Administracinė byla Nr. eI2-1388-811/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00947-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.5.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Daliai Kalantienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovui advokatui Mariui Zamulskiui,
atsakovo atstovėms Jurgitai Bertašiūtei ir Irenai Mečkovskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. S. Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Valdyba) Vilniaus skyriaus (toliau – Skyrius) 2023-11-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. S.“ (toliau – Skyriaus sprendimas), Valdybos 2024-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. S.“ (toliau – Valdybos sprendimas), palikti galioti Skyriaus 2023-09-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo V. S.“ (toliau – 2023-09-12 sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Skyrius 2023-09-12 sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsniu bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), nusprendė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2024-12-01 iki 2028-02-29 ir nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėnesio kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dydis yra 335,83 Eur. Tuo pačiu Skyrius 2023-09-12 sprendime nurodė, jog į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-05-22 iki 1989-07-20, kai jis buvo kariniuose mokymuose, nuo 1993-01-21 iki 1993-01-22 ir nuo 1993-10-28 iki 1993-11-03, kai jam buvo suteiktos nemokamos atostogos, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis).
Teigia, kad praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, pareiškėjas netikėtai gavo Skyriaus sprendimą, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo 62 straipsniu bei Nuostatais, nusprendžiama neskirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nes jis neatitinka Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintų teisės ją gauti sąlygų. Skyriaus sprendime nurodyta, jog pareiškėjo iki 1994-12-31 stažas ypatingomis darbo sąlygomis yra 2 metai 10 mėnesių 9 dienos. Į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis įskaitytas laikotarpis nuo 1986-08-18 iki 1989-05-21 ir nuo 1989-07-21 iki 1989-08-25, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) – meistru, darbų vykdytoju (Meistro ir darbų vykdytojo pareigos nurodytos Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąrašo Nr. 2, patvirtinto buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990-03-11) (toliau – Sąrašas Nr. 2) XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“). Į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis, kaip ir 2023-09-12 sprendime, neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-05-22 iki 1989-07-20, kai jis buvo kariniuose mokymuose, tačiau priešingai, nei 2023-09-12 sprendime, Skyriaus sprendime į stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-09-15 iki 1994-12-31, kai pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (vėliau – (duomenys neskelbtini)) remonto tarnybos katilų remonto baro meistru (darbo knygelė KTI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2023-04-26 raštas Nr. IG-45 pateiktos (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kortelė, įsakymas, 1989-1993 metų pareiškėjo sąskaitos), nes katilų remonto baro meistrai Lietuvoje galiojusiame gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, patvirtinto buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956-08-22 nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990-03-11) (toliau – Sąrašas Nr. 1) ir Sąraše Nr. 2 nenurodyti.
Paaiškina, kad dėl Skyriaus sprendimo buvo pateikęs skundą Valdybai, tačiau Valdybos sprendime Valdyba nurodė, jog Skyrius teisėtai ir pagrįstai Skyriaus sprendimu atsisakė pareiškėjui skirti kompensaciją ir pripažino negaliojančiu 2023-09-12 sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, kuriuo nepagrįstai į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti buvo įskaityti 1989-09-15 – 1993-01-20, 1993-01-23 – 1993-10-27 ir 1993-11-04 – 1994-12-31 laikotarpiai.
Pareiškėjas teigia, kad jam tapo žinoma, jog jo buvęs kolega L. S. taip pat kreipėsi į Skyrių dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Kaip matyti iš Skyriaus atsiliepimo į pareiškėjo kolegos L. S. skundą, jam buvo atsisakyta skirti kompensaciją 2023-10-24 sprendimu. Pareiškėjo kolega teikdamas skundą dėl Skyriaus 2023-10-24 sprendimo nurodė, jog pareiškėjui, dirbusiam kartu su juo tose pačiose remonto tarnybos katilų remonto baro meistro pareigose, Skyrius paskyrė kompensaciją ir pateikė dokumentus apie pareiškėjui paskirtą kompensaciją bei pareiškėjo darbą patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu Skyrius nurodo, jog Skyriaus sprendimu 2023-09-12 sprendimas, kuriuo pareiškėjui skirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, buvo pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjui taip pat taip pat yra žinomos aplinkybės, jog kitiems jo kolegoms, dirbusiems toje pačioje darbovietėje remonto baro meistro pareigose, Skyrius yra paskyręs kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas.
Nurodo, kad 2024-02-28 pareiškėjo atstovas pateikė prašymą Valdybai, prašydamas kuo skubiau pateikti buvusios TSRS Energetikos ir elektrinių ministerijos 1986-07-04 raštą Nr.?-3885-12 (toliau – 1986 m. raštas), kadangi Valdybos sprendimo pagrindas buvo būtent šis 1986-07-04 raštas. Pareiškėjo atstovas nurodė, jog 1986 m. raštas tiek dėl jį surašiusios institucijos neegzistavimo, tiek dėl surašymo datos (1986 m.), pareiškėjui yra neprieinamas, bei tai akivaizdžiai buvo žinoma Valdybai, todėl Valdybos sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjui neturint galimybių susipažinti su 1986 m. raštu ir įvertinti jo teisinio pagrįstumo, apribojama jo teisė tinkamai suformuluoti skundą teismui dėl priimto Valdybos sprendimo. Valdyba nurodyto 1986 m. rašto pareiškėjo atstovui iki skundo pateikimo nepateikė.
Vadovaujasi Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei Sąrašo Nr. 2 XIV skyriumi „Elektrinės, energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ ir teigia, kad ginčo dėl teisiniams santykiams taikytinų teisės normų tarp šalių nėra. Ginčas yra iškilęs dėl to, ar pareiškėjo darbas 1989-07-21 – 1994-12-31 laikotarpiu patenka į Sąraše Nr. 2 nurodytus darbus. Pareiškėjo manymu, Skyrius neteisingai sprendė, kad pareiškėjo darbas nurodytu laikotarpiu nepatenka į Sąraše Nr. 2 nurodytus darbus.
Vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 4-5 punktais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika ir teigia, kad priimti sprendimai neatitinka viešojo administravimo išsamumo ir įstatymo viršenybės principų, taip pat nurodytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Skyriaus sprendimas, kuriuo ankstesnis 2023-09-12 sprendimas pripažintas negaliojančiu, priimtas Pensijų įstatymo 62 straipsniu bei Nuostatų pagrindu, tačiau šiuose teisės aktuose neįtvirtinta Skyriaus teisė panaikinti savo priimtą sprendimą. Nurodo, kad Skyrius nesivadovavo VAĮ 16 straipsniu ir iš jo nekildino savo teisės pripažinti administracinį sprendimą negaliojančiu, todėl Skyriaus sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. LVAT 2023-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTE0MS00NjMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1141-463/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1141-463/2023">eA-1141-463/2023</a>, priimtą panašiu atveju). Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu atsakovas panaikino savo anksčiau priimtą 2023-09-12 sprendimą, priimant Skyriaus sprendimą, nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybės, tačiau atsakovas ėmė kitaip vertinti tas pačias aplinkybes, pareiškėjo teisę į kompensaciją susiedamas ne su pareiškėjo, o su kito jo kolegos prašymo ir skundo nagrinėjimu, kadangi 2023-09-12 sprendimą panaikino po to, kai kolega kreipėsi į administracinį teismą.
Teigia, kad Skyriaus sprendime nepaaiškintos aplinkybės, kodėl panaikintas ankstesnis sprendimas, tik abstrakčiai nurodyta, kad pareiškėjo pareigybė 1989-09-15 – 1994-12-31 nenurodyta Sąraše Nr. 2, kai priimant 2023-09-12 sprendimą, vertino, kad pareiškėjo pareigybė yra nurodyta Sąraše Nr. 2 ir šį laikotarpį įskaitė į darbo stažą kompensacijai už darbą ypatingomis sąlygomis gauti. Kadangi Skyriaus sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu 2023-09-12 sprendimas, tinkamai nepagrįstas teisės aktų normomis bei faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5, 6 punktų, įstatymų viršenybės (teisėtumo) ir išsamumo principų.
Nurodo, kad Valdyba Valdybos sprendime taip pat neanalizavo Skyriaus teisės panaikinti savo paties sprendimą, be to, nurodė visiškai naują argumentą, jog „Buv. TSRS Energetikos ir elektrinių ministerija 1986-07-04 raštu Nr.?-3885-12 paaiškino, kad veikiančiose elektrinėse numatytos katilų, turbinų (mašinų), elektros kuro padavimo, dulkių paruošimo šilumos automatikos ir įrengimų remonto vyr. meistrų ir meistrų pareigybės, kurie neturėjo ir neturi teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą“. Pažymi, kad minėto 1986 m. rašto Valdyba prie Valdybos sprendimo nepridėjo, todėl Valdybos sprendimą laiko neišsamiu ir nemotyvuotu. Teigia, kad Valdybos sprendime vadovaujamasi 1986 m. raštu, kurį parengusi institucija nebeegzistuoja. Pareiškėjui neturint galimybių susipažinti su 1986 m. raštu ir jo įvertinti, apribojama jo teisė tinkamai suformuluoti skundą teismui dėl priimto Valdybos sprendimo.
Paaiškina, kad Valdyba nurodė, jog pagal kompensacijos bylos dokumentus, 1989-07-21 – 1994-12-31 laikotarpiu pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Remonto tarnybos katilų remonto baro meistru. Pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs 1989-09-14 priėmimo į darbą įsakymą, kuriuo jis priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) nuo 1989-09-15 Remontų tarnyboje Katilų remonto bare meistro pareigose, taip pat pateikė ir (duomenys neskelbtini) 2003-05-09 įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo jis atleistas iš Remonto tarnybos katilų remonto baro meistro pareigų. Pareiškėjo pateikta darbo knygelė taip pat patvirtina, jog 1989-09-15 jis buvo priimtas į remonto tarnybos katilų remonto barą meistro pareigose. Pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjimas taip pat patvirtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dirbo meistru katilų remonto bare. Valdybos sprendime nurodyta, jog meistrai, atlikę įrangos remontą, neturėjo teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo to, kuriam elektrinės padaliniui – gamybiniam cechui ar specializuotai tarnybai – jie priklausė. Kaip jau minėta, atsakovas vadovaujasi 1986 m. raštu, kurio net nepateikia, bei teigia, jog jame nurodyta, kad veikiančiose elektrinėse numatytos katilų, turbinų (mašinų), elektros kuro padavimo, dulkių paruošimo šilumos automatikos ir įrengimų remonto vyr. meistrų ir meistrų pareigybės. Tenka suprasti, kad pareiškėjas Valdybos traktuojamas kaip remonto meistras, nes dirbo Remonto tarnybos katilų remonto bare, o tokia pareigybė, pasak Valdybos, nenumatyta Sąraše Nr. 2 XIV skyriuje nurodytų meistrų darbo pobūdžio. Tačiau Skyriaus sprendime apskritai nepateikti paaiškinimai, kodėl pareiškėjo pareigybė nepatenka į Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje nurodytą meistrų pareigybę. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, jog jo pareigybė nepatenka į Sąraše Nr. 2 XIV skyriuje nurodytų meistrų pareigybę ir neatitinka šio darbo pobūdžio. Teigia, kad Sąraše Nr. 2 nėra nurodyta, jog remonto meistrai nepatenka į Sąraše Nr. 2 nurodytą pareigybę.
Vadovaujasi VAĮ 3 straipsnio 4 punktu ir teigia, kad atsakovas turėtų vadovautis teisės normomis ir Sąrašu Nr. 2, o ne kitais dokumentais. Atsakovui nėra suteikta teisė įvesti naujas teisės normas ir nustatyti išimtis, jog remonto meistrų pareigybė nepatenka į Sąraše Nr. 2 nurodytą meistro pareigybės sąvoką. Pensijų įstatymas nenumato 1986 m. rašto ar kitokio pobūdžio dokumento, kuriais vadovaujantis turėtų būti sprendžiama dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas pareiškėjui skyrimo, todėl atsakovo sprendimai pažeidžia įstatymo viršenybės principą. Iš Sąrašo Nr. 2 formuluotės pareiškėjui akivaizdu, kad jame nurodyta meistro pareigybė apima bet kokius meistrus. Meistro pareigybė reiškia meistro atliekamus įrangos remonto bei priežiūros darbus, nes meistrai ir neatlikdavo kitokio pobūdžio darbų. Teigia, kad atsakovas itin siauriai aiškina Sąraše Nr. 2 nurodytą pareigybę, pareiškėjui neaišku, kokie meistrai iš viso turi teisę į kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Teigia, kad pagal administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose viešojo administravimo subjektas privalo visus neaiškumus pripažinti silpnesnės pusės naudai (pavyzdžiui, žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMTY2LTgxMS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-1166-811/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-1166-811/2017">I-1166-811/2017</a>; LVAT 2018-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzI4LTUyNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1328-525/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1328-525/2018">A-1328-525/2018</a>), todėl šiuo atveju bet kokie neaiškumai, ar pareiškėjo meistro pareigybė patenka į Sąraše Nr. 2 nurodytą meistrų pareigybę, turėtų būti aiškinami pareiškėjo naudai.
Tuo pačiu teigia, kad pareiškėjo pareigos nėra įvardintos remonto meistro pareigomis – iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjo pareigos – meistras, todėl jos patenka į Sąraše Nr. 2 nurodytą pareigybę.
Be to nurodo, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog socialinės apsaugos srityje negali būti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslą (faktiškai atlikto darbo pobūdį, sąlygas, kenksmingumą nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu būdu negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDEtNTUyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-101-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-101-552/2019">A-101-552/2019</a>).
Vadovaujasi LVAT praktika (pvz., LVAT 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2336/2011; 2015-04-21 nutartis administracinėje byloje A-1062-756/2015) bei Regionų administracinio teismo 2023-09-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItODEwNi00MjYvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-8106-426/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-8106-426/2023">I2-8106-426/2023</a> ir teigia, kad pareiškėjas faktiškai atliko darbą ypatingomis darbo sąlygomis (duomenys neskelbtini) katilų remonto bare, buvo veikiamas kenksmingų cheminių medžiagų, oro sąlygų, garų, karščio kaip ir kiti tose patalpose dirbę darbuotojai, kuriems skirtos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Akcentuoja, jog tuo metu pareiškėjas buvo laikomas dirbančiu kenksmingomis sąlygomis, - jam buvo duodamas vartoti pienas. Teigia, kad atsakovas neatsižvelgė ir į tai, jog 1989-09-14 priėmimo į darbą įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas priskirtas dirbančių kenksmingomis sąlygomis kategorijai, nors nurodė besivadovaujantis šiuo įsakymu. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas nurodytą darbą dirbo ilgą laiką.
Mano, kad skundžiami sprendimai neužtikrina teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, neatitinka tikslo - kompensuoti asmenims už jų ilgalaikį darbą sunkiomis, kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad asmuo turi teisę gauti priklausančias kompensacijas, priimti pažeidžiant turinio viršenybės prieš formą principą, todėl turi būti panaikinti.
Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymo 62 straipsniu ir Nuostatais. Teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994-12-31 nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, numatytus Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2.
Nurodo, kad pareiškėjas Skyriui pateiktame 2023-03-28 prašyme prašė skirti jam kompensaciją. Skyrius, įvertinęs darbo knygelėje ((duomenys neskelbtini)) esančius įrašus, Elektrėnų savivaldybės administracijos 2023-04-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-06-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus, (duomenys neskelbtini) 2023-03-31 raštu Nr. IG-32 pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 1986-08-18 iki 1989-08-25 dirbo meistru ir darbų vykdytoju (duomenys neskelbtini), nuo 1989-09-15 iki 1994-12-31 - Remonto tarnybos katilų remonto baro meistru (duomenys neskelbtini). Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“ nurodytos meistro ir darbų vykdytojo pareigos, todėl laikotarpis nuo 1986-08-18 iki 1989-05-21 ir nuo 1989-07-03 iki 1989-08-25, kai pareiškėjas dirbo meistru ir darbu vykdytoju (duomenys neskelbtini) įskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis. Pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos 2023-06-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus dokumentus ((duomenys neskelbtini) 1986-1989 metų pareiškėjo sąskaitos) pareiškėjas nuo 1989-05-22 iki 1989-07-02 buvo kariniuose mokymuose, todėl šis laikotarpis neįskaitytas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis). Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje „Elektrinės, energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ nurodyti gamybinių – katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo – cechų meistrai (remonto tarnybos meistrai nenurodyti). Buvusios TSRS Energetikos ir elektrinių ministerija 1986 m. raštu paaiškino, kad veikiančiose elektrinėse numatytos katilų, turbinų (mašinų), elektros kuro padavimo, dulkių paruošimo šilumos automatikos ir įregimų remonto vyr. meistrų ir meistrų pareigybės, kurios neturėjo ir neturi teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą. Remonto meistrai ir vyr. meistrai, atlikę įrangos remontą, neturėjo teisės į lengvatinį pensinį aprūpinimą, nepriklausomai nuo to, kuriam elektrinės padaliniui – gamybiniam cechui ar specializuotai remonto tarnybai – jie priklausė. Todėl į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-09-15 iki 1994-12-31, kai pareiškėjas dirbo Remonto tarnybos katilų remonto baro meistru, nes Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje „Elektrinės, energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ nenurodyti remonto tarnybos meistrai, minėtame skyriuje nurodyti gamybinių – katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo – cechų meistrai.
Teigia, kad pareiškėjas neatitinka nei vienos iš Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintų teisės gauti kompensaciją sąlygų, t. y. 1986-1994 metais iki 1994-12-31 neišdirbo 12 metų 6 mėnesių Sąraše Nr. 2 nurodytų darbų arba pusę šio laiko, t. y. 6 metų 3 mėnesių, todėl Skyriaus sprendimu atsisakyta skirti pareiškėjui kompensaciją. Nurodo, kad vadovaujantis VAĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostata 2023-09-12 sprendimas buvo pripažintas negaliojančiu, nes klaidingai buvo įvertintos aplinkybės, turinčios įtaką kompensacijai skirti.
Mano, kad Skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta skirti pareiškėjui kompensaciją, bei Valdybos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti minėtus sprendimus ir palikti galioti Skyriaus 2023-09-12 sprendimą atmestini kaip nepagrįsti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas iš esmės palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti. Teigė, kad Skyrius vadovavosi dokumentais, kuriuos pats pateikė, o Valdyba nurodė naują argumentą, kurios Skyrius neturėjo. Byloje nėra 1986 m. rašto, kuriuo vadovavosi Valdyba, todėl reiškia, kad šis raštas neegzistuoja. Paaiškino, kad kitiems asmenims, dirbusiems tokiose pačiose pareigose buvo skirtos kompensacijos 2018 m., kai egzistavo 1986 raštas.
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad dirbo katilinėje katilų remonto bare meistru, buvo atsakingas už priežiūrą ir remontą, apie pusę darbo laiko praleisdavo prie įrengimų – juos prižiūrėdavo. Likusį darbo laiką dirbo su medžiagų užsakymu. Paaiškino, kad sąlygos buvo kenksmingos dėl mazuto, sieros, silicio. Kitų gamybos meistrų nebuvo. Teigi, kad atsakovo nurodytais meistrais galėtų būti rangovų meistrai. Teigė, kad už kenksmingas darbo sąlygas buvo duodamas pienas - tai buvo įtvirtinta darbo sutartyje.
Teismo posėdyje atsakovo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad iš pradžių ginčo laikotarpis buvo įskaitytas dėl žmogiškosios klaidos, kurią pastebėjus, ankstesnis sprendimas buvo panaikintas. Teigė, kad, priimdamas pirmąjį sprendimą, Skyrius neturėjo metodinės medžiagos. Paaiškino, kad 1986 rašto neturi – jis paaiškintas Valdybos medžiagos 6 puslapyje. Teigė, kad Skyrius, gavęs papildomą medžiagą, negalėjo nepriimti Skyriaus sprendimo, kuris priimtas atsižvelgus į metodinę medžiagą. Tuo pačiu paaiškino, kad 1995 m. pasikeitus įstatymui skirti kompensacijas, organizacijos pačios be asmenų prašymų atveždavo asmenų, kuriems galėtų būti skirtos kompensacijos, sąrašus, tačiau pareiškėjas į juos nebuvo įrašytas.
k o n s t a t u o j a :
nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Skyriui 2023-03-28 prašymą skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Skyrius 2023-09-12 sprendimu vadovaudamasis Pensijų įstatymo 62 straipsniu bei Nuostatais nusprendė skirti pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nuo 2024-12-01 iki 2028-02-29. 2024 m. gruodžio mėn. kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas dydis yra 335,83 Eur. Į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-05-22 iki 1989-07-20, kai jis buvo kariniuose mokymuose, nuo 1993-01-21 iki 1993-01-22 ir nuo 1993-10-28 iki 1993-11-03, kai jis buvo nemokamose atostogose, nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis).
Skyrius 2023-11-27 Skyriaus sprendimu vadovaudamasis Pensijų įstatymo 62 straipsniu, Nuostatais nusprendė neskirti pareiškėjui kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kaip neatitinkančiam Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtintų teisės ją gauti sąlygų, tuo pačiu pripažino negaliojančiu 2023-09-12 sprendimą. Skyriaus sprendime nurodyta, kad pareiškėjo iki 1994-12-31 stažas ypatingomis darbo sąlygomis yra 2 metai 10 mėnesių 9 dienos. Į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis įskaitytas laikotarpis nuo 1986-08-18 iki 1989-05-21 ir nuo 1989-07-21 iki 1989-08-25, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) – meistru, darbų vykdytoju (Meistro ir darbų vykdytojo pareigos nurodytos Sąrašo Nr. 2 XXIX skyriuje „Pastatų ir statinių statyba“). Į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis: nuo 1989-05-22 iki 1989-07-20, kai jis buvo kariniuose mokymuose (Elektrėnų savivaldybės administracijos 2023-06-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktos (duomenys neskelbtini) 1986-1989 metų pareiškėjo sąskaitos), nes darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis); nuo 1989-09-15 iki 1994-12-31, kai dirbo (duomenys neskelbtini) remonto tarnybos katilų remonto baro meistru (Darbo knygelė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2023-04-26 raštas Nr. IG-45, pateiktos (duomenys neskelbtini) pareiškėjo kortelė, įsakymas, 1989-1993 metų pareiškėjo sąskaitos), nes katilų remonto baro meistrai Sąraše Nr. 1 ir Sąraše Nr. 2 nenurodyti. Tuo pačiu Skyrius Skyriaus sprendime pripažino negaliojančiu 2023-09-12 sprendimą.
Pareiškėjas 2024-01-08 pateikė skundą Valdybai, prašė peržiūrėti Skyriaus sprendimą, jį panaikinti, palikti galioti 2023-09-12 sprendimą arba priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjui būtų paskirta kompensacija už darbą ypatingomis sąlygomis. Valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi pareiškėjo 2024-01-08 skundą atmėtė kaip nepagrįstą. Valdybos sprendime nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės gauti kompensacijos, kad Skyrius teisėtai ir pagrįstai Skyriaus sprendimu atsisakė ją skirti bei pripažino negaliojančiu 2023-09-12 sprendimą dėl kompensacijos skyrimo, kuriuo nepagrįstai į pareiškėjo darbo laiką kompensacijai gauti buvo įskaityti 1989-09-15 – 1993-01-20, 1993-01-23 – 1993-10-27 ir 1993-11-04 – 1994-12-31 laikotarpiai.
Ginčas byloje kilo dėl Skyriaus sprendimo ir Valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Skyriaus sprendime, kaip ir Skyriaus 2023-09-12 sprendime, kurį pareiškėjas skunde prašo palikti galioti, į pareiškėjo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-05-22 iki 1989-07-20, kai jis buvo kariniuose mokymuose. Pareiškėjas skunde šios Skyriaus sprendimo dalies neginčija. Pareiškėjas nesutinka su Skyriaus sprendimo ir Valdybos sprendimo dalimis, kuriose į jo stažą ypatingomis darbo sąlygomis neįskaitytas laikotarpis nuo 1989-09-15 iki 1994-12-31, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) remonto tarnybos katilų remonto baro meistru.
Iš pateiktų į bylą pareiškėjo Darbo knygelės KT-I Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2003-05-08 įsakymo Nr. 3-15 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ matyti, kad pareiškėjas 1989-09-15 priimtas į remontų tarnybos katilų remonto baro meistro pareigas (duomenys neskelbtini), o 2003-05-09 atleistas iš darbo.
Pagal iki 2024-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, kuriems iki 1994-12-31 nebuvo paskirta senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995-01-01 – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas, taip pat asmenims, kuriems užsienio valstybėje nebuvo mokama pensija arba kitokia nuolatinio pobūdžio kompensacinė išmoka už darbą ypatingomis sąlygomis ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti socialinio draudimo pensiją šiems asmenims suteikiama bendra šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, iki 1994-12-31 dirbusiems požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Sąraše Nr. 1, taip pat kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus Sąraše Nr. 2: 1) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 10 metų, o moterims – ne mažiau kaip 7,5 metų darbus, įtrauktus į sąrašą Nr. 1, kompensacija išmokama už 10 metų; 2) vyrams, išdirbusiems ne mažiau kaip 12,5 metų, o moterims – ne mažiau kaip 10 metų darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 2, kompensacija išmokama už 5 metus. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenims, išdirbusiems ne mažiau kaip pusę šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyto laiko kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, išmokama kompensacijos dalis, proporcinga dirbtam laikui. Jei kompensacijai gauti reikia išdirbti šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis ne mažiau kaip 10 metų (moterims – 7,5 metų), kompensacijos daliai gauti ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1988–1994 metais; jei reikia išdirbti ne daugiau kaip 15 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1986–1994 metais; jei reikia išdirbti 20 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1983–1994 metais; jei reikia išdirbti 25 metus, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1980–1994 metais; jei reikia išdirbti 30 metų, ne mažiau kaip pusė šio laiko turi būti dirbta 1978–1994 metais.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2021-04-28 sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yOTctMTA2Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-297-1062/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-297-1062/2021">A-297-1062/2021</a>, be kita ko, yra išaiškinusi, kad Pensijų įstatyme įtvirtinta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra socialinio draudimo pensijų rūšis. Tai papildoma speciali socialinė garantija, skirta iš dalies atlyginti asmenų, kurie iki 1995-01-01 dirbo kenksmingomis ar sunkiomis sąlygomis, patirtą padidėjusį pavojų (riziką) jų gyvybei ir (arba) sveikatai. Nurodyta kompensacijos paskirtis suponuoja, kad nustatytu teisiniu reguliavimu siekiama atitaisyti padarytą žalą, kada asmens gyvybę ir (arba) sveikatą veikė kenksmingi darbo faktoriai. Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas skiriama, kaip minėta, jeigu darbuotojas dirbo kenksmingomis arba sunkiomis sąlygomis, todėl svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme darbo sąlygos apibrėžiamos kaip darbo aplinka, darbo pobūdis, darbo ir poilsio laikas ir kitos aplinkybės, turinčios tiesioginę įtaką darbuotojo savijautai, darbingumui, saugai ir sveikatai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).
Pareiškėjas skunde teigia, kad faktiškai atliko darbą ypatingomis darbo sąlygomis, t. y. (duomenys neskelbtini) dirbo kenksmingomis sąlygomis. Pareiškėjas atlikdavo darbus (duomenys neskelbtini) patalpose, kaip nurodyta jo pareigose – katilų remonto bare, kuriose buvo veikiamas kenksmingų cheminių medžiagų, oro sąlygų, garų, karščio, lygiai taip pat, kaip ir tose patalpose dirbantys kiti darbuotojai, kuriems skiriamos kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Akcentuoja, jog tuo metu pareiškėjas buvo traktuojamas kaip dirbantis kenksmingomis sąlygomis, pavyzdžiui, pareiškėjui buvo duodamas vartoti pienas. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog dar 1989-09-14 priėmimo į darbą įsakyme yra nurodoma pareiškėjo kategorija – už kenksmingas darbo sąlygas.
Nuostatų 6.4.4 papunktyje nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais. Iš Skyriaus pateikto į bylą (duomenys neskelbtini) 1989-09-14 priėmimo į darbą įsakymo (potvarkio) Nr. 6-18, be kita ko, matyti, kad pareiškėjui buvo mokamas priedas, t. y. +8% už kenksmingas darbo sąlygas, tačiau Skyriaus sprendime ir Valdybos sprendime nėra aptartas šio pareiškėjui mokėto priedo (ne)aktualumas. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad jie priimti tik įvertinus Sąraše Nr. 2 nurodytas pareigas ir, iš esmės vadovaujantis gramatiniu pareiškėjo pareigybės pavadinimu, padarytos formalios išvados dėl pareiškėjo darbo 1989-09-15 iki 1994-12-31 laikotarpiu, jog pareiškėjo pareigybė (remontų tarnybos katilų remonto baro meistras) nėra įtvirtinta Sąraše Nr. 2, todėl pareiškėjas neįgijo teisės gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.
Pažymėtina tai, kad tiek Sąrašas Nr. 1, tiek Sąrašas Nr. 2 yra gana ilgi, juose nurodyta daug įvairiausių pareigybių, kurios išskirstytos pagal gamybos sritis, tačiau jose, be kita ko, nurodyti inžinieriniai-techniniai darbuotojai, tarp kurių yra meistrai ir vyresnieji meistrai, tačiau iš Skyriaus sprendimo turinio matyti, kad Skyrius lakoniškai pasisakė, kad katilų remonto meistrai šiuose sąrašuose nenurodyti. Valdybos sprendime konstatuota, kad „Sąrašo Nr. 2 XIV skyriuje „Elektrinės energotraukiniai ir garo jėgainių ūkis“ nurodyti gamybinių – katilų, turbinų, kuro padavimo ir dulkių paruošimo – cechų meistrai“ ir nenurodyti minėtų cechų įrangos remonto meistrai. Pažymėtina tai, kad Sąrašo XIV skyriuje yra trys inžinieriniai-techniniai darbuotojai kategorijos, vienoje jų nurodyti būtent įrangos remonto meistrai ir vyresnieji meistrai, tačiau iš Valdybos sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, būtent kuriai iš kategorijų priskirtas pareiškėjas.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialinės apsaugos srityje negali būti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas Lietuvoje galiojusiame gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslą (faktiškai atlikto darbo pobūdį, sąlygas, kenksmingumą nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu būdu negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (žr., pvz., LVAT 2015-04-21 nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015; 2019-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDEtNTUyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-101-552/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-101-552/2019">A-101-552/2019</a>, 2023-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MjgtNDQyLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-528-442/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-528-442/2023">A-528-442/2023</a>).
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad pagal savo darbo pobūdį apie pusę darbo laiko jis praleisdavo cechuose prie įrenginių, prižiūrėdamas jų būklę bei remontuodamas. Nors atsakovo atstovė teigė, kad ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas ne visą darbo dieną dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, teismas su šiuo argumentu nesutinka. Mažai tikėtina, kad pareiškėjas dėl (duomenys neskelbtini) specifikos turėjo galimybę įrangą remontui išsigabenti į mažiau kenksmingą aplinką – tai patvirtino ir pats pareiškėjas teismo posėdyje, todėl neabejotinai jis dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, už kurias jam buvo skiriamas pienas.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai Sąraše Nr. 2 nurodyta pareigybė ir asmens faktiškai užimta pareigybė skiriasi tik tuo, jog pastaroji be nurodytų Sąraše apimdavo ir papildomų darbinių funkcijų, asmens dirbtas laikas įskaitytinas į stažą ypatingomis darbo sąlygomis (žr. LVAT procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-480/2010, Nr. P146-204/2010, 2015-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTc0LTUwMi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2174-502/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2174-502/2015">A-2174-502/2015</a>).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė formaliai taikė teisės aktų reikalavimus, nevisapusiškai išanalizavo Skyriui pateiktus dokumentus, ar pareiškėjo 1989-09-15 iki 1994-12-31 laikotarpiu faktiškai dirbtas darbas savo pobūdžiu ir sąlygomis atitinka Sąraše Nr. 2 nurodytas pareigas. LVAT yra pažymėjęs, jog iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylantys imperatyvai, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektas, vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, turi pareigą imtis aktyvių veiksmų, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2021-10-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTAwLTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3900-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3900-502/2021">A-3900-502/2021</a>).
Administraciniame akte išdėstyto sprendimo motyvai turi būti nurodyti tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui konkrečiu individualiu atveju būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir teisės normos tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Kai administraciniame akte tai nėra nurodyta, motyvai negali būti vertinami kaip pakankami, o pats administracinis aktas teisėtas ir pagrįstas (pvz., LVAT 2022-08-31 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkyLTQ5Mi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-192-492/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-192-492/2022">eA-192-492/2022</a>). Administracinio akto priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (pvz., LVAT 2023-11-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjc2LTUwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-676-502/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-676-502/2023">eA-676-502/2023</a>).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Skyriaus sprendime ir Valdybos sprendime motyvų išdėstymas nėra pakankamai išsamus, todėl vien šiuo aspektu sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti Skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą, kadangi buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pagal ABTĮ 94 straipsnį skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama.
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., LVAT 2018-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDg1LTUyNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-485-525/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-485-525/2018">eA-485-525/2018</a>; 2018-11-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEyMC02MDIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1120-602/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1120-602/2018">eA-1120-602/2018</a>; 2022-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDE1OS0yNjEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4159-261/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4159-261/2021">eA-4159-261/2021</a>; 2023-06-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTAyNC02MjQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1024-624/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1024-624/2023">eA-1024-624/2023</a>; 2023-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjQyOC0xMDQ3LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2428-1047/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2428-1047/2023">eA-2428-1047/2023</a>; 2023-12-13 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1OS00NDIvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1259-442/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1259-442/2023">eA-1259-442/2023</a>; 2024-03-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; 2025-09-10 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTI5LTQ5Mi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-529-492/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-529-492/2025">eA-529-492/2025</a> ir kt.).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies – Skyriaus sprendimas ir Valdybos sprendimas naikintini (ABTĮ 88 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo reikalavimas, kuriuo jis prašo palikti galioti Skyriaus 2023-09-12 sprendimą atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (2 dalis). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punktą šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjas prašo priteisti 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateiktoje 2024-04-16 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 1 863,40 Eur išlaidų už 11 val. teisinių paslaugų; 2025-09-13 PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 847 Eur (700 Eur be PVM) išlaidų: 1) prašymo dėl liudytojo apklausos parengimas 0.50 val. 70 Eur, atstovavimas 2025-09-02 teismo posėdyje 1.50 val. 210 Eur, pasirengimas 2025-09-02 teismo posėdžiui (2025-09-01) 2.00 val. 280 Eur, pasirengimas 2025-09-02 teismo posėdžiui (2025-09-02) 1.00 val. 140 Eur.
Pareiškėjas prašo priteisti 70 Eur už prašymo dėl liudytojo apklausos parengimą. Pažymėtina tai, kad poreikis rengti šį dokumentą kilo paties pareiškėjo iniciatyva ir nuo jo priklausančių aplinkybių, prašymas yra daugiau techninio pobūdžio, jo parengimas iš pareiškėjo atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių. Be to, šio prašymo teisėjų kolegija netenkino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui neturėtų tekti atsiskaitymo už šias paslaugas našta, todėl prašymas priteisti šias išlaidas netenkintinas.
Teismo posėdis 2025-09-02 truko nuo 10:33 val. iki 11.28 val., t. y. 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas), bet ne 1.50 val. kaip nurodo pareiškėjas, todėl pagal 2025-09-13 PVM sąskaitą faktūrą 1 valandos kaina 140 Eur + PVM, t. y. 169,4 Eur.
Pagal suformuotą teismų praktiką išlaidos, susijusios su pasiruošimu teismo posėdžiui pagal jų pobūdį negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas; 2023-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTk0My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-943/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-943/2023">e3K-3-236-943/2023</a>, 63 punktas).
Atsižvelgiant į tai, pagrįstomis laikytini 2 032,8 Eur pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 863,40 Eur už teisines paslaugas ir 169,4 Eur už pareiškėjo atstovo dalyvavimą 2025-09-02 vykusiame teismo posėdyje. Šios išlaidos susijusios su šia administracine byla, nurodytų išlaidų dydžiai neviršija didžiausių Rekomendacijų už konkrečias teisines paslaugas galimų priteisti sumų. Kadangi skundas tenkinamas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteistini 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo V. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023-11-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. S.“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-02-06 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas V. S.“.
Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 355 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Likusios pareiškėjo skundo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jovita Einikienė
Saulius Jakaitis
Violeta Petkevičienė
