Civilinė byla Nr. e2A-460-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01375-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.8; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-273-488/2023 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Aukštaitija“, trečiasis asmuo – R. B..
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau – ir ieškovė), prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Mano Būstas Aukštaitija“ (toliau – ir atsakovė) 1 311,92 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su G. G. individualia įmone sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT130580, kuria apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos laikotarpiu 2022 m. balandžio 21 d. apdraustas turtas buvo užlietas dėl name trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Minėtas gyvenamasis namas yra administruojamas atsakovės. Atsakovė pažeidė pareigą tinkamai organizuoti bendro naudojimo objektų valdymą, bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad elgėsi atsakingai ir tinkamai įgyvendino savo pareigas. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo 1 311,92 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto, todėl prašė šią sumą priteisti iš už žalą atsakingo asmens – atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinys tenkintas – priteistas iš atsakovės UAB „Mano būstas Aukštaitija“ ieškovės naudai 1 311,92 Eur žalos atlyginimas, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1 311,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 520 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o valstybės naudai – 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
4. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog patalpų (duomenys neskelbtini), užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), kad įvyko bendrojo naudojimo vamzdyno avarija, kad šios avarijos padarinius pašalino atsakovė. Teismas vertino, kad nustačius, jog butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkio, būtent atsakovei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, įrodymų, kad administratorė buvo atidi ir rūpestinga. Teismas nurodė, kad ji prevenciškai nenustatė galimo gedimo, nekomunikavo su namo gyventojais, žinodama, kad vamzdžiai yra sienose, nesikreipė į gyventojus, kad jai būtų leista juos prevenciškai apžiūrėti, pašalinant juos dengiančias konstrukcijas. Ji atliko tik išorinę vizualinę apžiūrą. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vamzdyno apžiūros tikslais siekė patekti į butą. Jokių kitų rašytinių įrodymų, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis kitų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo vamzdyno priežiūra, remontu, periodine apžiūra nėra. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateikti apskritai jokie duomenys apie atsakovės atliktas periodines apžiūras (periodinių apžiūrų žurnalai), surašytus aktus ir nuolat taikomas prevencines priemones, siekiant pašalinti galinčias kilti pasekmes dėl vamzdynų gedimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, kad techninėje šachtoje esantys vamzdžiai nėra apžiūrimi apskritai, nes jie yra neprieinami apžiūrai.
6. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie tai, jog namo techninė priežiūra, įskaitant jos vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tokia pareigą jai nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.07.03:2017 (toliau – ir STR) 43 punktas, atsakovė nepateikė. Teismas sutiko su ieškove, jog atsakovė privalėjo tikrinti vandentiekio techninę būklę, nuolat stebėti galimus vandentiekių avarijų pavojus, o nustačius deformacijas taip pat privalėjo informuoti statinio bendraturčius ar juos atstovaujančius asmenis (STR 46 punktas), tačiau duomenų apie tai, kad šias savo teisės aktų priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai, nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, jog atsakovė dėl savo nepakankamo rūpestingumo ir tiesioginių administravimo paslaugų netinkamo atlikimo, neteisėtais veiksmais, neužtikrino tinkamos pastato ir jo inžinerinių tinklų būklės, dėl ko įvyko vandens užpylimas ir vienam iš namo patalpų savininkų buvo padaryta žala. Atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnį, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su ieškovei padaryta žala.
7. Atsakovės atsikirtimus, kad vamzdynų, esančių šachtoje, apžiūra neatliekama, nes nėra galimybės juos apžiūrėti, teismas vertino kaip aplaidų požiūrį į administratoriaus pareigų vykdymą, nes nepateikti duomenys, kad atsakovė aktyviais veiksmais siekė, jog pastate būtų įrengtos revizinės durelės ar būtų naudojamos kokios nors kitokios techninės priemonės vamzdynui būklei nustatyti (hidrauliniai bandymai). Teismas nurodė, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo vamzdynų būklę, atliko nors kokius veiksmus siekiant informuoti namo gyventojus, kad yra būtinybė įrengti revizines dureles, nes administratorius neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jam priskirtas funkcijas. Priešingai, šioje byloje atsakovė patvirtino, kad neprieinamose vietose esantys vamzdžiai apskritai nėra apžiūrimi, o administratorius apsiriboja tik avarijos padarinių šalinimu.
8. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo bendro naudojimo vamzdynų, nenustatė ir nepašalino aplinkybių ir vamzdyno defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei žalos yra nustatytas ir įrodytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
9. Teismas nurodė, jog nustačius, kad ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas dėl kilusios žalos, ieškinys kaip pagrįstas ir įrodytas tenkinamas visa apimtimi, o ieškinį patenkinus, tenkinami ir kiti ieškovės prašymai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Mano, jog teismas nepagrįstai nustatė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuoti, kad įvykis tikrai įvyko dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio. Nenustačius ir neįrodžius žalos židinio, nėra pagrindo nustatyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinyje net nėra konkrečiai nurodoma, koks būtent bendras vandens stovas galėjo trūkti ginčo name, kurioje jis vietoje buvo sumontuotas, ar trūkęs stovas buvo bendrosios dalinės namo bendraturčių nuosavybės objektas ar asmeninės kurio nors konkretaus buto savininko nuosavybės objektas.
12. Pažymi, kad teismui nurodė ir pateikė patvirtinančius įrodymus, kad 2022 m. balandžio 22 d. atsakovė gavo pranešimą dėl bėgančio vandens iš viršaus per sieną tose pačiose komercinėse patalpose. Atsakovės darbuotojams nuvykus paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini), nesandari vonios hermetizacija, pro kur prateka vanduo. Atsakovės darbuotojai jokių darbų neatliko, kadangi gyventoja informavo, kad vonią susitvarkys pati. Šiuo atveju viršuje esančių patalpų savininkas nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, todėl akivaizdu, kad atsakovė nėra kalta dėl šio įvykio. Teismas sprendime dėl to visiškai nepasisakė.
13. Pažymi ir tai, kad atsakovė buvo pateikusi teismui duomenis, kurie patvirtina priešingą išvadą, negu sprendime konstatavo teismas, t. y. atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų galimų priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos: atsakovė nustatytu periodiškumu atliko namo bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą. Atsakovės pateiktas kasmetinės apžiūros aktas parodo, kad po apžiūros nebuvo nustatyta vamzdynų netinkama būklė. Taip pat atsakovė neturėjo / negavo gyventojų nusiskundimų / skundų dėl netinkamai eksploatuojamų ar netinkamai prižiūrimų bendrųjų inžinerinių tinklų, į kuriuos savalaikiai ir tinkamai nereaguotų. Atsakovės neteisėti veiksmai kaip tik yra paneigti atsakovės pateiktais į bylą įrodymais. Tai, kad teismas sprendime dėl jų nepasisakė, tik patvirtina teismą netinkamai ištyrus atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
14. Mano, kad atsakovės, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorės, atsakomybė negali būti suabsoliutinama dėl gyventojų padarytų apdailų, dėl kurių tam tikra bendrojo naudojimo vamzdynų dalis, esanti butuose, yra paslėpta, kas sudaro objektyvių kliūčių apžiūrėti jų techninę būklę, konstatuoti atsiradusius pažeidimus, esamą stovį ar remonto poreikį.
15. Akcentuoja, kad teismas neįvertino, ar ieškovės nurodytas žalos dydis yra pagrįstas, nenustatė, ar žalos dydis galėjo būti mažesnis arba iš vis nepriteistinas ir tik deklaratyviai atkartodamas ieškovės argumentus bei savarankiškai netirdamas ieškovės argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų, konstatavo nepagrįstą žalos dydį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan. Ieškovė neįrodė buto remonto darbų atlikimo fakto jokiais rašytiniais įrodymais. Turėjo būti paskaičiuotas ir faktinis nusidėvėjimas. Žalos apskaičiavimo sąmatoje nurodyti darbų įkainiai / darbų kodai, nenurodant jų reikšmės, o nesant tokių duomenų, atsakovei kyla abejonė, ar šiuo atveju darbų vertė tikrai yra pagrįstai apskaičiuota. Teismas sprendime šių aplinkybių visiškai neįvertino ir dėl jų nepasisakė.
16. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino įrodymus bei paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai nustatė aplinkybes ir kvalifikavo atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl ginčo apeliacinės instancijos teisme esmės
19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 21 d. dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu Vilniaus g. 4, Panevėžys, buvo padaryta žala šiame name esančioms parduotuvės patalpoms, adresu Vilniaus g. 4, Panevėžys, kurios buvo apdraustos ieškovės Įmonių turto draudimu. Parduotuvės patalpų užliejimo metu atsakovė UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Vilniaus g. 4, Panevėžys, bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė, 2022 m. balandžio 25 d. užregistravusi pranešimą apie minėtą įvykį, atlikusi žalos administravimą ir išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui – užlietų parduotuvės patalpų savininkei, pareiškė regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kurios atsakomybę kildino iš atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, netinkamo jai teisės aktais nustatytų pareigų vykdymo. Ieškovės manymu, apdraustas turtas buvo sugadintas dėl atsakovės netinkamai, nerūpestingai ir neatidžiai vykdytos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, neatlikimo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, tvirtino, kad ieškovė tinkamai neatliko įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, todėl nėra visų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Teismo posėdyje atsakovė laikėsi pozicijos, kad vamzdyno avarija įvyko bendro naudojimo inžineriniame įrenginyje, kuris nėra prieinamas vizualinei apžiūrai, todėl atsakovė negali būti atsakinga už padarytą žalą.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, kadangi ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės dėl jai padarytos žalos sąlygas. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymu priimant sprendimą.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių
22. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai konstatavo esant visoms atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį turėjo atmesti, kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad įvykis įvyko būtent dėl trūkusio bendrojo naudojimo vamzdžio, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju žalos buvo padaryta dėl viršuje esančių patalpų savininko negebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovė taip pat nurodo, kad pateikė byloje duomenis, kurie patvirtina priešingą išvadą, negu sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, t. y. kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų galimų priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos.
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).
24. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad šis teismas vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentus apie užliejimą nulėmusias priežastis, visus byloje abiejų šalių pateiktus įrodymus ir išvadas apie šalių įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą darė iš įrodymų visumos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
26. Ieškovė byloje pateikė atsakovės parengtą ir ieškovei siųstą 2022 m. gegužės 11 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AKB-RI-22-2121, kuriame atsakovė pateikė informaciją ieškovei, kad 2022 m. balandžio 21 d. klientų aptarnavimo centre užregistruotas buitinės technikos parduotuvės pranešimas apie apliejamas patalpas. Rašte nurodoma, kad atsakingiems darbuotojams atvykus buvo nustatyta, kad trūko bendro naudojimo šildymo sistemos vamzdis viršutiniame bute po grindimis, administratorius nedelsiant likvidavo avarinę situaciją. Šie pačios atsakovės ieškovei teikti duomenys apie užliejimą nulėmusias priežastis paneigia atsakovės apeliacinio skundo teiginius, kad užliejimas įvyko dėl viršuje esančių patalpų savininko negebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims – dėl nesandarios jo buto vonios hermetizacijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad parduotuvės patalpos buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno), už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, trūkio.
27. Nors atsakovė teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad 2022 m. gegužės 11 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AKB-RI-22-2121 buvo teikiama informacija apie visai kitą įvykį, t. y. 2022 m. balandžio 28 d. įvykusį įvykį, pateikė į bylą informaciją iš vidinės įmonės sistemos apie 2022 m. balandžio 28 d. registruotą pranešimą apie tų pačių patalpų užliejimą dėl šildymo sistemos vamzdžio pažeidimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nelaikė įrodytomis. Pačios atsakovės parengto 2022 m. gegužės 11 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. AKB-RI-22-2121 turinys patvirtina, kad ieškovei šiuo raštu buvo teikiama informacija apie 2022 m. balandžio 21 d. įvykusį parduotuvės patalpų užliejimą.
28. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovės byloje pateikti įrodymai nebuvo pakankami konstatuoti, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų, galimų priemonių išvengti įvykio ir dėl jo atsiradusios žalos. Išskyrus pačios atsakovės, jos atstovo duotus paaiškinimus ir 2022 m. kovo 24 d. Statinio apžiūros aktą Nr. AKB-AA-00516, byloje nebuvo pateikta jokių kitų įrodymų apie atsakovės vykdytus bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiūras, organizuotą bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengtus atnaujinimo planus ir jų pateikimą namo savininkams, rengtus susirinkimus bei siūlymus ir pan. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog namo techninėje šachtoje esantys bendro naudojimo vamzdžiai nėra apžiūrimi, nes jie yra neprieinami apžiūrai. Nors atsakovės atstovas teigė, kad pagal atsakovės jam nurodytą informaciją atsakovė paskutinį kartą vykdė bendrojo naudojimo vamzdynų, esančių butuose, apžiūrą 2022 m. kovo 24 d. kasmetinės apžiūros metu ir butų savininkai nedavė sutikimų (leidimų) jų apžiūrai, 2022 m. kovo 24 d. Statinio apžiūros akte Nr. AKB-AA-00516 tokia informacija nėra užfiksuota. Paklaustas, kokiais įrodymais bus įrodinėjama minėta aplinkybė (kad butų savininkai nedavė sutikimų (leidimų) apžiūrai), atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovė byloje pateikė visus turimus įrodymus ir papildomi įrodymai byloje nebus teikiami. Taigi, pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, kad buvo atidi ir rūpestinga, vykdydama namo administratorės pareigas – kreipėsi į butų savininkus, kad jai būtų leista prevenciškai apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdynus, esančius butuose, pašalinant juos dengiančias konstrukcijas, tačiau butų savininkai tokių sutikimų (leidimų) nedavė, naudojo kokias nors kitas technines priemones vamzdynų būklei nustatyti (atliko hidraulinius bandymus), informavo namo gyventojus apie būtinybę įrengti revizines dureles, nes atsakovė neturi galimybės tinkamai vykdyti įstatymo jam priskirtas funkcijas.
29. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško žalos dydžio vertinimo, netirdamas ieškovės argumentų bei į bylą pateiktų įrodymų, konstatavo nepagrįstą žalos dydį.
30. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
31. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sąmata, kurioje nurodyta sienų ir lubų remonto darbų suma sudaro 2 076,60 Eur. Ieškovė išmokėjo užlietų patalpų savininkei 1 311,92 Eur draudimo išmoką. Manytina, kad sąmatoje nurodytas statybos darbų ir medžiagų sumas ieškovė sumažino proporcingai patalpų nusidėvėjimui. Nesutikdama su ieškovės pateiktais įrodymais, atsakovė turėjo pareigą atitinkamomis įrodinėjimo priemonėmis juos paneigti, bet šios savo pareigos nevykdė (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl mažesnio ieškovei padarytos žalos dydžio, pagrįstai sprendė, jog ieškovės apskaičiuota žala yra nenuginčyta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybę reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės UAB „Mano Būstas Aukštaitija“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo jis patyrė 500 Eur išlaidas. Kadangi ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 900,30 Eur × 1,3), atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 500 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Aukštaitija“, juridinio asmens kodas 302496548, ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
