Dėl nuostolių atlyginimo

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-249-278/2013

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01998-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

44.2; 44.5.2; 73.2.6.4.3; 114.4; 114.11;

121.14; 121.18; 121.21; 126.2; 129.7

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Transdadus“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-43-837/2013 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Transdadus“ ieškinį atsakovams antstoliui A. B., „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutavusi UAB „Transdadus“ ieškiniu prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų antstolio A. B. ir „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje 48 327,39 Lt nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-10-22 nutartimi ieškinio užtikrinimui UAB „Transdadus“ turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo nutartis iškelti UAB „Transdadus“ bankroto bylą. Vykdydamas teismo nutartį dėl ieškovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis A. B. nutraukė priverstinį išieškojimą iš ieškovės, tačiau pinigines lėšas iki 2009-12-07 išieškojo iš trečiųjų asmenų, viso 49 853,56 Lt, iš kurių 48 327,39 Lt pervedė išieškotojui Lammes Trading Limited bei dengė vykdymo išlaidas. Teigė, kad antstolis privalėjo priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau to nepadarė dėl ko ieškovė patyrė 48 327,39 Lt nuostolių. Antstolis savo civilinę profesinę atsakomybę buvo apdraudęs „BTA Insurance Company“ SE filiale Lietuvoje, todėl draudikas yra solidariai atsakingas už padarytą žalą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog antstolis A. B. apie UAB „Transdadus“ iškeltą bankroto bylą ir 2009-10-22 nutartį, kuria ieškinio užtikrinimui UAB „Transdadus“ buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, sužinojo tik 2009-12-16, todėl jo kaltės dėl laiku neatlikto vykdomosios bylos sustabdymo nėra. Nurodė, jog civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovų atsakomybei atsirasti.

Apeliaciniu skundu bankrutavusi UAB „Transdadus“ prašo panaikinti 2013 m. sausio 8 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai jas pritaikydamas ir aiškindamas. Nurodo, jog antstoliui taikytini griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, jam yra prieinama informacija apie skolininko turtą ir jo suvaržymus, todėl antstolis A. B. privalėjo žinoti apie keliamą bankroto bylą ieškovei, tuo pačiu privalėjo žinoti apie ieškovei Panevėžio apygardos teismo 2009-10-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad antstolis neveikė taip, kaip turėjo veikti, nevykdė jam nustatytų pareigų, todėl jo civilinei atsakomybei kilti dvi būtinos sąlygos (neteisėti veiksmai ir kaltė) laikytinos nustatytomis. Nurodo, jog 2009-10-22 nutartimi ieškovei taikius laikinąsias ieškinio užtikrinimo priemones, antstolis iš ieškovės debitorių išieškojo 49 853,56 Lt, kurių 48 327,39 Lt neteisėtai panaudojo, pervesdamas išieškotojui bei vykdymo išlaidų dengimui, o likusią dalį – 1 526,17 Lt grąžino ieškovei. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų bendrovė patyrė 48 327,39 Lt žalą. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje atsakomybės, kuris buvo apdraudęs antstolio profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Kadangi atsakovų atsakomybė yra solidarioji, pagal ieškovės pasirinkimą patirta žala turėjo būti priteista iš abiejų atsakovų. Teigia, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Nurodo, kad ne administratorius privalėjo įrodyti, kad antstolis žinojo apie taikytas ieškovės turtui laikinąsias apsaugos priemones, o antstolis privalėjo domėtis prieš skirstant ir pervedant ieškovės lėšas išieškotojui. Be to, neįvertinta, jog 2009-10-22 nutartis buvo įvykdyta antstolio M. A..

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo skundą atmesti. Teigia, kad apie priimtą 2009-10-22 nutartį jis sužinojo tik gavęs Panevėžio apygardos teismo 2009-11-30 nutartį ieškovei iškelti bankroto bylą ir nuo 2009-12-16 sustabdė išieškojimus iš UAB „Transdadus“. Nurodo, jog tiek ieškovai bankroto byloje, kurie žinojo apie jo vykdomą priverstinį išieškojimą, tiek pati UAB „Transdadus“, neinformavo jo apie ketinimus ir kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nepateikė 2009-10-22 nutarties. Teigia, jog 2009-10-22 - 2009-12-16 laikotarpiu gautas lėšas pervedė išieškotojui, nepasilikdamas sau vykdymo išlaidų.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad apeliantė iš esmės neteisėtus antstolio veiksmus nurodo, dėl to, kad buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas. Nurodo, kad ieškovė neginčijo to fakto, jog antstoliui nebuvo žinoma apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą UAB „Transdadus“ atžvilgiu. Be to, nurodo, kad 2009-11-09 dėl darbuotojams darbo užmokesčio sumokėjimo kreipęsis į antstolį UAB „Transdadus“ vadovas, taip pat neinformavo antstolio apie Panevėžio apygardos teismo 2009-10-22 nutartį, kas rodo didelį ieškovės neatsargumą. Teigia, kad tik 2009-11-30 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Transdadus“ buvo adresuota visiems Panevėžio miesto ir rajono apylinkės veiklos teritorijoje dirbantiems antstoliams, o tai, kad antstolis M. A. žinojo apie laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia, kad tai privalėjo sužinoti ir antstolis A. B.. Nurodo, jog ieškovė žalos nepatyrė, nes išieškojus dalį skolos išieškotojui Lamees Trading Limited naudai, sumažėjo ieškovės įsipareigojimai šiam kreditoriui. Be to, įmonės bankroto administratorius turi teisę neteisėtai išmokėtas įmonės lėšas išreikalauti iš jas gavusio kreditoriaus. Nurodo, kad draudiko atsakomybė pasibaigė 2010-12-31, antstolis apie gautą pretenziją draudiko neinformavo, nors apie galimai draudžiamąjį įvykį žinojo jau 2010-03-31, o ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą tik 2013-03-31, todėl draudikui atsakomybė pagal šį įvykį nekyla. Be to, nurodo, jog neaišku, kokiais būdais antstolis A. B. turėjo pasidomėti, kai teismai dar viešai neskelbė informacijos apie priimtus pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad antstolis A. B. nėra kaltas dėl to, jog ieškovė bankroto byloje nepasirinko jo nutarties, dėl UAB „Transdadus“ turto suradimo ir arešto, vykdymui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2009-01-01) nustatyta, kad teismas pasirengimo bankroto bylos nagrinėjimui stadijoje gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatytos teisminės laikinosios apsaugos priemonės, o 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto yra skirti bankrutuojančios įmonės turto padalijimui Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka užtikrinti. Atsiskaitymas su bankrutuojančios įmonės kreditoriais pažeidžiant šiuos įstatyminius draudimus yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-118/2005, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-637/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-637/2006">3K-3-637/2006</a>). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-06-12 antstolio A. B. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/09/02102 dėl 2 700 000 USD ir 19 949,49 Lt išieškojimo Lamees Trading Limited naudai pagal 2009-06-11 Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 1633 iš UAB „Kavaska“ ir solidariųjų laiduotojų UAB „Inrent“ ir UAB „Transdadus“ (2 t., b.l. 4-14). Nustatyta, kad 2009-10-22 Panevėžio apygardos teismas priėmė pareiškėjų Panevėžio apskrities VMI ir UAB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB,,Transdadus“ ir tą pačią dieną priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Transdadus“ turtui, piniginėms lėšoms, esančioms įmonės sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis iki įsiteisės teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą. Nutartis įmonei iškelti bankroto bylą buvo priimta 2009-11-30 ir nutarčiai įsiteisėjus, 2009-12-15 nutarties nuorašas išsiųstas Panevėžio miesto ir rajono teritoriją aptarnaujančioms antstolių kontoroms (1 t., b.l. 9-11, 4 t., b.l. 95). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog arešto nutartis Turto areštų akto registre buvo įregistruota 2009-10-23 (5 t., b.l. 68-69). Iš bylos duomenų matyti, kad 2009-10-23 - 2009-12-07 laikotarpiu į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą buvo pervesta 49 853,56 Lt UAB,,Transdadus“ debitorinių lėšų (1 t., b.l. 14-15; 4 t., b.l. 102-104). Vykdomosios bylos Nr. 0025/09/02102 duomenimis 2009-12-16 antstolis 20 000 USD pervedė išieškotojui Lamees Trading Limited, o 2010-01-25 patvarkymu 1 526,17 Lt, grąžino bankrutuojančiai UAB „Transdadus“ (4 t., b.l. 89, 114). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog A. B. atlikti vykdymo veiksmai pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą vykdyti išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės turto ir teismo nutartį dėl arešto įmonės turtui, nes vykdymo veiksmus antstolis atliko po to, kai Panevėžio apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o antstolis M. A. buvo įvykdęs 2009-10-22 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolio atsakomybė už neigiamus turtinius padarinius, kilusius dėl įstatymų pažeidimo vykdant profesinę veiklą, yra civilinė deliktinė atsakomybė. Sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-645/2002; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2006">3K-3-373/2006</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2008">3K-3-328/2008</a>). Civilinės atsakomybės prievolei atsirasti būtina sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatyminius ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda dėl įstatymu ar sutartimi nustatytos pareigos nevykdymo, veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti kitam asmeniui žalos). LR Antstolių įstatymas įpareigoja antstolius vykdant profesines funkcijas vadovautis teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; sąžiningai atlikti profesines pareigas; vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Be bendrosios teisinių santykių subjektų pareigos elgtis teisėtai, antstolis turi ir įstatymu nustatytą profesinę pareigą užtikrinti vykdymo veiksmų teisėtumą. Asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Kaltė gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu (CK 6.248 str. 2 d.), t. y. asmuo yra kaltas, jeigu jis žinojo arba galėjo (turėjo) žinoti, kad veikia neteisėtai. Be to, sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės įvertintina, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Antstolių įstatymo 22 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2009-04-01) įtvirtintos antstolio teisės vykdant įstatymines funkcijas neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Atliekant vykdymo veiksmus, informacija apie tai, jog areštuotas UAB,,Transdadus“ turtas, buvo išviešinta Turto arešto aktų registre, todėl antstolis A. B. turėjo pareigą užtikrinti atliekamų vykdymo veiksmų teistumą, be to, turėjo galimybę naudodamasis Antstolių įstatymo 22 straipsnyje įtvirtinta teise nemokamai gauti informaciją iš Turto areštų registro. Iš vykdomosios bylos Nr. 0025/09/02102 matyti, kad antstolis A. B. 2009-09-22 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašė skolininkes UAB „Inrent“, UAB „Transdadus“, UAB „Kavaska“ informuoti jį apie pradedamas skolininkų atžvilgiu bankroto procedūras (4 t., b.l. 53). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog antstolis galėjo žinoti ar numanyti apie ieškovės nemokumą ir tikėtiną bankroto procedūros iniciavimą, todėl privalėjo būti itin atidus, paskirstant išieškotas pinigines lėšas įmonės kreditoriams (CPK 185 str.). Be to, įvertintina, kad dalis lėšų išieškotojui yra pervesta 2009-12-16, t.y., įsiteisėjus nutarčiai iškelti UAB „Transdadus“ bankroto bylą, nors 2009-12-16 buvo gautas teismo nutarties nuorašas apie iškeltą bankroto bylą (4 t., b.l. 95-98). Šiais veiksmais buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eilė, nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 34-35 straipsniuose (1 t., b.l. 155). Kadangi antstolis neveikė taip kaip numatė aukščiau minėtų įstatymų nuostatos, jo neteisėti veiksmai ir kaltė byloje yra nustatyti. Kritiškai vertintini atsakovo draudiko teiginiai dėl didelio nukentėjusiojo, šiuo atveju, ieškovės, neatsargumo neįvykdžius 2009-09-22 antstolio patvarkymo dėl informacijos pateikimo bei antstolio A. B. argumentai dėl ieškovių (Panevėžio apskrities VMI, UAB „SEB lizingas“) UAB „Transdadus“ bankroto byloje veiksmų neinformavus jo apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, antstolis turėjo pareigą užtikrinti savo atliekamų veiksmų teisėtumą nemokamai gaudamas informaciją iš Turto areštų registro, o 2009-10-22 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės turtui bei lėšoms nesaistė bankroto byla iniciavusių asmenų dėl minėtos nutarties vykdymo kreiptis būtent į atsakovą antstolį A. B.. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga, gali pasireikšti asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis išlaidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d.). Tenkinant reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pasireiškė padaryta žala bei nustatomas jos dydis. Įrodyti žalos faktą ir dydį pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles turi kreditorius (nukentėjęs asmuo). Ieškovė nurodė, kad, galiojant 2009-10-22 nutarčiai, antstolis neteisėtai Lamees Trading Limited pervedė 48 327,39 Lt, tačiau antstoliui pervedus lėšas vienam iš įmonės kreditorių sumažėjo ne tik įmonės turimų lėšų, bet pervesta suma sumažėjo ir įmonės kreditorinių reikalavimų dydis (skolos), todėl konstatuoti, jog bendra įmonės turtinė padėtis pablogėjo ir įmonei padaryta 48 327,39 Lt nuostolių, nėra pakankamo pagrindo. Kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad įmonei antstolio A. B. veiksmais padaryta žala. Įmonių bankroto įstatymo 34-35 straipsniuose nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos pažeidimo įtaka atskirų kreditorių turtinėms teisėms negali būti nustatyta tol, kol nėra aišku, kokia bendra lėšų suma bus gauta realizavus bankrutavusios įmonės turtą, kokia apimtimi bus patenkinti atskirų kreditorių, tarp jų ir Lamees Trading Limited, turtiniai reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pažeidus Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, kai įmonė neteisėtai atsiskaito su vienu iš kreditorių, įmonės bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, privalo išreikalauti neteisėtai sumokėtas bankrutuojančios įmonės lėšas iš jas gavusio kreditoriaus, t.y., neteisėtas turto gavimas yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį (CK 6.145 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-606/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-606/2007">3K-3-606/2007</a>; Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-230/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-230/2008">3K-3-230/2008</a>; <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-328/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-328/2008">3K-3-328/2008</a> ir kt.). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, UAB „Transdadus“ bankroto procedūros nėra baigtos, todėl nėra aišku kokio dydžio lėšos dar gali būti gautos. Be to, nustatyta, kad yra kilęs ginčas dėl 2008-06-18 paprastojo vekselio teisėtumo, kurio įvykdymą laidavo UAB „Transdadus“, UAB „Inrent“ ir kurio pagrindu buvo pradėtas išieškojimas bei sustabdytas išieškotojo Lamees Trading Limited įtraukimas į ieškovės kreditorių sąrašą, todėl tik nuginčijus paprastąjį vekselį gali paaiškėti ieškovei, jos kreditoriams galimai padarytas žalos dydis (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QjItNTUtNDI1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'B2-55-425/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="B2-55-425/2013">B2-55-425/2013</a>, 2013-02-11 nutartis; CPK 179 str. 3 d.).

Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas antstolis A. B. neteisėtais veiksmais padarė žalą (nuostolius) ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog bankrutavusi UAB „Transdadus“ neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti visų būtinų sąlygų ir pagrįstai ieškinį atmetė.

Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis, draudikui kyla pareiga sumokėti draudėjui ar trečiajam asmeniui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką. Kadangi draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką tik konstatavus antstolio deliktinę civilinę atsakomybę, todėl atmestini apeliantės teiginiai dėl atsakovo draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką dėl antstolio veiksmais padarytos žalos, nes byloje nenustatyta, jog visos būtinos antstolio A. B. profesinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos buvo nustatytos ir įrodytos. Nenustačius antstolio civilinės atsakomybės, priteisti žalos atlyginimą iš BTA Insurance Company SE, taip pat nėra pagrindo.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Laimantas Misiūnas

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė Valiulienė