aktus, kokia tvarka yra imami požeminio vandens ištekliai ištyrimui, kad ginčo vandenvietės požeminio vandens ištekliai aprobuoti laikantis Aprašo ir Taisyklių reikalavimų, nėra pagrindo byloje vertinti pareiškėjų pateiktų įrodymų – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kaip galinčių paneigti vandens išteklių aprobavimo momentui buvusią situaciją.
Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 23 punktu, įvertino ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės ataskaitos atitikimą Aprašo 19 - 20 punktų reikalavimams ir, nesant pastabų, ją 2019 m. gegužės 9 d. patvirtino.
Pažymėtina, kad Ataskaita parengta kompetentingo subjekto, laikantis Rekomendacijų dėl požeminio vandens išteklių įvertinimo apimčių. Teismas neturi pagrindo abejoti Ataskaitoje pateiktais duomenimis, modeliavimo metodikos principais, matematinio modeliavimo metodais, skaičiavimų rezultatais.
Byloje nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise, remiantis 1992-04-24 priėmimo-perdavimo aktu, Nekilnojamojo turto registre registruoti vandentiekio tinklai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Tai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus, patvirtinančius, kad aprobuoti buvo būtent ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietės (duomenys neskelbtini), požeminio vandens ištekliai. Nustatyti netikslumai dėl gręžinių numerių ir koordinačių tikslinimai, bei galutinis sutikslintas pareiškėjų reikalavimas (išvestinis) dėl įpareigojimo išregistruoti būtent gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis, nekeičia esminių aplinkybių dėl ginčo Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad šioje byloje nesprendžiamas nuosavybės teisės į vandentiekio tinklus klausimas.
Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjai dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ŽŪB „Vanaginė“ vandenvietė patenka į minėtų žemės sklypų zoną. Kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sancta Elena“ prašymo ir pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, į jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), teritoriją taip pat patenka vienas iš vandenvietės gręžinių.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nesusijusius su ginčijamu Įsakymu pareiškėjų argumentus dėl pažeistų jų teisių nustatant požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas, kad jų nustatymui nėra jokio teisinio pagrindo ir prielaidų.
Tarnybos direktoriaus 2019 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. 1-141 priėmimo metu požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymą reglamentavo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, kurio 201 straipsnio 1 dalis numatė, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras. Pagal Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-912 „Dėl Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) 15 punktą, viešajam geriamojo vandens tiekimui naudojamų požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, atsižvelgiant į Lietuvos geologijos tarnybos patvirtinto požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto duomenis. Kitais atvejais požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, atsižvelgiant į Tarnybos patvirtinto požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto duomenis arba Tvarkos apraše nustatytus požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos juostų dydžius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais teisės aktais, įvertinęs atsakovės pozicijos argumentus, daro išvadą, kad požeminio vandens išteklių aprobavimas nėra susijęs su požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymu. Išteklių aprobavimo metu nenustatomos požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos. Aprašas nenustato jokių normų, susijusių su požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymu.
Teismas taip pat atmeta pareiškėjų argumentus, susijusius su ŽŪB „Vanaginė“ galimybe vykdyti vandenvietės veiklą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, kaip ir minėtu Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašu, kadangi šie aktai nereglamentuoja požeminio vandens aprobavimo tvarkos ir jokios įtakos požeminio vandens išteklių aprobavimui neturi. Žemės gelmių išteklių aprobavimas nesusijęs su leidimais verstis geriamojo vandens tiekimo veikla. Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, žemės gelmių išteklių ir ertmių aprobavimas – tai žemės gelmių tyrimo duomenų apie detaliai išžvalgytus žemės gelmių išteklius ir ertmes įvertinimas išanalizavus tyrimo darbų metodikos ir apimties pagrįstumą, žemės gelmių išteklių kiekio ir kokybės, žemės gelmių ertmių erdvinių parametrų nustatymo patikimumą, taip pat duomenų įrašymas į Žemės gelmių registrą.
Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad žemės gelmių išteklių dalies objektų duomenys gali būti keičiami ar papildomi, tikslinami, jeigu pasikeičia išteklių kategorija ar kiekis, duomenys apie žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimą. Atitinkamai, 2016 m. balandžio 27 d. ŽŪB „Vanaginė“ pateikus Tarnybai prašymą patikslinti gręžinių koordinates ir savininkus pagal pateiktus duomenis, gręžinių identifikavimo duomenys buvo patikslinti, apie tai trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos informuotas 2016 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (7)-1.7-1873.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, trečiasis suinteresuotas asmuo nuosekliai dėjo pastangas, kad jam priklausančios vandenvietės ištekliai būtų įvertinti, sutikslinti duomenys, koordinatės ir įregistruoti Žemės gelmių registre. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie ŽŪB „Vanaginė“ kreipimąsi į UAB „Artva“ dėl požeminio vandens išteklių įvertinimo, taip pat kreipimasis į Tarnybą dėl pačių gręžinių koordinačių tikslinimo.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismas, įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį, jo priėmimo aplinkybes ir pagrindą, sprendžia, kad Įsakymas atitinka VAĮ reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 1-141 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atmestinas pareiškėjų reikalavimas jį panaikinti. Kiti pareiškėjų reikalavimai, susiję su įpareigojimais tarnybai, laikytini išvestiniais skundo reikalavimais iš reikalavimo panaikinti įsakymą. Teismui konstatavus ginčijamo Tarnybos įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestiniai skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas jų plačiau nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas atmestas. Trečiojo suinteresuoto asmens pozicija atitiko atsakovės Lietuvos geologijos tarnybos poziciją, todėl laikytina, kad nagrinėjamoje byloje trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪB „Vanaginė“ teisės, atmetus pareiškėjų skundą, yra apgintos ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪB „Vanaginė“ prašo priteisti iš pareiškėjos 4 599,73 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šių išlaidų patvirtinimui pateikia advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) sudarytą pažymą-lentelę su detalizuotomis PVM sąskaitomis faktūromis ir mokėjimų datomis, patvirtinant prašomą priteisti 4 599,73 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.17 ir 8.19 punktus, įvertinus 2021 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, sudariusį 1 566,4 Eur, ir trečiojo suinteresuoto asmens advokato teiktus atsiliepimus į pradinį ir patikslintus skundus, paaiškinimus, kitus teiktus procesinius dokumentus ir dalyvavimą teismo posėdyje, vertintina, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (4 599,73 Eur) neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas tenkinamas ir jam iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiama 4 599,73 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens „Vanaginė“ naudai iš pareiškėjų I. D., J. D., T. D., V. D. (lygiomis dalimis po 1 149,93 Eur) 4 599,73 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 73 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė-Janulionienė
