Teikimas Nr. TS-77-1057/2024
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugpjūčio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1566 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Teismas
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. P. apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 22 MGL (828,31 Eur) dydžio bauda pakeista 11 parų arešto bausme. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi R. J. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta 12 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2014 m. lapkričio 25 d. Bausmės pabaiga: 2026 m. gruodžio 6 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. gruodžio 2 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. – 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos.
Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1566 nuteistajam R. J. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarimu rekomenduota nuteistajam aktyviai įsitraukti į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. birželio 18 d. gautas nuteistojo R. J. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. RV-25-1566 ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nurodoma, kad Komisija bausmės atlikimo metu neatliko jokios analizės dėl galimo ryšių buvimo su asmenimis, linkusiais nusikalsti. Komisija didelę reikšmė suteikė analizuodama nuteistojo kriminalinę istoriją ir vertino minėtas praeities aplinkybes, aptardama ir nepalygindama su dabartine nuteistojo padėtimi. Nutarime ne mažiau kaip tris kartus atkreiptas dėmesys į R. J. to meto neigiamas charakterio būdo savybes, kurios jau ankstesnių teismų buvo nustatytos. Komisija, vertindama praeityje lėmusias aplinkybes įsitraukimą į nusikaltimus, akcentavo, jog tuo metu dominavo turtinio pobūdžio probleminiai aspektai, tačiau nieko nepasisakė apie nuteistojo turtinę padėtį ir požiūrį egzistuojantį šiai dienai. Komisija nustatydama, kad R. J. anksčiau tris kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, konstatavo, kad R. J. išvadų nepadarė, nes pakartotinai vykdė nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus ar socialinio rato. Tačiau nurodytos aplinkybės nesusijusios su dabartiniu nuteistojo elgesio aplinkybių vertinimu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, vykdymo laikotarpiu aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: žaidžia krepšinį, futbolą, piešia akvarele. Komisija sąmoningai neatkreipė dėmesio, jog nuteistasis išklausė pamokomąją konsultacinę programą nevartoti necenzūrinių žodžių, žargonų bei pravardžių, baigė dalyvavimą Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą. Nutarime nepasisakyta, jog nuteistasis rodo reikšmingas pastangas siekiant įgyti profesinę kvalifikaciją. 2023 m. įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę (duomenys neskelbtini) mokykloje. Šiuo metu siekia įgyti baldžiaus profesiją. Nutarime nenurodyta, jog nuteistasis 2019 m. dalyvavo asociacijos „Teisėtvarka“ organizuotame projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“ visuomenės nepakantumo korupcijai ir pilietiškumo ugdymo 4 val. trukmės mokymuose. Taip pat pamiršta paminėti, jog nuteistasis 2019 metais dalyvavo individualiame pokalbyje su kuruojančiu Resocializacijos skyriaus specialistu, aptariant kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigose. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) centre gavo brandos atestatą. Šiuo metu požiūris dėl darbo yra pasikeitęs ir tai yra svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę dalis. Taip pat R. J. nėra būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu, o turimą baudą įsipareigoja išmokėti ar pradėti išmokėti artimiausiu metu. Reikšminga aplinkybė ta, kad nuteistasis palaiko stiprius socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurie rodo itin didelį pasitikėjimą visapusiškai suteikia paramą, todėl tai yra svarbi resocializacijos proceso aplinkybė. Bausmės laikotarpiu nuteistasis yra baustas, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Stebint specialistams yra nustatytas reikšmingas R. J. elgesio kontroliavimas: taisyklių laikymasis, palankiai pasisako dėl visuotinai priimtų vertybių ir moralinių įsitikinimų. Teigiamas veiksnys siejamas su orientavimosi į mokslus ir profesinės kvalifikacijos įgijimu. Komisijos teiginiai, jog nuteistasis pastaruoju metu stengiasi laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų, tačiau mažai aktyvus resocializacijos procese, tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse nedalyvauja, prieštarauja faktiškiems duomenims. Nutarime stokojama nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių analizės, siekiant pakeisti jo elgesį. Nuteistasis visais atvejais po lygtinio paleidimo būtų prižiūrimas, todėl fiksavus netinkamus veiksmus, R. J. iš karto būtų grąžintas į pataisos namus atlikti likusią bausmę.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. 2022 m. gruodžio 2 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. R. J. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2018 m. gruodžio 10 d., 2022 m. lapkričio 23 d., 2023 m. birželio 9 d., 2023 m. lapkričio 30 d. buvo vidutinė. 2024 m. gegužės 23 d. duomenimis taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (asmens t. 2, d. 1, b. l. 93). Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta R. J. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Taip pat 2024 m. gegužės 23 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1566 nurodyta, kad buvo nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės, nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis, sunkumai atpažinti problemas, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas (asmens t. 2, d. 1, b. l. 94). Skunde nuteistasis teigia, kad jo elgesys nuo bausmės vykdymo pradžios kito į teigiamą pusę: nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau bylos duomenimis R. J. bausmės atlikimo metu baustas 9 kartus, paskutinį iš jų - 2020 m. liepos 10 d. Skatintas tik vieną kartą 2018 m. liepos 13 d. (asmens t. 2, d. 1, b. l. 93). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas šiuo metu negali daryti pagrįstos išvados, kad R. J. atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties deda maksimalias pastangas savo elgesio pakeitimui, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija sąmoningai neatsižvelgė, kad nuteistasis dalyvavo kai kuriose pozityvaus užimtumo programose priemonėse: žaidžia krepšinį, futbolą, piešia akvarele. Taip pat baigė Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą, 2019 m. dalyvavo asociacijos „Teisėtvarka“ organizuotame projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“, 2023 m. įgijo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybę (duomenys neskelbtini) mokykloje, šiuo metu stengiasi įgyti baldžiaus profesiją. Socialinio tyrimo išvada patvirtina R. J. teiginius, jog jis dalyvavo tam tikrose individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, dalyvavo elgesio pataiso programose. Teismas tai vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime Nr. RV-25-1566, kuris priimtas vienbalsiai, nurodyta, kad R. J. rekomenduojama aktyviau dalyvauti rekomenduojamų resocializacijos priemonių vykdyme, siekiant teigiamų elgesio rezultatų. Teismas taip pat pažymi, kad ne tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sąlygoja lygtinio paleidimo instituto taikymą.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar R. J. gali būti paleistas lygtinai.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą.
Iš byloje esančių duomenų ir Komisijos nutarimo matyti, kad duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės atlikimo metu R. J. nedirba, yra nepakankamai aktyvus resocializacijos procese, tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse bei nedalyvauja psichokorekcijos programose. Kaip minėta, nuteistasis skatintas 1 kartą, o baustas 9 kartus.
Nuteistojo požiūris į darbą yra prieštaringas. R. J. yra nurodęs, kad dirbo užsienyje: 3 mėnesius dirbo skalbykloje Anglijoje, apie 2 mėnesius Norvegijoje fasuotoju fabrike, apie 1 ar 1,5 mėnesio (duomenys neskelbtini) darbininku (asmens t. 2, d. 1, b. l. 90). Bausmės atlikimo metu nedirba. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1566 nurodyta, kad nuteistasis teigė, jog atsisako dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, nes būtų paskirtas gyventi dirbančiųjų nuteistųjų būrį, kuriame nubūtų jo draugų. Teismas šias R. J. požiūrį į darbą atspindinčias aplinkybes vertina neigiamai – iš jų matyti, kad nėra susiformavę nuolatiniai/pastovūs darbiniai nuteistojo įgūdžiai, nuteistajam prieš laisvės atėmimo bausmės atlikinėjimo pradžią sunkiai sekėsi išlaikyti nuolatinius darbinius santykius ir laisvės atėmimo vietoje jis nedėjo jokių, net minimalių, pastangų realizuoti save darbinėje veikloje. R. J. argumentai tik patvirtina tai, kad R. J. pirmenybę teikia teigiamų santykių palaikymui su kitais nuteistaisiais, vietoje to, kad lavintų savo paties darbinius įgūdžius, mokytųsi atsakingumo. Dar daugiau – nuteistasis nurodė, jog jis spręstų dėl pasiūlyto darbo tik įvertinęs darbo pobūdį, atlyginimo dydį. Taigi, akivaizdu, jog R. J. dar nesuvokia pačios darbinės veiklos sau kaip asmenybei ir visuomenei naudos, neįvertina pozityvaus užimtumo reikšmės nuteistųjų elgesiui, todėl atsižvelgiant į tai, teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad R. J. darbiniai įgūdžiai yra pakankamai susiformavę ir jis lygtinio paleidimo atveju nebandys užsidirbti pajamų iš neteisėtų veiksmų, jei šie, jo manymu, atneštų didesnes pajamas, nei legalus darbas.
Vėlgi, išanalizavus bylos medžiagą, konstatuota, jog nuteistajam iki atliekant bausmę nepavyko laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų (Lietuvos Respublikoje teistas 5 kartus, 1 kartą teistas Švedijoje už vagystes), kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. praeityje teistas už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus (asmens t. 1, d. 1-2, b. l. 149-157; asmens t. 2, d. 1, b. l. 89-90), neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 29 d. buvo 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos; nutarties priėmimo dieną šis laikas yra dviem su puse mėnesio trumpesnis, tačiau pakankamai reikšmingas ir nuteistasis neabejotinai turi galimybių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminius veiksnius dar mažinti.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nuteistasis R. J. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip minėta, nuteistajam taip pat buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Iš to darytina išvada, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų, jog akivaizdžiai mažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas, priimtas vienbalsiai. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teistumų skaičius, padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje, požiūris į darbą, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus R. J. iš laisvės atėmimų vietos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. J. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1566.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo R. J. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1566.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Evelina Petraitienė
Nuorašas tikras: