Civilinė byla Nr. e2S-513-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01209-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.14.8.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5268-1166/2023, kuria pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyta priimti, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo gautas pareiškėjo G. M. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis sodo sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo sklypas), įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nustatymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. M.. Santuoka buvo nutraukta Panevėžio rajono liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įsigijo sodo sklypą. I. M. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į notarų biurą norėdamas sodo sklypą padovanoti sūnui, tačiau notarė negalinti įforminti sandorio, nes sodo sklypas įgytas neva santuokos metu. Pareiškėjas nurodo, kad pagal santuokos nutraukimo metu galiojantį teisinį reguliavimą, santuoka laikyta pasibaigusia tik nuo santuokos nutraukimo įregistravimo momento.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog sodo sklypas įgytas neįregistravus santuokos nutraukimo fakto ir sodo sklypas nepripažintas pareiškėjo asmenine nuosavybe, nereiškia, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Teismas pabrėžė, jog pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi duomenis (dokumentus), kurie vertintini kaip įrodymai (teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo; santuokos nutraukimo įrašas; sodo sklypo įgijimo dokumentai), taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio procese kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, jog sodo sklypą būdamas santuokoje jis įgijo asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.
5. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl sodo sklypo teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį turtą, pareiga. Pareiškėjas siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jam priklausantį turtą, t. y. pareiškėjo turto teisinį režimą, bei siekdamas nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
6. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto), pareiškėjo pareiškime suformuluotas prašymas spręstinas ieškinio teisenos tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas G. M., atstovaujamas atstovės advokatės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo G. M. buvusi sutuoktinė I. M. mirė (duomenys neskelbtini), jokio turto neturėjo ir palikimo niekas nėra priėmęs, todėl kitu būdu nustatyti asmeninę nuosavybę nei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra galimybių, kadangi nėra atsakovės ar atsakovų (paveldėtojų).
7.2. Kartu atskirajame skunde nurodoma, kad šioje byloje juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti formaliai santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą, t. y. iš esmės pareiškimu siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į pareiškėjo G. M. vardu įregistruotą 0.0700 ha žemės sklypą. Nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).
7.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktinių turtui taikomas turtinis rėžimas negali būti kvestionuojamas ir kad tokie klausimai gali būti sprendžiami tik ginčo teisenos tvarka, o kartu nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, juo labiau kad pagal formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes toks ginčas teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pareiškimas dėl nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, todėl atsisakytas priimti.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui G. M., nors ir buvo įgytas santuokos su I. M. metu.
11. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
12. Kasacinio teismo doktrinoje ne kartą yra pažymėta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010 ir kt.).
13. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
14. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė siekiantis paneigti prezumpciją (neginčydamas jos egzistavimo), kad turtas (žemės sklypas) buvo įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pareiškėjas siekia pakeisti turto teisinį režimą bei teikia ne tik įrodymus, tačiau ir nurodo ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, o taip pat nenurodo, kad dokumentai yra dingę ar sunaikinti. Tokia faktinė situacija neleidžia sutikti su atskirojo skundo argumentais bei vertinti, kad byla gali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinio fakto nustatymo. Taigi, nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą remiantis tuo, kad pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
15. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apelianto nurodyti atskirojo skundo argumentai yra atmetami, kaip nepagrįsti, o atsižvelgiant į tai, kad byloje turės būti sprendžiama, ar galima pripažinti, jog G. M. žemės sklypą įgijo asmeninės nuosavybės teise, aplinkybės dėl prezumpcijos paneigimo turi būti įrodinėjamos, akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Tai, kad asmenys ar vienas iš jų, dėl kurių nuosavybės teisės kilęs ginčas ir reiškiamas reikalavimas, yra mirę, nekeičia ginčo esmės. Paveldėjimo atveju įvyksta universalus teisių perėmimas. Be to aplinkybė, jog mirusios sutuoktinės palikimas nėra priimtas, šiuo metu nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas, todėl šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje iškart konstatuoti, jog ieškininė teisena nėra įmanoma, nėra teisinio bei faktinio pagrindo.
16. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai minima atskirajame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai iš pareiškimo akivaizdžiai matyti, kad yra kilęs ginčas dėl teisės, teismas negali atsisakyti priimti pareiškimo, nes ginčas, kaip toks, teisme civilinio proceso tvarka nagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu atveju teismas turi nurodyti pareiškėjui pašalinti trūkumus, t. y. spręsti, ar pareikšti ieškinį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, teismas vadovaujasi ir kitomis trūkumų šalinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis (CPK 115 straipsnio 3 ir 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).
17. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo keliamas klausimas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme, todėl netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas bei nenustatė pareiškėjui termino apsispręsti dėl ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. birželio 28 d. nutartį ir pareiškėjo G. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Laimantas Misiūnas
