Administracinė byla Nr. eI3-785-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02115-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1.; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Rasvika“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB),,Rasvika“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-29723 (toliau – ir Sprendimas) neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
Paaiškina, kad 2021 m. gegužės 11 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką iki 2023 m. gegužės 31 d. dėl nenumatytų transporto priemonių remonto darbų, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo laiku atlikti. Dėl sutrikusių atsiskaitymų Bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, dėl ko ne visos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, kas galiausiai sutrikdė pajamų srautus. VMI, atsižvelgdama į Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2021 m. birželio 2 d. išvadą Nr. (23.31-08) 326-2403 (toliau – ir Išvada), priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimo.
Nurodo, kad VMI motyvai buvo grindžiami iš esmės dviem argumentais, t. y. kad pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais – UAB,,(duomenys neskelbtini)“ (išmokėta 5 260 Eur) ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ (išmokėta 4 000 Eur), taip pažeisdama atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą, taip pat kad pareiškėjos nuosavas kapitalas yra neigiamas, todėl ji laikoma nemokia.
Pažymi, kad nesutinka su atsakovės išvada, jog pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Teigia, kad iš UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų matyti, jog pareiškėja mokėjo tik būtinąsias išlaidas, t. y. apmokėjo išlaidas už vilkikams pilamą kurą, kurių neapmokėjus vilkikai būtų tiesiog nevažiavę, nebūtų gaunamos jokios pajamos, o veikla sustabdyta.
Atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš Išvadoje nustatytų UAB,,Rasvika“ finansinių duomenų, pareiškėjos nuosavas kapitalas 2021 m. kovo 31 d. buvo 89 292 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 239 275 Eur, o Bendrovės turtas sudarė 149 983 Eur. Teigia, kad didžiausias UAB,,Rasvika“ kreditorius yra VMI, kurios reikalavimai iš esmės ir sudaro nuosavo kapitalo deficitą.
Pažymi, kad praėjusių metų ekonominė krizė, susijusi su COVID-19, palietė visas verslo sritis, taip pat ir pareiškėjos piniginius srautus. Dauguma įmonių be valstybės paramos nebūtų išsilaikiusios, todėl vien tik pareiškėjos neigiamas nuosavas kapitalas negali būti priežastimi, dėl ko valstybė turėtų atsisakyti išdėstyti susidariusios nepriemokos sumokėjimą. Reikalavimas sumokėti 97 441 Eur sumą iš karto neabejotinai gali neigiamai paveikti tolimesnę Bendrovės veiklą, dėl ko pareiškėjos vadovas bus priverstas inicijuoti įmonei bankroto procedūrą. Taigi, mokestinės nepriemokos išdėstymas suteiktų pareiškėjai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką per mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpį.
Pareiškėja 2022 m. gegužės 26 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose informavo apie tai, jog 2022 m. sausio 21 d. atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB,,Rasvika“ iškėlimo, tačiau Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) atsisakė ją iškelti.
Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjos vadovas kreipėsi į išieškojimą vykdančią antstolę R. D. su prašymu antstolio reikalavimą įvykdyti sprendimą geruoju leisti įvykdyti per 8 mėnesius, mokant po 13 383,18 Eur dydžio įmokas ir ji nutarė prašymą tenkinti. Taip pat, kad nors UAB,,Rasvika“ ir turi finansinių sunkumų, surinkti duomenys rodo, jog ji yra gyvybinga, imasi priemonių generuoti pajamas ir stengiasi vykdyti prievoles turimiems kreditoriams. Pažymėjo, kad moka įsiskolinimą dalimis, reguliariai perveda nustatyto dydžio sumą. Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos nutraukimo, pareiškėja 2022 m. balandžio 27 d. suderino naują įmokų mokėjimo grafiką su antstoliu ir jį vykdo, imasi priemonių generuoti pajamas, stengiasi atsiskaityti su darbuotojais.
Atkreipė dėmesį, kad dėl atsakovės veiksmų akcininkas buvo priverstas steigti naują įmonę, kuri ir vykdo mokestines prievoles už pareiškėją ir šiuo metu jau yra sumokėjusi beveik pusę mokestinės nepriemokos. Pareiškėjai nėra suprantama, dėl kokių priežasčių jai nebuvo suteikta galimybė išdėstyti mokestinę nepriemoką, atsižvelgiant į skaudžius smūgius verslui dėl COVID-19 pandemijos. Teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog Bendrovės vadovas (kuris yra ir vienintelis akcininkas) yra sąžiningas ir stengiasi net ir sunkiomis sąlygomis vykdyti prievoles valstybei.
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja ginčo teisiniams santykiams aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką bei pažymi, jog įvertinus pareiškėjos finansinę būklę buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. UAB,,Rasvika“ įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur, šiuo laikotarpiu pareiškėja į valstybės biudžetą sumokėjo 2,30 Eur. Mokėjimai UAB,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra vieninteliai mokėjimai, atlikti turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, ką patvirtina ir pareiškėjos pateikti bankų sąskaitos išrašai ir kiti dokumentai.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos 2021 m. kovo 31 d. balanso duomenimis ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai - 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur, t. y. viršijo viso turto vertę. Išvadoje, be kita ko, nurodoma, kad didžioji dalis pareiškėjos turto sudaryta iš 107 819 Eur trumpalaikio turto, iš jo - 73 748 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Įvertinus skolas tiekėjams ir kitiems kreditoriams (pagal pareiškėjos pateiktą kreditorių sąrašą, be VMI įsiskolinimo) matyti, kad pareiškėja 2021 m. kovo 31 d. kitiems kreditoriams buvo skolinga 98 885,73 Eur, iš jų 34 185,79 Eur buvo vėluojama apmokėti daugiau kaip 1 metus. Atsižvelgdama į tai, mano, kad pareiškėja atitinka nemokios įmonės būseną Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatų prasme.
Pažymi, kad pareiškėjos nuosavas kapitalas ne tik mažesnis už ½ įstatinio kapitalo, bet ir yra ženkliai neigiamas, t. y. 2021 m. kovo 31 d. duomenimis - minus 89 292 Eur, preliminaraus balanso 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis - minus 91 795 Eur. Teikdama Prašymą pareiškėja nurodė, kad įsiskolinimo susidarymui įtakos turi nenumatyti transporto priemonių remonto darbai, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo laiku atlikti, dėl sutrikusių atsiskaitymų Bendrovė negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, dėl ko ne visos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, o tai sutrikdė pajamų srautus, tačiau nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo.
Nurodo, kad įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, surinktą informaciją, jos finansinę būklę, nustatė, kad pareiškėja atitinka Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų, patvirtintų VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „D. M. mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau — ir Rekomendacijos), 2 priede nurodytus kriterijus, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką gali būti netenkinamas, t. y. atitinka kriterijų Nr. 13, nes vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pat kriterijų Nr. 15, nes UAB,,Rasvika“ nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį bei pateiktame Prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio), ir kriterijų Nr. 17, kadangi pagal JANĮ nuostatas yra nemoki.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl 2021 m. birželio 2 d. VMI sprendimo Nr. (23.24-08) 327-29723 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėja 2021 m. gegužės 11 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti 97 441 Eur mokestinės nepriemokos sumą, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. Paaiškino, kad 2020 m. patyrė 47 038 Eur nuostolį dėl nenumatytų transporto priemonių remonto darbų, kurių aptarnaujančios įmonės negalėjo atlikti laiku, todėl sutriko atsiskaitymai ir pareiškėja negalėjo laiku atsiskaityti su transporto priemonių servisais, ne visos transporto priemonės galėjo būti naudojamos, o tai sutrikdė pajamų srautus. Pažymėjo, kad 2021 m. sausio – kovo mėnesiais veikla tapo pelninga, tačiau be mokestinės nepriemokos išdėstymo pareiškėja nebus pajėgi įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyrius 2021 m. birželio 2 d. parengė išvadą Nr. (23.31-08) 326-2403,,Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuria siūlė netenkinti pareiškėjos Prašymo ir neišdėstyti 97 441 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo iki 2023 m. gegužės 31 d. Išvadoje, įvertinus su Prašymu pateiktą ir VMI surinktą papildomą informaciją, konstatuota, jog pareiškėja neįrodė, kad turi realių galimybių atsiskaityti, jei mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų išdėstytas. Nustatyta, kad pareiškėjos 2021 m. I ketvirčio preliminaraus balanso duomenimis ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai - 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 239 275 Eur, t. y. viršija viso turto vertę (viso turto vertė 149 983 Eur), taip pat kad pareiškėja vykdo veiklą, pardavimai preliminarių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis 2021 m. I ketvirtį, lyginant su 2020 m., padidėjo 29 proc. (2021 m. I ketvirčio vidutinės mėnesio pardavimo pajamos - 57 050 Eur, 2020 m. vidutinės mėnesio pardavimo pajamos - 44 080 Eur), kad pareiškėjos bankų sąskaitose, pas atskaitingą asmenį ir kasoje pinigų likutis 2021 m. gegužės 12 d. buvo 51 661,23 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjos įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur. Per minėtą laikotarpį pareiškėja į valstybės biudžetą sumokėjo 2,30 Eur. Pareiškėjos nuosavas kapitalas mažesnis už nulį (preliminaraus balanso 2021 m. kovo 31 d. duomenimis - minus 89 292,00 Eur, preliminaraus balanso 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis - 91 795 Eur), Bendrojo mokumo ir Manevringumo koeficientai neskaičiuojami, o Bendrojo likvidumo, Kritinio likvidumo ir Įsiskolinimo koeficientų vertė nepatenkinama.
VMI, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis ir remdamasi Išvada, 2021 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08) 327-29723 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjai 97 441 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą, apie tai pareiškėją informuodama 2021 m. birželio 2 d. raštu Nr. RNA-22439,,Atsakymas į UAB,,Rasvika“ prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
MAĮ 81 straipsnis, kuriame įtvirtinti pagrindiniai mokestinės prievolės vykdymo principai, įtvirtina taisyklę, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taip pat nurodoma, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.
MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) teismo praktikoje (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxOC01NzUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1918-575/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1918-575/2015">eA-1918-575/2015</a>, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1MC01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3250-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3250-575/2016">eA-3250-575/2016</a> ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjUwLTQ0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1250-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1250-442/2017">A-1250-442/2017</a>).
Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik MAĮ, bet ir poįstatyminis teisės aktas – Taisyklės, kurių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODUxLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1851-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1851-502/2018">A-1851-502/2018</a>). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog pareiškėja atsiskaitymus su kitais kreditoriais vykdė nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 13, kuriam esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas. Pažymi, kad mokėjo tik būtinąsias išlaidas, t. y. apmokėjo tik tas išlaidas, kurių neapmokėjus veikla būtų sustojusi, nebūtų gaunamos pajamos.
VMI Išvadoje dėl pareiškėjos Prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuria remiantis ir priimtas ginčijamas atsakovės Sprendimas, nustatyta, kad pareiškėjos išlaidos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. sudarė 36 139,77 Eur. Pareiškėja vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: UAB,,(duomenys neskelbtini)”, kuriai išmokėta 5 260 Eur, UAB,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai išmokėta 4 000 Eur, A. Ž., kaip atskaitingam asmeniui, išmokėta 10 000 Eur, todėl priėjo išvados, kad pareiškėja nesilaikė CK 6.931¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimų t. y. žinodama, kad Bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnį prioritetą mokėjimo eiliškumo prasme pagal CK 6.930¹ straipsnį turinčiais įmonės kreditoriais, pažeisdamas VMI, kaip kreditorės, teises.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėtų Išvadoje nurodytų aplinkybių, pirmiausiai pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Įvertinus VMI pateiktą UAB,,Rasvika“ sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. gegužės 10 d., pareiškėjos paaiškinimus ir jos pateiktas sąskaitas faktūras, kuriose atsispindi mokėjimai UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Paminėtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. pareiškėjos įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur. Minėtu laikotarpiu pareiškėja į valstybės biudžetą sumokėjo 2,30 Eur. Nagrinėjamu atveju suprantama, jog pareiškėjai siekiant išsaugoti verslą ir toliau vykdyti veiklą atsirado būtinybė įsigyti tam tikras paslaugas ar prekes ir atsiskaityti už jas, mokėti darbo užmokestį darbuotojams, tačiau byloje pateikti UAB,,Rasvika“ bankų sąskaitos išrašai patvirtina, jog pareiškėja atliko mokėjimus ne tik UAB,,(duomenys neskelbtini)“ ar UAB,,(duomenys neskelbtini)“, bet ir vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai tuo tarpu į valstybės biudžetą sumokėjo vos 2,30 Eur.
Pareiškėja taip pat nesutinka su VMI išvada, kad atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 15, t. y. kad jos nuosavas kapitalas yra lygus nuliui arba mažesnis už nulį ir ji Prašyme nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių vykdymo (kai mokesčių mokėtojo nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio).
Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš Išvadoje nustatytų pareiškėjos finansinių duomenų, 2021 m. kovo 31 d. duomenimis pareiškėjos nuosavas kapitalas sudarė 89 292 Eur, preliminaraus balanso 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis nuosavas kapitalas sudarė 91 795 Eur, t. y. buvo ne tik mažesnis už 1/2 įstatinio kapitalo, bet ir ženkliai neigiamas. Nors pareiškėja teikdama Prašymą paaiškino, kad iš esmės nuosavo kapitalo deficitą sudaro VMI reikalavimai, taip pat pažymėjo, kad, kaip ir dauguma įmonių dėl COVID-19, patyrė sunkumų, tačiau nenurodė išsamaus paaiškinimo dėl ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų priemonių vykdymo, taigi sutiktina su atsakovės pozicija, kad atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 15, kuriam esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas.
Atsakovė ginčijamą Sprendimą grindė, be kita ko, ir aplinkybe, kad pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytą kriterijų Nr. 17, t. y. pareiškėja galimai atitinka nemokios įmonės būseną JANĮ nuostatų prasme.
JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas - tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTMyMi04ODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1322-881/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1322-881/2020">e2-1322-881/2020</a>).
Kaip matyti iš Išvadoje pateikiamų duomenų apie pareiškėjos finansinius rodiklius: 2020 m. pareiškėja patyrė nuostolį; 2021 m. I ketvirtį dirbo pelningai (preliminarių pelno nuostolio ataskaitų duomenimis 2020 m. nuostolis – 47 038 Eur, 2021 I ketvirtį pelnas sudarė 2503 Eur); 2021m. I ketvirčio preliminaraus balanso duomenimis, ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur t. y. viršijo viso turto vertę (viso turto vertė 149 983 Eur); didžioji dalis pareiškėjos turto yra sudaryta iš trumpalaikio turto, kurio vertė 107 819 Eur, o iš jo per vienerius gautinos sumos sudaro 73 748 Eur; pardavimai preliminarių pelno (nuostolio) ataskaitų duomenimis 2021 m. I ketvirtį lyginant su 2020 m. padidėjo 29 proc. (2021 m. I ketvirčio vidutinės mėnesio pardavimo pajamos 57 050 Eur, 2020 m. vidutinės mėnesio pardavimo pajamos 44 080 Eur); pareiškėjos bankų sąskaitose, pas atskaitingą asmenį ir kasoje pinigų likutis 2021 m. gegužės 12 d. buvo 51 661,23 Eur; laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. gegužės 10 d. įplaukos bankų sąskaitose sudarė 234 080,18 Eur; skolos tiekėjams ir kitiems kreditoriams (pagal pareiškėjos pateiktą kreditorių sąrašą, be įsiskolinimo VMI) 2021 m. kovo 31 d. sudarė 98 885,73 Eur, iš jų 34 185,79 Eur buvo vėluojama apmokėti daugiau kaip 1 metus.
Lietuvos teismų informacinės sistemos,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB,,Rasvika” netenkino. Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu surinktais ir proceso šalių pateiktais duomenimis apie UAB,,Rasvika“ finansinę padėtį, konstatavo, kad nors minėti duomenys suponuoja išvadą, jog įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, o jos įsipareigojimai viršija įmonės turto vertę, tačiau byloje nustatytos aplinkybės apie tai, kad įmonėje dirba 6 darbuotojai ir įmonė vykdo jos įstatuose numatytą ūkinę-komercinę veiklą, antstolei tenkinus skolininko prašymą leisti skolą mokėti dalimis, išieškojimo procese įmonės vardu periodinėmis įmokomis dengia įsiskolinimą VMI, balanso duomenimis mažina savo finansinius įsipareigojimus, leidžia spręsti apie tai, kad pareiškėja yra gyvybinga, imasi priemonių vykdyti prievoles. Taigi, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi konstatuota faktinė aplinkybė, jog yra tikslinga sudaryti sąlygas išsaugoti UAB,,Rasvika“ kaip veikiantį rinkos dalyvį, o iškėlus bankroto bylą to padaryti nebūtų galima.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad VMI, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, įvertino jos finansinius rodiklius, turimo turto vertę, turimų ilgalaikių ir trumpalaikių kreditorinių įsipareigojimų dydį, skolas tiekėjams ir kreditoriams ir padarė išvadą, kad pareiškėjos turimi įsipareigojimai viršija jos turto vertę, nes 2021 m. I ketvirčio preliminaraus balanso duomenimis ilgalaikiai kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 930 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 228 345 Eur, iš viso mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 239 275 Eur t. y. viršijo viso turto vertę (viso turto vertė 149 983 Eur).
Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į išieškojimą vykdančią antstolę R. D. su prašymu leisti įvykdyti VMI reikalavimą per 8 mėnesius, mokant po 13 383,18 Eur įmokas per mėnesį. Byloje pateiktas antstolės R. D. 2021 m. spalio 7 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-21-167-19273 patvirtina, kad pareiškėjai buvo leista įsiskolinimą mokėti dalimis, kiekvieną mėnesį atliekant reguliarias įmokas. Byloje pateikti lėšų pervedimo nurodymai apie laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 22 d. iki 2022 m. sausio 5 d. atliktus piniginių lėšų pervedimus leidžia spręsti, kad pareiškėja įmokas moka reguliariai. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje atsakovė taip pat nurodė, jog pareiškėja atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja atitinka nemokios įmonės būseną JANĮ nuostatų prasme.
Rekomendacijų 16 punkte nustatyta, kad galimi juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai pateikti 2 priede „Mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėja atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytus kriterijus Nr. 13 ir Nr. 15, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMI, pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja moki, niekaip nepaneigia aplinkybės, jog ji atitinka Rekomendacijų 2 priede nurodytus kriterijus Nr. 13 ir Nr. 15, kuriems esant prašymas išdėstyti mokestinę nepriemoką netenkinamas.
Priimdama pareiškėjos skundžiamą Sprendimą, MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, Sprendimą priėmė jai suteiktų kompetencijų ribose, nurodė faktines aplinkybes, pateikė tinkamą šių aplinkybių teisinį vertinimą, ištyrė visas pareiškėjos Prašymui reikšmingas aplinkybes, Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, įvertino visą pareiškėjos pateiktą informaciją, todėl tenkinti pareiškėjos skundą remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės VMI 2021 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. (23.24-08) 327-29723 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės,,Rasvika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jolita Rasiukevičienė
Gediminas Užubalis
Vita Valeckaitė
