A. V. pagal BK 286 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-366/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07354-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Sigito Bagdonavičiaus kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,

gynėjui advokatui Pauliui Svirskiui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023-06-02 nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 22 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tarnybinėse pirmo aukšto fojė patalpose, būdamas laikinai sulaikytas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėto policijos pareigūno - (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. nurodymo nusirengti viršutinius drabužius, trenkėsi kakta į foje stovinčią koloną, bei, nusirengęs savo striukę, ją pradėjo plėšyti, o vyresniajam tyrėjui V. V. išreiškus teisėtą reikalavimą stoti prie sienos ir rankas laikyti už nugaros, kad būtų galima uždėti antrankius, bei suėmus rankomis už dešinės rankos, o tuo tarpu (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui N. Č. suėmus už kairės rankos, stangino rankas, muistėsi, stumdė policijos pareigūnus V. V. ir N. Č., o (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui D. B. suėmus už kairės rankos, atstūmė ją kaire ranka bei spyrė D. B. į kairę koją, taip aktyviais veiksmais toliau priešinosi, stangindamas rankas ir muistydamasis, taip priešindamasis antrankių uždėjimui, kol (duomenys neskelbtini) vyresnioji tyrėja B. Š., įspėjusi, kad nepaklusus teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, bus panaudota specialioji priemonė - elektros impulsinis prietaisas "Taserx26", bei pareigūnei B. Š. panaudojus elektros impulsinį prietaisą "Taserx26", nugriuvęs ant grindų toliau priešinosi, neduodamas uždėti antrankių policijos pareigūnams - vyresniajam tyrėjui V. V., vyriausiajam postiniui N. Č., vyriausiajam postiniui D. B., vyresniajam tyrėjui V. B., muistėsi, spardėsi, stangino rankas, kol jam buvo uždėti antrankiai, tokiu būdu pasipriešino savo pareigas einantiems (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui V. V., (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui V. B., (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui N. Č., (duomenys neskelbtini) Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiajam postiniui D. B., (duomenys neskelbtini) Veiklos skyriaus vyresniajai tyrėjai B. Š..

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Paulius Svirskis prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl A. V. nubaudimo pagal BK 286 straipsnį ir A. V. išteisinti. Apeliacinės instancijos teismui priėjus išvados, kad A. V. pagrįstai pripažintas padaręs BK 286 straipsnyje numatytą veiką, gynėjas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir skirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykyje dalyvavusių pareigūnų paaiškinimus ir vaizdo įrašą, sprendė, kad A. V. pasipriešino policijos pareigūnams po to, kai A. V. buvo neleista paskambinti advokatui, kaltinamasis pradėjo neadekvačiai elgtis, gadinti savo turtą (suplėšė striukę), žaloti save (trenkėsi galva į koloną) ir, jam nereaguojant į teisėtus policijos pareigūnų nurodymus, pareigūnams pabandžius uždėti A. V. antrankius. Tokia teismo išvada neatitinka bylos medžiagos.

2.2. Teismas turėjo nustatyti, bet nenustatė, kokią funkciją atliko pareigūnai, kuriems A. V. tariamai pasipriešino, tačiau to nebuvo padaryta nei kaltinime, nei atskleista skundžiamame nuosprendyje. Pažymima, kad A. V. policijos pareigūnų buvo sulaikytas 2022-03-22 netrukus po 15 val., jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, buvo patikrintas jo blaivumas, tačiau sulaikymo dokumentai nebuvo nedelsiant įforminti. Iš liudytojo D. B. parodymų matyti, kad buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini) areštinę reikės konvojuoti sulaikytąjį A. V.. Budėtojas sakė, kad A. V. jau paruoštas konvojavimui. Liudytojas apie 19.30 val. su kolega N. Č. atvyko į (duomenys neskelbtini) PK. Taigi, pareigūnams nebuvo jokių kliūčių vykdyti savo funkciją - konvojuoti suimtą asmenį į areštinę. Tačiau vietoj to, kad toliau vykdytų savo funkcijas, pareigūnams buvo nurodyta A. V. vežti į sveikatos priežiūros įtaigą apsvaigimo patikinimui, nors policijos pareigūnams atvykus konvojuoti A. V. į areštinę, jis jau buvo sulaikytas apie 4 valandas ir jo blaivumas jau buvo patikrintas. Be to, A. V. buvo gąsdinamas, kad kraujas iš jo bus paimtas prievarta (liudytojo V. V. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu). Aptarti pareigūnų veiksmai (asmens sulaikymas ir laikymas policijos komisariato patalpose nesurašius sulaikymo protokolo, nepagrįstas asmens vežimas į sveikatos priežiūros įstaigą, grasinimai imti kraują prievarta ir pan.) neturi nieko bendra su teisėtai atliekamomis pareigūnų funkcijomis. Todėl natūralu, kad galėjo sukelti A. V. nepasitenkinimą pareigūnais. Toliau vystantis situacijai ir įvertinus vaizdo įrašą, matyti, kad priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, A. V. nekėlė jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams, o būtent:

- Liudytojas V. V., be kita ko, parodė, kad A. V. priėjo prie šalimais fojė esančios kolonos ir, padėjęs abiejų rankų delnus ant kolonos, trenkėsi galva į rankas, nors galima buvo susidaryti tokį vaizdą, kad jis kakta trenkėsi į koloną. Suprato, kad A. V. tik norėjo padaryti tokį įspūdį, kad žaloja save. Tos pačios aplinkybės matyti ir iš vaizdo įrašo;

- Vaizdo įrašas taip pat patvirtina tai, kad A. V. veiksmai nekėlė jokios grėsmės aplinkiniams. Jokių tokią išvadą paneigiančių duomenų byloje nėra.

Todėl būtent pareigūnų veiksmai, kuomet, A. V. plėšant savo striukę, jie įtariamąjį iš esmės užpuolė iš nugaros, laikytini neteisėtais ir būtent jie dar labiau sukėlė natūralią A. V. reakciją priešintis neteisėtiems pareigūnų veiksmams, kas peraugo į susistumdymą, o galų gale ir į A. V. sužalojimą (jam buvo prakirstas antakis, kai policijos pareigūnas be jokios priežasties keliu intensyviai spaudė A. V. sprandą prie grindų).

2.3. Jeigu A. V. ir nevykdė kokio nors pareigūnų nurodymo, tai laikytina atsaku į pačių pareigūnų neteisėtus veiksmus ir sukurtą situaciją, kai asmuo (šiuo atveju A. V.) ilgą laiką laikomas sulaikytas policijos pareigūnų nesurašius atitinkamų dokumentų, po blaivumo patikrinimo papildomai nepagrįstai yra vežamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jam grasinama prievarta ir kt.

2.4. Pažymėtina ir tai, kad nors įvykyje dalyvavo bent 7 pareigūnai, tačiau pareigūnų teigimu nei vienas iš jų, pažeidžiant Lietuvos policijos generalinis komisaro įsakymus, nebuvo įsijungęs body cam kameras. Tai kelia pagrįstų abejonių, kadangi neįtikėtina, kad 7 pareigūnai vienu metu galėtų pažeisti savo veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Kita vertus, remiantis A. V. parodymais galima kelti prielaidą, kad pareigūnai specialiai nepateikė savo body cam vaizdo įrašų, kadangi juose užfiksuotas garsas galimai būtų patvirtinęs A. V. parodymus dėl netinkamo pareigūnų elgesio įvykio metu ir kilusios situacijos priežasčių. Kadangi nėra galimybės iškeltų prieštaravimų pašalinti, jie turėtų būti vertinami A. V. naudai.

2.5. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie kryptingus, intensyvius, aiškiai išreikštus A. V. veiksmus, galimus susieti su jo siekiu fiziniu smurtu pasipriešinti pareigūnams. Nesant vieno iš esminių nusikaltimo elementų, A. V. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nepagrįstai.

2.6. Jeigu teismas prieitu išvados, kad A. V. pagrįstai pripažintas padaręs BK 286 straipsnyje numatytą veiką, skunde prašoma švelninti bausmę. Susiklosčiusi situacija kilo dėl pačių pareigūnų negebėjimo tinkamai organizuoti savo darbo ir atlikti jiems pavestas funkcijas bei netinkamo elgesio su įtariamuoju. Ši aplinkybė laikytina A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 2 dalį, ir ši aplinkybė turėtų būti lemianti skiriant bausmę.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog A. V.nuteistas nepagrįstai. Nuteistojo gynėjas Paulius Svirskis tvirtina, kad A. V. veiksmuose nėra BK 286 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, kadangi byloje nėra duomenų apie kryptingus, intensyvius, aiškiai išreikštus A. V. veiksmus, galimus susieti su jo siekiu fiziniu smurtu pasipriešinti pareigūnams. Jo manymu, būtent pareigūnų veiksmai, kuomet A. V. plėšant savo striukę, jie įtariamąjį užpuolė iš nugaros, laikytini neteisėtais ir sukėlė natūralią A. V. reakciją priešintis neteisėtiems pareigūnų veiksmams, kas peraugo į susistumdymą, o galų gale ir į A. V. sužalojimą (jam buvo prakirstas antakis, kai policijos pareigūnas be jokios priežasties keliu intensyviai spaudė A. V. sprandą prie grindų).

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-942/2019, 2K-272-458/2019, 2K-33-458/2020). Tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar šiuo sprendimu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o tikrindamas sprendimo pagrįstumą, patikrina ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, ištirti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias turėti reikšmės teismo išvadoms, ar teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai įvertinti teisingai ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-719/2020).

6. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi. Pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino įrodymų visumą bei motyvuotai paneigė nuteistojo gynybines versijas. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo A. V. pripažintas kaltu pagrįstai, jo kaltę įrodo įrodymų visuma.

9. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).‏‏‎

10. Nuteistasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 72, 92), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nestangino rankų, nesipriešino policijos pareigūnams, pareigūnui D. B. nespyrė. Tačiau ši nuteistojo versija paneigta byloje surinktų įrodymų visuma, kurių analizė leido teismui padaryti išvadą, kad nuteistasis priešinosi policijos pareigūnų pastangoms uždėti jam antrankius, veikdamas kryptingai ir pakankamai intensyviai - stangino rankas, muistėsi, stumdė policijos pareigūnus bei spyrė D. B. į kairę koją. Šias aplinkybes patvirtina viso proceso metu nuoseklūs policijos pareigūno D. B. parodymai, kad A. V. pradėjus save žaloti, neadekvačiai elgtis, buvo nuspręsta jam uždėti antrankius. Dedant antrankius, šis spyrė jam į kairę koją. Tokius D. B. parodymus patvirtina policijos pareigūnų V. M. ir V. V. parodymai, jog šie matė kaip A. V. spyrė D. B. į pilvo sritį. Kaip matyti D. B. ir liudytojų V. M. bei V. V. parodymai skiriasi, nurodant skirtingą D. B. kūno vietą, į kurią spyrė A. V., tačiau tai paaiškinama įtempta ir dinamiška įvykio situacija, kai siautėjantį A. V. tramdė iškarto keli pareigūnai. Aplinkybę, kad A. V. spyrė policijos pareigūnui, patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas - vaizdo įrašas, padarytas vaizdo kamera, esančia (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pirmojo aukšto foje (2 t., b. l. 40-45). Teisėjų kolegijai, peržiūrėjus vaizdo įrašą, neliko abejonių, kad A. V. aktyviai priešindamasis policijos pareigūnų pastangoms uždėti jam antrankius, spyrė D. B. į kairę koją. Nuteistasis suvokė, kad jis panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi policijos pareigūnui, ir norėjo taip veikti. Nuteistojo veika atitinka BK 286 straipsnyje nustatytą nusikaltimą ir pirmosios instancijos teismo kvalifikuota teisingai.‏‏‎

11. Nepateisina nuteistojo veiksmų gynėjo apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės apie neva policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, kad laiku nesurašė sulaikymo protokolo, be jokio reikalo vežė į sveikatos priežiūros įtaigą apsvaigimo patikinimui ir kt. Manydamas, kad sulaikymo metu policijos pareigūnai pažeidė jo teises, A. V. turėjo galimybę juos skųsti Baudžiamojo proceso kodekse numatyta tvarka, tačiau vietoj teisėto būdo apginti savo teises, elgėsi destruktyviai ir neteisėtai, į tai policijos pareigūnai privalėjo reaguoti jiems įstatymu suteiktomis priemonėmis ir būdais.

12. Skundo argumentai, kad iš įvykyje dalyvavusių 7 pareigūnų nei vienas nebuvo įsijungęs body cam, taip pat nepaneigia įrodytų aplinkybių, nes įvykis kokybiškai buvo nufilmuotas policijos patalpose sumontuota vaizdo kamera, kurios įrašas prijungtas prie bylos ir įvertintas tiriant įrodymus.

13. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

14. BK 286 straipsnio sankcija numato šias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Šioje byloje A. V. teismas parinko sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį – laivės atėmimą, kurios dydis mažesnis, tačiau artimas vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje išdėstytoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, susijusioms su kaltininko asmenybės pavojingumu (nedirba, praeityje eilę kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka ir kt.), tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Byloje nustatyta, kad konfliktiška situacija truko neilgai, nuteistasis spyrė tik vieną kartą spontaniškai, siekdamas išvengti antrankių uždėjimo, policijos pareigūnui kūno sužalojimas padarytas nebuvo, skausmo jis nejautė. Būtent tik vienas spyris pareigūnui į koją įgalino jo pasipriešinimą vertinti ne kaip administracinį nusižengimą, o kaip nusikaltimą. Įvertinus aptartą įvykio situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma proporcinga A. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, o tuo pačiu negali būti laikoma teisinga. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės, švelninant ją iki laisvės atėmimo 6 mėnesiams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. V. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti ir A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį paskirtą bausmę švelninti iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Teisėjai Sigitas Bagdonavičius

Algirdas Gaputis

Donatas Jatužis