Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-143-491/2013
Proceso Nr. 4-16-3-01210-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
Teisėjas Kęstutis Rimkus
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. K. (toliau – Pažeidėjas) – apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje
NUSTATĖ:
Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 07-AB-186 administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 3 d. 700 litų bauda su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.
Pažeidėjas buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2012 m. spalio 17 d. 6.05 val., Ignalinos r., (duomenys neskelbtini), kartu su R. A., žvejojo draudžiamu tinkliniu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu – viena ungurine gaudykle, kuria neteisėtai sugavo 16 ungurių.
Šį nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Pažeidėjas apskundė Ignalinos rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama nutartimi skundas buvo atmestas.
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nes ji neteisėta ir nepagrįsta. Pažeidėjas neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, žalą gamtai ir mano, kad byloje nėra tiesioginių jo kaltės įrodymų. Taip pat jis teigia, kad jo nekaltumą gali patvirtinti liudytojai R. A. ir R. K.. Įvertinęs tai Pažeidėjas mano, kad apylinkės teismas netinkamai išaiškino ir išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti. Ji cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėsto Pažeidėjui inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybes ir mano, kad Pažeidėjo neteisėta veika visiškai įrodyta, o apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, surinktus įrodymus, filmuotą medžiagą, liudytojų paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, teisingai kvalifikavo Pažeidėjo veiką ir priėmė teisingą nutartį.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi ir neigdamas savo kaltę Pažeidėjas teigia, kad teismas netinkamai išaiškino ir išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Tačiau tokia Pažeidėjo pozicija yra visiškai nepagrįsta.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
ATPK 87 str. 3 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Mėgėjų žvejybos taisykles panaudodamas draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Iki 2013 m. sausio 13 d. galiojusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Megėjiškos žūklės taisyklių 4.6. ir 4.7. punktuose buvo nustatyta, kad draudžiami žvejybos įrankiai, be kita ko, yra tinkliniai ne mėgėjiškos žūklės įrankiai (tralai, traukiamieji, statomieji, plukdomieji bei dreifiniai tinklai, gaudyklės, bradiniai, venteriai ir kiti verslinėje žvejyboje naudojami tinkliniai įrankiai). Tų pačių taisyklių 12.2 punktas draudė žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. įtvirtinta, kad nagrinėdami bylas teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams; nagrinėdami bylas teismai taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, taip pat jų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais; priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl nagrinėdami bylas teismai privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
Formuodamas teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų. Pirmiau paminėtuose ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateiktas byloje esančių įrodymų interpretavimas teismui nėra privalomas (byla Nr. A-180-1212/2006).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 87 str. 3 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog jau sulaikymo įvykio vietoje metu Pažeidėjas nurodė tokią pačią savo buvimo įvykio vietoje priežastį, kaip ir apylinkės teisme – poilsį, tačiau Institucijos pareigūnui paklausus, ar jam pačiam nejuokinga tokia jo pateikta versija, Pažeidėjas iš esmės sutiko, kad ji neatitinka realybės (vaizdo įrašo pavadinimas „20121017060630“, 2.03– 2.23 min.). Taip pat, pasiūlius Pažeidėjui paaiškinti apie įvykio aplinkybes, jis, rankomis rodydamas į sugautus ungurius, paaiškino, kad neturi ko daugiau paaiškinti, nes ir taip viskas aišku (vaizdo įrašo pavadinimas „20121017061019“, 0.32– 0.44 min.). Įvertinęs šiuos, o taip pat kitus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Tokia Pažeidėjo veika atitinka ATPK 87 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtį, todėl ji visiškai teisingai kvalifikuota pagal nurodytą teisės normą.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas atsižvelgė į visas byloje nustatytas esmines tinkamam Pažeidėjo veikos kvalifikavimui ir nuobaudos individualizavimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, tinkamai įvertino jo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė Pažeidėjui baudą, atitinkančią ATPK 87 str. 3 d. numatytą tokios nuobaudos vidurkį, su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Skirdamas tokią administracinę nuobaudą apylinkės teismas ATPK reikalavimų nepažeidė.
Todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimta nutartis atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Savo argumentus, kurie paneigė Pažeidėjo poziciją, apylinkės teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė skundžiamoje nutartyje. Savo apeliaciniame skunde Pažeidėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurių apylinkės teismas neįvertino ir kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Taip pat apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Naikinti tokią nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p. teismas
NUTARĖ:
Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą ir P. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Petras Meidus
