Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą

Civilinė byla Nr. e2S-519-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02272-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.12

(S)

(duomenys neskelbtini)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6105-1103/2023 pagal pareiškėjos L. B. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) prašė panaikinti Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notaro A. Č. 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. S-36 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ ir įpareigoti jį išduoti pareiškėjai paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą į visą A. S. palikimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos sugyventinis A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį 2016 m. balandžio 13 d. jis sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju visus jam priklausančius žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties paliko pareiškėjai. Atskirai paminėdamas sklypus, jis paprasčiausia tik išvardino turtą, kuris buvo registruotas jo vardu testamento sudarymo dieną. Kitokio nekilnojamojo turto testamento sudarymo dienai jis neturėjo. Teigė, kad A. S., formuluodamas testamento sąlygas, neturėjo valios, kad jai atitektų tik abu nurodyti sklypai, o visą kitą jam priklausiusį turtą (į kurį teisės nebuvo registruotos) palikti paveldėti pagal įstatymą.

3. Nurodė ir tai, kad A. S. pagal 2019 m. kovo 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą, 2019 m. balandžio 1 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į dar tris nekilnojamojo turto objektus: ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl sunkios ligos ir / ar kitų priežasčių A. S. savo testamento nepapildė ir dėl šių sklypų dalių paveldėjimo savo valios specialiai neišreiškė.

4. Pažymėjo, kad A. S. palikimą ji priėmė 2023 m. vasario 15 d., paduodama notarui pareiškimą, nepraleisdama įstatymo nustatyto trijų mėnesio termino, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai iki šiol nėra išduotas. Notaras turi remtis ne tik pažodiniu A. S. testamento aiškinimu, bet ir vadovautis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, išnagrinėti tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertinti testamento sudarymo ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vienintelė A. S. dukra E. B. tėvo palikimo atsisakė. Kiti galimi įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos L. B. skundą dėl notaro veiksmų atmetė bei gąžino pareiškėjai 27,38 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nustatė, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas ištuokoje, turi pilnametę dukrą E. B., sūnus K. S. mirė (duomenys neskelbtini). A. S. 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto 9-ajame notaro biure sudarė oficialųjį testamentą, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad visus jam priklausančius žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka pareiškėjai. Testamente nurodyta, kad testamento tekstas testatoriaus buvo perskaitytas ir pasirašytas, kaip visiškai atitinkantis jo valią. Palikėjas A. S. ir testamentinė įpėdinė L. B. kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, santuokos sudarę nebuvo.

7. Iš Testamentų registro išrašo duomenų teismas nustatė, kad palikėjo dukra E. B. 2022 m. gruodžio 30 d. palikėjo A. S. palikimo atsisakė, pateikdama pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. A. S. palikimą 2023 m. vasario 15 d. priėmė testamentinė įpėdinė L. B., Panevėžio rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. Č. pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pateiktame pareiškime L. B. nurodė, kad po palikėjo A. S. mirties liko šis turtas: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); dalys žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini); kitas turtas. Taip pat nurodė, kad priima mirusiojo palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą mirusiajam priklausiusį turtą.

8. Teismas sprendė, kad nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą palikėjo A. S. palikimą, t. y. ne tik į konkrečiai nurodytą testamente.

9. Teismas nurodė, kad iš 2016 m. balandžio 13 d. testamento matyti, kad A. S., palikdamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėjai, suformulavo konkretų testamento patvarkymą – individualizavo paliekamus du žemės sklypus, nurodydamas jų registro numerius, unikalius numerius, adresą. Dėl kito, jo mirties dieną jam priklausysiančio turto, turtinių teisių, kurios gali būti paveldimos po mirties, palikėjas A. S. savo valios neišreiškė. Pats testamento turinys yra aiškus, suprantamas vienareikšmiškai ir negali būti aiškinamas plečiamai, kaip kad to siekia pareiškėja. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad palikėjas sudarė oficialųjį testamentą pas notarą, turintį pareigą išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią. Iš testamento teksto matyti, kad palikėjui buvo išaiškintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.35 straipsnio turinys, be kita ko, teisė sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti.

10. Teismas vertino, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji ir palikėjas neįregistravę santuokos gyveno ir vedė bendrą ūkį dvidešimt penkerius metus, jai buvo žinoma palikėjo valia, vienas iš testamente nurodytų žemės sklypų buvo parduotas dar iki palikėjo mirties, įstatyminė įpėdinė E. B. palikimo atsisakė, vertinant notaro A. Č. veiksmų teisėtumą teisinės ir faktinės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja L. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl notaro veiksmų.

12. Nurodo, kad tiek notaras, tiek teismas A. S. testamentą aiškino išimtinai pažodžiui. Tikrieji testatoriaus ketinimai, elgesys iki ir po testamento sudarymo, taip pat kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės liko neįvertintos. Negana to, teismas atviru tekstu pareiškė, kad skunde nurodomos aplinkybės, vertinant notaro A. Č. veiksmų teisėtumą, teisinės ir faktinės reikšmės neturi. Mano, kad tokia išvada nepagrįsta todėl, kad būtent iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių visumos ir galima spręsti apie tikruosius testatoriaus ketinimus, turinčius pirmenybę prieš lingvistinę teksto formuluotę. Skundžiamoje nutartyje liko neatsakyta į esminį skundo motyvą, kad testamentu sugyventinis paliko pareiškėjai visą jam tuo metu priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Daugiau nekilnojamojo turto jis įgijo jau tik po testamento sudarymo. Pareikšdamas, kad pareiškėjos nurodyti faktai nesvarbūs, teismas faktiškai atsisakė nustatinėti tikrąją testatoriaus valią.

13. Taip pat nurodo, kad teismas tik labai formaliai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, kadangi toje pačioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principai reikalauja tikrinant teismų procesinių sprendimų teisėtumą notaro veiksmų vertinimo klausimu kartu pasisakyti dėl pareiškėjos nuosavybės teisės. Tik išnagrinėjus šį klausimą galima galutinai atsakyti į klausimą, ar notaras teisėtai atsisakė išduoti nuosavybės teisės į dalį buto liudijimą, t. y. ar dalis buto nepriklauso pareiškėjai nuosavybės teise. Vadinasi, šioje byloje būtina pirma įvertinti tikrąją testatoriaus valią, kad būtų galima įvertinti, ar notaro atsisakymas išduoti man paveldėjimo teisės liudijimą į testamente neįtrauktą turtą, yra pagrįstas.

14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl pareiškėjos L. B. atskirojo skundo spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes.

15. Suinteresuotas asmuo notaras A. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

16. Nurodo, kad pilnai palaiko 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą (atsisakymą atlikti notarinį veiksmą) ir su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka. Pritaria teismo nuomonei, kad pareiškėjos akcentuojamos aplinkybės teisinės ir faktinės reikšmės, vertinant notaro veiksmų teisėtumą, neturi.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos L. B. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

18. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos L. B. skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl įpėdinio pagal testamentą teisės paveldėti palikėjo turtą, kuris neįvardintas testamente. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas palikėjo testamentą aiškino išimtinai pažodžiui, nevertindamas tikrosios testatoriaus valios, tikrųjų testatoriaus ketinimų, elgesio iki ir po testamento sudarymo, kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Apeliantės įsitikinimu, palikėjo paskutinė valia buvo palikti apeliantei visą jam priklausantį turtą.

Dėl testamente išreikštos valios aiškinimo

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, būtina aiškinti testamento turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, jog testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, CK 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios. Kadangi testamento turinio ir testatoriaus valios aiškinimo klausimas sprendžiamas nesant šią valią išreiškusio subjekto, tai testamento turinys pirmiausia aiškintinas pagal jo tekstą, kaip objektyviausiai atspindintį testamento sudarymo metu buvusią situaciją. Kasacinio teismo kartu yra pažymėta, kad atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus įpėdinių ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas remiantis ne tik pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės, kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys) Testamente išreikštai valiai aiškinti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, siekdamas nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į visą palikėjo A. S. palikimą, t. y. ne tik į konkrečiai nurodytą testamente, testamento turinį aiškino ne tik pagal testamento teksto lingvistinę formuluotę, bet tyrė ir tikrąją testatoriaus A. S. valią, aiškinosi testamento sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti materialiosios teisės normų – sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, įtvirtintų CK 1.5 straipsnyje, pažeidimo.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu testamento turinio aiškinimu, kad testatorius A. S., 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto 9-ajame notaro biure sudarydamas oficialųjį testamentą, siekė ir po savo mirties paliko pareiškėjai tik konkretų turtą – jam priklausiusius žemės sklypus registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dėl viso kito turto, turtinių teisių, kurios jam priklausys mirties dieną, palikėjas savo valios šiame ar kitame testamente neišreiškė.

22. Nors pareiškėja tvirtino, kad palikėjo A. S. paskutinė valia buvo palikti visą jam priklausiusį turtą pareiškėjai, faktiškai gyvenusiai kartu su palikėju neįregistravus santuokos ir dvidešimt penkerius metus vedusiai su palikėju bendrą ūkį, kad tik dėl sunkios ligos ir / ar kitų priežasčių palikėjas savo testamento nepapildė ir dėl kitų žemės sklypų dalių paveldėjimo savo valios specialiai neišreiškė, tačiau nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro teisinio pagrindo plečiamai aiškinti 2016 m. balandžio 13 d. Panevėžio miesto 9-ajame notaro biure sudaryto oficialaus testamento turinio – kaip sudaryto dėl viso turto ar turtinių teisių, kurie priklausys palikėjui mirties dieną. Šiuo atveju nenustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios buvimo įrodymai. Priešingos išvados nesupouoja ir ta aplinkybė, kad palikėjo dukra E. B. palikėjo palikimo atsisakė, pateikdama notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Nustatydamas reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino ir tai, kad oficialusis testamentas buvo sudarytas notaro, turinčio pareigą išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas testamento turinį ir testatoriaus valią, nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nenukrypo, nustatė, ištyrė bei įvertino reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, todėl pagrįstai sprendė, kad testamente neišreikšta testatoriaus valia visą turtą po savo mirties palikti pareiškėjai, ir atmetė pareiškėjos reikalavimą įpareigoti notarą išduoti jos pageidaujamo turinio paveldėjimo teisės liudijimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto pareiškėjos L. B. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė