Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-140-491/2013

Proceso Nr. 4-08-3-00039-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

Teisėja Rita Bilevičienė

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje

NUSTATĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2012 m. gruodžio 22 d. apie 0.13 val., Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Apylinkės teismas įvertino Pažeidėjo, liudytojų A. A., R. M., J. S., S. G., S. J., A. G. paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei kitus duomenis apie Pažeidėjui inkriminuotą pažeidimą.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neigia padaręs ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, ATPK 248 str., dėsto įrodymų sąvoką ir teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino liudytojų A. A. ir M. M. parodymų, patvirtinančių, jog jis nevairavo transporto priemonės ir neteisingai rėmėsi liudytojų J. S., S. G. ir S. J. parodymais. Pastarųjų liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir faktinių bylos aplinkybių, jie yra nenuoseklūs ir skiriasi tarpusavyje, todėl teismas turėjo juos įvertinti kritiškai. Taip pat apylinkės teismas neįvertino įvykio metu buvusių oro sąlygų, o taip pat to, kad įvykio vietoje nebuvo apklausti liudytojai A. A. ir M. M., nebuvo užfiksuota, jog automobilio stiklai buvo apšalę ir variklis šaltas, kas patvirtintų, jog automobilis jau ilgą laiko tarpą nevažiavo. Be to, apylinkės teismas atsisakė prijunti prie bylos nuotraukas, kurios būtų paneigę liudytojų J. S., S. G. ir S. J. parodymus, jog jie visą laiką matė važiuojantį automobilį, kuris jiems nebuvo dingęs iš akiračio. Įvertinęs šias aplinkybes Pažeidėjas mano, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių jo kaltę vairavus automobilį būnant neblaiviu, jo pateikti įrodymai paneigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, todėl jo veikoje nėra ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – su apeliaciniu skundu nesutinka, nes mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą neigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu, o tuo pačiu ir savo pareigą netrukdyti policijos pareigūnams patikrinti jo girtumą.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatomas vidutinis arba sunkus (nuo 1,51 ‰) neblaivumo (girtumo) laipsnis, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Konkrečiai šiuo atveju Pažeidėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už vairavimą būnant neblaiviu ir neblaivumo patikrinimo vengimą. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas suprantamas kaip bet kokia sąmoninga asmens veika, kuria asmuo išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti ir dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti asmens neblaivumą.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Atsižvelgęs į paminėtas teisės normas ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.

Nors Pažeidėjas neigia vairavęs automobilį, pagal faktinius bylos duomenis matyti, kad iš tiesų buvo kitaip. Tai, kad Pažeidėjas vairavo transporto priemonę ir nuo jo sklido alkoholio kvapas, savo tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino tiesiogiai įvykį matę liudytojai S. G., S. J. ir J. S.. Byloje nėra duomenų, jog šie liudytojai iki įvykio būtų pažinoję Pažeidėją, būtų su juo susipykę ir būtų suinteresuoti apkalbėti Pažeidėją nepagrįstai jį kaltinant pakankamai sunkaus administracinio pažeidimo padarymu. Tokių duomenų Pažeidėjas taip pat nenurodė. Minėtų proceso dalyvių paaiškinimai yra nuoseklūs, jie papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.

Gi Pažeidėjo ir jo automobilyje buvusių liudytojų A. A. ir R. M. nurodyta įvykio versija apie tai, kad jie visi sėdėjo stovinčiame Pažeidėjo automobilyje, nes Pažeidėjas su A. A. vartojo alkoholinius gėrimus, o R. M. buvo atėjusi pasiimti automobilio raktelių, atrodo neįtikinama. Tikint tokiais Pažeidėjo ir paminėtų jo pažįstamų liudytojų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes būtų sunku paaiškinti jų pačių elgesį, kuomet Pažeidėjas ir liudytojas A. A., būdami šalia savo namų, šaltuoju metų laiku ir naktį, alkoholinius gėrimus vartojo ne kurio nors iš jų vieno namuose, o, kaip teigiama apeliaciniame skunde, šaltame automobilyje apšalusiais langais. Taip pat nesuprantamas būtų ir R. M. elgesys, jeigu ji iš tiesų tokiu laiku, kaip teigiama, būtų vaikščiojusi nuo automobilio į savo namus, ar būtų sėdėjusi tokiame automobilyje ir būtų laukusi, kol Pažeidėjas su A. A. baigs gerti alkoholinius gėrimus ir paduos jai automobilio raktelius. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks Pažeidėjo ir liudytojų A. A. bei R. M. elgesys būtų neadekvatus realiai situacijai, todėl tokie Pažeidėjo ir jo pažįstamų liudytojų parodymai vertintini tik kaip Pažeidėjo pasirinkta gynybinė pozicija ir siekis palengvinti jo teisinę padėtį. Tikėti šių procesų dalyvių paaiškinimais, prieštaraujančiais tiek realiai situacijai, tiek ir apylinkės teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir remtis jais pagrindo nėra.

Taigi, byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad Pažeidėjas iš tiesų vairavo automobilį ir tuo metu jis buvo neblaivus (savo neblaivumo jis neneigia), todėl Pažeidėjas privalėjo, policijos pareigūnams pareikalavus, pasitikrinti savo girtumą. Tačiau, kaip seka iš liudytojo A. G. tarnybinio pranešimo ir paaiškinimo apylinkės teisme, neigdamas automobilio vairavimo faktą, o tuo pačiu, galbūt, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviu, Pažeidėjas kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą ir tokiu savo elgesiu užkirto policijos pareigūnui galimybę patikrinti jo neblaivumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pažeidėjas neneigia ir to, kad atsisakė pasitikrinti savo girtumą. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. reglamentuoja asmenų teisę savo lėšomis pasitikrinti neblaivumą atliekant medicininę apžiūrą, tačiau nagrinėjamu atveju Pažeidėjas paminėta teise nepasinaudojo. Objektyvių priežasčių, dėl kurių Pažeidėjas būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina tik tai, kad vairavęs automobilį būdamas neblaivus ir sąmoningai atsisakęs pasitikrinti savo girtumą, Pažeidėjas dėl subjektyvių priežasčių sutrukdė policijos pareigūnui patikrinti jo neblaivumą, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiu būdu Pažeidėjo veikoje esant visiems ATPK 126 str. 4 d. įtvirtinto pažeidimo požymiams, apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veiką kvalifikavo ir nubaudė jį pagal šią teisės normą.

Pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas atsisakė prijungti prie bylos jo pateiktas nuotraukas, kurios būtų paneigę liudytojų J. S., S. G. ir S. J. paaiškinimus. Tačiau šis teiginys akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismo posėdžio metu niekas nepateikė ir neprašė prijungti prie bylos kokių nors nuotraukų. Posėdžio metu Pažeidėjo atstovas tik prašė atidėti teismo posėdį tam, kad būtų galima nufilmuoti įvykio vietą ir šią medžiagą pateikti kitame posėdyje (34 b.l.). Tačiau apylinkės teismas tokį atstovo prašymą atmetė. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po skundžiamo nutarimo paskelbimo Pažeidėjas turėjo pakankamai laiko tam, kad nufilmuotų įvykio vietą ir šią medžiagą pateiktų apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu, tačiau jis to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo manymu, minėtas atstovo prašymas atidėti teismo posėdį labiau buvo nukreiptas ne į patį įrodymų rinkimą, o į proceso vilkinimą, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai šį atstovo prašymą atmetė.

Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės (apie įvykio metu buvusias oro sąlygas, liudytojų apklausą įvykio vietoje ir kt.) yra neesminės ir jos įtakos Pažeidėjo veikos kvalifikavimui neturi.

Atsižvelgęs į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo liudytojų J. S., S. G. ir S. J. nurodytų aplinkybių teisingumu ir vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo nubaudė Pažeidėją pagal ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo pozicijos, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti jį Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus