Baudžiamoji byla Nr. 2K-196/2010
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. kasacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą,
n u s t a t ė :
M. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 26 d., apie 6.30 val., iš A. Š. sodybos teritorijos, esančios Telšių rajone,,,duomenys neskelbtini“ kaime, pagrobė svetimą A. Š. priklausantį turtą – 600 Lt vertės šešis elektros stulpus, taip padarydamas nukentėjusiajam 600 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 190 straipsnį) ir padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 305 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų, kurie lėmė kasatoriaus teisių suvaržymą ir sutrukdė teismams išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.
Kasatoriaus manymu, jo padaryta veika atitinka ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, o ne BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas netinkamai nustatė pagrobto turto vertę, nes vadovavosi vien tik nukentėjusiojo pateikta turto verte, kuri yra prielaidų pobūdžio. Be to, nukentėjusysis įvertino padarytą žalą, o ne realią elektros stulpų kainą, į pagrobtų stulpų vertę jis įskaičiavo stulpų pargabenimo ir pakrovimo kainą. Teismas taip pat neišskyrė pagrobto turto vertės ir padarytos žalos. Kasatoriaus parodymai dėl stulpų vertės motyvuotai nepaneigti, nenurodyta, kodėl jie atmetami. Dėl to teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Norint teisingai kvalifikuoti šią veiką, svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę ir ją atskirti nuo visos patirtos žalos. Iš apžiūros protokolo matyti, kad stulpai skirtingo ilgio, taigi ir jų vertė skirtinga. Teismas šių aplinkybių neįvertino, taip pat ir tos aplinkybės, kad nukentėjusysis stulpus buvo gavęs kaip betono laužą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 patvirtintoje apžvalgoje nurodyta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi įtakos tik paties pagrobto turto vertė, o ne bendrai patirta žala. Kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Pažymėtina ir tai, kad BK 178 straipsniuose įtvirtintų sąvokų,,nedidelės vertės svetimas turtas“ ir,,didelės vertės svetimas turtas“ turinys yra griežtai apibrėžtas, todėl tokie kriterijai kaip svoris, kiekis, ūkinė reikšmė ir pan. turto vertės dydžio nustatymui ir veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo atnaujintas įrodymų tyrimas dėl pagrobto turto vertės, pateikta UAB,,Telšių keliai“ 2009 m. rugpjūčio 24 d. pažyma, kurioje nurodyta bendra pagrobto turto vertė – 106,44 Lt, tačiau nutartyje šie duomenys neįvertinti, nepasisakyta nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl pagrobto turto vertės.
Atsiliepimu į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo skundą iš dalies tenkinti – Šiaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teisėtumo klausimą subjektyvių ir objektyvių požymių kontekste konstatuotina, kad teismai neatkreipė dėmesio į pagrobto turto vertės nustatymo kriterijus, lemiančius veikos juridinį vertinimą pagal baudžiamąsias arba administracines normas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus dėl kaltės nustatymo, šiems pritarė. Tačiau kolegija suabejojo pagrobto turto verte, netgi mėgino patikslinti ją nuspręsdama atlikti įrodymų tyrimą, tačiau iš esmės jokio tyrimo neatliko, net neiškvietė į procesą ir neapklausė nukentėjusiojo apie pagrobtų iš jo statybvietės senų elektros stulpų įsigijimo aplinkybes, kurios, pagal bylos duomenis, itin prieštaringos ir keliančios abejonių (neaišku, ar jis stulpus nusipirko, ar kitaip įsigijo iš savo darbovietės – UAB,,Telšių keliai“ ar Veterinarijos tarnybos ir už kokią kainą). Dėl to visiškai pagrįsti kasatoriaus teiginiai apie tai, kad teismai netinkamai pripažino ir vadovavosi vien nukentėjusiojo paaiškinimais dėl jam padarytos žalos dydžio visiškai nesiaiškindami realios elektros stulpų kainos, neatsižvelgė į gynybos pateiktus dokumentus ir kaltinamojo paaiškinimus apie galimą senų stulpų laužo kainą. Turto vertė gali turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal atitinkamus vieną ar kitą BK straipsnio dalį arba ATPK straipsnį, todėl ši aplinkybė esminė svarstant nuosprendžio teisėtumo klausimą. Kadangi apeliacinė kolegija iki galo neišsiaiškino aptariamų aplinkybių, o apeliaciniame skunde buvo ginčijama turto vertė (M. B. žinojo iš elektros tinklų įmonės, kad pakelėse gulintys seni stulpai beverčiai, todėl net nepagalvojo, kad jie gali kainuoti net 600 Lt), todėl laikytina, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai, neatsakyta į visus jo argumentus.
Skundo argumentai, susiję su neišsamiu arba neobjektyviu bylos aplinkybių nagrinėjimu bylą peržiūrint apeliacine tvarka (iš esmės susiję su bylos duomenų netinkamu vertinimu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme), yra teisingi. Prokuroras nurodo, kad bylos duomenų analizė ir jų vertinimas abiejų instancijų teismuose neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes nepašalinti prieštaravimai nustatant dalyko vertę, lėmusią baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, nutartyje nepateikė motyvuotų išvadų, kuriomis vadovaudamasi atmetė apelianto teiginius apie galimą kitokį pagrobtų senų stulpų įkainojimą, todėl pažeidė bendrąsias apeliacinio nagrinėjimo taisykles, lėmusias teisėto sprendimo priėmimą.
Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Dėl to, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija, todėl, nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.
Nuteistasis M. B. apeliaciniu skundu prašė nuosprendį pakeisti – taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, nurodydamas šį prašymą pagrindžiančius argumentus. Be to, skunde nurodyta ir tai, kad teismo nuosprendis nepagrįstas, nes apeliantas nesutinka su pagrobto turto verte, tačiau apeliacinės instancijos teismo nutartyje šis apelianto argumentas nenurodytas. Beje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistojo gynėjas, pagrįsdamas savo ginamojo skundo argumentą dėl neteisingai nustatytos pagrobto turto vertės, pateikė UAB,,Telšių keliai“ pažymą apie senų elektros stulpų kainą. Teisėjų kolegija nutarė pateiktą pažymą pridėti prie bylos ir atlikti įrodymų tyrimą: pakartotinai apklausti nukentėjusįjį A. Š. ir prašyti UAB,,Telšių keliai“ patikslinti, kuo pagrįsta vieno seno elektros stulpo kaina.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė tik nuteistąjį, o nukentėjusiajam neatvykus (gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir vadovautis jo ankstesniais parodymais) buvo nuspręsta bylą nagrinėti be jo, perskaitant parodymus, duotus ikiteisminio bei teisminio bylos tyrimo metu. Taip pat teisėjų kolegijos pirmininkas pranešė apie gautą pažymą iš UAB,,Telšių keliai“, kurioje nurodytos superkamų senų elektros stulpų (kaip betono laužo) kainos ir vieno stulpo pardavimo kaina.
Tačiau, kaip matyti iš nutarties turinio, apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl nuteistajam paskirtos bausmės (beje, nutartyje išdėstant apeliacinio skundo argumentus yra nurodyti apelianto argumentai tik dėl BK 75 straipsnio taikymo ir trumpai paminėta, kad apeliantas prisipažįsta per apsirikimą padaręs nusikalstamą veiką). Nutartyje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodyta elektros stulpų kaina, kuri, kolegijos nuomone, protinga ir reali. Tačiau nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo pavogtų daiktų vertę, apeliacinės instancijos teisme jo gynėjas pateikė pažymą iš UAB,,Telšių keliai“, kurioje nurodyta, kad vieno seno elektros stulpo (kuris vertinamas kaip betono laužas) kaina yra 17,74 Lt. Taigi pagrįstai kasatorius teigia, kad teismai rėmėsi vien tik nukentėjusiojo paaiškinimais dėl jam padarytos žalos dydžio, visiškai nesiaiškindami realios senų elektros stulpų kainos, neatsižvelgė į gynybos pateiktus dokumentus ir jo paaiškinimus apie galimą senų stulpų laužo kainą.
Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą. Teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiojo parodymus apie senų elektros stulpų įsigijimo aplinkybes, kurie, pagal bylos duomenis, nėra nuoseklūs (ikiteisminio tyrimo pradžioje jis parodė, kad stulpus gavo kaip betono laužą iš,,Telšių kelių“, beje, jis šioje įmonėje ir dirbo (b. l. 11), o teisme parodė, kad gavo iš Veterinarijos tarnybos, kuri stulpus ketino utilizuoti), o prireikus ir jį apklausti, išsamiai išsiaiškinti senų elektros stulpų įsigijimo aplinkybes (iš kur nukentėjusysis juos įsigijo, už kokią kainą ar kaip kitaip gavo), įvertinti kitų bylos duomenų visumą (nuteistojo aiškinimą, kad teiravosi pas elektros tinklų įmonės darbuotojus apie galimybę stulpus įsigyti, kurie paaiškino, kad pakelėse gulintys seni stulpai beverčiai, todėl jis net nesuvokė, kad jie gali kainuoti net 600 Lt, UAB,,Telšių keliai“ pažymas ir kt. duomenis) ir padaryti motyvuotas išvadas dėl pavogtų daiktų vertės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtą žalą, kuri paprastai būna didesnė. Be to, veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos ir pagrobus atitinkamą turtą gauta nauda arba kaltininko suvokimas apie tam tikro turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų bylos duomenų ir neatsakė į esminį skundo argumentą dėl pagrobto turto vertės. Tik teisingai nustačius turto vertę bus galima patikrinti, ar nuteistojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, ar administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai). Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti išsamiai motyvuotas išvadas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį ir M. B. bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
