Administracinė byla Nr. eI3-1482-860/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04017-2021-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,
sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei,
dalyvaujant pareiškėjo V. J. atstovei advokatei V. G.-L.,
atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovėms D. U., Ž. S..
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Tarnyba) 2021 m. spalio 13 d. atsakymą Nr. (5)-V3-1533 „Dėl V. J. advokatės siūlymų Griovių geomorfologinio draustinio riboms pakeisti ir susitikimui organizuoti“ (toliau – ir Raštas); įpareigoti atsakovę organizuoti pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisijos posėdį, kuriame būtų nagrinėjamas pareiškėjo V. J. 2021 m. rugsėjo 2 d. pasiūlymas „Dėl saugomos teritorijos „Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio“ ribų keitimo“ (toliau - Pasiūlymas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas V. J. ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), savininku tapo 2004 m. lapkričio 5 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1-9715, pagrindu. Viso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), savininku pareiškėjas V. J. tapo 2006 m. balandžio 21 d. sudarius aptariamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1-2570. Taigi, šiuo metu, V. J. nuosavybės teise priklauso 1,6700 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbiami). Nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, taip pat ir po šių sandorių sudarymo, pareiškėjui V. J. buvo žinomos tik tos specialiosios žemės sklypui taikomos sąlygos, kurios buvo įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre: II-kelių sanitarinės apsaugos zona; VI-elektros linijų apsaugos zonos; XIX-nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona; XXIX-vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Duomenų, kad žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbiami), būtų nustatytos specialios sąlygos „XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai“, nekilnojamojo turto įsigijimo metu nebuvo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2007 m. gegužės 10 d. pareiškėjui V. J. išdavė reikiamą statybos darbams vykdyti statybos leidimą Nr. 0441. Gavęs visus statybos darbams vykdyti reikiamus dokumentus / leidimus, V. J. 2007 m. teisėtai pradėjo vykdyti statybos darbus, kurių metu buvo pakeistas sklypo reljefas – nukastas šlaitas, išlyginta aikštelė, suformuotos terasų pakopos, sumontuoti betono laiptai, įrengtas privažiavimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus skyriaus darbuotojai 2014 m. liepos 23 d. patikrino statybą leidžiančio dokumento, statybos leidimo Nr. 0441 išdavimo teisėtumą ir surašė prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. PS1-23(23.5). Šiame akte specialistai nurodė, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype leidimas statyboms išduotas teisėtai. Vėliau, ta pati Inspekcija 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V-114 panaikino minėtą 2014 m. liepos 23 d. patikrinimo aktą Nr. PS1-23(23.5) ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. parengė naują statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą NR. (23.5)-PS1-25. Šiame akte, tos pačios Inspekcijos jau buvo nurodyta priešingai, t. y., kad statytojui (pareiškėjui) priklausančiame žemės sklype leidimas statyboms Nr. 0441 išduotas, neva, neteisėtai. Taip pat patikrinimo akte Nr. (23.5)-PS1-25 buvo nurodyta, kad buvo pažeistas specialus šiam žemės sklypui taikomas rėžimas. Pareiškėjas tik iš Inspekcijos pareigūnų ir kitų institucijų darbuotojų, kilus ginčui dėl statybą leidžiančių dokumentų tariamai nepagrįsto išdavimo, sužinojo, kad jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis adresu (duomenys neskelbiami), yra Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – Draustinis) teritorijoje. Pareiškėjas V. J. aplinkybę, kad įsigytas žemės sklypas yra Draustinio teritorijoje, sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 22 d., kai gavo Inspekcijos įsakymą Nr. 1V-114, kuriuo buvo panaikintas 2014 m. liepos 23 d. patikrinimo aktas. Buvusiai žemės sklypo savininkei J. Š. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2004 m. Sprendžiant iš 2004 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje J. Š. turinio, kuriame aptartose specialiosiose sąlygose nėra nurodyta aktuali nagrinėjamai situacijai specialioji draustinio sąlyga, laikytina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai arba nebuvo pateiktas Draustinio ribų planas, arba tuometinis Žemėtvarkos skyrius, atkurdamas nuosavybės teises, nevertino pateiktų Draustinio ribų duomenų. Primena, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tarkos ir sąlygų“ 105 - 110 punktai nustato, jog atkuriant nuosavybės teises į konkrečius žemės sklypus, privalo būti vertinami detalieji, bendrieji planai, jų sprendiniai ir t.t. Tai leidžia teigti, kad, atkuriant J. Š. nuosavybės teises į žemės sklypą, privalėjo būti vertinamas ir aktualaus draustinio buvimo faktas, jo nustatytos ribos, jeigu jis būtų pateiktas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjo užsakymu specialistas dr. D. K. 2019 m. gruodžio 30 d. atliko ekspertinį tyrimą ir surašė ekspertinio tyrimo aktą su specialisto išvada, kurios išvadose, be kita ko, nurodė, kad „2014 m. rugpjūčio 14 d. statybos patikrinimo aktu Nr. (23.6)-SPA-1590 (kontrolinio klausimyno būdu) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris nustatė, kad „Statybos aikštelė išlyginta. Statinių nėra. Žemės paviršiaus altitudės nenustatytos. Riboženklių nėra“. <...> taigi, geomorfologijos atstatyti į buvusią padėtį atitinkamai negalima. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisiją (toliau – ir Komisija) su Pasiūlymu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) persiuntė Pasiūlymą Tarnybai nagrinėti pagal kompetenciją. Tarnyba 2021 m. spalio 13 d. pareiškėjui atsiuntė Raštą, kuriuo atsisakė organizuoti susitikimą, sprendžiant klausimą dėl Draustinio ribų koregavimo, inicijuoti Draustinio ribų koregavimą ir šį klausimą teikti nagrinėti Komisijai. Tarnybos kompetencija saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo klausimais yra apibrėžta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. D1-491 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. D1-486 redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas). Tarnybos kompetencija saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikimo ir nagrinėjimo klausimais apsiriboja nustatant ar teikiamas pasiūlymas atitinka Tvarkos aprašo 8-14 punktų reikalavimus. Nustačius, kad teikiamas pasiūlymas atitinka Tvarkos aprašo 8-14 punktų reikalavimus, Tarnyba privalo organizuoti komisijos posėdį. Kadangi pareiškėjo Pasiūlymas atitiko Tvarkos aprašo 8-14 punktų reikalavimus, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 20 punktu Tarnyba turėjo pareigą organizuoti Komisijos posėdį. Tarnyba Rašte nurodo, kad pareiškėjas dar 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Komisiją su pasiūlymu pakeisti Draustinio ribas. Komisijai išnagrinėjus pareiškėjo pasiūlymą, Ministras 2019 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą Nr. D1-288 „Dėl pasiūlymo koreguoti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribas“ (toliau – ir 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas), kuriuo nusprendė nepritarti pareiškėjo siūlymui keisti saugomos teritorijos ribas. Pareiškėjui minėtą įsakymą apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzk5NC01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3994-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3994-535/2019">eI-3994-535/2019</a> ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjM3LTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-637-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-637-525/2021">eA-637-525/2021</a> pareiškėjo skundą atmetė. Nurodo, kad aplinkybės, jog 2019 metais pareiškėjas buvo kreipęsis į Komisiją su pasiūlymu pakeisti Draustinio ribas, aptariamu atveju nėra teisiškai reikšmingos. VAAT sprendime, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzk5NC01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3994-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3994-535/2019">eI-3994-535/2019</a>, ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjM3LTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-637-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-637-525/2021">eA-637-525/2021</a>, nenagrinėjo klausimo dėl galimybės keisti Draustinio ribas tuo aspektu, kad nėra galimybės žemės sklype atkurti geomorfologinį paviršių. Kadangi 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktu Pasiūlymu pareiškėjas prašo išnagrinėti Draustinio ribų pakeitimo klausimą būtent dėl to, kad nebėra išlikusių saugomos teritorijos vertingųjų savybių, konstatuoja, jog 2019 metais teiktas pasiūlymas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. pateiktas Pasiūlymas nėra tapatūs. Priešingai, nei Tarnyba teigia, pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a>, pateikti išaiškinimai yra itin aktualūs svarstant 2021 m. rugsėjo 2 d. Pasiūlymą. Pažymi, kad nors LAT išaiškinimai pateikti konkrečioje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a>, tačiau bendra ir kitiems atvejams taikytina jo pozicija, jog nagrinėjant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimus, turi būti išnagrinėtos visos neteisėtos statybos padarinių šalinimo galimybės (įskaitant Ddraustinio ribų keitimą), prioritetą skiriant priemonėms, kurios neproporcingai neribotų naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu.
2. Atsakovė Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba atkreipia dėmesį, jog pakartotinai besikreipdamas į Komisiją su Pasiūlymu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismą bei kitas proceso šalis, nutylėdamas pagrindines aplinkybes, dėl ko būtent nebuvo organizuotas jo Pasiūlymo nagrinėjimas Komisijoje, ar pareikšdamas, kad jos yra „teisiškai nereikšmingos“. Tarnyba Rašte aiškiai nurodė, kad pareiškėjas ir jo atstovė advokatė dar 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į Komisiją su analogišku pasiūlymu pakeisti Draustinio ribas. Komisijai atlikus procedūras, nustatytas Tvarkos apraše, Ministras 2019 m. gegužės 13 d. priėmė įsakymą, kuriuo, atsižvelgdamas į Komisijos 2019 m. balandžio 5 d. rekomendaciją, parengtą pagal Komisijos 2019 m. balandžio 5 d. protokolą Nr.V5-5, nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui ir neinicijuoti Draustinio ribų keitimo. Komisija vienbalsiai nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui todėl, kad Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik dėl to, jog dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Sklypas nėra Draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti Draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas. Pakeitus ribas, būtų nesilaikoma šios saugomos teritorijos steigimo tikslų, būtų pažeistas joje saugomų objektų vientisumas. Komisija nurodė, kad nagrinėjamame V. J. žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos reljefo formos dalis, kurią atkurti yra galima. Pažymi, kad minėtas Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas yra galiojantis, o kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą persvarstyti situaciją, išdėstytą Pasiūlyme, nuo 2019 m. neatsirado. Kita labai svarbi aplinkybė, kurią Tarnyba nurodė Rašte, bet kurią pareiškėjas įvardija kaip „teisiškai nereikšminga“, yra ta, kad pareiškėjas minėtą 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą apskundė VAAT, ir teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzk5NC01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3994-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3994-535/2019">eI-3994-535/2019</a>, nurodė, jog „Sutiktina su atsakovų argumentais, kad Draustinio ribos negali ir neturi būti koreguojamos tik todėl, kad dalis Draustinyje saugomų vertybių buvo pažeistos, pakeista gamtinė aplinka. Visa Draustinio teritorija ir Draustinio vertybės turi būti saugoma kaip svarbi ekosistema, o Draustinio ribų koregavimas, siekiant, kad nurodytas žemės sklypas būtų išimtas iš Draustinio, vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas.“ LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjM3LTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-637-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-637-525/2021">eA-637-525/2021</a> paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą, taip galutinai atmesdamas pareiškėjo ketinimus koreguoti Draustinio ribas. Pažymi, kad LVAT atmetė kaip nepagrįstus apelianto (pareiškėjo) argumentus, jog Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymas bei Komisijos protokolinis sprendimas yra nemotyvuoti ir nepagrįsti. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo cituojama LAT 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a>, kurios aplinkybės iš esmės nesutampa su pareiškėjo situacija, nors, pareiškėjo manymu, šios abi situacijos yra „iš esmės panašios“ tuo, kad abiejuose sklypuose nebėra išlikusių saugomos teritorijos vertingųjų savybių, todėl situacijos „turėtų būti vertinamos taip pat“. Tarnyba nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Šioje LAT nutartyje teismas, nagrinėdamas neteisėtų statybų šalinimo klausimus, įvertino aplinkybę, kad Medžiakalnio geomorfologinio draustinio pažeidimų atveju yra galiojantis Ministro įsakymas (2018 m. vasario 27 d. Nr. D1-147). Pareiškėjo atveju tokio įsakymo, leidžiančio koreguoti Draustinio ribas, nėra. Taip pat pažymi, kad Medžiakalnio ir Griovių geomorfologinių draustinių situacijos nėra tapačios dar ir vertybių prasme, t. y. analogijos su Medžiakalnio geomorfologinio draustinio pavyzdžiu šiuo atveju taikyti negalima dėl saugomų iš esmės skirtingų geomorfologinių formų, galimybės jas atkurti ir dėl pareiškėjo sklypo padėties saugomų vertybių atžvilgiu. Tarnyba laikosi pozicijos, kad pareiškėjo Pasiūlymas pagrįstai nebuvo pateiktas dar kartą svarstyti Komisijai, nes jo nepagrįstumą, Komisijos nuomonę, rekomendacijas ir atitinkamo Ministro sprendimo teisėtumą jau nagrinėjo pirmosios ir antrosios instancijos teismai. Pareiškėjo pastangos ieškoti įvairių prielaidų pasiekti savo tikslo – žemės sklypo išėmimo iš Draustinio teritorijos – rodo akivaizdų norą nepaisyti bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog 2019 m. kovo 18 d. ir 2021 m. rugsėjo 2 d. pasiūlymai skiriasi tiek, kad teisiškai nėra reikšminga, jog 2019 metais pareiškėjas buvo kreipęsis į Komisiją su pasiūlymu pakeisti Draustinio ribas, o Ministerija, atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją, 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu nusprendė nepritarti pareiškėjo pasiūlymui ir neinicijuoti šio Draustinio ribų keitimo. Pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymą pakeisti Draustinio ribas grindė tiek statybą leidžiančio dokumento išdavimo aplinkybėmis, tiek ir statybos darbų įtaka pareiškėjui priklausančiame sklype esančios teritorijos reljefui ir tuo, kad aptariama žemės sklypo, patenkančio į Draustinio teritoriją, dalis visiškai neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) nustatytos draustinio sąvokos ir draustinių tikslų. Savo esme panašius argumentus pareiškėjas teikia ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Pasiūlyme, papildydamas juos 2021 m. rugpjūčio 26 d. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a> nagrinėtomis aplinkybėmis, dr. D. K. ekspertinio tyrimo aktu. Visų pirma, pažymi, kad Komisija 2019 m. balandžio 5 d. posėdžio metu nusprendė nepritarti Draustinio ribų koregavimui pagal pareiškėjo pasiūlymą, rekomendavo Ministrui neinicijuoti Draustinio ribų keitimo, kuris 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu nepritarė pareiškėjo pasiūlymui ir nusprendė neinicijuoti šio Draustinio ribų keitimo. Toks sprendimas grindžiamas tuo, kad ginčo sklypas nėra Draustinio pakraštyje, o yra įsiterpęs į vertingą erozinio kalvyno ruožą, tad pareiškėjo prašymas keisti Draustinio ribą sklypo ribomis vertybių apsaugos požiūriu yra nepriimtinas; nagrinėjamame pareiškėjo žemės sklype pažeista tik nedidelė saugomos teritorijos reljefo formos dalis, kurią atkurti dar galima. Pareiškėjas Komisijos sprendimą apskundė VAAT, kuris 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko VAAT sprendimą nepakeistą. Taigi, mano, kad atsakovė Rašte teisingai nurodė, jog analogiškas pasiūlymas buvo išnagrinėtas 2019 m., o Komisijos ir Ministro sprendimai, kurie priimti nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymą, yra galiojantys. Sutiktina su atsakovės Rašto argumentais, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a> nagrinėtos aplinkybės skiriasi nuo pareiškėjui aktualių aplinkybių. Atkreipia dėmesį, kad dr. D. K. ekspertinio tyrimo akte nurodė turintis statybos inžinieriaus mokslo daktaro laipsnį, dirba teismo ekspertu, turi teisę eiti nurodytas statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, todėl mano, jog šio eksperto pateikta nuomonė, kad „geomorfologijos atstatyti į buvusią padėtį atitinkamai negalima”, nelaikytina įrodymu, leidžiančiu abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi nenuginčytu ir galiojančiu Komisijos sprendimu ir Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu, kurie priimti nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. pasiūlymą. Todėl laiko, kad atsakovė, gavusi 2021 m. rugsėjo 2 d. Pasiūlymą, pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. pasiūlymo dėl Draustinio ribų keitimo nagrinėjimo rezultatus. Mano, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 11 straipsnį, atsakovė tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Pasiūlymą. Raštas yra motyvuotas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimai, Vyriausybės nutarimai įsigaliodavo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. nuo jų paskelbimo Valstybės žiniose. Todėl laikytina, kad teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti teisės aktai, kuriais įsteigtas Draustinis bei patvirtintos jo ribos, nustatė Draustinį sudarančios teritorijos, kaip saugotinos, statusą, ir sudarė pagrindą taikyti teisės aktuose numatytus apribojimus veiklai šioje teritorijoje. Ginčo teritorijos, kaip saugotinos, statusas nustatytas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, kuriuo įsteigtas Draustinis, todėl Saugomų teritorijų įstatyme nustatytų apribojimų veiklai draustinyje turėjo būti laikomasi.
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą pilnai palaikė.
Atsakovės atstovės su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko.
konstatuoja:
5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2021 m. spalio 13 d. atsakymo Nr. (5)-V3-1533 „Dėl V. J. advokatės siūlymų Griovių geomorfologinio draustinio riboms pakeisti ir susitikimui organizuoti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui V. J. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami).
Žemės sklypui nustatytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos (XXXVII. Geomorfologiniai draustiniai; LII. Dirvožemio apsauga; XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos; XXVI. Miško naudojimo apribojimai; XIX. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos; II. Kelių apsaugos zonos). Taigi, pareiškėjo sklypas, be kita ko, patenka į Draustinio ribas.
7. Pareiškėjas V. J. 2019 m. kovo 18 d. teikė pasiūlymą Komisijai dėl pritarimo jo pasiūlymui keisti Draustinio ribas jas koreguojant, t. y. išimant iš Draustinio teritorijos ribų jam priklausantį žemės sklypą bei teisės aktų nustatyta tvarka rekomenduoti inicijuoti Draustinio ribų atitinkamą pakeitimą.
Tačiau Komisija 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu, be kita ko, nusprendė nepritarti Draustinio ribų keitimui bei rekomenduoti Ministrui nepritarti Draustinio ribų plano keitimui. Atitinkamai Ministras 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu nusprendė: nepritarti pasiūlymui dėl Draustinio ribų koregavimo, išbraukiant iš Draustinio teritorijos pareiškėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami); neinicijuoti Draustinio ribų keitimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais sprendimais, kreipėsi į administracinius teismus. Tačiau tiek VAAT, tiek ir LVAT priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus (VAAT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3394-535/2019 ir LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjM3LTUyNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-637-525/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-637-525/2021">eA-637-525/2021</a>).
8. Pareiškėjas V. J. 2021 m. rugsėjo 2 d. pateikė Komisijai Pasiūlymą, kurio dalykas analogiškas anksčiau teiktam. Pasiūlymas Komisijai buvo teikiamas per Ministeriją. Pastaroji pareiškėjo Pasiūlymą persiuntė Tarnybai.
9. Tarnyba 2021 m. spalio 13 d. Raštu pateikė pareiškėjui Atsakymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į galiojančio Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo, VAAT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo turinį, į LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį, į tai, kad LAT 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTktNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219-701/2021">3K-3-219-701/2021</a> nagrinėtos aplinkybės nesutampa, mano, jog neturi pagrindo organizuoti susitikimą, sprendžiant klausimą dėl Griovių geomorfologinio draustinio teritorijos ribų koregavimo inicijuoti Griovių geomorfologinio draustinio ribų koregavimą ir šį klausimą teikti nagrinėti Komisijai.
Rašte iš esmės konstatuota, kad analogiškas pareiškėjo V. J. pasiūlymas buvo išnagrinėtas dar 2019 metais ir naujų aplinkybių 2021 m. rugsėjo 2 d. Pasiūlyme, lyginant su tomis, kurios buvo nagrinėtos priimant galiojantį Ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą, pareiškėjas nenurodė, išskyrus paminėtą LAT nutartį.
10. Pareiškėjas su tokiu Tarnybos Raštu nesutinka ir jį skundžia teismui.
11. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimą arba jų ribų pakeitimą, gamtos paveldo objektų paskelbimą saugomais.
Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Pasiūlymo teikimo ir Rašto surašymo metu) 7 punkte nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys pasiūlymą dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo teikia Tarnybai. Teikiamo pasiūlymo turinio reikalavimai nustatyti Tvarkos aprašo 8-14 punktuose.
Tvarkos aprašo III skyrius reglamentuoja pasiūlymų nagrinėjimą. Taigi, pasiūlymus nagrinėja aplinkos ministro sudaryta Pasiūlymų dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų keitimo nagrinėjimo komisija. Komisiją sudaro ne daugiau kaip 13 narių, iš kurių Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria aplinkos ministras (15 punktas). Gavusi pasiūlymą, Tarnyba įvertina, ar jame ir pridedamuose dokumentuose pateikiama informacija atitinka Tvarkos apraše keliamus reikalavimus (16 punktas). Tarnyba, įvertinusi pasiūlymą ir nustačiusi, kad pasiūlymas prieštarauja Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimams (t. y. kuris nustato, kad Tvarkos aprašas netaikomas, kai nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ir juridiniai asmenys teikia pasiūlymus dėl rengiamų saugomų teritorijų specialiųjų planų svarstymo su visuomene metu. Pastarieji pasiūlymai teikiami ir nagrinėjami pagal Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079. Fizinių ir juridinių asmenų pasiūlymai nenagrinėjami, jei pasiūlymas pateikiamas nepraėjus 3 metams, kai buvo pakeisti saugomų teritorijų planavimo dokumentai ir šių asmenų pasiūlymai buvo išnagrinėti pagal Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, nekeičiama veiklos koncepcija, kryptys, tvarkymo prioritetai), tokio pasiūlymo Komisijai nagrinėti neteikia (17 punktas). Tarnyba, nustačiusi, kad pateiktas pasiūlymas nevisiškai atitinka ar neatitinka reikalavimų, išvardintų šios Tvarkos 8–14 punktuose, ir trūkstamos informacijos neturi arba negali gauti teisės aktų nustatyta tvarka iš kitų institucijų, per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos kreipiasi raštu į pasiūlymo teikėją prašydama pateikti papildomą informaciją. Nustato terminą trūkstamai informacijai pateikti ar kitiems trūkumams pašalinti ir praneša, kad pasiūlymo nagrinėjimas stabdomas, kol bus gauta papildoma informacija (18 punktas). Jeigu per nustatytą terminą papildoma informacija nepateikiama, pasiūlymas nebenagrinėjamas. Dokumentų originalai grąžinami pasiūlymo teikėjui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Tarnyba pasilieka pasiūlymo ir gautų dokumentų kopijas (19 punktas). Jeigu pateiktas Pasiūlymas atitinka šio Tvarkos aprašo 8–14 punktuose keliamus reikalavimus arba trūkstamą informaciją gali gauti arba ja disponuoja Tarnyba, ji organizuoja Komisijos posėdį (20 punktas). Tvarkos aprašo 21 punkte nustatyta, kokius veiksmus, organizuodama posėdį, Tarnyba gali atlikti.
12. Minėtuose teisės aktuose yra aiškiai apibrėžta Tarnybos kompetencija gavus pasiūlymą dėl saugomos teritorijos steigimo, jos ribų keitimo. Taigi, gavusi pasiūlymą, Tarnyba įvertina, ar jame ir pridedamuose dokumentuose pateikiama informacija atitinka Tvarkos apraše keliamus reikalavimus. Jeigu pasiūlymas prieštarauja Tvarkos aprašo 2 punkto reikalavimams, tai Tarnyba tokio pasiūlymo Komisijai nagrinėti neteikia. Taip pat jeigu pateiktas pasiūlymas nevisiškai atitinka ar neatitinka reikalavimų, išvardintų šios Tvarkos 8–14 punktuose, Tarnyba per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos turi pareigą kreiptis raštu į pasiūlymo teikėją prašydama pateikti papildomą informaciją; tokiu atveju nustatomas terminas trūkstamai informacijai pateikti ar kitiems trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą papildoma informacija nepateikiama, pasiūlymas nebenagrinėjamas.
Nagrinėjamu atveju Skundžiamame Rašte nenustatyta, kad pareiškėjo Pasiūlymas būtų neatitikęs Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų. Tad teisėjų kolegija visiškai sutinka su pareiškėjo argumentu, kad esamoje situacijoje Tarnyba turėjo organizuoti Komisijos posėdį. Tuo tarpu Tarnyba spręsdama ir pasisakydama dėl pačio Pasiūlymo esmės, be kita ko, jį įvertindama kaip pakartotinį pasiūlymą, - viršijo teisės aktais jai priskirtą kompetenciją, t. y. veikė ultra vires; kitaip sakant, pasisakė dėl klausimų, kurie priskirti Komisijos kompetencijai. Tokie Tarnybos veiksmai neabejotinai yra neteisėti bei jie yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą.
13. Be to, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.).
Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.). LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zOTgtNDQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-398-442/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-398-442/2015">A-398-442/2015</a>; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012).
14. Nagrinėjamu atveju Tarnyba atsisakydama organizuoti Komisijos posėdį ir priimdama ginčijamą Raštą nenurodė jokios individualizuotos teisės normos, t. y. Raštas iš esmės nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis; kitaip tariant, neatliktas joks teisinis vertinimas. Tad toks Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų, tai leidžia jį vertinti esant be motyvų. Tai taip pat yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą.
Nors trečiasis suinteresuotas asmuo – Ministerija, pateiktame atsiliepime nurodo, kad Tarnyba priimdama Raštą tinkamai atsižvelgė į VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, tačiau šis argumentas nepadaro Rašto motyvuotu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. LVAT yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNTM2LTY2Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1536-662/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1536-662/2015">A-1536-662/2015</a>). Priešingu atveju būtų pažeista pareiškėjo teisė į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnis).
Kadangi Raštas naikinamas, yra ir pagrindas Tarnybą įpareigoti spręsti dėl pareiškėjo Pasiūlymo iš naujo.
Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas pilnoje apimtyje (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
17. Pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, t. y. sprendimas priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas įrodymų nepateikė. Tad pareiškėjui iš atsakovės iš viso priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. J. skundą dėl atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 13 d. atsakymą (raštą) Nr. (5)-V3-1533 „Dėl V. J. advokatės siūlymų Griovių geomorfologinio draustinio riboms pakeisti ir susitikimui organizuoti“ bei įpareigoti atsakovę Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos spręsti dėl pareiškėjo V. J. 2021 m. rugsėjo 2 d. pasiūlymo „Dėl saugomos teritorijos „Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio“ ribų keitimo“ iš naujo.
Priteisti pareiškėjui V. J. iš atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Saulius Jakaitis
Gediminas Užubalis
