Civilinė byla Nr. e2-1969-1101/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15606-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4;
2.2.2.12; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1;
3.2.6.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Tatjanai Gribanovai,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Kašinskaitei,
atsakovui R. V. ir jo atstovei advokatei Agnei Paškevičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl tikrovės neatitinkančių duomenų ir informacijos, žeminančios garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui R. V., kurį patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti ieškovės I. B. ir paneigti „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis bei informaciją apie ją, o būtent analogišku žinių paskleidimui būdu, per socialinio tinklo platformą „TikTok“ paskelbti tokio turinio pranešimą: „Aš, R. V., pareiškiu, kad „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu paskelbta žinia apie I. B. ir jos šeimą, neatitinka tikrovės ir aš ją paneigiu, t. y. patvirtinu, kad I. B. nėra šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka. Atsiprašau I. B. ir jos šeimos už išsakytą tikrovės neatitinkančią informaciją.“; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. kovo 12 d. atsakovas R. V., dirbantis (duomenys neskelbtini) – nestandartinių kovų organizacijoje, organizuojantis nestandartines kovas tarp pradedančiųjų ir profesionalų, nuomonės formuotojų ir sporto atletų, viešojoje vietoje, viešo pramoginio renginio metu – pramogų ir laisvalaikio centre „Oazė“ „LTU Freestyle“ dainavimo „repo“ stiliumi rungties metu, įžūliu elgesiu kitų asmenų akivaizdoje, piktybiškai tyčiodamasis iš visuotinai priimtų elgesio normų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties agresyviai užpuolė tuometį nepilnametį M. Č. Ieškovė yra M. Č. rūpintoja. Po šio incidento atsakovas tendencingai darė ir iki šiol daro,,Live“ transliacijas socialinio tinklo platformoje,,TikTok“, kurioje aptarinėjo ir toliau aptarinėja minėtą įvykį ir šiuo metu pradėtą nagrinėti baudžiamąją bylą iš savo perspektyvos, klaidindamas savo sekėjus ir kitus „TikTok“ vartotojus, pateikdamas melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, necenzūriniais žodžiais viešai žemindamas ir įžeidinėdamas tiek nukentėjusįjį M. Č., tiek jo nuolatinius rūpintojus, įskaitant pačią ieškovę. Atsakovas R. V. savo socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje turi net 61 300 sekėjų, kurie nuolatinai mato ir seka pastarojo keliamą turinį. Jo keliamą turinį – kuriamus trumpus vaizdo įrašus – nuolat stebi bei peržiūri nuo 25 000 iki 309 000 įvairaus amžiaus sekėjų ir „TikTok“ vartotojų. Šių tiesioginių transliacijų metu, atsakovas R. V. nevengia vartoti necenzūrinius žodžius, viešai žeminti ir įžeidinėti tiek nukentėjusįjį M. Č., tiek ieškovę ir jos šeimą, kurias žiūri nesuskaičiuojamas ratas „TikTok“ sekėjų ir vartotojų. Vienos „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu, atsakovas R. V. aptarinėdamas 2023 m. kovo 12 d. įvykį, kurio metu jis sužalojo M. Č., į savo sekėjus ir kitus „TikTok“ vartotojus kreipdamasis itin familiariai – „chebra“, pradėjo viešai žeminti, niekinti ir įžeidinėti nukentėjusiojo M. Č. rūpintoją – ieškovę I. B., tokiu būdu viešai pažemino ieškovės garbę ir orumą. Vienos iš „TikTok“ gyvos tiesioginės transliacijos metu, atsakovas nurodė, kad ieškovė yra: „supermamytė blet, kad visi straipsniai apie ją rašytų“, taip pat teigė - „suka savo vaiką pirmą žiūrėk nachui, tada bazarink šūdus ble, čiūčela nachui“. Be kita ko, atsakovas vartotojo ieškovės atžvilgiu tokius necenzūrinius žodžius, kaip antai: „padla paskutinė“, „triochala jibana“, „šiukšlė“, „tokia triochala jibana, kad pizda ten yra nachui, nekenčiu aš tos žertvos, paskutinė šiukšlė, fu nachui, ten tai Kauno sabaka paskutinė, va man žmonės rašo žiūri tavo „Live“ turtingos bobos darosi vien reklamas“. Tokie viešai išdėstyti niekinantys komentarai ir teiginiai nukreipti į ieškovę, pažemino ne tik jos garbę ir orumą, tačiau pažemino ją kitų asmenų akyse, suformavo neigiamą nuomonę apie ją visuomenėje, draugų bei pažįstamų rate. Be kita ko, po tokių atsakovo viešų paniekinančių pažeminimų, ieškovė pastebėjo, kad jos su vyru D. B. įkurtame restorane (duomenys neskelbtini) sumažėjo ir lankytojų skaičius, dėl ko nukentėjo ne tik ieškovės garbė ir orumas, tačiau ir jos su vyru įkurtas verslas, šio verslo pelningumas. Tos pačios „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu atsakovas žemino ne tik ieškovę, bet ir jos sutuoktinį D. B. bei globotinį M. Č., o būtent: „chebra, jinai neparašė jokio pareiškimo ant manęs, parašė jos vyras, jinai savo vyrą kaip kokį padielniką blet nusiuntė, kad jis parašytų pareiškimą“. Taip pat, atsakovas nepagrįstai teigė, kad ieškovės globojamas M. Č. „ką nori geria, rūko, storiai kaip kurva priniūchinęs ai ble dūchai, visi dūchai“, jį vadino „benkartu“, tokiu būdu akcentuodamas, kad ieškovės globojamas M. Č. nėra susijęs su ja kraujo ryšiais, taip siekdamas pažeminti ir įžeisti ne tik ieškovę, bet ir M. Č.. Atsakovo vieši užgaulūs ir žeminantys pasisakymai „TikTok Live“ transliacijos metu, nukreipti į ieškovę ir jos šeimą, neatitinka tikrovės, neabejotinai žemina ieškovės garbę ir orumą bei kursto jos atžvilgiu neapykantą visuomenėje. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, yra priversta kreiptis į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos viešai atsiprašyti ieškovės ir paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sąžiningai. Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė. Atsakovas vartodamas tokius niekinančius epitetus kaip „šiukšlė“, „padla“, „žertva“, „suka“, „čiūčela“, „triochala“, „Kauno sabaka“ visuomenės akivaizdoje tyčia ir tikslingai siekė suformuoti neigiamą požiūrį į ieškovę ir jos įvaizdį, pažeminti jos gerą vardą, pakenkti jos vykdomai veiklai, ko pasėkoje į jos su vyru atidarytą restoraną (duomenys neskelbtini) sumažėjo besilankančiųjų srautas bei pajamos, pažeminti ne tik visuomenės, bet ir artimųjų, draugų rate, dėl ko ieškovė sulaukė itin daug neigiamų komentarų, kritikos, po to ilgą laiką jautėsi pažeminta ir sumenkinta. Tai, kad atsakovas turi itin daug sekėjų savo socialinio tinklo paskyrose, peržiūrų po jo kuriamo turinio, aiškiai rodo, kad „TikTok Live“ gyvos transliacijos metu, atsakovą stebėję tiek jo sekėjai, tiek eiliniai vartotojai sudarė ne mažesnę kaip 1 000 žmonių dalį, kas reiškia, kad tokia informacija paplito gausiam visuomenės ratui. Tokie atsakovo viešai išsakyti teiginiai pagal savo prasmę, turinį, pobūdį bei formą yra akivaizdžiai žeminantys, turintys įžeidžiančią, niekinančią reikšmę, pateikiami kategoriškai, kaip neva atitinkantys tikrovę. Jokių dvejonių, abejonių atsakovas apie ieškovę neturi. Jis,,konstatuoja“ faktus kokia ieškovė yra, su tikslu pažeminti, sumenkinti ją ir jos šeimą visuomenės atžvilgiu.
3. Prašydama priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, ieškovė nurodė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė susilaukė daug neigiamų komentarų tiek iš artimųjų, tiek iš kitų – visiškai nepažįstamų jai asmenų, kadangi atsakovas ją viešai žemino, menkino ir neigiamai charakterizavo kaip motiną, verslininkę ir viešą asmenį. Dėl tokių atsakovo nesuprantamų ir niekinančių teiginių, sumažėjo žmonių srautas, kurie nuolat lankydavosi jos su vyru įkurtame restorane (duomenys neskelbtini). Ieškovė jautėsi itin nepatogiai prieš savo šeimą, artimuosius bei visą visuomenę. Kadangi, remiantis atsakovo daryta „TikTok Live“ gyva tiesiogine transliacija, paprastam, eiliniam žmogui, nepažįstančiam ieškovės, galima susidaryti visiškai klaidingą ieškovės, kaip asmenybės, portreto vaizdą, kartu su atsakovu ją niekinti, nepagrįstai kurstyti jos atžvilgiu neapykantą. Dėl šių atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, ieškovei taip pat buvo sukelti neigiami išgyvenimai, dėl kurių ji jautė nuolatinį nerimą dėl savo įkurto verslo, mažėjančių pajamų. Dėl šių priežasčių, ieškovė patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti iš atsakovo jai priteista. Atsižvelgiant į tai, kad dėl garbės ir orumo įžeidimo žala yra sunkiai nustatoma, tokia padaryta žala ieškovei ir jos reputacijai visuomenės ir artimųjų atžvilgiu, žinomam vardui, verslui yra neišmatuojama, ieškovės vertinimu, minimali satisfakcija dėl patirtos neturtinės žalos sudarytų ne mažiau kaip 5 000 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.
4. Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, su ieškiniu nesutinkantis, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas nurodė, kad tiesioginės „TikTok“ transliacijos parodomos vieną kartą (rodomos gyvai, t. y., tuo metu, kai jos vyksta) ir daugiau asmens paskyroje nebematomos, t. y., jos yra matomos tik vieną kartą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti vaizdo įrašai yra iš tiesioginių atsakovo transliacijų. Vaizdo įrašai yra iškirpti iš ilgesnės trukmės tiesioginių transliacijų. Iš vaizdo įrašų neįmanoma nustatyti viso konteksto. Tose vaizdo įrašų vietose, kuriose atsakovas galimai kalbėjo apie situaciją tarp jo ir M. Č., jis nekonstatavo nei vienos aplinkybės kaip fakto, todėl negalima teigti, kad šiais vaizdo įrašais buvo perduotos žinios. Šiais vaizdo įrašais atsakovas reiškė savo subjektyvią nuomonę. Be to, matyti, kad didžiojoje dalyje vaizdo įrašų atsakovas yra susijaudinęs, emocionalus, iš esmės spontaniškai reiškiantis savo jausmus, o ne bandantis įtikinti kitus žmones, jog šių jausmų turinys yra tai, kuo jie turėtų vadovautis savo gyvenimuose. Vaizdo įrašuose nėra nurodytos informacijos apie konkrečius įvykius ar faktus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Atsakovo vartotos sąvokos, žodžiai nenusako konkrečių faktų, o rodo atsakovo subjektyvią nuomonę, požiūrį. Jiems netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai. Todėl atsakovo nuomone, nesant žinių paskleidimo fakto, negali būti taikoma CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta teisės norma bei tenkinamas pirmas ieškovės ieškinio reikalavimas. Tai, ar nuomonė yra etiška ir sąžininga, yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiškimo kontekstą, formuluotes negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie jos įžeidžiantį pobūdį, ieškovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė. Pirma, nei viename vaizdo įraše nėra minimas nei ieškovės vardas, nei jos pavardė, t. y., ji nėra identifikuojama kaip asmuo, apie kurį atsakovas reiškia nuomonę. Antra, visus vaizdo įrašus ieškovė talpino savo Instagram paskyroje, Instagram stories, tuo pati (ne)sąmoningai padidindama šiuos vaizdo įrašus mačiusių asmenų skaičių, leisdama vaizdo įrašus matyti visiems ieškovę sekantiems asmenims (atsakovo tiesiogines transliacijas per „TikTok“ matė labai ribotas atsakovo sekėjų skaičius ir jos neliko išsaugotos atsakovo „TikTok“ paskyroje, netapo prieinamos kitiems asmenims). Tuo atveju, jei ieškovė tiesioginių atsakovo transliacijų per „TikTok“ metu užfiksuotus vaizdo įrašus ir jų turinį būtų vertinusi kaip ją įžeidžiančius, darančius jai žalą, abejotina, ar pati būtų šiuos vaizdo įrašus platinusi bei leidusi juos pamatyti didesniam skaičiui tiek pažįstamų, tiek nepažįstamų asmenų. Dėl ieškovės ir jos sutuoktinio įkurto restorano (duomenys neskelbtini) atsakovas nurodė, kad iš interneto tinklapiuose esančių atsiliepimų apie šį restoraną, matyti, kad neigiami komentarai rašomi dėl maisto kokybės, personalo darbo. Atsakovas nėra tas asmuo, kuris galėjo ar gali suformuoti kitų asmenų nuomonę apie restoraną (duomenys neskelbtini), jis taip pat negali įtakoti bei būti atsakingas už lankytojų srautus (jų sumažėjimą) šiame restorane. Taigi atsakovas ieškovės atžvilgiu neatliko veiksmų, kurie galėjo sąlygoti ieškovės nurodomos nepagrįstos neturtinės žalos atsiradimą.
6. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė itin kritiškai vertina šiuos atsakovo atsiliepime dėstomus motyvus, jog atsakovas vaizdo įrašuose išsakė tik savo subjektyvią nuomonę. Tai, jog atsakovas vaizdo įrašuose išsakė žinią, o ne nuomonę, patvirtina tai, jog minėtuose vaizdo įrašuose atsakovas savo sakinius formulavo kaip teiginius. Iš vaizdo įrašų matyti, kad atsakovas jokių dvejonių, abejonių, apie ieškovę neturi, juolab, iš minėtų įrašų, priešingai nei atsakovo teigiama, nesimato jokio jaudulio ir kitų teisinančių tokį elgesį, emocijų. Pastarasis „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu konstatavo faktus apie ieškovę, jos šeimą, siekiu stipriai pažeminti, sumenkinti ją ir jos šeimą visuomenės atžvilgiu. Atsakovas vaizdo įrašuose vartojo ir niekinančius epitetus apie ieškovę, tokius kaip „šiukšlė“, „padla“, „žertva“, „suka“, „čiūčela“, „triochala“, „Kauno sabaka“. Šie neigiamo pobūdžio epitetai yra išsakyti kategoriškai, kas yra laikytina kaip fakto konstatavimas. Vaizdo įrašuose atsakovas kalbėjo apie ieškovę bei jos šeimą. Atsakovo vartoti epitetai bei išsakyta informacija pagal savo formą, turinį, prasmę ir pobūdį yra išsakyta kaip žinia ir faktai, kuriais siekiama pažeminti, sumenkinti ieškovę ir jos šeimą visuomenės atžvilgiu. Be kita ko, akivaizdu, kad atsakovo išsireiškimai bei išsakyti teiginiai „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu neatitinka tikrovės, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai ir kiti duomenys. Akcentuotina, kad minėti atsakovo išsireiškimai ir teiginiai yra žeminančio pobūdžio, netoleruotini geros moralės aspektu bei itin menkinantys ieškovės garbę ir orumą, todėl atsakovas turi būti įpareigotinas viešai atsiprašyti ieškovės ir juos paneigti. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovas yra vieši asmenys ir jiems taikoma mažesnė pažeidžiamų teisų apsauga, tačiau tai nekeičia fakto, kad jie turi laikytis sąžiningumo kriterijų, neturint tikslo pažeminti ar sumenkinti kito asmens visuomenės požiūriu, verslo aplinkoje ir kt. Ieškovė nurodo, kad atsakovas tyčia „TikTok Live“ gyvos tiesioginės transliacijos metu menkino ir žemino ieškovę.
7. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ginčo vaizdo įrašais jis reiškė savo subjektyvią nuomonę. Pati ieškovė dublike nurodo, kad atsakovas vartojo neigiamo pobūdžio epitetus ir tuo iš esmės prieštarauja savo pozicijai, kad atsakovo išsakyti žodžiai yra faktai. Oficialiai epitetas yra apibrėžiamas kaip asmenį, daiktą, veiksmą, ypatybę meniškai apibūdinantis žodis. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike pripažino, kad ji yra viešas asmuo ir pripažino, kad viešam asmeniui susilaukti neigiamų komentarų, atsiliepimų, yra normalu. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomą aplinkybę, jog būtent atsakovas buvo suformavęs kitų asmenų neigiamą nuomonę apie ieškovę.
8. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą paneigti paskleistus duomenis.
9. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų nustatyta, kad atsakovas R. V. savo,,TikTok“ paskyroje tiesioginės transliacijos metu apie ieškovę I. B. išsakė tokius teiginius:,,šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka“. Ginčo dėl to, jog šie epitetai pasakyti apie ieškovę, byloje nėra; tai pripažino pats atsakovas teismo posėdžio metu. Vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovė prašo įpareigoti atsakovą paneigti šiuos paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie ieškovę.
10. Prašydama teismo įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir informaciją apie ieškovę, ieškovė prašo taikyti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).
12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktą).
13. Teismo vertinimu, tokie atsakovo pasakyti teiginiai apie ieškovę, kaip,,šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka“, kuriuos ieškovė prašo paneigti, yra ne paskleista žinia, o subjektyvūs atsakovo vertinamieji teiginiai apie ieškovę. Ieškovė, įrodinėdama, kad minėti teiginiai yra žinia, akcentuoja tai, kad minėti teiginiai išsakyti kategoriškai, kaip neva atitinkantys tikrovę. Vien faktas, kad tam tikri teiginiai yra pasakomi kategoriškai, savaime nereiškia, kad buvo paskleista žinia. Kaip jau minėta pirmiau, siekiant atsakovui taikyti CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą atsakomybę, reikia atskirti fakto konstatavimą nuo vertinamųjų teiginių, kurių teisingumo įrodyti neįmanoma. Šiuo atveju, akivaizdu, kad ginčo teiginių (,,šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka“) teisingumo patikrinti neįmanoma. Šiais epitetais išsakomi ne faktai, o atsakovo subjektyvūs, įžeidžiantys teiginiai apie ieškovę. Nurodyti teiginiai pagal savo pobūdį negali būti vertinami kaip faktai (žinia), akivaizdu, kad tokie teiginių kaip,,šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka“ egzistavimas negali būti patikrinamas ir objektyviai nustatomas.
14. Konstatavus, kad atsakovo,,TikTok“ transliacijose nurodytais teiginiais buvo išreikšti subjektyvūs įžeidžiantys teiginiai (nuomonė), o ne paskleista žinia apie ieškovę, nėra pagrindo šių teiginių vertinti kaip faktų ir taikyti atsakovui CK 2.24 straipsnyje reglamentuojamos atsakomybės už tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovę paskleidimą. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas (paneigti paskleistus duomenis) atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą atsiprašyti.
15. Ieškovė, be kita ko, ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą atsiprašyti už paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, o asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminanti jo garbę ir orumą, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį. Už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės priemonės neapima įpareigojimo atsiprašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2008">3K-3-390/2008</a>, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTU3NS00MzEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-575-431/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-575-431/2021">e2A-575-431/2021</a>). Dėl to teismas negali įpareigoti asmens, paskleidusio tokius duomenis, atsiprašyti. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
16. Kaip konstatuota pirmiau, vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi atsakovo nuomonė, o ne paskleista žinia apie ieškovę. Kita vertus, asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės, kai paskleidžia savo nuomonę apie kitą asmenį, todėl, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už,,TikTok“ paskleistą nuomonę apie ieškovę, turi būti įvertinta, ar atsakovo nuomonė buvo išreikšta sąžiningai, kokie buvo jo tikslai. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
17. Šiuo atveju papildomo įrodinėjimo nereikalauja faktas, kad tokio turinio epitetai apie ieškovę kaip,,šiukšlė, supermamytė, čiūčela, padla paskutinė, triochala jibana, žertva, suka, Kauno sabaka“ yra įžeidžiantys, neetiški, neturintys jokio objektyvaus faktinio pagrindo, jais siekiama pažeminti ir sumenkinti ieškovę, daromas neigiamas poveikis ieškovės orumui. Nėra jokio objektyvaus faktinio pagrindo tokiai nepagarbiai bei neetiškai nuomonei reikšti. Bet kuriam protingam vidutinio išprusimo žmogui negali būti suprantami kaip neįžeidžiantys pavartoti teiginiai. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokio pobūdžio teiginiai yra įžeidžiantys, jų išsakymas nepateisinamas, ir nurodė besigailintis dėl išsakytų teiginių. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovo paskelbti teiginiai pažeidė ieškovės neturtines teises, nes jie neatitinka geros moralės principų bei sąžiningo elgesio, akivaizdžiai žemina ieškovės garbę ir orumą.
18. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo gynimo, ir nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur. Toks pažeistų teisių gynimo būdas gali būti taikomas, kai asmens teisės buvo pažeistos nuomonės paskleidimu, kaip šiuo atveju (CK 6.250 straipsnis).
19. Toliau sprendime pasisakoma dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalios dydžio. Pagal suformuotą teismų praktiką neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, išsiaiškinus ir įvertinus individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įvertinus neturtinę žalą patyrusio asmens pateiktus teismui žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus.
20. Šiuo atveju, sprendžiant dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio, įvertinama ta aplinkybė, kad pati ieškovė ginčo vaizdo įrašus buvo patalpinusi savo socialinėje paskyroje Instagram, tokiu būdu sudarydama galimybę su minėtais vaizdo įrašais susipažinti tiek jos artimiesiems, tiek nepažįstamiems žmonėms. Ieškovė akcentuoja, kad dėl minėtuose vaizdo įrašuose išdėstyto turinio ji patyrė didelį pažeminimą prieš artimuosius, kitus asmenis, dėl to sumažėjo jos ir sutuoktinio įkurto restorano pajamos, tačiau pati savo veiksmais prisidėjo, kad minėtus vaizdo įrašus pamatytų kuo daugiau žmonių. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat įvertinama, kad ieškovė yra viešas asmuo, kuriam taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, ką pripažįsta ir pati ieškovė. Ieškovės argumentai, kad dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų sumažėjo jos pajamos šeimos restorane (duomenys neskelbtini), yra, viena vertus, neįrodyti, kita vertus, tokiu atveju turėtų būti prašoma priteisti turtinę žalą, kurią sudaro negautos pajamos, o ne neturtinę žalą. Be to, kaip minėta, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų sumažėjo minėto restorano pajamos. Kaip matyti iš atsakovo nurodytų internetinių puslapių, neigiamų komentarų apie minėtą restoraną buvo dar iki minėtų vaizdo įrašų; neigiami komentarai buvo pareikšti dėl maisto kokybės ir aptarnaujančio personalo.
21. Atsižvelgęs į tai, kad vaizdo įrašuose atsakovo nurodyti teiginiai apie ieškovę akivaizdžiai yra įžeidžiantys bei įvertinęs šio sprendimo 20 punkte nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Toks sprendimas priimtas įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Šioje byloje buvo pareikšti du neturtinio pobūdžio reikalavimai ir vienas turtinio pobūdžio reikalavimas. Šiuo sprendimu ieškovės neturtiniai reikalavimai buvo atmesti, o turtinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – priteista 500 Eur vietoj prašytų 5 000 Eur. Vis dėlto, kasacinio teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e3K-3-225-943/2021, yra nurodyta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovo teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl teismas laiko, kad materialinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 33 proc. (du neturtiniai reikalavimai atmesti, o turtinis reikalavimas patenkintas). Pagal šią proporciją šalims paskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
23. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 330,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 637,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 2 968,30 Eur. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 117,92 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą proporciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 979,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 1 419 Eur. Įskaičius tarpusavyje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteistina 439,46 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. B., 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 439,46 Eur (keturis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė
