Baudžiamoji byla Nr. 2K-111/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4;
2.4.5.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš L. P. J.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš G. R.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš R. D.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš A. J. Z.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš P. M.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš D. K.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 225 straipsnio 4 dalį (kyšio priėmimas iš K. K. ir A. Š.) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas nagrinėjant V. L. pateiktus dokumentus) 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bausmė subendrinta apėmimo būdu su pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už baudžiamuosius nusižengimus paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL dydžio (10 000 Lt) bauda.
V. K. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimas pagal A. S. pateiktus dokumentus) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo V. K. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
V. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už šias nusikalstamas veikas:
1. 2006 m. gegužės 30 d., apie 15 val., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD) tarnybiniame kabinete Nr. 36 (Panevėžys, Žvaigždžių g. 7), būdamas valstybės tarnautojas, Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) (toliau – Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini)) skyriaus vedėjas, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš L. P. J. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 25 Lt vertės 0,7 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Alitos brendis“.
2. 2006 m. birželio 21 d., apie 10.10 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš G. R. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 100 Lt.
3. 2006 m. birželio 22 d., apie 10.30 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už teisėtą ir neteisėtą veikimus vykdant įgaliojimus savo naudai iš R. D. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį.
4. 2006 m. birželio 22 d., apie 10.45 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš A. J. Z. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 10 Lt vertės 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Raki“ (turkiškos anyžinės degtinės).
5. 2006 m. birželio 27 d., apie 10.12 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš P. M. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 40 Lt vertės 0,7 l talpos butelį alkoholinio gėrimo (škotiško viskio).
6. 2006 m. liepos 4 d., apie 9.50 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, savo naudai iš D. K. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 20 Lt vertės 0,5 l talpos butelį alkoholinio gėrimo.
7. 2006 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.50 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautojas, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus savo naudai iš K. K. ir A. Š. tiesiogiai priėmė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – 22 Lt vertės 0,7 litro talpos butelį alkoholinio gėrimo „Alitos brendis“.
V. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. liepos 4 d. 14 val. – 2006 m. liepos 5 d., apie 16.20 val., Panevėžio RAAD tarnybiniame kabinete Nr. 36, būdamas valstybės tarnautoju, Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, vykdydamas tarnybines pareigas, tyčia, savanaudiškais kitų asmenų naudai tikslais, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais – V. L. prašymu, neturėdamas teisinio pagrindo ir viršydamas tarnybinius įgaliojimus, Panevėžio RAAD organizavo statinio projekto aplinkosauginės dalies suderinimo veiksmus (ūkinio pastato, projektuojamo R. ir N. K. žemės ūkio paskirties sklype (kadastro Nr. 6690/0005:409), Panevėžio r., Velžio sen., Keravos k.:
2006 m. liepos 4 d., apie 14 val., nagrinėdamas minėto statinio projektinę dokumentaciją (Panevėžio RAAD gautą 2006 m. liepos 4 d., reg. Nr. V2-2826), žinodamas, kad Panevėžio RAAD neteisėtai išdavė statinio projektavimo sąlygas (2006 m. sausio 9 d. išvada Nr. 5-2006, kurią parengė V. K.) – statinys projektuojamas ne sodininkų bendrijos teritorijoje, o neleistinai žemės ūkio paskirties sklype bei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje; pateiktame ir vertinamame statinio techniniame projekte nėra privalomos statinio projekto aplinkos apsaugos dalies; suprojektuotas ūkinis pastatas priskiriamas nesudėtingiems statiniams, todėl turi būti rengiamas supaprastintas statinio projektas, o statant paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, tikrinti minėtą projektą turi teisę tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, kuris yra įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus, tačiau projekto vadovui V. L. pažadėjo žinomai neteisėtai suderinti minėto statinio projekto aplinkosauginę dalį. Įgyvendindamas duotą pažadą, 2006 m. liepos 5 d., apie 16.20 val., savo tarnybiniame kabinete, pavaldinei V. K. duodamas neteisėtą nurodymą suderinti minėto statinio projekto aplinkos apsaugos dalį, ją įtikindamas tokio sprendimo teisėtumu ir pasinaudodamas kaip suklaidinta pavaldine, kuri pagal V. K. pateiktus duomenis Panevėžio RAAD vardu parengė ir reikiamai patvirtino išvadą (2006 m. liepos 10 d. Nr. N5-2563), kuria suderino ūkinio pastato Panevėžio r., Keravos k., projekto aplinkos apsaugos dalį. Taip jis pažeidė Pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio RAAD direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V 1-77, II, III, IV skyrius ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 12.2.1.3 punktą.
Taip V. K., neteisėtai organizuodamas supaprastinto statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimo Panevėžio RAAD veiksmus, viršydamas įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes tokiais susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu tyčiniais ir neteisėtais veiksmais ignoravo Lietuvos Respublikos įstatymus, sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje bei diskreditavo valstybės pareigūno vardą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ir bylą nutraukti; nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, pakeisti ir, pritaikius BK 37 straipsnį, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikų mažareikšmiškumo; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BK 37 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, iš esmės pažeidė nuteistojo teises į teisingą ir nešališką baudžiamąjį procesą. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendžio dalis, kuria jis nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, yra nepagrįsta ir neteisėta. Piktnaudžiavimas negalimas esant aplinkybei, nurodytai nuosprendyje – „savanaudiškais, kitų asmenų naudai tikslais“. Be to, nuosprendyje neišaiškinta, kaip reiškėsi valstybei padaryta didelė neturtinė žala, nėra šio privalomojo nusikaltimo sudėties požymio analizės. Kasatoriaus nuomone, iš visų bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad jo veiksmais žala niekam nepadaryta. Kasatorius nesutinka su nuosprendžio nuostata, kad jis, V. K., žinojo, jog Panevėžio RAAD neteisėtai išdavė statinio projektavimo sąlygas“. Nuteistasis teigia, kad šios sąlygos buvo išduotos teisėtai ir pagrįstai. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 Statinio projektavimo sąlygų sąvadas 10 punktą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir duomenis apie statinį pagal nustatytą formą STR 1:05:05:2004 Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis, 2 priedas. Jeigu statytojas (užsakovas) prie prašymo pridėjo ne visus dokumentus arba juose trūksta reikalingų duomenų, prašymas nenagrinėjamas, pareiškėjui per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pranešama, kokių dokumentų trūksta (STR 1.05.07:2002 10, 21 punktai). Kasatoriaus nuomone, jeigu savivaldybės administracija būtų tinkamai atlikusi savo funkcijas, tai nebūtų siuntusi žmogaus į Panevėžio RAAD, o būtų vietoje išsprendusi nesudėtingo statinio projektavimo klausimus pagal STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.2.1.3 punktą. Pranešti pareiškėjui, kokių dokumentų trūksta, privalo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Projektuojamam ūkiniam pastatui Keravos kaime pagal Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus paraišką 2006 m. sausio 9 d. išduotos sąlygos ir 2006 m. liepos 4 d. pateikto derinti 2006 m. liepos 10 d. Panevėžio RAAD direktoriaus patvirtintas sprendimas yra neprivalomi. Kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis Statinio projektavimo sąlygų sąvado 3 punktu, savivaldybės įgaliotas valstybės tarnautojas, šiuo atveju vyriausiasis architektas S. G., teisėtai reikalavo statinio projektavimo sąlygų iš Panevėžio RAAD. To reikalauja ir Statybos įstatymas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2006 Statinio projektavimas IV skyriaus 8.5 punktas, Statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 4 punktas.
Nuteistasis V. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjo prašymus atlikti įrodymų tyrimą – apklausti kaip liudytojus Panevėžio RAAD direktoriaus pavaduotoją A. P., architektą S. G., V. K., kurie būtų patvirtinę, kad rengiant projektą nebuvo pažeisti jokie teisės aktai.
Kasatorius pažymi, kad buvo pakankamas pagrindas manyti, jog projektuojamas statinys yra sodininkų bendrijos teritorijoje, nes buvo žinoma, kad joje anksčiau buvo daržai. Kolektyviai daržai buvo iki keliuko, kuris eina pagal Juodos tvenkinį, o už keliuko buvo žalia zona. Kasatorius teigia, kad žinojo, jog buvo pradėti daržų performinimo į sodus ir jų plėtros darbai, tačiau, ar jie buvo baigti, neturėjo informacijos, nes tuo metu dirbo kitur. Nuvykęs į vietą matė, kad žemės sklypai apsodinti vaismedžiais, vaiskrūmiais, yra statinių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tik 2006 m. liepos 26 d. Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio RAAD direktoriui V. J. kilo abejonių dėl teritorijos Keravos k. priklausomumo sodininkų bendrijai ir jis raštu kreipėsi į vyriausiąjį architektą.
Kasatorius tvirtina, kad teismai netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų (S. G., A. G.) parodymus. Kasatoriaus nuomone, nors A. G. atsisakymas derinti projektą iš esmės pažeidė Panevėžio RAAD direktoriaus 2005 m. rugsėjo 30 d. Nr. V1–98 įsakymu patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų, statinių ir privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų derinimo bei sąlygų projektams rengti išdavimo tvarkos aprašo 1.9. ir 3 punktų reikalavimus, tačiau teismai į tai nekreipė jokio dėmesio. Jis V. L. nežadėjo „žinomai neteisėtai suderinti“ projektą, nedavė jokių neteisėtų nurodymų skyriaus vedėjo pavaduotojai V. K., kuri yra principinga, pareiginga, turinti didelę darbo patirtį. V. K. savarankiškai išnagrinėjo pateiktą projektą ir parengė sprendimo projektą, kurį patvirtino direktorius, ir tai buvo padaryta jo, V. K., kasmetinių atostogų metu. Kasatorius mano, kad jei būtų davęs V. K. neteisėtą nurodymą ar suteikęs klaidingus duomenis, ši nebūtų sutikusi atlikti neteisėtų veiksmų, o apie tai būtų informavusi aukštesnę vadovybę. Be to, nuteistasis pažymi, kad V. K. parodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs: ji davė parodymus dėl savo galimos klaidos, neįsigilinusi į buvusią situaciją, tačiau, atsakydama į teisėjos klausimą, patvirtino, kad laikosi savo ankstesnių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Šie parodymai nebuvo patikrinti apeliacinės instancijos teisme.
Nuteistasis V. K. pabrėžia, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pažeisti jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl nuosprendyje turėjo būti išanalizuota, kokias teisės normas jis pažeidė. Teismai neįvertino ir tos aplinkybės, kad visi detalieji planai, projektai visiems statiniams buvo patvirtinti, pastatyta dalis pastatų, todėl jo veiksmais jokia didelė žala nepadaryta. Jo veiksmai, o vėliau ir V. K. sprendimo parengimas bei direktoriaus V. J. sprendimas buvo nulemtas kitų savivaldybės institucijų veiksmų. Kasatoriaus nuomone, jis nėra kaltas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nes jo veiksmų pasekmė buvo kitų asmenų galimas galiojančių norminių aktų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas pateiktų papildomų duomenų (dokumentų) neišanalizavo ir neįvertino, nors jie patvirtina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.
Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ilgą laiką vykdė slaptą sekimą, t. y. fiksavo jo pokalbius su V. L. 2006 m. liepos mėn., tarpusavio bendravimą Panevėžio RAAD patalpose. Tačiau jis buvo sulaikytas tik 2006 m. rugsėjo 26 d. Akivaizdu, kad teisėsaugos institucijoms buvo žinoma apie galimą nusikalstamą veiką, ir tai reiškia, kad buvo kontroliuojama situacija, todėl jo veikoje negali būti baigtos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Be to, nuteistasis teigia, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Jo veiksmai dėl baudžiamojo nusižengimo dalyko vertės laikytini mažareikšmiais. Kasatoriaus nuomone, BK 37 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes šis įstatymas nenumato galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl baudžiamojo nusižengimo mažareikšmiškumo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad BK 225 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, padariniai nėra būtinas šios veikos sudėties požymis. Tačiau apeliaciniame skunde buvo keliama teisės normos antikonstitucingumo problema. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl minėto BK 37 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsiliepimu į nuteistojo V. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras R. Ž. prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatorius, neigdamas savo kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog R. K. ūkinio pastato, kurį buvo numatyta statyti sklype, esančiame Panevėžio r., Keravos k., projektavimo sąlygos 2006 m. sausio 9 d. buvo išduotos neteisėtai, kad V. K. ir jo vadovaujamo Panevėžio RAAD (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai pagal savo įgaliojimus negalėjo derinti minėto statinio projekto apsauginės dalies ir kad tai V. K. žinojo. Kasatorius siūlo kitaip vertinti liudytojų S. G., A. G., V. K. parodymus, nesutinka su specialistų išvadomis, kad tiek V. K., tiek jam pavaldūs darbuotojai neturėjo teisinio pagrindo derinti projekto aplinkosauginės dalies, nes sklypas, kuriame buvo numatoma statyti projektuojamą statinį, nepriklausė sodininkų bendrijos žemei, o buvo žemės ūkio paskirties, kad sklype yra vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, Panevėžio RAAD vertintuose dokumentuose nebuvo statinio projekto aplinkos apsaugos dalies privalomų dokumentų. Analogiški argumentai buvo išdėstyti nuteistojo apeliaciniame skunde ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė, todėl tokio pobūdžio argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžiu V. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais nustatyta, kad V. K. ne tik pats tyčia neteisėtai parengė ir 2006 m. sausio 9 d. išdavė R. K. ūkinio pastato projektavimo sąlygas, bet ir, duodamas neteisėtą nurodymą bei suklaidindamas savo pavaldinę V. K., neteisėtai organizavo šio supaprastinto statinio projekto aplinkosauginės dalies derinimo Panevėžio RAAD veiksmus. Neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis neteisėtai veikė kitų asmenų – projekto užsakovo bei jo vadovo – naudai, nes šiems asmenims nereikėjo pateikti visų projekto derinimui privalomų dokumentų. Priešingai, nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ir aiškiai nurodyta, kokiais neteisėtais veiksmais, kokią žalą V. K. padarė bei kaip ši žala pasireiškė. Teismas teisingai nustatė, kad V. K., veikdamas tiesiogine tyčia, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas galiojančius norminius aktus bei duodamas akivaizdžiai neteisėtus ir nepagrįstus nurodymus savo tiesioginei pavaldinei, pažeidė konstitucinį visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą, sumenkino valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoritetą visuomenėje, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio žala, padaryta valstybei, laikoma didele.
Prokuroras nurodo, kad V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas. Atliekant operatyvinius veiksmus, t. y. kontroliuojant V. K. ir V. L. bendravimą, buvo gauta duomenų apie jų daromą nusikalstamą veiką. Tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, tyrimą atlikę pareigūnai nekontroliavo šios nusikalstamos veikos, nes V. L. veikė savarankiškai.
Prokuroras dar nurodo, kad atmestini V. K. kasacinio skundo argumentai, susiję su BK 37 straipsnio taikymu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga už padarytą nusikaltimą kaltininką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Priimdamas kyšius už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, V. K. įgyvendino BK 225 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nors nuteistojo priimtų kyšių vertė yra nedidelė, tačiau padaryti septyni baudžiamieji nusižengimai yra pakankamai pavojingi, jais kėsintasi į normalų valstybinės aplinkos apsaugos institucijos darbą, pakirstas pasitikėjimas valstybės institucijomis. Pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad ta aplinkybė, jog baudžiamajame įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo asmenis, padariusius baudžiamuosius nusižengimus, nerodo teisės priešingumo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 31 straipsnio 4 daliai, nes už baudžiamuosius nusižengimus yra numatytos žymiai švelnesnės bausmės, negu už nusikaltimus. Be to, baudžiamasis įstatymas numato atvejus, kai asmenys, padarę baudžiamuosius nusižengimus, gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais. Kasatoriaus prašymas, kad teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą yra deklaratyvus, juo siekiama vilkinti pagrįsto ir teisėto nuosprendžio vykdymą.
Prokuroras taip pat pažymi, kad kasatoriaus argumentai, jog apygardos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą apklausti liudytojus A. P., S. G., V. K. yra nepagrįsti. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nebuvo prašoma papildomai apklausti kaip liudytoją S. G. Liudytoja V. K. buvo išsamiai apklausta ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prašydami apklausti kaip liudytojus V. K. ir A. P., nuteistasis ir jo gynėjas nenurodė, kokias naujas bylos aplinkybes gali nurodyti šie liudytojai, todėl teismas pagrįstai šį nemotyvuotą prašymą atmetė.
Nuteistojo V. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba ilgą laiką vykdė slaptą sekimą, fiksavo nuteistojo pokalbius su V. L. 2006 m. liepos mėn., jo bendravimą Panevėžio RAAD patalpose, tačiau jis buvo sulaikytas tik 2006 m. rugsėjo 26 d. Nuteistojo nuomone, teisėsaugos institucijoms buvo žinoma apie galimą nusikalstamą veiką, ir tai reiškia, kad teisėsaugos institucijos kontroliavo situaciją, todėl jo veikoje negali būti baigtos nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Šie kasatoriaus V. K. teiginiai yra nauji argumentai, nes jie nebuvo išdėstyti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teismo. Dėl to šie kasatoriaus skundo argumentai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Dėl BK 228 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad V. K., eidamas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, viršijo tarnybinius įgaliojimus: neturėdamas teisės derinti ūkinio pastato, esančio Panevėžio r., Keravos k., projekto aplinkos apsaugos dalies, nes šis statinys buvo neleistinai projektuojamas žemės ūkio paskirties sklype bei paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, statinio projekte nebuvo privalomos aplinkos apsaugos dalies, turėjo būti rengiamas jo, kaip nesudėtingo statinio, supaprastintas projektas, o statant paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje projektą tikrinti turėjo teisę tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliko šio ūkinio pastato projekto aplinkosauginės dalies suderinimo veiksmus Panevėžio RAAD. Taigi teismas nustatė, kad V. K. piktnaudžiavo tarnyba viršydamas tarnybinius įgaliojimus ir tai padarė neteisėtu veikimu – veiksmais, kurie nepriklausė jo kompetencijai. Šias aplinkybes teismas nustatė vadovaudamasis iš dalies paties nuteistojo, liudytojų V. L., A. G., V. K. parodymais, 2006 m. spalio 27 d. specialistų išvadomis, 2006 m. liepos 7 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu ir kitais nuosprendyje nurodytais įrodymais.
Kasaciniame skunde nuteistasis teisingai pažymėjo, kad BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija savo esme yra blanketinė norma, todėl būtina nurodyti, kokius teisės aktus kaltininkas piktnaudžiaudamas tarnyba pažeidė. Tačiau kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas nuosprendyje neišanalizavo, kokias teisės normas jis pažeidė. Teismo nuosprendyje yra nurodyti norminiai aktai ir konkrečios jų normos, kuriuos pažeidė kasatorius: Pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio RAAD direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. V 1-77) II, III, IV skyriaus ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai (Žin., 2002, Nr. 43-1639) 12.2.1.3 punkto nuostatas. Nors nuosprendyje ir necituojamas šių nuostatų turinys, nėra pakankamo pagrindo to vertinti kaip netinkamo nuosprendžio surašymo. Pagal STR 1.01.07:2002 12.2.1.3 punktą nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus – statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose. Ūkinis pastatas Keravos k., esantis paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, priskiriamas nesudėtingiems statiniams.
Nuteistasis V. K. teigia, kad piktnaudžiavimas negalimas esant aplinkybei, nurodytai nuosprendyje – „savanaudiškais, kitų asmenų naudai tikslais“. Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas esant kvalifikuojančiam požymiui – „siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos“ – yra numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. O šiuo atveju kvalifikuojant V. K. veiką pagal šio straipsnio 1 dalį veikos padarymo tikslas nėra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. veikė projekto užsakovo bei jo vadovo interesais, todėl aplinkybė, kad V. K. veikė savo naudai, iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalintina.
Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nors V. K. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis objektyviais bylos duomenimis.
Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, sąmoningai, žinodamas, kad statinys projektuojamas ne sodininkų bendrijos teritorijoje, o žemės ūkio paskirties sklype, vandens telkinio apsaugos zonoje, nurodė pavaldžiai darbuotojai V. K. atlikti nepagrįstus veiksmus.
Kasatorius nesutinka su nuosprendžio nuostata, kad jis, V. K., žinojo, jog Panevėžio RAAD neteisėtai išdavė statinio projektavimo sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė nustatyta pagrįstai. Pastebėtina, kad kasatorius prieštaringai teigia, jog „<...> jei savivaldybės administracija tinkamai būtų atlikusi savo funkcijas <...>, tai nebūtų žmogaus siuntę į Panevėžio RAAD, o būtų vietoje išsprendę nesudėtingo statinio projektavimo klausimus <...>“ ir kad „<...>savivaldybės įgaliotas valstybės tarnautojas <...> teisėtai reikalavo statinio projektavimo sąlygų iš Panevėžio RAAD“. Nuosprendyje nurodyta, kad Panevėžio RAAD 2006 m. sausio 9 d. išvadą Nr. 5-2006, kurioje buvo nustatytos minėto ūkinio pastato projektavimo sąlygos, parengė V. K. Šioje išvadoje nurodyta, kad ūkinis pastatas statomas sode Panevėžio r., Keravos k. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ne tik apklausė teisiamąjį, bet ir ištyrė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 8, b. l. 11). Nors V. K. teisiamojo posėdžio metu ir neprisipažino kaltu piktnaudžiavęs tarnyba, ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino, kad ruošdamas statinio projektavimo sąlygas turėjo VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymėjimą, kuriame buvo duomenys ir apie žemės sklypo Keravos k. paskirtį, kuri buvo žemės ūkio, ir tai, kad nustatytos specialios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Taigi turėdamas šį pažymėjimą V. K. neabejotinai žinojo, kokia žemės sklypo Keravos k. paskirtis. Todėl atmestinas ir kasatoriaus tvirtinimai, kad jis turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog projektuojamas statinys yra sodininkų bendrijos teritorijoje. Jei projektuojamas pastatas yra žemės ūkio paskirties žemėje, projektavimo sąlygos (dėl statinio projekto aplinkos apsaugos dalies rengimo) negalėjo būti išduotos. Tai pripažįsta ir pats kasatorius. Kasatoriaus tyčią akivaizdžiai patvirtina ir 2006 m. liepos 7 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole esantys duomenys apie V. K. ir V. L. pokalbį, vykusį 2006 m. liepos 4 d., V. K. ir V. K. – 2006 m. liepos 5 d. Iš jų spręstina, kad V. K. žinojo, jog žemės sklypas Keravos k. yra žemės ūkio paskirties („Čia rašai sode Keravos kaime <...> kaip tik ten žali plotai“, „Nu bet žemės-ūkio paskirties“), kad norėjo G. „įkišti“ į projekto suderinimo reikalą („Ne ne tai G. <...> reikia čia įkišt, ką“, „Ai einam suvesiu, sakysiu čia ne mano objektas, rajono“), kad neteisėtai derino ūkinio pastato projektą („Bet čia jį parašėm kaip kolektyviniai sodai <...>“) (T. 5, b. l. 115–126).
Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų (S. G., A. G.) parodymus. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytojo S. G. parodymais kaip kaltinančiais nesirėmė. Liudytojas A. G., kuris veikos metu ėjo Panevėžio RAAD Panevėžio rajono agentūros vedėjo pareigas, teisiamajame posėdyje patvirtino, kad statinys Keravos kaime, kurio projektą buvo atnešęs suderinti V. K., buvo prie vandens telkinio, todėl jis atsisakė derinti projektą, nes nebuvo aiškaus atstumo nuo statinio iki vandens telkinio, nepridėta aplinkosauginės dalies dokumentų. Pastebėtina, kad liudytojas S. G. taip pat patvirtino, jog minėtas „statinys pateko į vandens zoną, t. y. į saugomą teritoriją, buvo būtina nustatyti jo atstumą iki vandens telkinio, todėl reikėjo aplinkosauginės projekto dalies“. Dėl to be pagrindo kasatorius teigia, kad A. G. nepagrįstai atsisakė derinti projektą. Nors kasatorius teigia, kad liudytojos V. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis to netvirtino. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, jai patvirtinus, kad V. K. davė nurodymą surašyti išvadą, paaiškinęs, kad nesudėtingas statinys yra sodo teritorijoje.
Nuteistasis be pagrindo teigia, kad nuosprendyje nenurodyta, kaip reiškėsi valstybei padaryta didelė žala, nėra šio būtinojo nusikaltimo sudėties požymio analizės.
Didelės žalos, kuri gali būti turtinio ir (ar) neturtinio pobūdžio, požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Didelės žalos požymis žymi padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą, kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobūdį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-660/2007, 2K-190/2008).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje didelė žala pasireiškė valstybinės aplinkos apsaugos institucijos autoriteto sumenkinimu ir valstybės tarnautojo vardo diskreditavimu. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. K., eidamas svarbias vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje, būdamas Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, viršydamas tarnybinius įgaliojimus, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, valstybės tarnybos aplinkos apsaugos srityje interesus, jos veiklos principus ir turinį. Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, valstybės tarnybos įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtumas valstybės įstaigų veikloje, tinkamas žmonių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei. Kolegijos nuomone, teismas teisingai pripažino, kad V. K. veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas, taip padaryta žala valstybei, kuri vertintina kaip didelė.
Taigi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės pasisakė dėl nusikalstamos veikos būtinųjų požymių buvimo nuteistojo veiksmuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal teismų nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas V. K. veikai pritaikytas tinkamai.
Dėl bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir gynėjo prašymus atlikti įrodymų tyrimą – apklausti kaip liudytojus Panevėžio RAAD direktoriaus pavaduotoją A. P., architektą S. G., V. K., kurie būtų patvirtinę, kad nebuvo pažeisti jokie teisės aktai dėl projekto rengimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį, nuteistojo gynėjas prašė apklausti kaip liudytojus tik A. P. ir V. K. Teisėjų kolegija protokoline nutartimi šį prašymą atmetė, nurodydama, kad V. K. buvo išsamiai apklausta, o dėl A. P. apklausos nebuvo nurodyta, kokias aplinkybes ji galėtų paliudyti.
Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje, 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė kviesti ir apklausti liudytojus nėra absoliuti. Klausimą, ar tenkinti prašymą iškviesti ir apklausti asmenį kaip liudytoją, įvertinęs pateikto prašymo pagrįstumą, aplinkybių, dėl kurių bus duodami prašomų apklausti liudytojų parodymai, pobūdį, reikšmę teismo nustatinėjamoms įvykio aplinkybėms, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė apklausti naujų liudytojų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui nepatenkinus prašymo apklausti liudytojus nebuvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo papildomai pateiktų duomenų. Iš bylos medžiagos matyti, kad prie apeliacinio skundo buvo pridėti Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento raštai dėl Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiklos tarnybinio patikrinimo rezultatų ir dėl pažymos projekto (T. 8, b. l. 100–107). Iš raštų turinio matyti, kad juose jokių naujų duomenų, paneigiančių nuteistojo kaltę dėl padaryto piktnaudžiavimo, nėra. Kasatorius taip pat nenurodo, kokios konkrečiai aplinkybės, išdėstytos šiuose raštuose, yra jį teisinančios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą laikydamasis BPK 324, 332 straipsnių reikalavimų.
Dėl kasatoriaus prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
Kasatorius prašo, pritaikius BK 37 straipsnį, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje, mažareikšmiškumo bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BK 37 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pirmosios instancijos teismas svarstė V. K. advokato prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar BK 37 straipsnis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai bei preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, ir dėl jo priėmė nutartį. Joje teismas pasisakė, kad jam nekyla abejonių dėl BK 37 straipsnio prieštaravimo Konstitucijai, pažymėdamas, kad įstatymo leidėjas sąmoningai pasirinko ribą, numatydamas, jog atleidimas BK 37 straipsnio pagrindu galimas tik už nusikaltimus, nes baudžiamajame įstatyme už nusižengimus numatyta galimybė ne tik švelninti skiriamą bausmę, bet ir plačiausiai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės institutus ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime taip pat pasisakė šiuo klausimu, pažymėdamas, kad V. K. padarė septynis analogiškus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 225 straipsnio 4 dalyje, juos darė sistemingai, jie nevertinti kaip mažareikšmiai, todėl šiuo atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo, nes klausimas dėl BK 37 straipsnio taikymo nesvarstytinas.
Pagal teismų praktiką nuspręsti, ar konkrečiu atveju reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra teismo, nagrinėjančio bylą, prerogatyva (kasacinė nutartis Nr. 2K–33/2005). Šią bylą nagrinėję teismai nesuabejojo BK 37 straipsnio atitiktimi Konstitucijai, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą neturėjo. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad šios bylos kontekste nekyla abejonių dėl BK 37 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstituciją, todėl kasatoriaus prašymas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo V. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Dalia Bajerčiūtė
Viktoras Aidukas
