Civilinė byla Nr. e2A-462-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00252-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1225-1136/2023 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. Š. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) 1 000 Eur sumą, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo, 14,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. ieškovės bute atsakovas išprovokavo grumtynes su buvusiu ieškovės draugu E. Č.. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas ir E. Č. buvo skatinami susitaikyti ir dėl to sumokėti atsakovui 1 000 Eur sumą kaip žalos atlyginimą. 2022 m. rugsėjo 9 d. mokėjimas buvo atliktas. 2022 m. rugsėjo 28 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatuojant, jog E. Č. veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas ir atsakovui padaryti sužalojimai neperžengė būtinosios ginties ribų.
3. Tvirtino, kad 1 000 Eur sumą atsakovui pervedė be pagrindo, atsakovo įtakojama ir jo suklaidinta, atsakovas neturėjo ir neturi pagrindo gauti ir turėti prašomą priteisti sumą. Siekė taikai atgauti pervestą pinigų sumą, tačiau atsakovas nesutiko pinigus grąžinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovės J. Š. ieškinys tenkintas – priteistos iš atsakovo A. Š. ieškovės J. Š. naudai 1 000 Eur be pagrindo įgytos lėšos, 14,11 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą, o valstybės naudai – 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, įpareigotas Panevėžio apylinkės teismo Finansų skyrius grąžinti atsakovui A. Š. sumokėtą 100 Eur užstatą į Panevėžio apylinkės teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų išlaidoms padengti.
5. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 5 d. atsakovui apsilankius ieškovės bute, kilo konfliktas, kurio metu ieškovės draugas E. Č. susigrūmė su atsakovu. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovė atliko bankinį pavedimą, kuriuo atsakovui pervedė 1 000 Eur. 2022 m. rugsėjo 28 d. prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas. Ieškovė 2022 m. gruodžio 20 d. išsiuntė atsakovui su advokatės pagalba parengtą raštą dėl 1 000 Eur grąžinimo. Atsakovas lėšų negrąžino.
6. Teismas nurodė, kad 1) tyčiniai, nesąžiningumo prasme, atsakovo veiksmai nebuvo nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, tik prokurorei nustačius buvus baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas; 2) atsakovo teiktų parodymų nenuoseklumas (smūgių skaičiaus skirtingas nurodymas) negali būti vertinamas kaip parodymų keitimas; 3) 2022 m. balandžio 26 d. šalių elektroninis susirašinėjimas, kai ieškovė pati paklausė atsakovo dėl taikaus konflikto užbaigimo galimybių ir atsakovui pateikus galimus ikiteisminio tyrimo užbaigimo būdus, negali patvirtinti atsakovą veikus nesąžiningai; 4) atsakovo nenoras grąžinti ieškovės sumokėtus pinigus, kaip atsakovo patirtos neturtinės žalos atlyginimą, negali būti tapatinamas su atsakovo nesąžiningumu. Teismas sprendė, kad nebuvo nustatytas apgaulės ar nesąžiningumo elementas, todėl tarp šalių susiklostęs teisinis santykis kvalifikuotinas ne kaip nepagrįstas praturtėjimas, o lėšų, įgytų be teisinio pagrindo.
7. Teismas iš liudytojos J. D. parodymų nustatė, kad atsakovui ir E. Č. buvo pasiūlyta taikytis, tokiu būdu jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Liudytojas E. Č. minėtos liudytojos teiginius patvirtino. Tiek atsakovas, tiek liudytojas E. Č. neneigė, kad susitarimą buvo siekiama formalizuoti, t. y. yra parengti rašytinį susitarimą. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo pagrindą įgyti 1 000 Eur lėšas iš ieškovės vykstant ikiteisminiam bylos tyrimui. Šios aplinkybės neneigė ir pati ieškovė, siekdama kuo greičiau užbaigti kilusį konfliktą ir ikiteisminį tyrimą.
8. Teismas, atsižvelgęs į šalių, liudytojų paaiškinimus teisme, darė pagrįstą išvadą, kad piniginių lėšų išmokėjimu buvo siekta ne padarytos žalos atlyginimo, o ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir kaltininkui atlyginus žalą, kuris turėjo būti įtvirtintas rašytiniu susitarimu.
9. Iš prokurorės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo teismas nustatė, kad įvykusios atsakovo ir E. Č. grumtynės buvo kvalifikuotos kaip būtinoji gintis, abu vyrai jų metu patyrė sužalojimų. Teismo proceso metu atsakovas neįrodinėjo patirtos žalos sveikatai, jos dydžio. Teismui nepateikta įrodymų apie buvusį nedarbingumą, gydymo išlaidas, kitas atsakovo patirtas su įvykiu susijusias sveikatos išlaidas, kurios pagrįstų atsakovo patirtą turtinę žalą. Todėl byloje konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas E. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas dėl būtinosios ginties egzistavimo, o ne dėl kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo, t. y. pagal BK 38 straipsnį, neįrodžius ginčo sumą gavus kaip už sveikatos sužalojimą, atsakovas neteko pagrindo valdyti jam pervestas 1 000 Eur dydžio pinigines lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė teisinio pagrindo valdyti jam pervestas 1 000 Eur lėšas, nutraukus ikiteisminį tyrimą (t. y. po 2022 m. rugsėjo 28 d.), todėl ieškovės ieškinį tenkino, įpareigodamas atsakovą grąžinti be pagrindo įgytą 1 000 Eur sumą.
10. Teismas nurodė, kad atsakovui praleidus terminą grąžinti ieškovės pervestas lėšas, ieškovė skaičiavo 5 procentų dydžio metines palūkanas už 103 dienas nuo 2022 m. spalio 6 d. (datos, kai atsakovui turėjo būti žinoma apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą) iki 2023 m. sausio 17 d. (bylos iškėlimo teisme). Teismas vertino, kad toks palūkanų skaičiavimo pradžios momentas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.240 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, todėl ieškovės reikalavimą dėl 14,11 Eur palūkanų priteisimo taip pat laikė pagrįstu.
11. Teismas nurodė, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu. Tenkinęs ieškovės ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo visas ieškovės ir teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė įstatymą, neteisingai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas.
14. Pažymi, kad buvo aiškus žodinis šalių susitarimas dėl 1 000 Eur sumokėjimo atsakovui, kaip neturtinės žalos atlyginimo, todėl šioje byloje negalimas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo teisės normų taikymas. Žalos (turtinės ir / ar neturtinės) atlyginimas yra tik vienas iš elementų siekiant, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, todėl sumokėjus tam tikrą sumą pinigų, neįmanoma pasiekti, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Teismas netinkamai įvertino šalių elektroninį susirašinėjimą.
15. Nurodo ir tai, kad jei vis tik būtų laikoma, kad teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip lėšų gavimą be teisinio pagrindo, tai tuomet atsakovas nesutinka su teismo pozicija taikant CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Atsakovo manymu, CK 6.241 straipsnio formuluotė – dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas – apima ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalos formą. Tuo tarpu teismas savo sprendime šiuo atveju kalba tik apie turtinę žalą. Toks šios teisės normos taikymo siaurinimas prieštarauja šios teisės normos paskirčiai. Atsakovas 1 000 Eur gavo, kaip neturtinės žalos atlyginimą dėl jo patirto sužalojimo, kuris teismo ekspertų buvo kvalifikuotas, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl turėtų būti taikomos CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos ir toks turtas iš atsakovo negalėtų būti išreikalautas. Tokiu atveju atsakovas neprivalo įrodinėti savo nedarbingumo, patirtų gydymo išlaidų, kitų atsakovo patirtų su įvykiu susijusių sveikatos išlaidų, kurios pagrįstų atsakovo patirtą turtinę žalą.
16. Ieškovė J. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo ginčo šalių teisinį santykį. Atsakovas jokios neturtinės žalos nepatyrė ir neįrodė tokios žalos buvimo. Jeigu ši pinigų suma yra neturtinė žala, tai tokiu atveju atsakovas neturi pagrindo vadovautis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes šiame straipsnyje kalbama apie turtinę žalą ir jos atvejus (o ne apie neturtinę žalą). Teismas pagrįstai norėjo matyti ir turtinės žalos įrodymus, nes tai yra vienas iš kriterijų spręsti, ar yra ir neturtinė žala.
18. Pažymi, kad susitarimas dėl susitaikymo taip ir nebuvo sudarytas, prokurorei išsamiai išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą ir priėmus 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą. Taigi pinigai atsakovo yra gauti be pagrindo, o ne pagal sutartį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo A. Š. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės J. Š. ieškinys dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovės J. Š. ieškinys buvo pareikštas dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu pervestos 1 000 Eur sumos, įvardytos kaip žalos atlyginimas už E. Č. pagal susitarimą, grąžinimo ieškovei iš atsakovo A. Š.. Ieškovė įrodinėjo, kad pinigus atsakovui pervedė atsakovo iniciatyva ir pageidavimu, jo įtakojama ir suklaidinta, kad ji neturėjo atlyginti žalos atsakovui, kadangi jos draugas E. Č., 2022 m. balandžio 5 d. jos bute kilusio konflikto metu susigrūmęs su atsakovu, veikė būtinosios ginties sąlygomis ir dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č. atžvilgiu prokurorės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo nutrauktas. Atsakovas A. Š., nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, tvirtino, kad remdamiesi BK 38 straipsniu, atsakovas su E. Č. ikiteisminio tyrimo metu susitaikė ir sutarė dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atsakovui, kurią geranoriškai, savo iniciatyva atlygino ieškovė. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog nepaisant to, kad prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą, neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo jam buvo padaryta ir atlyginta pagrįstai, todėl gautų pinigų jis neprivalo grąžinti. Dėl nurodytų priežasčių prašė taikyti CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą išimtį.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje byloje nebuvo nustatytas apgaulės ar nesąžiningumo elementas, todėl tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikavo ne kaip be teisinio pagrindo nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita, o kaip be teisinio pagrindo turto (lėšų) įgijimą kito asmens sąskaita. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių, liudytojų paaiškinimus, konstatavo, kad piniginių lėšų išmokėjimu buvo siekta ne padarytos žalos atlyginimo, o ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, kaltininkui E. Č. ir nukentėjusiajam atsakovui A. Š. susitaikius ir kaltininkui atlyginus žalą, kuris turėjo būti įtvirtintas rašytiniu susitarimu, todėl atsakovas turėjo pagrindą įgyti 1 000 Eur lėšas iš ieškovės J. Š. vykstant ikiteisminiam bylos tyrimui, tačiau prokurorės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą E. Č. atžvilgiu dėl būtinosios ginties egzistavimo, o ne dėl kaltininko ir nukentėjusiojo susitaikymo, t. y. pagal BK 38 straipsnį, teismo proceso metu atsakovui neįrodžius patirtos žalos sveikatai, jos dydžio, atsakovas neteko pagrindo valdyti jam pervestas pinigines lėšas.
23. Atsakovas A. Š. nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja netinkamu įstatymo šioje byloje taikymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu ir įrodinėjimo naštos paskirstymu.
Dėl turto gavimo be teisinio pagrindo instituto nuostatų taikymo pagrįstumo ir įrodymų vertinimo tinkamumo
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje turto gavimo be teisinio pagrindo instituto nuostatos negalėjo būti taikomos, nes šalių ir liudytojų paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas A. Š. ir E. Č. ikiteisminio tyrimo metu žodžiu susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip dėl vienos iš sąlygų siekiant susitaikyti pagal BK 38 straipsnį įvykdymo.
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Nurodytas institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014).
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų visumos darydamas išvadas dėl piniginių lėšų pervedimo pagrindo, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to netinkamai taikė šalių teisiniams santykiams taikytinas materialiosios teisės normas (CPK 176-178, 185 straipsniai). Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog atsakovas A. Š. ir E. Č., ikiteisminio tyrimo metu būdami informuoti apie jų teisę susitaikyti, tokiu būdu atleidžiant E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, apsisprendė šia teise pasinaudoti. Kadangi viena iš sąlygų siekiant susitaikyti pagal BK 38 straipsnį yra ta, kad kaltininkas turi būti atlyginęs nukentėjusiajam žalą, tarp atsakovo ir E. Č. vyko pokalbis apie tai, kokia suma, kaip žalos atlyginimas, atsakovą tenkintų susitaikymo atveju. Ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas informavo atsakovą ir E. Č. apie datą ir laiką, kada bus sprendžiamas klausimas dėl jų susitaikymo pagal BK 38 straipsnį. Ieškovė J. Š. atliko bankinį pavedimą, kuriuo atsakovui pervedė 1 000 Eur kaip žalos atlyginimą už E. Č.. Tačiau minėtas procesinis veiksmas ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo atliktas, joks susitarimas dėl susitaikymo (susitaikymo protokolas) nebuvo sudarytas, kadangi prokurorės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas E. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas, esant BK 28 straipsnio 2 dalyje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys savaime negali būti vertinami kaip patvirtinantys faktinę aplinkybę apie pasiektą atsakovo ir E. Č. žodinį susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o gali būti vertinami kaip atsakovo ir E. Č. tam tikra valios išraiška dėl susitaikymo pagal BK 38 straipsnį sąlygų, siekis pasirengti tokiam susitaikymui.
28. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai tenkino ieškinį, remdamasis CK 6.237 straipsnyje nustatytomis teisės normomis. Apeliacinio skundo argumentai dėl šio straipsnio normų neteisingo aiškinimo ir taikymo atmestini.
Dėl CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto netaikymo pagrįstumo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo tinkamumo
29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, kadangi nepagrįstai šioje teisės normoje nurodytą žalą susiejo tik su turtine žala, netaikant šios teisės normos neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovo įsitikinimu, kadangi 1 000 Eur sumą jis gavo kaip neturtinės žalos atlyginimą dėl patirto sužalojimo, kuris teismo ekspertų buvo kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu atveju jis neprivalėjo įrodinėti savo nedarbingumo, patirtų gydymo išlaidų, kitų patirtų su įvykiu susijusių sveikatos išlaidų, kurios pagrįstų atsakovo patirtą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais atsakovo dėstomais argumentais.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto normoje nurodyta žala apima tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose tiesiogiai nepasisakė dėl atsakovo nurodomos patirtos neturtinės žalos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės teisingai, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ieškovė reikalauja sugrąžinti kaip be pagrindo gautą turtą lėšas, kurias ji prieš tai kaip žalos atlyginimą pervedė atsakovui. Kaip minėta, nors šias lėšas ieškovė pervedė pati, tačiau tai padarė ne savanoriškai, E. Č. pripažinus žalos padarymo faktą, o siekdama išvengti neigiamų padarinių E. Č., t. y. ikiteisminio tyrimo E. Č. atžvilgiu nutraukimo. Jei atsakovas reikštų ieškinį dėl sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, jam tektų pareiga įrodyti E. Č. civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks pat įrodinėjimo naštos paskirstymas aktualus ir nagrinėjamos bylos atveju. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovės įvykdyta prievolė atlyginti neturtinę žalą už E. Č. iš tiesų egzistavo, t. y. buvo sąlygos E. Č. civilinei atsakomybei kilti.
32. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindų priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra tie atvejai, kai dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamų vertybių pažeidimo patirtas sielvartas, stresas, rūpestis peržengia tam tikrą ribą, identifikuojamą pagal tokius apibūdinimus, kaip „intensyvus“, „žymus“, „išskirtinio sunkumo“ ar „patirtas išskirtinėmis aplinkybėmis“ ir pan. Analogiškai ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2010). Pagrindas neturtinei žalai atsirasti egzistuoja tada, kai asmens rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, reikšmingas asmens garbės ir orumo pažeidimo faktas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-664/2005, 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006, 2007 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2007, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 ir kt.).
34. Šiuo atveju atsakovas tiek pateiktame procesiniame dokumente, tiek teismo posėdyje nurodė, kad neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo ir skausmo sukėlimo jam buvo padaryta, todėl buvo atlyginta pagrįstai. Atsakovas apsiribojo tik bendrais keliais teiginiais apie patirtus išgyvenimus, tačiau jų nepagrindė objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neįrodinėjo, kad jis patyrė kokius nors ilgalaikius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, taip pat neįrodinėjo padarytos turtinės žalos fakto bei dydžio, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kitų neturtinės žalos fakto ir dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad įsiteisėjusiu prokurorės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu konstatuota, jog E. Č. veiksmai grumtynių metu atitiko būtinosios ginties sąlygas, nes jis gynėsi nuo A. Š. (atsakovo) agresijos, jo pradėto pavojingo, realaus ir akivaizdaus fizinio kėsinimosi, kuris egzistavo realiai ir objektyviai, buvo išreikštas išoriškai ir turėjo padarinius sveikatai, A. Š. (atsakovui) padaryti sužalojimai neperžengė būtinosios ginties ribų. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, tiek E. Č. patyrė vienodo mąsto sužalojimus.
35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nors tarp atsakovo ir E. Č. įvykęs konfliktas turėjo neigiamą poveikį atsakovo emocinei būsenai, tačiau byloje nenustatytos išskirtinės atsakovo teisių pažeidimo aplinkybės, kurios rodytų, kad atsakovui būtų padarytas tokio laipsnio poveikis, kuris turėtų būti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimą (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovas neįrodė, kad ieškovės įvykdyta prievolė atlyginti neturtinę žalą už E. Č. iš tiesų egzistavo. Dėl to atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, netaikydamas CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos išimties.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 straipsnio, reglamentuojančio pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nuostatas, taip pat įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių normų aiškinimo ir taikymo suformuotos praktikos nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti, atsižvelgiant į atsakovo A. Š. apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo A. Š. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė J. Š. pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo jis patyrė 300 Eur išlaidas. Kadangi ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas, 1 900,30 Eur × 1,3), atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 300 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (trijų šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
