Dėl sprendimo dalies panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-6500-583/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07432-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.7; 14.10; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 16 d.

Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo medžiotojų klubo „Santaka“ atstovui advokatui Mindaugui Šeškauskiui, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Irenijui Kaluškevičiui,

2025 m. rugsėjo 9 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo medžiotojų klubo „Santaka“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas medžiotojų klubas „Santaka“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą prašydamas pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. AS-100 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalyje dėl paskirtos sankcijos dydžio.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2024 m. spalio 17 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius jo atžvilgiu surašė patikrinimo aktą Nr. PA-4521 (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, jog Klubas teikdamas mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaraciją Nr. KIT 709 pateikė klaidingus duomenis bei sumokėjo mažesnį nei teisės aktuose nustatytą mokestį. Aktu pareiškėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, buvo apskaičiuota mokestinė nepriemoka už 2020 – 2022 m. laikotarpį, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, kuri iš viso siekia 5940,00 Eur. Atsakovas Sprendimu nusprendė patvirtinti Aktą ir įpareigojo Klubą sumokėti mokesčio nepriemoką.

Pareiškėjo nuomone Sprendimas yra neteisėtas, nes juo nepagrįstai nuspręsta mokestinės nepriemokos dydį apskaičiuoti taikant koeficientą 10, nors faktiškai Klubas teisės aktų nustatyta tvarka ir būdu jau yra įvykdęs prievolę sumokėti mokesčius.

Atkreipė dėmesį, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja MVGĮĮ 6 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje reglamentuota, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikoma ekonominė sankcija. Ji apskaičiuojama šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento (nuo 2 iki 10), tačiau Departamentas priimdamas Sprendime nepagrįstai rėmėsi mokestinio pažeidimo metu galiojusioje MVGIĮ redakcijoje įtvirtintomis nuostatomis, kurios nenumatė atsakovui teisės spręsti dėl subjektui taikytinos ekonominės sankcijos dydžio.

Pareiškėjas akcentuoja, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi MVGIĮ 6 straipsnio redakcija yra švelninanti atsakomybę už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį, negu išgautas, gamtos išteklių kiekį, o Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai reglamentuota, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas paremtas formaliu Lietuvos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. 1-1163 6, 7, 8, ir 11 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu, kad „Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus“, visiškai nepatvirtina, kad Atsakovas negalėjo pats nuspręsti dėl paskirtos sankcijos dydžio. Pareiškėjo nuomone formalus Pakeitimo įstatymo nuostatų taikymas numatantis administravimo procedūros vykdymą bei baigimą, nereiškia, kad sankcijos paskyrimas turi būti vykdomas pagal seniau galiojančio įstatymo redakciją, juo labiau kai sankcija skiriama jau galiojant naujai įstatymo redakcijai.

Teigia, jog Departamentas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, neatsižvelgė į aplinkybė, jog 2020 – 2022 m. laikotarpiu Klubas naudojosi žymiai mažesniu medžioklės plotu priskirtu kategorijai II ir III, o deklaravo ir mokėjo už didesnį medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą (medžioklės plotų dydį), kas patvirtina, kad pareiškėjas netinkamai paskirstė medžioklės plotų dydžius. Pareiškėjas neneigia, jog suklydo, tačiau nesiekė tyčia padaryti žalos valstybės biudžetui, pateikdamas klaidingas deklaracijas ir nesumokėdamas visų privalomų mokesčių. Klubo nesumokėto mokesčio dydis siekia 594,00 Eur, t. y. per tris metus nebuvo sumokėta tik 594,00 Eur visų privalomų mokesčių, o paskirta sankcija yra neproporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, nes dėl jo nekilo jokių sunkių padarinių aplinkai ar žmonėms.

Klubas laikosi pozicijos, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neproporcingas padaryto pažeidimo pobūdžiui ir mastui, o skiriant ekonominę sankciją nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta taikyti 5940,00 Eur dydžio ekonominę sankciją privalo būti panaikinta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo medžiotojų klubo „Santaka“ atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis nurodė, jog palaiko skundu reiškiamą reikalavimą, prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. V-155 pagrindu Klubui yra išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Santaka“ (toliau – ir Leidimas), pagal kurį yra mokamas ir skaičiuojamas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. MVGIĮ nustatyta, jog mokesčio mokėtojai, turi prievolę mokesčio laikotarpio mokesčio deklaracijoje, taikydami indeksuotą MVGIĮ 3 priede nustatytą mokesčio tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoti ir mokėti mokestį už per mokestinį laikotarpį mokėtojui leistą naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį.

Teigia, kad pareiškėjas teikdamas 2020 – 2022 metų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo deklaracijas deklaravo kitokius nei Leidime nurodytus duomenis. Departamentas, atlikęs Klubo mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą, nustatė, jog dėl klaidingai deklaruotų turimo medžioklės plotų pareiškėjas už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą nesumokėjo dalies mokesčio – už 2020 metus nesumokėta 173,00 Eur., už 2021 metus nesumokėta 190,00 Eur, o už 2022 metus nesumokėta 231,00 Eur, iš viso 594,00 Eur.

Pabrėžė, jog Klubo patikrinimo pradėjimo metu galiojusios MVGIĮ redakcijos 6 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIĮ 1 – 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą buvo priimtas Sprendimas, kuriuo Klubas buvo įpareigotas į valstybės biudžetą sumokėti 5940,00 Eur dydžio sumą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog priimdamas Sprendimą Departamentas privalėjo vadovautis nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, jog mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Klubo mokestinis patikrinimas pradėtas 2023 m. birželio 22 d., todėl Departamentas šią procedūrą privalėjo užbaigti remdamasis MVGIĮ nuostatomis, galiojusiomis mokestinio patikrinimo pradėjimo metu.

Atsakovo nuomone nurodytos aplinkybes įrodo, jog jis patikrinimo metu veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose ir privalėjo taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri įsakmiai numato taikyti 10 kartų didesnį mokesčio tarifą už deklaruotą mažesnį panaudotą gamtos išteklių kiekį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas Irenijus Kaluškevičius nurodė, jog palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. AS-100 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, kuria nuspręsta įpareigoti pareiškėją į valstybės biudžetą sumokėti 5940,00 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškėjui išdavė Leidimą. Pažymėtina, kad Leidimo 12 punktu Klubas įpareigotas MVGIĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Departamentas 2023 m. birželio 22 d. pavedimu Nr. SPR1-1536, įpareigojo Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrių atlikti Klubo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2020 – 2022 mokestiniais metais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą.

Atsakovas atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą jo metu užfiksuotas aplinkybes pateikė Akte. Jame konstatuojama, kad: 1) Klubas deklaravo ir mokėjo mokestį nesivadovaudamas Leidime nurodytais atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydžiais; 2) mokesčio mokėtojas nepažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo 2 dalies 2 punkto ir MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalies nuostatų; 3) deklaracijose ir Leidimo priede nurodyti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydžiai nesutampa, išskyrus V ir VII kategorijas. Akte teigiama, jog už 2020 – 2022 metų mokestinį laikotarpį Klubas iš viso nesumokėjo 594,00 Eur mokesčio, todėl vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikant didesnį mokesčio tarifą, buvo apskaičiuotas didesnis mokesčio dydis už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą – 5940,00 Eur.

Departamentas Sprendimu nusprendė patvirtinti Aktą ir įpareigojo Klubą per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėti 5940,00 Eur.

Vadovaujantis anksčiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog atsakovas atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad Klubas 2020 – 2022 metų mokestiniais laikotarpiais netinkamai deklaravo mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, todėl susidarė 594,00 Eur dydžio mokestinė nepriemoka. Atsakovas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei remdamasis MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pritaikė pareiškėjui didesnį mokestinį tarifą – 594,00 Eur dydžio mokestinei nepriemokai taikė koeficientą 10 ir įpareigojo Klubą sumokėti 5940,00 Eur dydžio sumą.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde neginčija Akte nustatyto fakto, kad jis 2020 – 2022 metų mokestiniais laikotarpiais pateikė netinkamai užpildytas deklaracijas ir sutinka, jog dėl šios priežasties nesumokėjo į valstybės biudžetą 594,00 Eur, tačiau akcentuoja, kad jo atžvilgiu Sprendimu paskirta ekonominė sankcija prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, o Departamentas apskaičiuodamas mokėtiną sumą netinkamai taikė MVGIĮ nuostatas.

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje tarp proceso šalių kilo ginčas kuri MVGIĮ redakcija yra aktuali nagrinėjamai administracinei bylai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog Departamentas priimdamas Sprendimą privalėjo vadovautis nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusia MVGIĮ redakcija, tuo tarpu atsakovas teigia, jog priimdamas Sprendimą privalėjo remtis anksčiau galiojusioje MVGIĮ redakcija įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius administravimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas išreiškė aiškią poziciją, kad iki Įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos procedūros privalo būti pabaigtos pagal iki Įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Kaip ir anksčiau nurodyta, Departamentas pareiškėjo mokestinį patikrinimą pradėjo 2023 m. birželio 22 d., o Įstatymas įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d. (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), todėl konstatuotina, jog atsakovas priimdamas Sprendimą pagrįstai rėmėsi mokestinio patikrinimo pradėjimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu.

MVGIĮ 5 straipsnio 2 dalis teigia, jog mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.

MVGIĮ 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį.

Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalis).

Remiantis MVGIĮ 8 straipsnio 2 dalimi aplinkos ministerijos įgaliota institucija kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Vertinat nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Klubo mokestinio patikrinimo pradėjimo metu galiojusios MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos nustatė Departamentui imperatyvų reikalavimą, apskaičiuojant mokėtino mokesčio dydį už deklaruotą mažesnį negu išgautą gamtos išteklių kiekį, MVGIĮ prieduose nustatytam tarifui taikyti koeficientą 10.

Pažymėtina, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU0Ni02MDIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1546-602/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1546-602/2020">eA-1546-602/2020</a>; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021 ir kt.). MVGIĮ 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Didesnis mokesčio tarifas yra taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo (žr. pvz. LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-476-438/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzEtNTU2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-31-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-31-556/2022">eA-31-556/2022</a>).

LVAT jurisprudencijoje teigiama, kad taikant MVGIĮ yra siekiama apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Mokesčio mokėtojai remiantis Įstatymo reikalavimais privalo per Įstatyme nustatytą terminą deklaruoti ir mokėti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. MVGIĮ 6 straipsnis nustato teisines pasekmes – pagal savo pobūdį griežtą sankciją, būtent įtvirtina reikalavimą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikyti didesnį mokesčio tarifą (dauginant iš nustatyto mokesčio koeficiento 10). Ši sankcija už Įstatymo pažeidimą gali būti taikoma, kai nustatoma, kad šis Įstatymas yra pažeistas, kai mokesčių mokėtojas pagal MVGIĮ nevykdo esminių savo pareigų – nemoka mokesčio už naudojamus valstybinius gamtos išteklius arba moka mokesčius už mažesnį naudojamų valstybinius gamtos išteklių kiekį ir nevykdo su esminėmis mokesčių mokėjimo sąlygomis susijusių formalių reikalavimų – deklaruoti mokestį už naudojamus valstybinius gamtos išteklius. Sankcijos taikymas vien dėl formalių reikalavimų pažeidimo neatitiktų MVGIĮ paskirties bei tikslo – apmokestinti mokesčiu naudojamus valstybinius gamtos išteklius, ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, ir būtų neproporcinga priemonė (žr. pvz. LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTU0Ni02MDIvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1546-602/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1546-602/2020">eA-1546-602/2020</a>; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzEtNTU2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-31-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-31-556/2022">eA-31-556/2022</a>).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija atitinka LVAT praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjui pateikus klaidingas deklaracijas, būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą, o aplinkybės, jog pareiškėjas vėliau sumokėjo mokestį ar nepriemoka yra gana nedidelė, yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos sumažinimo, bet nesudaro pagrindo apskritai netaikyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Įvertinus minėtų faktinių aplinkybių, teisės normų ir teismų formuojamos praktikos visumą darytina išvada, jog atsakovas apskaičiuodamas Klubui taikytinos ekonominės sankcijos dydį tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą ir panaikinti Sprendimą.

Dėl Sprendimu paskirtos ekonominės sankcijos teisingumo bei proporcingumo

LVAT yra išaiškinęs, kad teismas, įvertinęs visumą bylai reikšmingų aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, proporcingumo kriterijais gali svarstyti didesniu tarifu nustatyto mokesčio mažinimo galimybę (žr., pvz. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-602/2016; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016; 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1460-602/2018; kt.).

Proporcingumo principo esmė yra ta, kad pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą). Be to, minėtas principas yra neatskiriamas nuo teisingumo reikalavimo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą užtikrinama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Tačiau teisingumas ir įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzEtNTU2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-31-556/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-31-556/2022">eA-31-556/2022</a>).

Nagrinėjamu atveju vertinant Klubui skirtos sankcijos proporcingumą padarytam pažeidimui, reikšmingos yra aplinkybės, jog pareiškėjas neginčijo fakto, kad pateiktose deklaracijose buvo nurodyta klaidinga informacija, mokestinio patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, susipažinęs su Akte padarytomis išvadomis siekė patikslinti deklaracijas ir sumokėti mokestinę nepriemoką, MVGIĮ nuostatų pažeidimas padarytas pirmą kartą. Taigi, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vengė mokėti mokesčius ir buvo padaryta žala valstybės biudžetui. Be to, Klubas yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo – asociacija, gaunanti pajamas tik iš narių surenkamų mokesčių, todėl Sprendimu patvirtinta 5940,00 Eur finansinė našta jam būtų per didelė.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas sumažinti pareiškėjui Sprendimu paskirtos sankcijos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka pareiškėjui už 2020 – 2022 metus taikyti sankciją, pritaikant du kartus didesnį mokesčio tarifą, t. y. nustatyti mokėtiną 1188,00 Eur (594,00 Eur x 2) dydžio sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Pareiškėjas skunde reiškia prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Analogiškose administracinėse byloje LVAT yra išaiškinęs, kad asmeniui kreipusis teisminės gynybos ir teismui priėmus palankų sprendimą, tai dar nereiškia, jog šiuo sprendimu buvo paneigta Departamento pozicija, jog buvo padarytas teisės pažeidimas, o pritaikyta sankcija paskirta laikantis keliamų teisės aktų reikalavimų, kuri teismo buvo sumažinta atsižvelgiant į išskirtines bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. LVAT vertinimu, tokia situacija nepatenka į ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-509/2010; 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje eA-714-556/2023).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą LVAT jurisprudenciją konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo medžiotojų klubo „Santaka“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. AS-100 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. spalio 17 d. patikrinimo aktu Nr. PA-4521 apskaičiuotą 5940,00 Eur mokėtiną mokestį už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą sumažinti iki 1188,00 Eur.

Kitoje dalyje pareiškėjo medžiotojų klubo „Santaka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus Arminas

Laimutė Jokubauskaitė

Eglė Kiaurakytė