J. B. pagal BK 132 str.

Teisėjas Giedrius Avinas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-193/2013

Teisminio proceso Nr. 1-49-1-0038-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1; 1.2.3.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Artūro Ridiko,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant: prokurorei Vaidai Baranauskienei,

nuteistajam J. B.,

gynėjui advokatui Nikolajui Semionovui,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-11-28 nuosprendžio, kuriuo J. B. gim. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 132 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu keturiems metams, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, skiriant įpareigojimus per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš J. B. priteista L. G. 4200Lt (keturi tūkstančiai du šimtai litų) turtinei ir 25000Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Lt (penki šimtai litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, G. G. 50.000Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, A. K., nepilnametės G. įstatyminei atstovei 500Lt (penki šimtai litų) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė:

J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus Darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent: būdamas atsakingu Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje už elektros ūkį bei saugų ir patikimą elektros įrenginių darbą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi (pagal Visagino (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2002-01-29 patvirtintų pareigybių instrukcijos aprašymą), neturėdamas V. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais sąrašo, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktus, 2009-08-14 apie 10 valandą Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Visagine, telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros skydinės V. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui V. G. ir taip sudarė galimybę V. G. patekti į veikiančią elektros skydinę ir ten pradėti darbus, leido savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose V. G., neįsitikinęs ar V. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. G. yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai, 2009-08-14 V. V. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ vykdant šilumos mazgų montavimo darbus, t.y., netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko V. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris, 2009-08-14, apie 11 val., dėl sąlyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo, o jei byla nebus perduota nagrinėti iš naujo, apeliantą išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.

Mano, kad nuosprendis priimtas išsamiai neišnagrinėjus byloje esančių aplinkybių, todėl dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu ir dėl pareikštų civilinių ieškinių yra neteisėtas.

Skunde teigiama, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nelaimingo atsitikimo metu ir visą dieną apeliantas nedirbo Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje, o mokyklos budėtojos skambinimas jam nedarbo laiku buvo neteisėtas.

Teigia, kad nuosprendis surašytas naudojant neteisinius terminus, nes Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklėse nėra termino „veikianti elektros skydinė“, o nuosprendyje nurodoma, kad V. G. gavęs galimybę patekti į veikiančią elektros skydinę pradėjo joje darbus.

Tvirtina, kad teismas neanalizavo patekimo į elektros įrenginių patalpą tvarkos ir sąlygų, neteisingai taikė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatas. Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato specialių reikalavimų asmenims, kurie ruošia darbo vietą, kad patekti į elektros įrenginių patalpą, vienintelė sąlyga-patekimo tikslas turi būti susijęs su darbo vietos paruošimu, todėl vien užeiti į elektros įrenginių patalpą (elektros skydinę) nereikalaujamas elektriko atestatas. V. G. telefoninio pokalbio metu prašė jo leidimo atrakinti elektros skydinę, t.y. vien patalpą, tam, kad įleisti į patalpos vidų kabelį, jo niekur neprijungiant. Kabelio paklojimas jo neprijungiant yra parengiamasis darbas būsimiems elektros darbams, kuriuos turėjo atlikti kita įmonė, todėl turi būti laikomas darbo vietos paruošimu, o V. G. asmeniu, kuris ruošia darbo vietą, todėl V. G. vien patekimui į patalpą neturėjo turėti elektriko atestato, o apeliantas neturėjo iš jo reikalauti jį turėti. Teigia, kad neteisingai pritaikytos Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių nuostatos- apeliantas nebuvo leidęs dirbti V. G. veikiančiame elektros įrenginyje, todėl nepažeidė Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių 15.6 p., šią normą pažeidė tik V. G., vien patekti į patalpas, ruošiant darbo vietą V. G. galėjo, todėl jo – apelianto veiksmuose nėra neteisėtos veiklos.

Teigia, kad tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Mano, kad įrodyti priežastinio ryšio buvimą tarp leidimo patekti į elektros įrenginių patalpą ir V. G. mirties galima tik įrodžius, kad visais ar daugeliu atvejų vien patekus į elektros įrenginių patalpą žmogų trenktų elektros srovė, o byloje nėra nustatyta, kad vien patekus į elektros įrenginių patalpą galimas kontaktas su elektros srove. Mano, kad neatidarius elektros įrenginių spintos ir nesikišant į spintą, negadinant loveliuose esančių elektros laidų, kontaktas su elektros srove nei tiesiogiai, nei atsitiktinai elektros įrenginių patalpoje apskritai neįmanomas. Tvirtina, kad nuosprendyje nurodyta, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas apeliantui tikrosios priežasties dėl ko jam buvo būtina patekti į draudžiamą patalpą. Teigia, kad jeigu V. G. buvo numatęs ne vien tik patekti į elektros įrenginių patalpą ir pakloti kabelį jo neprijungiant, o buvo numatęs atidaryti elektros spintą ir joje dirbti ir apeliantui apie tai nepranešė, arba jau vietoje nusprendė atlikti kabelio prijungimo darbus, jis pats atsakingas už savo veiksmus, dėl kurių ir įvyko nelaimingas atsitikimas

Mano, kad už tai, kas vyko Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje, šio juridinio asmens patalpose ir darbo laiku, atsako pirmiausiai šis juridinis asmuo. O apeliantas 0,5 etato vakarais dirbantis darbuotojas 2009-08-14 penktadienį iki 17 val. neturėjęs ir negalėjęs būti darbe dėl nepaaiškintų priežasčių yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir vien iš jo priteista beveik 80 000 litų žalos. Mano, kad šioje byloje nepareiškus kaltinimo juridiniam asmeniui Visagino (duomenys neskelbtini) mokyklai byla buvo išnagrinėta neteisėtai, galimai atsakingas juridinis asmuo išvengė baudžiamosios ir civilinės atsakomybės. Taip pat teigia, kad jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, jam pareikštame kaltinime ir teismo nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas nesilaikė darbo saugos įstatymų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl mano, kad jam galėjo būti reiškiamas kaltinimas ir nuteisimo atveju veika kvalifikuojama tik pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, kuris numato švelnesnę bausmę nei BK 132 straipsnio 3 dalis

Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl civilinių ieškinių yra neteisingas, apeliantas yra netinkamas atsakovas, padarytą žalą privalo atlyginti darbdavys. Teigia, kad jo veiksmas-leidimas V. G. patekti į elektros įrenginių patalpą nebuvo neteisėtas, o tarp šio leidimo ir atsiradusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, taip pat nėra jo kaltės dėl V. G. žūties, todėl nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Pagal Civilinio kodekso 6.264 samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Apelianto su V. G. nesiejo jokie asmeniniai santykiai. Apelianto manymu pagal Civilinio kodekso 6.264 straipsnį ši žala turėjo pilnai būti priteista ne iš jo – apelianto, o iš Visagino (duomenys neskelbtini), todėl teismas ne tik nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą, bet taip pat neteisėtai priteisė žalos atlyginimą iš apelianto, turėjęs priteisti žalą iš Visagino (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis naikintinas, nuteistasis J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisintinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją, pažeisdamas BPK reikalavimus padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl J. B. nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, jog byloje darytinos priešingos išvados, tai yra, kad J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą. Šiuo atveju aktuali yra apeliantui inkriminuota BK 132 str. 3 d. Neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles inkriminuojamas tais atvejais, kai bet kurioje veiklos sferoje dėl to, kad buvo pažeistos oficialiai patvirtintos bendrosios ar žinybinės taisyklės, žūna bent vienas žmogus.

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad J. B. pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktus, netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, dėl ko, V. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. G. įėjo į mokyklos elektros skydinę, neturėdamas tam leidimo ir atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kuris, 2009-08-14, apie 11 val., dėl sąlyčio su veikiančiais elektros skydinės įrenginiais, kontaktuojant su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio - mirė.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo kaltumo dėl šių veiksmų klausimą ir priimdamas sprendimą pripažinti nuteistąjį J. B. kaltu, rėmėsi paties nuteistojo J. B., liudytojų R. U., D. L., D. Č., A. V., V. V., R. L., išteisintojo V. K. parodymų turiniu, specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais teisme, kita bylos medžiaga, juos vertino kaip kaltinančius įrodymus ir jais grindė nusikalstamos veikos sudėties buvimą nuteistojo veiksmuose dėl neatsargaus V. G. nužudymo. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktus įrodymus, kuriais apylinkės teismas rėmėsi, pripažindamas J. B. kaltu, mano, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes.

Iš aukščiau nurodytų asmenų parodymų turinio seka, kad Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo atliekami renovacijos darbai, iš vakaro iki įvykio buvo apžiūrėtos darbų apimtys, juose elektros darbai numatyti buvo vėlesniuose darbų etapuose ir juos turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, turintys atitinkamą kvalifikaciją. Elektro šaltkalviu dirbti į IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priimtas dirbti V. G. ir kitas darbuotojas R. L. 2009-08-14 iš darbų vykdytojo V. K. gavo nurodymą nuo šiluminio mazgo nutiesti kabelį iki elektros skydinės. Sutinkamai su specialisto išvada, šie darbai nėra laikomi elektros darbais. Šio darbo atlikimo metu V. G. apie 8 val. 10 min. kreipėsi į mokyklos budėtoją D. L. prašydamas rakto nuo elektros skydinės. Pastaroji paskambino už elektros ūkį atsakingam ir tuo metu darbe nebuvusiam J. B., paaiškino situaciją, tada J. B. pats kalbėjo su V. G., pastarasis pagal J. B. parodymus paaiškino, kad privedė kabelį prie skydinės ir tam, kad įmesti kabelį į vidų paprašė leidimo patekti į elektros skydinę. J. B. teigia, kad jokios kalbos apie tai, kad V. G. ten dirbs nebuvo. J. B. budinčiajai leido duoti raktą nuo skydinės V. G. ją atrakinti, kad padėti kabelį. Apie 1030 valandą R. L. iš darbo vietos pasišalino, tuo metu V. K. elektros skydinėje rado V. G. lavoną. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo akto bei prie jo esančių nuotraukų seka, kad V. G. buvo rastas elektros skydinės patalpoje gulintis, prie jo rasti įvairūs įrankiai ir įrankių dėžė, atidarytos elektros spintų durys ir pėdsakai, kad šioje spintose buvo atliekami elektros darbai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. G. mirė dėl techninės elektros poveikio, jo kūne rastos elektros poveikio žymės burnos lūpose ir dešinio peties srityje.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoje konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo atveju darbas veikiančiuose elektros įrengimuose buvo pradėtas, kol nebuvo paruošta darbo vieta (neįgyvendintos visos techninės priemonės, numatytos Taisyklėse (3)-nebuvo atjungta įtampa, neįžeminta, nebuvo patikrinta, ar nėra įtampos, tai sąlygojo pavojingo veiksnio susidarymą ir buvo šio nelaimingo atsitikimo technine priežastimi, organizacine priežastimi buvo Taisyklių numatytų organizacinių priemonių netaikymas. Nors IĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. G. nepateikė asmeniui, atsakingam už elektros ūkį Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje dokumento, suteikiančio teisę vykdyti elektros darbus, nepateikė dokumento, patvirtinančio jo elektrotechninę kvalifikaciją, darbo vieta buvo neparuošta, V. G. buvo sudarytos sąlygos patekti į elektros skydinės patalpas, tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. V. G., neturintis atitinkamos kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, pradėjo darbą, nesaugiu atstumu priartėjo prie įtampą turinčių dalių ir buvo traumuotas. Tyrime nurodytų darbų saugos norminių aktų reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti asmuo, Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje paskirtas atsakingu už elektros ūkį, IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbdavio pareigas vykdantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo, paskirtas atsakingu už darbų saugą statybos objekte (Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje) pareiginiais nuostatais nustatytų teisių ir pareigų ribose, o taip pat šiuos darbus vykdęs darbuotojas.

Apylinkės teismas motyvuojančioje nuosprendžio dalyje pasisakydamas dėl civilinio ieškinio priteisimo konstatavo, kad įvertinant byloje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, jog V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę nenurodydamas J. B. tikrosios priežasties dėl ko jam buvo būtina patekti į draudžiamą patalpą. Paties V. G. veiksmai įvertinant ir tai, kad jis yra kvalifikuotas elektrikas turintis darbo patirtį, taip pat turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, taigi atsitikimas iš dalies įvyko ir esant nukentėjusio asmens kaltei. Esant mišriai žalą padariusių asmenų kaltei, teismas manė, kad V. G. 30 procentų pats kaltas dėl įvykio.

Taigi, apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą pats konstatavo, kad V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas J. B. tikrosios priežasties dėl ko jam buvo būtina patekti į draudžiamą patalpą, t.y. teismas konstatavo, kad į draudžiamą patalpą V. G. pateko panaudodamas apgaulę.

Padarius išvadą, kad 20089-08-14 leidimą atidaryti elektros įrenginių patalpą J. B. davė dėl V. G. apgaulės, negalėjo būti daroma prieštaringa išvada, kad jis dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, t.y. kad jis veikdamas dėl apgaulės 1) galėjo ir turėjo suvokti, kad nepakankamai apdairiai vykdo pareigas, 2) galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl to bus padaryta žala, ir 3) turėjo sugebėti įvertinti padarinių dydį. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-08-14 Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje jokie elektros darbai neturėjo būti atliekami, J. G. kreipėsi į J. B. su prašymu tik padėti skydinėje nutiesto elektros kabelio galą, kiti jo veiksmai elektros skydinėje buvo pradėti ir atlikti be J. B. žinios, taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. dėl tokių aplinkybių negalėjo ir neturėjo numatyti, kad dėl jo leidimo padėti elektros skydinėje kabelį bus padaryta žala ir įvyks mirtinas nelaimingas atsitikimas.

Kaip jau minėta, neatsargaus nužudymo (gyvybės atėmimo) numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje atveju būtina nustatyti teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimą.

J. B. inkriminuoti Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių (toliau taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-11-26 įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010-04-21) 15.6, 22, 116, 181 punktų pažeidimai ir dėl šių pažeidimų kilusi kito asmens mirtis.

15.6 taisyklių punktas numato, kad savarankiškai dirbti veikiančiuose elektros įrenginiuose gali asmenys nustatyta tvarka atestuoti ir jei jų pažymėjimuose padaryti atitinkami įrašai. Iš specialisto išvados (t.1 b.l. 184) matyti, kad šį taisyklių punktą pažeidė V. G..

22 taisyklių punktas nustato, kad darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo skiria asmenį, atsakingą už elektros ūkį. Įmonės, įstaigos, bendrijos, ūkininkai, kurie neturi savo kvalifikuoto darbuotojo, galinčio būti atsakingo už elektros ūkį, gali sudaryti sutartis su įmonėmis, turinčiomis Valstybinės energetikos inspekcijos išduotą atitinkamų elektros įrenginių eksploatavimo atestatą. Tokiu atveju asmenį, atsakingą už elektros ūkį, skiria įrenginius eksploatuojanti įmonė.

Asmuo, atsakingas už elektros ūkį, vykdydamas elektros įrenginių eksploatavimą, privalo užtikrinti patikimą elektros įrenginių veikimą pagal EST, EĮĮT ir TET reikalavimus, darbuotojų saugą ir sveikatą.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad J. B. buvo nustatyta tvarka paskirtas atsakingu už elektros ūkį Visagino (duomenys neskelbtini) mokykloje ir jis buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Nurodyta taisyklė yra bendro pobūdžio, ją galima pažeisti tik nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus.

116 taisyklių punktas nustato, kad elektros įrenginių raktai turi būti budinčių ar kitų darbuotojų apskaitoje. Tvarką nustato įmonės atsakingas už elektros ūkį asmuo.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad elektros įrenginio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, raktus turėjo mokyklos budinti, ji juos perdavė V.G. J. B. žodiniu nurodymu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad J. B. pažeidė nurodytą taisyklių punktą.

181 taisyklių punktas nustato, kad elektros įrenginių teritorijos, patalpos, narveliai, skydai, spintos, rinklės, komutacinių aparatų pavaros, prie kurių yra galimybė prieiti pašaliniams asmenims, privalo būti nuolat užrakinti, išskyrus atvejus, kai narveliuose, skyduose, spintose ar rinklėse vykdomi darbai. Vėl gi iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iki V. G. patenkant į elektros įrenginių patalpą, ji buvo užrakinta, J. B. leido atsirakinti J. G. šią patalpą tam, kad šis padėtų atvestą iki elektros įrenginio kabelį.

Taigi, teisėjų kolegijai nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad J. B. pažeidė ir jam inkriminuotų aukščiau nurodytų Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių reikalavimus ir dėl to įvyko V. G. mirtis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacine tvarka apskųstame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra tinkamai pasisakyta dėl priežastinio ryšio. Pagrindine priežastis nuosprendyje nurodomai žalai atsirasti, teisėjų kolegijos nuomone, buvo ne J. B. veikla, o V. G. darbdavio ir paties V. G. veiksmai, kurių tikslios atlikimo aplinkybės proceso metu taip ir nebuvo nustatytos.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. inkriminuotoje veikoje nėra BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo pagal BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus šios kaltės rūšies požymius bei priežastinio ryšio tarp J. B. veikos ir kilusių padarinių, todėl apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinamas, nepadarius jam veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d. ir BPK 329 str. 1 p.,

n u s p r e n d ė:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendį dalyje ir priimti naują nuosprendį: J. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų G. G., L. G. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš J. B. priteista A. K. 500 litų ir L. G. 500 litų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ričardas Gilys

Sigitas Bagdonavičius

Artūras Ridikas