Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-581/2023
Proceso Nr. 1-01-1-27426-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.2.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Donatai Petraško, Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant:
prokurorei Gailutei Vilkienei,
prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,
nuteistajam T. G., jo gynėjui Eugenijui Baršiui,
nukentėjusiajai D. G., jos atstovui advokatui Irmantui Ruželei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo
T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir T. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, T. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į T. G. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. liepos 22 d., 23.00 val. iki 2022 m. liepos 24 d., 11 val. ir suėmime nuo 2022 m. gruodžio 7 d., 19.05 val. (3 mėnesiai 11 dienų) išbūtas laikas.
T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš T. G. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš T. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 124,63 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis ir užvalkalas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai D. G..
Iš T. G. valstybei priteista 210 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.
Iš T. G. valstybei priteista 19,92 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. T. G. nuteistas už tai, kad:
1.1. 2022 m. liepos mėnesį, laikotarpiu nuo 1 iki 22 d., tiksliai nenustatytą dieną, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiais sudavė nemažiau kaip 12 kartų gulinčiai D. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, į šonus, pilvo sritį, nugarą, kojas, rankas, taip dėl dešinės pusės devinto, vienuolikto šonkaulių lūžių, nesunkiai sutrikdė šeimos narės nukentėjusiosios D. G. sveikatą;
1.2. 2022 m. lapkričio 17 d., apie 9.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kumščiu vieną kartą sudavė M. J. į dešinį antakį, 5-6 kartus sudavė į viršugalvį, po to alkūne apkabino M. J. kaklą ir smaugė, taip dėl muštinės žaizdos dešiniame antakyje, odos nubrozdinimų galvos dešinės pusės plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. J. sveikatą;
1.3. 2022 m. gruodžio 6 d. apie 20.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, peiliu du kartus sudavė D. G., su kuria gyvena bendrai neįregistravęs santuokos, į krūtinės sritį, taip dėl durtinių - pjautinių žaizdų abipus krūtinės priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje, besirezorbuojančios poodinės kraujosruvos krūtinės dešiniame šone, nežymiai sutrikdė šeimos narės nukentėjusiosios D. G. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato I. Ruželės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų arba pirmosios instancijos teismo šališkumo ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato I. Ruželės apeliaciniame skunde yra nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. nukentėjusioji D. G. 2023 m. kovo 10 d. su advokatu I. Ružele sudarė atstovavimo sutartį. 2023 m. kovo 13 d. nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Ruželė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas leisti susipažinti su byla, tačiau šis prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad bylos nagrinėjimas yra nuosprendžio rašymo stadijoje, pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios būklė nekėlė abejonių, todėl ji pati tinkamai save atstovavo ir įgyvendino jai suteiktas procesines teises, sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai su prašymu nebuvo pateikti. Nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Ruželė neturėjo fizinės galimybės gauti ir prie prašymo pateikti atstovaujamosios sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų, tačiau gavo juos 2023 m. kovo 15 d. ir pateikė pirmosios instancijos teismui. Medicininiai dokumentai patvirtina, jog nukentėjusioji nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra registruota (duomenys neskelbtini), kur paskutinį kartą lankėsi 2023 m. kovo 13 d. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė kodėl atstovas, turintis faktiškai tas pačias teises kaip ir atstovaujamas asmuo, negalėjo realizuoti teisės susipažinti su bylos medžiaga, todėl neleidęs susipažinti naujai įstojusiam į bylą advokatui su byla, pažeidė vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso šalies teisių į tinkamą atstovavimą, užkirto kelia atstovui tinkamai atlikti savo profesines funkcijas;
2.2. nukentėjusiosios atstovas advokatas I. Ruželė 2023 m. kovo 14 d. pirmosios instancijos teismui BPK 256 straipsnio 2 dalies pagrindu pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ir kvalifikavimo, tačiau šį prašymą buvo atsisakyta priimti, nurodant, jog BPK nenumato teisės po baigiamųjų kalbų arba kaltinamojo paskutinio žodžio teikti prašymą dėl bylos atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje dėl pateikto prašymo pasisakė ne dėl to dalyko ir netinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymą. Apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese nukentėjusioji nebegali reikalauti nagrinėti esminių naujų faktinių aplinkybių bei veikos perkvalifikavimo į sunkesnę veiką, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamąjį procesą – nepagrįstai neleido realizuoti nukentėjusiajam (jo atstovui) BPK 256 straipsnyje numatytų teisių;
2.3. nukentėjusioji, turėdama psichinę negalią, nors teismui ir išoriškai nekėlė abejonių dėl gebėjimo tinkamai realizuoti savo procesines teises, realiai to pilnai padaryti negalėjo. Tik atstovaujama teisininko nukentėjusioji įgavo galimybe taisyti savo procesinę padėtį byloje (pavyzdžiui, didinti, mažinti, atsisakyti ir kt. civilinį ieškinį), tačiau tai galėjo atlikti tik atnaujinus įrodymų tyrimą, ir atitinkamai, tokių teisių negalės realizuoti apeliaciniame procese. Todėl pirmosios instancijos teismas BPK 300 straipsnio 2 dalies pagrindais neatnaujindamas įrodymų tyrimo, pažeidė proceso dalyvių teises, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu, kurio negalima ištaisyti apeliaciniame procese;
2.4. 2023 m. kovo 15 d. nukentėjusiosios atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinį pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, nurodant aukščiau aptartų esminių BPK nuostatų pažeidimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo visiškai neišnagrinėjo. Klausiant, žodžiu pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad nuosprendžio priėmimo stadijoje negali svarstyti kitų klausimų ir dėl jų priimti procesinių sprendimų, tačiau BPK nenumato draudimo nuosprendžio priėmimo stadijoje spręsti ne su nuosprendžiu susijusių klausimų. Todėl pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo proceso dalyvių prašymų, kurie galėjo sąlygoti byloje priimtą galutinį sprendimą, todėl pažeidė BPK reikalavimus, kurie yra esminiai, sąlygojantys priimto nuosprendžio neteisėtumą. Aptartos esminės pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos tendencingai sietinos tik su vienu proceso dalyviu – nukentėjusiąja, todėl pagrįstai manytina, kad byla buvo išnagrinėta šališko teismo.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. G. ir jo gynėjas advokatas E. Baršys bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusioji D. G. ir jos atstovas advokatas I. Ruželė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
4. Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato I. Ruželės apeliacinis skundas tenkinamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Skundžiamą nuosprendį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nurodant, kad neatnaujinus įrodymų tyrimo, nebuvo išnagrinėtas klausimas dėl nukentėjusiosios atstovo advokato I. Ruželės pateikto prašymo pakeisti nuteistajam T. G. pareikštą kaltinimą ir jo veikos kvalifikavimą, taip padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, pažeidžiantys nukentėjusios (jos atstovo) BPK 256 straipsnyje numatytas teises. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
6. Apeliaciniame skunde yra nurodyta, jog nukentėjusioji D. G., baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl savo psichinės negalios ir dėl to, jog neturėjo atstovo, negalėjo tinkamai pasinaudoti visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Todėl, pasak apelianto, nukentėjusioji negalėjo pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl T. G. pareikšto kaltinimo esminių faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo dalyje dėl 2022 m. gruodžio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos (nežymaus nukentėjusiosios D. G. sveikatos sutrikdymo). Iš apeliacinio skundo bei baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 13 d. buvo gautas nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato I. Ruželės prašymas susipažinti su baudžiamąja byla, nurodant, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji neturėjo atstovo, todėl negalėjo tinkamai realizuoti savo procesinių teisių. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartyje, atmesdamas prašymą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, nurodė, kad teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios D. G. galimybės tinkamai realizuoti jai suteiktas procesines teises; nukentėjusioji teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu palaikė civilinį ieškinį, atsakė į teismo jai užduotus klausimus, o duomenų apie savo sveikatos būklę nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog nukentėjusioji, turėdama psichinę negalią, nors pirmosios instancijos teismui išoriškai nekėlė abejonių dėl gebėjimo tinkamai realizuoti savo procesines teises, tačiau to pilnai padaryti negalėjo. Baudžiamojoje byloje esanti pažyma nurodo, jog nukentėjusioji D. G. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra registruota (duomenys neskelbtini), kur paskutinį kartą lankėsi (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 164). Taigi, nors pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios galimybės tinkamai pasinaudoti jai BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytomis procesinėmis teisėmis, tačiau byloje esantys duomenys ((duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), jog D. G. nuo (duomenys neskelbtini) lankosi pas (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) eilę kartų gydyta (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) gana reguliariai lankėsi (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jai skirta priverčiamoji medicinos priemonė, kurios taikymas nutrauktas (duomenys neskelbtini) metais, šiuo metu (duomenys neskelbtini) ji lankosi epizodiškai(b 4 t., b. l. 39)) neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nukentėjusiosios procesinių teisių įgyvendinimas baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo užtikrintas tinkamai, todėl apeliacinės instancijos teisme buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kurio metu galimybė pasinaudoti BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytomis teisėmis, nukentėjusiajai buvo užtikrinta ir įgyvendinta.
7. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog nukentėjusioji negalėjo tinkamai pasinaudoti procesine teise teikti prašymą dėl T. G. pareikštame kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo (BPK 256 straipsnis), prašoma skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 26 d. kaltinamajame akte nurodyta, jog T. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu (3 t., b. l. 97–100). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, T. G. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino visiškai (3 t., b. l. 148–154). Todėl 2023 m. kovo 2 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o po baigiamųjų kalbų, paskelbus bylos nagrinėjimą baigtu, pirmosios instancijos teismas išėjo rašyti nuosprendžio, kurio paskelbimo data buvo numatyta 2023 m. kovo 16 d., 16.30 val. Nukentėjusiajai sudarius teisinių paslaugų sutartį su atstovu advokatu I. Ružele (3 t., b. l. 139), pirmosios instancijos teisme 2023 m. kovo 14 d. buvo gautas prašymas pakeisti T. G. pareikšto kaltinimo dėl nukentėjusiosios D. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo esmines faktines aplinkybes ir šią T. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimą nužudyti, ir atnaujinti įrodymų tyrimą byloje. Šį nukentėjusiosios atstovo advokato prašymą pirmosios instancijos teismas priimti atsisakė, nurodydamas, jog galimybė nukentėjusiajam šia teise pasinaudoti po baigiamųjų kalbų BPK nėra numatyta ((3 t., b. l. 143). Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismui neatnaujinus įrodymų tyrimo byloje buvo pažeistos nukentėjusiosios procesinės teisės. Nukentėjusiojo teisė pateikti teismui prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o taip pat ir pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą numatyta BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nors toks prašymas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas po baigiamųjų kalbų, tačiau, įvertinus šios nutarties 6 punkte nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusios asmenybės, ši aplinkybė negali užkirsi kelio nukentėjusiajai ar jos atstovui minėta teise pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios atstovo advokato I. Ruželės pateiktas prašymas dėl T. G. pareikšto kaltinimo dalies pakeitimo ir įrodymų tyrimo byloje atnaujinimo - išsamus ir motyvuotas, šiame prašyme nurodytas ir pakeistas T. G. pareikštas kaltinimas dėl prieš nukentėjusiąją D. G. 2022 m. gruodžio 6 d. padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, jog toks prašymas pirmosios instancijos teismo turėjo būti priimtas.
8. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs nukentėjusiosios atstovo prašymą T. G. pareikštame kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, turėjo patikrinti, ar toks prašymas pagrįstas, ar pakankamai argumentuotas, taip pat, vadovaujantis BPK 224 ir 225 straipsniuose numatytomis baudžiamųjų bylų dalykinio teismingumo taisyklėmis, ar yra teismingas pirmosios instancijos teismui. Nustačius, jog minėtas prašymas dėl kaltinimo keitimo yra motyvuotas teisiniais argumentais, apylinkės teismas privalėjo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui ir tai padaryti vos tik atsiradus pakankamam pagrindui manyti, kad kaltinimas gali būti keičiamas į sunkesnį, dėl kurio nuspręsti pagal teismingumo taisykles gali tik apygardos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2008). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, o taip pat ir prašymu pakeisti T. G. pareikštą kaltinimą dėl nukentėjusiosios D. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo, sprendžia, jog šis prašymas yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Šios išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nespręsdamas kaltinimo pakeitimo klausimo, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, nes bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista nukentėjusiosios teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Nukentėjusiosios bei jos atstovo advokato manymu, teisingas T. G. nubaudimas nagrinėjamu atveju galimas tik 2022 m. gruodžio 6 d. T. G. padarytą veiką kvalifikuojant pagal apygardos teismui teismingą BK 129 straipsnio 1 dalį. Tam, kad teisingai išspręsti kaltinamojo T. G. kaltės klausimą, nukentėjusiosios atstovo prašyme nurodytas pakeistas kaltinimas turi būti iš esmės išnagrinėtas ir įvertintas, o tai gali padaryti tik apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą kaip pirmosios instancijos teismas.
9. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad aptariamas nukentėjusiosios atstovo advokato prašymas dėl kaltinimo keitimo yra pakankamai pagrįstas ir motyvuotas, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK pažeidimo ištaisyti negali (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Be to, apygardos teisme, apeliacine tvarka nagrinėjant nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinį skundą ir šioje proceso stadijoje sprendžiant klausimą dėl skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams būtų palikta tik galimybė dėl apeliacinės instancijos teismo veiksmų paduoti kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, tačiau jie neturėtų galimybės apeliaciniame procese tikrinti teismo išspręstų faktinių aplinkybių nustatymo klausimų, kurios glaudžiai susijusios su teisės taikymu. Be to, būtų iškreipiama ir apeliacinio proceso esmė: apeliacine tvarka bylą nagrinėtų teismas, kuris pagal teismingumo taisykles bylą turėtų nagrinėti kaip pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2008). Todėl, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui.
Dėl kardomosios priemonės
10. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi T. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šios kardomosios priemonės terminą skaičiuojant nuo T. G. sulaikymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 7 d., 19.05 val. (3 t., b. l. 67–69). Kardomoji priemonė – suėmimas T. G. paskirta pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nukentėjusiąją D. G., su kuria kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartimi T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas buvo pratęstas dar dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 7 d. (3 t., b. l. 114–115). Skundžiamu nuosprendžiu kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Panaikinus skundžiamą nuosprendį, kuriuo T. G. buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir baudžiamąją bylą perduodant nagrinėti iš naujo apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, klausimą dėl T. G. skirtinos kardomosios priemonės reikalinga išspręsti iš naujo.
11. Nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių visuma rodo, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ir sąlygos taikyti T. G. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtinoji sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). 2023 m. sausio 26 d. kaltinamajame akte, kuriuo baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodyta, jog T. G. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu (3 t., b. l. 97–100). Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad T. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties T. G. duotuose parodymuose, nukentėjusiosios ir liudytojų duotuose parodymuose, įvykio vietų apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Pažymėtina, jog ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju T. G., be kita ko, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Taigi, baudžiamojoje byloje ne tik yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog T. G. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas.
12. Matyti ir tai, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog T. G. trukdys procesui. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 3 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis, kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis, kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju matyti, jog T. G., būdamas laisvėje, gali paveikti nukentėjusiąją D. G., su kuria iki suėmimo gyveno kartu, kadangi T. G. yra pareikšti kaltinimai dėl dviejų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo prieš nukentėjusiąją D. G.. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog T. G. skirtomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nepavyko užtikrinti kardomosioms priemonėms keliamų tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, kadangi T. G. pažeidinėjo jam skirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. 2022 m. liepos 24 d. T. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant T. G. nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. G. (3 t., b. l. 41–42). Nepaisant to, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. G. šių įpareigojimų ir draudimų nesilaikė, kadangi jo atžvilgiu dėl prieš D. G. 2022 m. gruodžio 6 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog T. G. gali vėl bandyti ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, ją paveikti ir trukdyti baudžiamajam procesui.
13. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų įgyvendinimo, būtina skirti T. G. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jo terminą nustatant nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – neabejotinai varžo T. G. teises bei laisves, tačiau nepaisant to, kad jis yra suimtas nuo 2022 m. gruodžio 7 d., 19.05 val., anksčiau ištirtų duomenų visuma, pagrindžia, jog T. G. skirtina kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Juolab, maksimalus leistinas suėmimo taikymo T. G. terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
Dėl išlaidų už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas
14. Apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nukentėjusiosios D. G. atstovas advokatas I. Ruželė pateikė prašymą priteisti turėtas išlaidas už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro apeliacinio skundo parengimas, atstovavimas ir konsultacija. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog išlaidos už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 600 Eur (4 t., b. l. 14).
15. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta teisė iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusiosios atstovas. Nukentėjusiosios turėtos išlaidos už jai suteiktas teisines paslaugas buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą. Nors nukentėjusiosios atstovo advokato apeliacinis skundas yra tenkinamas, tačiau panaikinus skundžiamą nuosprendį, baudžiamojoje byloje nėra priimamas galutinis procesinis sprendimas. Baudžiamoji byla yra perduotina nagrinėti iš naujo apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Todėl klausimas dėl šių nukentėjusiosios turėtų išlaidų atlyginimo spręstinas tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu, priėmus galutinį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios atstovo advokato prašymas dėl išlaidų už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas atlyginimo yra paliktinas nenagrinėtu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija Panevėžio apygardos teismui.
Skirti T. G. kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d.
Nukentėjusiosios D. G. atstovo advokato Irmanto Ruželės prašymą atlyginti išlaidas už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas palikti nenagrinėtu.
Šią nutartį dalyje dėl suėmimo suimtasis T. G. ar jo gynėjas per 20 dienų gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodami Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Valdas Petras Meidus
Jolanta Raščiuvienė