Baudžiamoji byla Nr. 1-2714-1218/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28829-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 25.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis,
sekretoriaujant Daliai Antanavičienei,
dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,
kaltinamajai V. S., jos gynėjui advokatui Kazimierui Poplovuchinui,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bedarbė, susituokusi, neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: ji 2024 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje duoti parodymai
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko duoti paaiškinimus. Ji prieš porą metų pradėjo dirbti bendrovėje ir pastebėjo, kad bendrovėje yra naudojamas stiprus mobingas, pavyzdžiui, per pusę metų buvo atleistos šešios darbuotojos, t. y. dvi atleistos, o kitos neištvėrusios psichologinio spaudimo pačios išėjo iš darbo. Asmeniniuose santykiuose buvo viskas gerai, tačiau šeimoje įvyko nelaimė – prarado vieną automobilį būdami kelionėje (automobilis buvo sugadintas nepataisomai). Po įvykusios nelaimės, jiems grįžus, suprastėjo santykiai su vyru. Viskas liko ant jos vienos. Kaltinamosios dukra turi neįgalumą (dukrai yra 14 metų, nuo 7 metų dukrai buvo nustatytas neįgalumas ir paskirta priežiūra) ir ji tiesiog lizingu pasiėmė automobilį „Lexus“, nes bent vienas automobilis šeimoje reikalingas. Paskutinę savaitę, antradienį, buvo iškviestos keturios merginos į darbovietę ir gavo raštiškai įteiktą dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad iki spalio 1 d. jos turi įvykdyti daug užduočių, o jeigu neįvykdys turės atsisveikinti. Kaltinamoji tuo metu buvo grįžusi iš nedarbingumo, tačiau per savaitę jai nepagerėjo, jai siūlė gultis į ligoninę, bet ji nesutiko. Kaltinamajai buvo pakeisti vaistai (antibiotikai) į stipresnius, tačiau buvo nurodyta, jeigu tyrimai bus blogi, ji be sutikimo bus vežama į ligoninę. Kaltinamoji puolė į nerimą, kad bus atleista iš darbo. Jai viskas susidėjo, nenorėjo prarasti darbo, nes automobilis „Lexus“ buvo paimtas lizingu, paskola. Kaltinamoji pradėjo nebevalgyti, vartoti gudobelės lašiukus ir dar kažkokius kitus preparatus, vienus jai atsiuntė mama, kad ji pradėtų miegoti (porą savaičių ji naktimis nemiegojo). Per gimtadienį ji išgėrė daugiau nei reikia antibiotikų, prasidėjo skausmai. Kolegės pasiūlė nusiraminti išgeriant alkoholio, nes jos visos depresavo. Ji išgėrė dar antibiotikų ir jai prasidėjo skausmai. Kaltinamoji išgėrė alkoholio, nes pasiūlė bendradarbė (ji išgėrė vieną butelį/„fleškutę“ viskio). Kaltinamoji žinojo, kad pavartojus alkoholio kartu su antibiotikais, antibiotikai neveikia ir gali „aptemdyti protą“. Pirmiausia bendradarbė pamatė, kad jai skauda ir ji vaikšto susirietus, tuomet jai iškvietė greitąją pagalbą (greitoji pagalba buvo kviečiama darbovietėje). Kaltinamajai buvo prasidėję skausmai pūslės, kurie persidavė į inkstus. Atvykus greitajai ji atsisakė važiuoti į ligoninę su greitąja, nes norėjo išvaryti automobilį iš stovėjimo aikštelės, nes jos automobilis blokuoja stovėjimo aikštelę. Greitosios pagalbos darbuotojai įtarė, kad ji vartojo alkoholį, kaltinamoji tą patvirtino. Kai kaltinamoji nesutiko važiuoti su greitąja pagalba bendradarbė paskambino vadovei ir pasakė, kad ji nenori važiuoti su greitąja. Atvažiavus vadovei, ji sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje ir vadovė užuodusi nuo jos kvapą, iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, kaltinamajai buvo nustatytas neblaivumas. Vadovė sakė atiduoti raktelius ir niekur nevažiuoti, kaltinamoji atsisakė ir nurodė, kad ji susirenka daiktus. Vadovė jai pasakė, „ne, ne“ ir policijos pareigūnai tuo metu kažką nufotografavo. Kaltinamoji nuėjo nuo greitosios pagalbos automobilio ir nueidama paskambino vyrui ir paprašė pastarojo, kad jis atvažiuotų ir paimtų automobilį. Kaltinamoji nuėjusi į automobilių stovėjimo aikštelę, užsikūrė automobilį ir nuvažiavo. Pažymi, kol ji ėjo į automobilių stovėjimo aikštelę su raktais buvo tie patys policijos pareigūnai, viską matė ir laukė. Jai tik išvažiavus iš automobilių stovėjimo aikštelės, ji buvo sustabdyta. Kaltinamoji nesipriešino, neatsisakė pasitikrinti neblaivumo. Jos automobilis „Lexus“ buvo išvežtas priverstinai, neleido automobilio pervaryti jos vyrui. Kaltinamoji alkoholį vartoja retai, per gimtadienius. Ji dirbo per du darbus, budėdavo savaitgaliais, darbe alkoholio negali vartoti, nes bet kada gali atvažiuoti patikrinti. Ji patyrė stresą, depresiją, viskas susidėjo ir šeimoje esančios problemos. Ji to gyvenime nėra dariusi, nes yra pati dirbusi apsaugoje. Alkoholį vartojo, nes viskas susidėjo. Labai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Po šio įvykio kaltinamąją atleido iš darbo, tačiau ji susiras darbą, eis į darbo pokalbį. Bandys susitvarkyti, tik nežino kai jai reikės susitvarkyti finansines atsakomybes.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Kiti bylos duomenys
2024 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo V. G. (V. G.) tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. liepos 26 d. gautas Vilniaus apskrities Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialistės E. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 14.20 val., J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje, V. S. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra pirmu pūtimų 3,59 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimų 3,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. S. įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 5-11).
2024 m. liepos 26 d. liudytoja apklausta E. B. nurodė, kad ji dirba policijos pareigūne. 2024 m. liepos 26 d. ji dirbo pagal iš anksto numatytą grafiką, darbą pradėjo nuo 6.30 val. iki 18.30 val. kartu su specialistu P. Š.. Apie 13.50 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai išvažiuos neblaivi automobilio „Lexus“ vairuotoja V. S., pagal pranešimą buvo nurodyta pranešėja laukia vietoje. Jiems atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja S. Z., kuri prisistatė grupės vadove „L.“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei paaiškino, kad šiuo metu darbo vietoje yra akivaizdžiai neblaivi darbuotoja V. S., kurios darbo laikas yra iki 15:45 val. S. Z. pageidavo V. S. nustatyti neblaivumą ir įspėti, dėl vairavimo esant neblaiviam. S. Z. įtarė, kad V. S. laikydama rankoje automobilio užvedimo raktelius ruošiasi išvažiuoti automobiliu „Lexus“ būdama neblaivi. Bendraudami su V. S. pajautė iš jos burnos sklindantį alkoholio kvapą, moteris kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Alkotesterio pagalba V. S. buvo nustatytas 3,42 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais pastaroji supažindinta. Taip pat V. S. buvo įspėta dėl atsakomybė kilsiančios vairuojant neblaiviai. V. S. išėjo link darbo vietos, t. y. į L. pastatą. 2024 m. liepos 26 d. apie 14.20 val. pastebėjo kaip iš (duomenys neskelbtini), pastato požeminės stovėjimo aikštelės išvažiuoja automobilis „Lexus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S. Minėtas automobilis buvo sustabdytas J. Basanavičiaus g. prie numeriu 12 pažymėto pastato, Vilniuje. Akivaizdžiai neblaivi vairuotoja nurodė, kad važiuoja iki Santuokos rūmų, kur pastatys savo vairuojamą automobilį „Lexus“ ir pati išvažiuos su taksi. Alkotesterio pagalba 14.25 val. V. S. buvo nustatytas 3,59 prom. girtumas, antras tikrinimas atliktas tuo pačiu alkotesteriu 14.46 val. buvo nustatytas 3,63 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais V. S. supažindinta, su alkotesterio parodymais sutiko. V. S. įteiktas šaukimas įpareigojantis atvykti į policijos įstaigą, automobilis „Lexus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. Daugiau su įvykių susijusių aplinkybių papasakoti neturi (b. l. 18-21).
2024 m. liepos 30 d. įtariamąja apklausta V. S. nurodė,, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta pilnai. 2024 m. liepos 26 d. apie 14.00 val. ji automobiliu „Lexus RX 400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sutuoktiniui E. S., išvažiavo iš savo darbovietės AB „L.“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2024 m. liepos 26 d. per pietus darbe ji išgėrė alkoholio - 0,2 litro talpos viskio ir su minėtu automobiliu po darbo važiavo į namus. Ji buvo visą savaitę strese, kadangi darbovietėje AB „L.“ planavo atleisti keturias darbuotojas, tarp jų ir ją. Ji buvo pavartojusi antibiotikus, tris paras nieko nevalgiusi ir su alkoholiu jai viskas susidėjo. Kadangi suvokė, kad yra išgėrusi ir negali vairuoti, galvojo automobilį pastatyti už gretimo namo kampo, tačiau tik jai išvažiuojant iš darbovietės stovėjimo aikštelės ją sustabdė policijos pareigūnai. Kai ją sustabdė policijos pareigūnai ji neatsisakė tikrintis blaivumo, sakė, kad yra išgėrusi alkoholio, ją informavo, kad automobilis „Lexus RX 400h“ bus nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Ji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ji yra neteista, pirmą kartą vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio (b. l. 47-50).
2024 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. liepos 26 d., V. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinę bendrą asmens būklė, pareigūnai nustatė, kad V. S. negalėjo: eiti tiesia linija (pėda po pėdos); stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Įvykio vietoje V. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 4 val. Alkoholio kiekio matuokliu, pirmuoju patikrinimu 14.25 val. V. S. nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu 14.46 val. – 3,63 promilių neblaivumas (b. l. 36).
2024 m. kovo 20 d. patikros sertifikate nurodoma, kad alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0007, patikros sertifikatas Nr. 2066628 galioja iki 2024 m. rugsėjo 17 d., alkotesteris tinkamas naudoti (b. l. 38).
2024 m. liepos 26 d. kvite nurodoma, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 14.25 val. V. S. nustatytas 3,59 promilių girtumas (b. l. 27).
2024 m. liepos 26 d. kvite nurodoma, kad 2024 m. liepos 26 d. apie 14.46 val. V. S. nustatytas 3,63 promilių girtumas (b. l. 27).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktoje informacijoje apie kelių transporto priemones, matyti, kad automobilis „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. S. (b. l. 34).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenimis, automobilio „Lexus RX400h“ kaina su PVM yra 7 440 eurų (b. l. 35).
III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1-4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Iš aptarto reguliavimo matyti, kad duomenys negali būti pripažinti įrodymais tik jeigu: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba 2) duomenys nėra reikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-719/2024">2K-81-719/2024</a>).
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamoje byloje surinktus bei teisme ištirtus įrodymus (tarp jų kaltinamosios parodymus teisme, kurie iš esmės sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus, neblaivumo nustatymo aktą, alkotesterio kvitus, tarnybinio pranešimo duomenis ir kitus aukščiau išvardintus duomenimis), konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamoji V. S. 2024 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., J. Basanavičiaus g. 10, Vilniuje, vairavo automobilį „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 3,59 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. S. grubiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
IV. Skirtina bausmė
Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, kurios išsamiau aptariamos paskesnėse pastraipose, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 51 MGL, t. y. 2 550 eurų.
Įvertinus nustatytas tiriamo įvykio aplinkybes, matyti, kad V. S. padarė nesunkų nusikaltimą. Visgi, kaltinamajai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, automobilis buvo vairuojamas Vilniaus miesto centrinėje dalyje, dienos metu, tik laimingo atsitikimo dėka neatsirado sunkių padarinių. Byloje nustatyta, kad V. S. jai inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia (suvokė nusikalstamą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti). V. S. neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 83-84), tai leidžia V. S. charakterizuoti iš esmės teigiamai, teigti, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. V. S. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailisi, kas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. S. prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. S. skirtinos 60 MGL, t. y. 3 000 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 20 MGL, t. y. 1 000 eurų ir V. S. skirtina 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio bauda. Nustatant V. S. dviejų metų terminą baudai apmokėti.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Kadangi kaltinamoji V. S., vairuodama automobilį, kai jai nustatytas sunkus – 3,59 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos, dienos metu, Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldama realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Įvertintina ir tai, kad kaltinamoji iki šiol neteista, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 30 d. Pažymėtina, jog kaltinamajai nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga savo asmeniniams bei darbiniams poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji V. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama automobilį „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nagrinėjamo įvykio metu nuosavybės teise priklausė E. S., taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pakartoja, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 7 440 eurų, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 7 440 eurų.
VI. Dėl kitų klausimų
Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 53-64), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajai atėmimą.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kaltinamosios V. S. vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudos bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL, t. y. 2 000 eurų dydžio baudos bausmę.
Nustatyti, kad V. S. paskirta bauda turi būti sumokėta per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 30 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. S. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 440 eurų.
V. S. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti.
V. S. išaiškinti, kad:
1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2714-1218/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (7 440 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2714-1218/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (7 440 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas
Pavelas Kujalis
