Administracinė byla Nr. eI3-1047-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02967-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1; 32; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Sauliaus Jakaičio ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei B. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau -ir Agentūra) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja UAB „Aukštaitijos vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2021-08-10 sprendimą dėl pažeidimo Nr. TI07 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pareiškėjui pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė pataisa (120 050,00 EUR be PVM) ir pripažintos grąžintinomis lėšomis – viso 13 673,51 EUR (iš jų 6 837,62 EUR ES struktūrinio fondo lėšos); 2) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas
2. Skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
2.1. Agentūros 2021-08-12 rašte ir Sprendime paaiškinta, kad finansinės pataisos dėl nustatyto pažeidimo pritaikytos vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Taisyklės) 311 punktu ir Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktu, ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (toliau – ir Gairės). Nurodyta, kad remiantis Gairių priedo 2 p. 11-oje eilutėje nurodytomis nuostatomis (kai buvo taikomi ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus), taikytina 5 proc. finansinė korekcija (1, 2 pažeidimai). Remiantis Gairių 2 p. lentelės 17 eilutėje nurodytomis nuostatomis (kai perkančioji organizacija leido konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą vertinimo metu, jei dėl šio pakeitimo šiam konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui atiteko sutartis) taikytina 25 proc. finansinė korekcija (3 pažeidimas). Remiantis Gairių 2 p. lentelės 9-je eilutėje nurodytomis nuostatomis (kai perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti, įvertinus pažeidimo pobūdį ir sunkumą) taikytina 10 proc. finansinė korekcija (4, 5 pažeidimai). Pareiškėjai pritaikyta 25 proc. finansinė pataisa nuo Pirkimo sutarties vertės be PVM.
2.2. Dėl 1 neatitikimo (pažeidimo), susijusio su kvalifikacijos reikalavimais, nustatytais pirkimo dokumentų 3.4.2 b) punkte:
Konstatuotas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – ir Metodika) 21.1.4 punkto pažeidimas – Pareiškėja nustatė per aukštą kvalifikacinį reikalavimą. Pirkimo dokumentų 3.4.2 punkte nurodyta, kad: „Pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs nuotekų valymo įrenginių statybos / rekonstravimo rangos darbų, kurie atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų: a) sėkmingai pastatyti/rekonstruoti ne mažiau, kaip vieni (1) nuotekų valymo įrenginiai, kurių našumas ne mažesnis 250 GE; b) sėkmingai pastatyti/rekonstruoti vieni ar keli nuotekų valymo įrenginiai (ne mažesnio našumo nei 500 GE), kurių sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 378 000,00 Eur. be PVM“.
Potencialūs tiekėjai galėjo atitikti alternatyviai a) arba b) papunkčiuose nustatytus kriterijus. Taigi konkurencija nebuvo ribojama.
Reikalaujama bendra tiekėjo atliktų darbų suma (378 000 Eur be PVM) atitinka 0,6 planuojamo pirkimo vertės koeficiento reikšmę. Tokia koeficiento reikšmė yra leistina (Metodikos 16 p. ir 16.1 p.). Kaip nurodyta galiojančios Metodikos 16 punkte, apibrėžiant reikalavimą verte, kiekiu, apimtimi (plotas, ilgis, kiekis ir kt.), reikalaujama patirties reikšmė turi būti 0,3-0,7 dydžio (arba mažesnė), lyginant atitinkamai su numatoma pirkimo sutarties verte, kiekiu, apimtimi. Tai, kad tokie reikalavimai šiuo metu laikytini priimtinais ir proporcingais neleidžia daryti išvadų, kad iki Metodikos pakeitimų nustatyti pirkimo dokumentų reikalavimai gali būti laikomi neproporcingais ir ribojančiais konkurenciją. Pagal savo pobūdį pirkimo dokumentų 3.4.2 punkte nustatytas reikalavimas neprieštarauja kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principams, nurodytiems Metodikos 8 punkte.
2.3. Dėl 2 neatitikimo (pažeidimo), susijusio su kvalifikacijos reikalavimais, nustatytais pirkimo dokumentų 3.4.1 ir 3.4.3 punktuose:
Konstatuota, kad Pirkimo dokumentų 3.4.1 p. ir 3.4.3 p. nustatyti pertekliniai reikalavimai tiekėjui ir specialistams turėti neypatingojo statinio kategorijos statinių grupės nuotekų šalinimo tinklų pogrupio nuotekų šalinimo tinklų atitinkamos srities atestatus. Pažymėtina, jog neypatingiesiems statiniams, pagal Statybos įstatymą, juridiniams asmenims atestato nereikia, tačiau pirkimo dokumentų 3.4.1 p. buvo nustatytas reikalavimas tiekėjui pateikti atestatą.
Patikslinusi kvalifikacinių reikalavimų sąlygas (iš ypatingų statinių į neypatingus), Pareiškėja nesuteikė jokiems tiekėjams pranašumo ir nesudarė jokių palankesnių ar nepalankesnių sąlygų jokiai potencialių tiekėjų grupei, nesumažino konkurencijos ir nepažeidė viešųjų pirkimų principų. Sprendime konkrečiai nenurodoma, kaip kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su neypatingaisiais statiniais, dirbtinai ribojo konkurenciją. Nurodytas pirkimo dokumentų patikslinimas neeliminavo galimybės dalyvauti viešajame pirkime tiekėjams, kurie galėjo ar būtų norėję dalyvauti iki tokio pirkimo dokumentų patikslinimo, ir tai patvirtina Pirkimo vykdymo eiga bei rezultatai. Nors ir klaidingai suformuluotas, pats savaime reikalavimas dėl atestato neypatingiems statiniams turėjimo, kai toks neišduodamas ir nereikalingas, neveikė atgrasančiai ir nesumažino susidomėjimo Pirkimu, taip pat neapribojo galimybės dalyvauti Pirkime, kaip tai suprantama pagal nurodytas Gairių nuostatas. Dėl šio reikalavimo nebuvo išskirta jokia tiekėjų grupė, absoliučiai visi potencialūs tiekėjai buvo vienodoje padėtyje.
2.4. Dėl 3 neatitikimo (pažeidimo), susijusio su prašymu paaiškinti techninį pasiūlymą, ir 25 proc. finansinės korekcijos taikymo:
Sprendimo 3.4 punkto dalyje Agentūra nurodė, kad Pareiškėja leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, taip pat leido pakeisti pasiūlymo esmę – padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Agentūra rėmėsi tuo, kad CVP IS pranešimu Nr. 7632924 Pareiškėja pateikė papildomus klausimus tiekėjui, nurodydama, kad: 3.1.1 punkte nėra aprašyta riebalų šalinimo technologija; pateiktame patikslintame pasiūlyme 2.3 punktas apie siurblinių darbą nėra toks, kaip reikalauja pirkimo dokumentai.
Pirkimo dokumentuose (specialieji Užsakovo reikalavimai 2.3.8 punktas) nurodyta, kad rengdamas techninį projektą, Rangovas turi privalomai vadovautis Užsakovo parengtos siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis. Ši užsakovo parengta dokumentacija yra pateikiama Pirkimo dokumentų V skyriuje. Tiekėjas CVP IS pranešimu Nr. 7640707 papildė techninį pasiūlymą, teikė papildytas technologines schemas, o į neatitikimą dėl siurblinių darbo nurodė, kad rengdamas techninį projektą Rangovas vadovausis Užsakovo parengtomis siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis.
Agentūra nepagrįstai Pareiškėjos pateiktus klausimus tiekėjui ir jo atsakymus kvalifikavo kaip pažeidimą, padarė neteisingas išvadas, kad Pareiškėja leido pakeisti pasiūlymo esmę – padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tiekėjo pirminis pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentų reikalavimus ir Pareiškėja neturėjo jokio pagrindo atmesti. Pareiškėja nekėlė jokių konkrečių reikalavimų techniniam pasiūlymui (technologinio proceso aprašymui ir technologinei schemai), todėl vertindama dalyvių pasiūlymus siaurąja prasme aptariamoje situacijoje negalėjo konstatuoti tiekėjo pirminio pasiūlymo (jo techninės dalies) trūkumų ir jo neatitikimo konkrečioms pirkimo dokumentų nuostatoms, kaip ir neturėjo pagrindo padaryti išvadas apie tokių nuostatų pažeidimą. Pagal Tiekėjo atsakymą negalima padaryti jokių išvadų apie Tiekėjo pasiūlymo trūkumų patvirtinimą ar pripažinimą. Be to, Pareiškėjos suformuluotame klausime (Nr. 5) apie pasiūlymo 2.3 punktą nėra jokių duomenų apie konkrečius neatitikimus, t. y. nenurodyta, kokie pasiūlymo 2.3 punkto aspektai neatitinka specialiųjų Užsakovo reikalavimų 2.3.8 punkto nuostatų. Tiekėjas neprivalėjo aprašinėti riebalų šalinimo technologijos. Savo atsakymuose Tiekėjas pateikė trumpus paaiškinimus dėl tam tikrų technologinių aspektų, kurie gali būti tikslinami, detalizuojami ir keičiami Sutarties vykdymo metu nekeičiant pasiūlytos kainos. Tai, kad savo paaiškinimus Tiekėjas inkorporavo į patikslintą techninį pasiūlymą nekeičia tokių paaiškinimų esmės ir statuso. Visi Tiekėjo atsakymai vertintini kaip pasiūlymo techninės dalies paaiškinimai. Pagal savo pobūdį nurodytas Pareiškėjos ir Tiekėjo susirašinėjimas dėl techninių aspektų turėtų vykti Sutarties vykdymo metu derinant projektinių pasiūlymų ar techninio projekto sprendinius. Nepaisant to, kokie yra techniniai pasiūlymai, konkretūs sprendiniai derinami su Užsakovu Sutarties vykdymo metu (rengiant techninį projektą). Tai reiškia, kad pirminio techninio pasiūlymo parametrai, kaip ir paaiškinimuose pateikti duomenys, gali būti keičiami ir tikslinami Sutarties vykdymo metu, laikantis minimalių ar būtinų techninių reikalavimų, nurodytų pirkimo dokumentuose.
Sprendime taip pat neteisingai nurodyta, kad pažeistas pirkimo dokumentų 11.2 punktas. Šiuo klausimu pažymėtina, kad 11.2 punktas reglamentuoja perkančiosios organizacijos pareigą prašyti patikslinti, papildyti ar paaiškinti pateiktus dokumentus ir numato galimybę pateikti naujus dokumentus tik dėl duomenų, nesusijusių su pirkimo objektu (tik dėl kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų ir kt.). Šiame punkte nurodyta, kad kiti Tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis 11.3 punkto nuostatomis. Šio 11.3 punkto nuostatų turinys sutampa su Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – ir PĮ) 64 str. 9 d. reglamentavimu. Nagrinėjamu atveju nėra būtino elemento nurodytų nuostatų pažeidimui nustatyti – Tiekėjo pirminio pasiūlymo trūkumų, dėl kurių pasiūlymas galėtų būti atmestas.
2.5. Dėl 4 neatitikimo (pažeidimo), susijusio su atsakymų tiekėjams paskelbimu CVP IS:
Sprendimo 3.4 punkto dalyje nurodyta, kad Pareiškėja, nors ir atsakė į visus užduotus klausimus, tačiau atsakymus siuntė tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, kas prieštarauja Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) teikiamiems išaiškinimams, t. y. atsakymas siunčiamas ne tik klausimą pateikusiam tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, taip pat paskelbiamas CVP IS prie pirkimo dokumentų (kad galėtų matyti prie Pirkimo dar neprisijungę, ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai).
Pareiškėja nesutinka su Agentūros išvadomis, kad tam tikrų atsakymų dėl pirkimo dokumentų sąlygų pateikimas visiems prie Pirkimo prisiregistravusiems tiekėjams, tačiau jų nepaskelbimas CVP IS, pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pareiškėja nepažeidė imperatyvių PĮ normų, reglamentuojančių papildomos informacijos (paaiškinimų, atsakymų) apie pirkimo dokumentus teikimą tiekėjams. PĮ 49 str. 5 d. nustatyta, kad, jeigu papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos paprašoma laiku, perkantysis subjektas ją pateikia visiems tiekėjams ne vėliau kaip likus 6 dienoms, supaprastinto pirkimo atveju – 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pareiškėja informavo visus tiekėjus apie pateiktus atsakymus CVP IS priemonėmis, patalpindama informaciją (atsakymus) Pirkimo paskyroje CVP IS. Todėl nėra pagrindo teigti, kad konkrečiu atveju buvo pažeistos PĮ 49 str. 5 d. normos ir lygiateisiškumo principas., Pirkimo vykdymo metu buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija ir tai patvirtina aplinkybė, kad prie Pirkimo prisiregistravo pakankamai didelis tiekėjų skaičius (16 dalyvių). Šiuo atveju pagal Gairių 2.1 punktą finansinė korekcija taikytina ne dėl bet kokios informacijos (ne)pateikimo ar (ne)paskelbimo konkurso dalyviams, o tik dėl susijusios su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais, kaip tai apibūdinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Pareiškėja pateikė konkurso dalyviams visą informaciją, susijusią su pirkimo dokumentų paaiškinimais bei atsakymais, ir užtikrino jiems absoliučiai vienodas dalyvavimo Pirkime sąlygas.
2.6. Dėl 5 neatitikimo (pažeidimo), susijusio su pirkimo dokumentų tikslinimu ir naujo pirkimo nevykdymu:
Penktoje Sprendimo 3.4 punkto dalyje pateiktos išvados, kad tikslinant pirkimo dokumentų sąlygas (dėl ypatingųjų statinių į neypatinguosius, taip pat dėl 500GE našumo keitimo į 250 GE) buvo padarytas esminis pirkimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio pasiūlymus galėjo pateikti daugiau tiekėjų, negu pagal pirmines sąlygas, todėl pirkimas turėjo būti nutrauktas ir skelbiamas iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, Agentūros nuomone, Pareiškėja pažeidė PĮ 29 str. 1 d. ir Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) PĮ 17 str. įtvirtintus skaidrumo bei lygiateisiškumo principus.
Patikslinimai pagal savo pobūdį nelaikyti esminiais. Ta pati faktinė situacija Sprendimo 3.4 punkto 2 ir 5 dalyse kvalifikuojama skirtingai: Sprendimo 2 dalyje reikalavimų patikslinimai dėl neypatingų statinių vertinami kaip pertekliniai (t. y. apsunkinantys tiekėjų padėtį), 5 dalyje vertinami kaip palengvinantys jų padėtį ir suteikiantys galimybę dalyvauti didesniam tiekėjų ratui. Šis atvejis neatitinka situacijos, apibūdintos Gairių priedo 2.1 lentelės 9 d) punkte. Perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pirkimo procedūras dėl poreikio atlikti reikšmingus pirkimo dokumentų pakeitimus, iš esmės palengvinančius tiekėjų dalyvavimo sąlygas ir atitinkamai galinčius padidinti susidomėjimą pirkimu, pagal savo pobūdį neturėtų būti tapatinama su perkančiosios organizacijos pareiga pateikti papildomą informaciją apie atrankos ar sutarties sudarymo kriterijus visiems konkurso dalyviams.
2.7. Dėl finansinės korekcijos neproporcingumo:
Agentūra Sprendime nevertino pažeidimų pobūdžio, jų pasekmių (t. y. kad nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), taip pat neatsižvelgė į tai, kad nebuvo apribota konkurencija. Sprendimu nustatyta, kad prie pirkimo buvo prisijungę 16 tiekėjų ir gauti 2 pasiūlymai, kas rodo, jog potencialūs rinkos dalyviai buvo prisijungę ir gavo visą reikiamą informaciją. Jeigu teismas spręstų, jog, nepaisant šiame skunde nurodytų argumentų, Pareiškėja padarė vieną ar kelis pažeidimus, manome, kad Agentūra turėjo Pareiškėjos atveju taikyti ne 25 proc., bet mažesnę finansinę korekciją arba jos iš viso netaikyti.
3. Atsakovė Agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Pirkimo dokumentų 3.4.2 b) p. nustatytas reikalavimas „sėkmingai pastatyti/rekonstruoti vieni ar keli nuotekų valymo įrenginiai (ne mažesnio našumo nei 500 GE), kurių sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 378 000,00 Eur be PVM“. Metodikos 21.1.4 p. numatyta, kad nustatant patirtį įrodančių sutarčių vertę, turi būti atsižvelgiama į pirkimo vertę. Nustatyta, jog „kuo aukštesnės vertės sutartis, tuo žemesnis turi būti nustatomas koeficientas, pavyzdžiui, kai sudaroma didelės vertės pirkimo sutartis -koeficientas 0,3, vidutinės vertės pirkimo sutartis - 0,5, mažos vertės pirkimo sutartis - 0,7.“ Planuota šio pirkimo vertė 630.000,00 Eur be PVM ir pagal VPT Metodiką ji laikytina vidutine. Dėl šios priežasties turi būti taikomas 0,5 koeficientas. Taigi, galėjo būti reikalaujama būti įvykdžius ne didesnės nei 315.000 Eur be PVM vertės sutartį. Nors tai ir buvo alternatyvus reikalavimas, tai vis tiek jis turėjo būti formuluojamas pagal Metodiką, o toks koks jis buvo suformuluotas nei kiek nepraplėtė konkurencijos o tik, kaip jau paminėta, apribojo.
PĮ 59 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimai dėl tiekėjų kvalifikacijos tikrinimo nustatomi taikant VPĮ 47 str. nuostatas. VPĮ 47 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
3.2. Dėl atestatų reikalavimo tiekėjams:
Pirkimo dokumentų 3.4.1 ir 3.4.3 p. nustatyti reikalavimai Tiekėjui bei specialistams dėl statinių grupės: inžineriniai tinklai; pogrupiai - nuotekų šalinimo tinklai (ypatingojo statinio atestato). CVP IS pranešimu 7459543 patikslintas reikalavimas tiekėjų kvalifikacijai: „Keičiame konkurso sąlygų punktuose: 2.4 (ypatingų statinių); 3.4.1 (ypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (ypatingo statinio) į 2.4 (neypatingų statinių); 3.4.1 (neypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (neypatingo statinio)“. Pagal pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją nėra galimybės įsitikinti, kuo vadovaujantis buvo nustatytas reikalavimas dėl neypatingojo statinio pogrupio nuotekų šalinimo tinklams.
Nors Skunde teigiama, kad patikslinus kvalifikacinių reikalavimų sąlygas nebuvo suteikta jokiems tiekėjams pranašumo ar ribojama konkurencija. Šie argumentai vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuotekų valymo įrenginio (toliau - NVĮ) kategorija nustatinėjama pagal debitą (m3/d). NVĮ (debitas 110 m3/d) atitinka neypatingojo statinio kategoriją ir statinio grupę bei pogrupį: kiti inžineriniai statiniai, pogrupis: kitos paskirties inžineriniai statiniai. Iš turimos informacijos konkurso sąlygose bei PO nepateikus papildomos motyvuotos informacijos, nėra pagrindo konstatuoti, kad nuotekų tinklai yra neypatingasis statinys. Priešingai nei teigiama Skunde, pirkimo dokumentų (pirkimo sąlygų patikslinimai atlikti CVP IS pranešimu 7459543) 3.4.1 p. ir 3.4.3 p. nustatyti pertekliniai reikalavimai Tiekėjui ir specialistams turėti neypatingojo statinio kategorijos statinių grupės nuotekų šalinimo tinklų pogrupio nuotekų šalinimo tinklų atitinkamos srities atestatus. Pažymėtina, jog neypatingiesiems statiniams, pagal Statybos įstatymą, juridiniams asmenims atestato nereikia, tačiau pirkimo dokumentų 3.4.1 p. buvo nustatytas reikalavimas Tiekėjui pateikti atestatą. Taigi buvo nustatytas perteklinis reikalavimas ir sumažinta konkurencija.
3.3. Dėl pažeidimo, susijusio su pasiūlymo pakeitimu:
Pareiškėja 2019-09-24 CVP IS pranešimu Nr. 7602922 kreipėsi į laimėtoją AB „Panevėžio statybos trestas“ prašydama paaiškinti techninį pasiūlymą. Tiekėjas 2019-09-30 CVP IS pranešimu Nr. 7617552 pateikė atsakymą, kuriame atsakė į Pareiškėjos klausimus ir nurodė, jog kai kurios techninio pasiūlymo nuostatos papildomos, patikslinamos ar pataisomos. Taip pat kartu su atsakymu buvo pateiktas pataisytas techninis pasiūlymas kartu su patikslintu planu bei papildyta technologine schema.
PĮ 64 str. 9 d. nustatyta, kad „perkantysis subjektas gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, <...> esmės - pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.
Nesutiktina su Pareiškėja, kad pasiūlymas nebuvo keičiamas. Atsakydamas į Pareiškėjos paklausimą, tiekėjas pateikė papildomas technologines schemas, taip pat, kad vadovausis Užsakovo parengtomis siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis. Bus numatytos visos specifikacijose ir schemose įvardintos apsaugos priemonės ir įranga. Taigi tiekėjas pats patvirtino, kad jo pateiktame Techniniame pasiūlyme 2.3 p. neatitinka pirkimo sąlygų.
Pirkimo dokumentų 11.2 p. „Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti <...> dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis“. Situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto.
3.4. Dėl pažeidimo, susijusio su atsakymų paskelbimu:
2019-07-02 paskelbus skelbimą apie Pirkimą, tiekėjai teikė itin daug paklausimų dėl pirkimo dokumentų. Pareiškėja nors ir atsakė į visus užduotus klausimus, tačiau atsakymus siuntė tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, nors VPT yra išaiškinusi: „Atsakymas siunčiamas ne tik klausimą pateikusiam tiekėjui, bet ir visiems kitiems prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, o taip pat paskelbiamas CVP IS prie Pirkimo dokumentų viešai (kad galėtų matyti prie Pirkimo dar neprisijungę, ar ateityje prisijungsiantys tiekėjai). Pareiškėja turėjo pareigą užtikrinti galimybę su visa informacija, kuri susijusi su Pirkimu, susipažinti ne tik prisijungusiems, bet ir neprisijungusiems subjektams. Pažymėtina, kad 2019-08-30 Tiekėjas UAB "Ecosolit" CVP IS pranešimu (Nr. 7532351) ir pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prie pirkimo dokumentų nėra pateikti ir viešai paskelbti patikslinimai ir kiti papildomi dokumentai, prašė užtikrinti jų viešumą.
Tinkamai nepaskelbdama apie Pirkimo dokumentų pakeitimus, Pareiškėja pažeidė PĮ 29 str. 1 d. bei VPĮ 17 str. nustatytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.
3.5. Dėl pažeidimo, su esminių pirkimo sąlygų keitimu:
2019-08-02 PO CVP IS pranešimu Nr. 7459543 pakeitė kvalifikacinius reikalavimus: pirkimo dokumentų 2.4 (ypatingų statinių); 3.4.1 (ypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (ypatingo statinio) punktai pakeisti į 2.4 (neypatingų statinių); 3.4.1 (neypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (neypatingo statinio) punktus, taip pat pakeistas konkurso sąlygų 3.4.2 punkto a) papunktis „ne mažesnis 500 GE“ į „ne mažesnis 250 GE“. 2019-08-20 buvo paskelbtas skelbimas dėl pasiūlymų pateikimo laiko pratęsimo iš 2019-08-20 į 2019-09-03.
Remiantis VPT išaiškinimais keičiant esmines pirkimo sąlygas (keičiant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ar techninę specifikaciją taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime) nepakanka informuoti tik prie Pirkimo prisijungusius tiekėjus, todėl, atlikus esminius pakeitimus pirkimas turi būti nutrauktas ir paskelbtas naujas, kitaip būrų pažeistas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo, lygiateisiškumo principus bei apribota galimybė Pirkime dalyvauti didesniam tiekėjų ratui.
Agentūros vertinimu, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiame pirkime buvo atliktas ne techninio pobūdžio kvalifikacinių reikalavimų pataisymas, bet padarytas esminis pakeitimas, dėl kurio pasiūlymus galėjo pateikti daugiau tiekėjų, todėl pirkimas turėjo būti nutrauktas ir skelbiamas iš naujo.
3.6. Dėl korekcijos proporcingumo:
Parenkant Gairių 2 priedo 11 eilutėje nurodytas nuostatas bei parenkant tokią nustatytą taikytinos pataisos dydį, buvo įvertinta, jog: Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo - Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; gauti 2 pasiūlymai, kurie nebuvo atmesti dėl reikalaujamų kvalifikacinių reikalavimų, t. y., kaip nurodyta Gairių 11-oje eilutėje, galima teigti, jog vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis.
Parenkant būtent Gairių 2 priedo 17 eilutėje nurodytas nuostatas (kai „Perkančioji organizacija leido konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui pakeisti savo pasiūlymą vertinimo metu, jei dėl šio pakeitimo šiam konkurso dalyviui ir (arba) kandidatui atiteko sutartis“, nurodoma taikytina pataisos norma - 25 proc. (be alternatyvos) bei parenkant tokią nustatytą taikytinos pataisos dydį, buvo įvertinta, jog: pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo - Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; Pareiškėja leido tiekėjui pakeisti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, taip pat buvo leista pakeisti pasiūlymo esmę -padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus ir tokiu būdu tiekėjui nepagrįstai atiteko sutartis.
Parenkant Gairių 2 priedo 9 eilutės nuostatas („Perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti“, nurodoma taikytina pataisos norma- 10 proc.), buvo atsižvelgta į tai, jog Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo - Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų neteikė; pateikiami papildomi su pirkimu susiję dokumentai/patikslinimai, galintys nulemti tiekėjų apsisprendimą dalyvauti pirkime, nebuvo prieinami visiems potencialiems tiekėjams, nes nebuvo paskelbti kartu su skelbimu, t. y. nebuvo laikomasi skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.
Gairėse nurodyta, kad nustačius kelis tos pačios procedūros pažeidimus, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 proc.) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Taigi, kaip minėta, už padarytus pažeidimus pagrįstai pritaikyta 25 procentų (pagal sunkiausią pažeidimą) finansinė pataisa.
k o n s t a t u o j a:
Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo teisėtumo.
6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
6.1. UAB „Aukštaitijos vandenys“ įgyvendina projektą „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Panevėžio mieste ir rajone“ Nr. 05.3.2-APVA-R-014-51-0004;
6.2. Projekto vykdytojas įvykdė viešąjį pirkimą „Uliūnų nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas “ (pirkimo Nr. 446968, CVP IS paskelbimo data 2019-07-02) (Pirkimas) (Sutarties Nr. 014-U-1.6).
6.3. Agentūra, atlikdama Pirkimo procedūrų vertinimą nustatė trūkumus. Agentūroje buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas dėl galimų VPĮ bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) pažeidimų vykdant Pirkimą. (PO nesivadovavo Metodikos 21.1.4 p. ir nustatė per aukštą kvalifikacinį reikalavimą, taip pat perteklinius reikalavimus tiekėjams ir specialistams, leido Tiekėjui pakeisti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis, nepaskelbė visų pirkimo dokumentų paaiškinimų ir papildomos informacijos viešai CVP IS prie pirkimo dokumentų, atliko esminius pirkimo dokumentų pakeitimus (kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams), apie kuriuos informavo Pareiškėją.
6.4. 2021-08-10 užbaigus pažeidimo tyrimą, buvo priimtas Sprendimas. Sprendime konstatuota, kad:
6.4.1. Pareiškėja Pirkimo dokumentų 3.4.2 b p. nustatė reikalavimą „sėkmingai pastatyti/rekonstruoti vieni ar keli nuotekų valymo įrenginiai (ne mažesnio našumo nei 500 GE), kurių sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 378 000,00 Eur be PVM“, kuris neatitinka Metodikos 21.1.4 p., nes jis viršija vidutinės vertės pirkimui taikytina 0,5 planuojamos pirkimo vertės koeficientą;
6.4.2. Pareiškėja Pirkimo dokumentuose nustatė perteklinius reikalavimus tiekėjams ir specialistams -Pirkimo dokumentų 3.4.1 ir 3.4.3 p. nustatyti reikalavimai Tiekėjui bei specialistams dėl statinių grupės - turėti neypatingojo statinio kategorijos statinių grupės nuotekų šalinimo tinklų pogrupio nuotekų šalinimo tinklų atitinkamos srities atestatus;
6.4.3. Pareiškėja leido tiekėjui pakeisti pasiūlymo dokumentus, susijusius su pirkimo objektu, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų juos atitinkantis;
6.4.4. nepaskelbė visų pirkimo dokumentų paaiškinimų ir papildomos informacijos viešai CVP IS prie pirkimo dokumentų;
6.4.5. atliko esminius pirkimo dokumentų pakeitimus (kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams);
6.4.6. tuo pažeidė PĮ 29 str. 1 d., 3 d., 64 str. 5 d., VPĮ 17 str., 47 str. nuostatas. Vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made to expenditure financed by the Union for non-compliance with the applicable rules on public procurement“) (Gairės) už nustatytus pažeidimus pagal sunkiausią Agentūra pritaikė 25 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio finansinę pataisą.
6.5. Pareiškėja ginčija Sprendimą.
7. Ginčo santykių teisinis reguliavimas:
Pažeidimo tyrimo ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimo tvarka reglamentuojama Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (Taisyklės) (redakcija galiojanti nuo 2021-04-27) 25 skirsnyje.
Taisyklių 314.3.3 punktas reglamentuoja, kad įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, priima sprendimą, jog pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateiktas ar teikiamas mokėjimo prašymas bus tvirtinamas). Taisyklių 318 punkte nustatyta, kad Įgyvendinančiosios institucijos sprendimas dėl nustatyto pažeidimo yra rengiamas užpildant darbo grupės formą „Sprendimas dėl pažeidimo“. Sprendimas dėl pažeidimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus. Sprendime taip pat nurodoma informacija apie projektą ir projekto vykdytoją, informacija apie nustatytą pažeidimą, nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma, grąžintinų lėšų suma bei jų grąžinimo tvarka ir kitos aplinkybės.
Taisyklių 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (angl. „Guidelines for determining financial corrections to be made by the Commission to expenditure financed by the Union under shared management, for non-compliance with the rules on public procurement“) (Gairės), kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt.
PĮ 59 str. 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą, skelbime apie kvalifikacijos vertinimo sistemą ar kvietime patvirtinti susidomėjimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus.
Reikalavimai dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos tikrinimo nustatomi ir patvirtinimo priemonės dėl jų teikiamos mutatis mutandis taikant Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46, 47, 50, 51 straipsnių nuostatas. VPĮ 47 str. 7 dalyje reglamentuojama, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (Metodika).
Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2017-06-29 Nr. 1S-105 (Metodika, redakcija, galiojusi iki 2021-01-01) 6 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali nustatyti šioje Metodikoje neįvertintus, tačiau, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo specifiką, apimtį, ypatingus pirkimo vykdytojo poreikius, būtinus nustatyti kokius kvalifikacijos reikalavimus (tik finansinius, ekonominius) ir (ar) kitokias šioje Metodikoje įtvirtintų kvalifikacijos reikalavimų reikšmes, vadovaudamasis šios Metodikos 8 punkte nustatytais principais.
Metodikos 8 punkte nustatyta, kad Kvalifikacijos reikalavimų nustatymo principai yra: visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams turi būti taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai (8.1 p.); tuo atveju, kai pirkimo objektas suskirstytas į atskiras dalis, kvalifikacijos reikalavimai kiekvienai pirkimo objekto daliai gali būti nustatomi atskirai ir kiekvienoje iš jų gali būti skirtingi. Jei pirkimas suskirstytas į dalis, nustatydamas kvalifikacijos reikalavimus pirkimo vykdytojas turi įvertinti galimybę, kad tiekėjas gali pateikti pasiūlymus vienai, kelioms ir (ar) visoms pirkimo objekto dalims (8.2 p.); pirkimo vykdytojas negali kelti tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai riboja konkurenciją. Tais atvejais, kai tam tikras tiekėjo gebėjimas sėkmingai įvykdyti pirkimo sutartį gali būti patikrinamas skirtingais kvalifikacijos reikalavimais, pirkimo vykdytojas turi siekti, kad pirkimo dokumentuose būtų nustatomi geriausiai konkurenciją užtikrinantys kvalifikacijos reikalavimai (8.3 p.); keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui (8.4 p.); pirkimo vykdytojas nustato tik tą (tuos) kvalifikacijos reikalavimą (-us), kuris (-ie) geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį 8.5 p.); tiekėjo kvalifikacijai negali būti keliami tokie reikalavimai, kurie yra pirkimo sutarties vykdymo dalykas. Tokio tipo reikalavimai yra įtraukiami į pirkimo sutarties projekto nuostatas, o jei pirkimo sutarties projektas nerengiamas – į pagrindines pirkimo sutarties sąlygas, nustatomas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, pirkimo sutarties vykdymo dalyku yra laikomi tokie reikalavimai: perkant paslaugas, kurių įkainio didžiąją dalį sudaro darbo užmokestis pirkimo sutartį vykdantiems asmenims, į pirkimo sutartį būtų galima įtraukti reikalavimą tiekėjui užtikrinti, kad jiems bus mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis arba, pavyzdžiui, yra nustatomas reikalavimas civilinės atsakomybės draudimu apdrausti atskirai kiekvieną objektą, dėl kurio sudaroma pirkimo sutartis ir pirkimo dokumentuose nurodoma, kad pirkimo objekto draudimą patvirtinantį dokumentą turi pateikti tas tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir su kuriuo bus sudaryta pirkimo sutartis) (8.6 p.); kvalifikacijos reikalavimai nustatomi atsižvelgiant į pirkimo sutarties vertę (8.7 p.).
8. Dėl 1 pažeidimo (susijusio su tiekėjų patirties reikalavimais)
8.1. Pirkimo dokumentų 3.4.2 punkte nurodyta, kad „Pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) per 5 metus (jei įmonė veikia trumpiau nei 5 metai, tai nuo jos registravimo pradžios) iki pasiūlymų pateikimo dienos privalo būti atlikęs nuotekų valymo įrenginių statybos / rekonstravimo rangos darbų, kurie atitinka bent vieną iš nurodytų sąlygų: a) sėkmingai pastatyti/rekonstruoti ne mažiau, kaip vieni (1) nuotekų valymo įrenginiai, kurių našumas ne mažesnis 250 GE; b) sėkmingai pastatyti/rekonstruoti vieni ar keli nuotekų valymo įrenginiai (ne mažesnio našumo nei 500 GE), kurių sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 378 000,00 Eur. be PVM.“
8.2. Sprendime konstatuota, kad toks reikalavimas neatitiko Metodikos 21.1.4 punkto, nes maksimalus reikalavimas negalėjo viršyti 0,5 planuojamos sutarties vertės (315 000 Eur, planuojama vertė – 678 000 Eur) ir, nors alternatyvus, pažeidė tiek Metodikos, tiek, atitinkamai PĮ 59 straipsnio 1 dalies, tiek VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
8.3. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
Metodikos 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarties vykdymui. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.
Metodikos 21.1 punktas detalizuoja tiekėjo patirties reikalavimą – tai reikalavimas, apibūdinantis, ar tiekėjas jau yra vykdęs panašią pirkimo sutartį (per tam tikrą laikotarpį suteikė paslaugas, pateikė prekes) ar atliko reikalaujamos apimties darbus, bei ar sutartis buvo įvykdyta ar darbai atlikti tinkamai.
Metodikos 21.1.3 punkte nurodyta, kad kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas planuoja daryti kelis stambesnius užsakymus ir abejoja, ar praktikoje mažesnės apimties sutartis vykdęs tiekėjas sugebės įvykdyti didesnės apimties sutartis) pirkimo vykdytojas gali riboti vertinamų sutarčių skaičių.
Metodikos 21.1.4 punkte nustatyta, kad patirtį įrodančių sutarčių vertė gali būti naudojamas kaip požymis apibūdinantis tiekėjo kvalifikaciją. Nurodyta, kad pirkimo vykdytojas neprivalo prašyti būti įvykdžius arba vykdyti sutartį (-is) ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės – apimtis gali būti nustatoma ir mažesnė. Pavyzdžiui, „Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs arba šiuo metu vykdyti bent vieną sporto įrangos tiekimo sutartį, kurios vertė turi būti ne mažesnė kaip 0,3 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdo veiklą mažiau nei 3 metus) yra ne mažesnė nei 0,3 pirkimo objekto vertės. Pagal Metodiką, 630 000 Eur pirkimo vertė priskirtina vidutinei.
8.4. Pirkimo dokumentų 3.4.2 punkto reikalavimas būti sėkmingai pastačius/rekonstravus vieną ar kelis nuotekų valymo įrenginiai (ne mažesnio našumo nei 500 GE), kurių sukaupta bendra darbų vertė privalo būti ne mažiau kaip 378 000,00 Eur. be PVM neatitinka Metodikos 21.1.4 punkto, nes reikalaujama įvykdytų sutarčių vertė viršija leidžiamą 0,5 planuojamos pirkimo vertės ribą (šiuo atveju – 315 000 Eur). Pareiškėjos argumentas, kad vėliau Metodika pasikeitė atmestinas, nes Pirkimo dokumentų tvirtinimo ir taikymo metu galiojo aptariama Metodikos redakcija.
Sutiktina su Pareiškėja, kad aptariamas reikalavimas buvo suformuluotas kaip alternatyvus a) punkte nurodytam, taigi galėjo būti ir netaikomas. Taigi Pareiškėja iš esmės remiasi tuo, kad faktiškai nebuvo taikomas. Nepaisant to, tai nepaneigia, kad pats reikalavimas buvo per daug ribojantis nei leido Metodika, o pateikimas kartu su kitu reikalavimu neatitiko VPĮ 47 straipsnio 1 dalies aiškumo reikalavimo.
Pagal suformuotą Europos Sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai ir skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus. Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (šiuo klausimu žr. 2014-11-06 Sprendimo Cartiera dell’Adda, C?42/13, 44 punktą ir 2016-07-14 Sprendimo TNS Dimarso, C?6/15 22 punktą). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr. 2017-04-05 Sprendimas byloje Borta C-298/15).
Taigi atsakovė pagrįstai konstatavo pažeidimą. Šio pažeidimo reikalavimo poveikis konkurencijai ir dėl to taikytina korekcija vertintina atskirai, tame tarpe ir aplinkybių dėl kitų pažeidimų kontekste.
9. Dėl 2 pažeidimo (susijusio su reikalavimais tiekėjams turėti atitinkamus atestatus):
Pirkimo dokumentų dalies „Konkurso sąlygos“ 3.4.1 ir 3.4.3 p. nustatyti reikalavimai tiekėjui bei specialistams dėl statinių grupės: inžineriniai tinklai; pogrupiai - nuotekų šalinimo tinklai (ypatingojo statinio atestato). Sprendime nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėja 2019-08-02 CVP IS pranešimu 7459543 patikslino reikalavimą tiekėjų kvalifikacijai: „Keičiame konkurso sąlygų punktuose: 2.4 (ypatingų statinių); 3.4.1 (ypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (ypatingo statinio) į 2.4 (neypatingų statinių); 3.4.1 (neypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (neypatingo statinio)“. Nepaisant to, Pirkimo dokumentų 3.4 punkto atitinkamuose papunkčiuose Tiekėjui ir specialistams buvo nustatytas reikalavimas turėti neypatingojo statinio kategorijos statinių grupės nuotekų šalinimo tinklų pogrupio nuotekų šalinimo tinklų atitinkamos srities atestatus. Taigi po minėtų pakeitimų liko reikalavimai tiekėjams turėti ir pateikti neypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio projekto vadovo atestatus.
Nėra ginčo, kad būti neypatingojo statinio rangovu pagal Statybos įstatymą (18, 19 straipsniai) juridiniams asmenims atestato nereikia, tačiau toks reikalavimas buvo nustatytas Pirkimo dokumentuose. Todėl teismas sutinka, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad buvo nustatytas perteklinis reikalavimas. Pareiškėjos argumentas, kad pagal teisės aktus reikalvaimo turėti tokį atetatą nėra, taigi potencialūs tiekėjai galėjo tai galėjo žinoti ir jo nepaisyti atmestinas. Pareiškėja buvo nustačiusi reikalavimą, kuris teisiškai nėra privalomas (ką ir pripažįsta) o galimas potencialių tiekėjų suvokimas yra tik subjektyvi prielaida. Tokia prielaida nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.
10. Dėl 3 pažeidimo (susijusio su pasiūlymo pakeitimu):
10.1. Pareiškėjas nesutinka su atsakovės vertinimu, kad teikėjo pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų, p Pareiškėja leido pataisyti pasiūlymą. Pareiškėjos vertinimu pirminis tiekėjo pasiūlymas atitiko Pirkimo dokumentus, nes rengdamas techninį projektą, Rangovas turi privalomai vadovautis Užsakovo parengtos siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis. Pareiškėja mano, kad tiekėjas pasiūlyme apskritai neturėjo aprašinėti technologinių schemų, nes Pirkimu buvo įsigyjamas ir projektavimas, o tai atliekama jau sutarties vykdymo stadijoje.
10.2. Šiuo atveju tiekėjas (AB „Panevėžio statybos trestas“) (toliau – ir Tiekėjas) pasiūlymo priede, kurį pavadino „Techninis pasiūlymas“ 3 punkte aprašė įrenginių veikimą, valdymą ir priežiūrą, 3.1.1 punkte – įrenginių veikimo ir valdymo koncepcijas, 2.3 punkte – aptarė elektros darbų pagrindinius parametrus.
10.3. Pareiškėja 2019-10-04 CVP IS pranešimu Nr. 7632924 pateikė papildomus klausimus tiekėjui, kuris vėliau ir laimėjo pirkimą (AB „Panevėžio statybos trestas“) (toliau – ir Tiekėjas): „3.1.1 punkte nėra aprašyta riebalų šalinimo technologija, pateiktame patikslintame pasiūlyme 2.3 punktas apie siurblinių darbą nėra toks, kaip reikalauja pirkimo dokumentai. Reikia patikslinti, kaip yra nurodyta pirkimo dokumentuose (specialieji Užsakovo reikalavimai 2.3.8 punktas).“ Kartu buvo pateiktos ir kitos pastabos dėl technologinių procesų aprašymo, pavyzdžiui, 1 punkte nurodyta, kad nepakoreguotas aprašymas „Biologinis valymas dumblo sausinimas“, 3 punkte ir 4 punkte – pastabos dėl dumblo apdorojimo įrenginių. Taip pat nurodyta, kad: „Rengdamas techninį projektą, Rangovas turi privalomai vadovautis Užsakovo parengtos siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis. Ši užsakovo parengta dokumentacija yra pateikiama Pirkimo dokumentų V skyriuje“.
Tiekėjas 2019-10-08 per CVP IS pateikė paaiškinimus: dėl 1 punkto - patikslino technologinį aprašymą (dviem sakiniais), kad atitiktų technologinę schemą, dėl 2 punkto – aprašė riebalų šalinimo technologiją (vienu sakiniu), dėl 3 punkto – pagal technologinį aprašymą papildė technologinę schemą (dėl dumblo įtekėjimo iš antrinio nusodintuvo per kiaurymes), dėl 4 punkto – pakoregavo perteklinio dumblo apdorojimo aprašymą taip, kad atitiktų technologinę schemą (3 sakiniai), dėl 5 punkto nurodė, kad „rengdamas techninį projektą Rangovas vadovausis Užsakovo parengtomis siurblinių elektrinės ir automatinės valdymo sistemos dalies sprendiniais su schemomis ir specifikacijomis. Bus numatytos visos specifikacijose ir schemose įvardintos apsaugos priemonės ir įranga.
10.4. Šioje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai taikant VPĮ. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 (toliau – ir Nutartis) suformulavo tokias VPĮ aiškinimo taisykles: jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis; tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Nutarties 85 punktas).
Nutartyje pasisakyta, kad Įstatyme ir teismų praktikoje nėra pateiktos aiškios sąvokų „redakcinio pobūdžio klaida“ ar „paprastas paaiškinimas“ apibrėžties; pirmiau nurodytų sąvokų apibrėžties nepateikta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; vis dėlto iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos šioje srityje de minimis (bent jau) galima daryti dvejopo pobūdžio apibendrinimus: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta). Pirmasis tiekėjų pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo kriterijus yra absoliutaus pobūdžio ir privalo būti visuomet taikomas (kaip nurodyta pirmiau, neatsižvelgiant į tikslintinų duomenų pobūdį), jei pirkimo sąlygose įtvirtintas toks pasiūlymų atmetimo pagrindas. Atsižvelgiant į tai, tiek perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu, tiek teismai procese pirmiausia turi nustatyti, ar viešojo pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintos nuostatos, kad konkretaus dokumento nepateikimas lemia viso pasiūlymo atmetimą. Tik nustačius, kad tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo atitinkamo trūkstamo dokumento atžvilgiu nėra nustatyta, spręstina, ar atskiro (papildomo) dokumento pateikimas, ar jau esamų duomenų patikslinimas de jure nelemia naujo pasiūlymo pateikimo situacijos. Antrojo pasiūlymų tikslinimo teisėtumo vertinimo (de jure naujo pasiūlymo pateikimo) kriterijaus taikymas priklauso nuo įvairių reikšmingų konkretaus atvejo aplinkybių, jų visumos vertinimo, a fortiori (ypač) nustatyto trūkumo turinio (pobūdžio). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bendrai taikant galiojančios redakcijos VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas turi būti nustatyta, ar pasiūlyme nurodyta informacija (pateiktų duomenų visuma) akivaizdžiai suponuoja jo neatitiktį iškeltiems reikalavimams, ar ji tiesiog be papildomų tiekėjo paaiškinimų ar patikslinimų nepakankama šiai atitikčiai nustatyti (88-90 punktai).
10.5. Pareiškėja remiasi tuo, kad pasiūlymo priedo su riebalų šalinimo ir elektros instaliacijos siurblinėse parametrais Tiekėjas pasiūlyme apskritai neprivalėjo teikti, ir tik dėl klaidos pateikė pastabas Tiekėjui.
Nėra ginčo, kad bet kuris Pirkimo tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, įsipareigoja laikytis Pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų ir Pirkimo techninių specifikacijų (be kita ko, Pirkimo dokumentų I Skyrius “Konkurso sąlygos“, I Skirsnis „Nurodymai dalyviams“ 2.9 punktas, 6.6 punktas). Tiekėjas Pirkimo pasiūlymo rašte, kurio forma yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis (2 skirsnis „Pasiūlymo raštas“) pasiūlymo rašte 3 punkte „Konkurso dalyvio deklaracija“ nurodė, kad sutinka su Pirkimo dokumentų turiniu ir įsipareigoja jų laikytis. Patvirtintoje pasiūlymo rašto formoje buvo nurodyti priedai. Tarp priedų nebuvo nurodytas priedas „Techninis pasiūlymas“. Tuo tarpu matyti, kad Pirkimo dokumentų dalyje III. Skyrius „Techninės specifikacijos“, o ypač dalyje II skirsnis „Užsakovo specialieji reikalavimai“ išsamiai apibūdintas pirkimo objektas, t. y. jo savybės ir techniniai parametrai. Taip pat iš Pirkimo dokumentų matyti, kad buvo perkami ir projektavimo darbai, o tai reiškia, kad konkretesni techniniai sprendimai turėjo būti pateikti sutarties vykdymo stadijoje. Taigi nėra pagrindo nesutikti su Pareiškėjos teiginiu, kad Tiekėjas informacijos, dėl kurios jam buvo pateiktos pastabos, neprivalėjo teikti. Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų tokį teiginį. Sprendime rėmėsi tuo, kad tiek Tiekėjas, tiek Pareiškėja susirašinėjimo metu laikėsi nuostatos, kad pasiūlymas neatitinka Pirkimo dokumentų, t. y. rėmėsi subjektyviu šalių situacijos vertinimu, bet neatliko savarankiško vertinimo, ar pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų. Įvertinus aptartą LAT praktiką, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar susidarė situacija, kad Tiekėjas nepateikė informacijos, kurią privalėjo pateikti pagal Pirkimo dokumentus ir ar toks dokumentų/informacijos nepateikimas buvo numatytas kaip šalinimo iš pirkimo pagrindas. Šiuo atveju nenustatyta, kad tiekėjas apskritai turėjo pareigą teikti ginčo techninę informaciją. Taigi šiuo atveju reikia įvertinti, ar iš esmės buvo pateiktas naujas pasiūlymas. Kaip matyti iš aptartų aplinkybių, Tiekėjas patikslindamas pasiūlymą, iš esmės tik dar kartą sutiko, kad laikysis visų techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Atsakovas nei Sprendime, nei teismo proceso metu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad toks patikslinimas galėjo sukurti kokį nors pranašumą Tiekėjui ar pažeisti konkurenciją ir taip būtų pažeisti VPĮ įtvirtinti principai. Kaip aptarta, vien tai, kad iš jo buvo paprašyta paaiškinti pasiūlymą, nereiškia, kad buvo sudaryta galimybė pateikti naują pasiūlymą.
Todėl teismas daro išvadą, kad Atsakovė nepagrįstai konstatavo šį pažeidimą ir pritaikė su juo susijusią finansinę korekciją.
11. Dėl 4 pažeidimo (susijusio su netinkamu informavimu):
11.1. Sprendime konstatuota, kad Pareiškėja, atsakydama į tiekėjų klausimus atsakymus siuntė tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, kas neatitinka VPT išaiškinimo ir skaidrumo, lygiateisiškumo principų.
11.2. Pareiškėja remiasi tuo, kad nepažeidė imperatyvių PĮ normų, reglamentuojančių papildomos informacijos (paaiškinimų, atsakymų) apie pirkimo dokumentus teikimą tiekėjams. Kiekvienas tiekėjas buvo informuotas apie pateiktus Pareiškėjos atsakymus CVP IS priemonėmis. Pirkimo vykdymo metu buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija ir tai patvirtina aplinkybė, kad prie Pirkimo prisiregistravo pakankamai didelis tiekėjų skaičius (16 dalyvių). Nurodo, kad pagal Gairių priedo 2.1 lentelės 9 d) punkto nuostatų pagrindu pritaikytą 10 proc. finansinė pataisa taikytina ne dėl bet kokios informacijos (ne)pateikimo ar (ne)paskelbimo konkurso dalyviams, o tik dėl susijusios su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais.
11.3. Šiuo atveju Pareiškėja neginčija, kad tiekėjams teiktų atsakymų ir papildomos informacijos nepaskelbė viešai CVP IS, o tik prie Pirkimo prisijungusiems potencialiems tiekėjams.
11.4. ESTT ne kartą pasisakyta, kad viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, jau yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr. pavyzdžiui, 2005-03-05 Sprendimas byloje Fabricom C-21/03). ESTT ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad lygiateisiškumo (nediskriminavimo) principas taip pat reiškia būtinumą kiekvieno galimo viešojo pirkimo dalyvio (tiekėjo) interesais užtikrinti pakankamą viešumą, leidžiantį atverti rinką ir sudarantį galimybes suinteresuoto tiekėjo patekimui į ją bei įgalinantį kontroliuoti viešųjų pirkimų tvarkos nešališkumą (pvz. byla Parking Brixen GmbH Nr. C-458/03).
VPĮ reglamentuojami atskiri institutai (nuo pat viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo / pasibaigimo), yra įtvirtintos viešumo užtikrinimo priemonės, pavyzdžiui, skelbimas apie viešąjį pirkimą (VPĮ 31 straipsnis), viešojo pirkimo dokumentų teikimas (VPĮ 36 straipsnis), viešojo pirkimo dalyvių informavimas apie viešajame pirkime priimtus sprendimus (VPĮ 58 straipsnis), viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų teikimas (VPĮ 96 straipsnis). VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal bendrą taisyklę Pirkimo dokumentai skelbiami CVP IS.
VPĮ 2straipsnio 39 dalyje pateiktas pirkimo dokumentų apibrėžimas - perkančiosios organizacijos pateikiami arba nurodomi dokumentai, kuriuose aprašomi ar nustatomi pirkimo ar jo procedūros elementai: skelbimas apie pirkimą, išankstinis informacinis skelbimas, naudojamas kaip kvietimo dalyvauti pirkime priemonė, techninė specifikacija, aprašomasis dokumentas, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties projektas, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarka, informacija apie pirkime taikomus reikalavimus ir (arba) kiti dokumentai, jų paaiškinimai (patikslinimai). LAT praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (žr. pavyzdžiui, LAT 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). VPT, aiškindama VPĮ nuostatas, taip pat laikosi tokio aiškinimo.
11.5. Taigi visi Pirkimo dokumentų paaiškinimai taip pat turėjo būti skelbiami CVP IS viešai, ne tik prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams, tačiau to nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad neginčijama aplinkybė, kad vienas iš susidomėjusių tiekėjų UAB „Ecosolit“ per CVP IS kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl to, kad nėra paskelbti patikslinimai ir papildymai, tačiau pareiškėja į tai nereagavo. Todėl teismas sutinka, kad atsakovė pagrįstai konstatavo šį pažeidimą.
12. Dėl 5 pažeidimo (susijusio su pareiga skelbti Pirkimą iš naujo):
12.1. Sprendime nustatyta, jog 2019-08-02 Pareiškėja CVP IS pranešimu Nr. 7459543 pakeitė kvalifikacinius reikalavimus: pirkimo dokumentų 2.4 (ypatingų statinių); 3.4.1 (ypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (ypatingo statinio) punktai pakeisti į 2.4 (neypatingų statinių); 3.4.1 (neypatingi statiniai) ir 3.4.3 1 (a;b), 2 (a,b) (neypatingo statinio) punktus, taip pat pakeistas konkurso sąlygų 3.4.2 punkto a) papunktis „ne mažesnis 500 GE“ į „ne mažesnis 250 GE“. 2019-08-20 buvo paskelbtas skelbimas dėl pasiūlymų pateikimo laiko pratęsimo iš 2019-08-20 į 2019-09-03. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Atsakovė Sprendime vertino, kad Pirkimo sąlygos buvo pakeistos iš esmės ir dėl to Pareiškėja negalėjo tęsti Pirkimo procedūrų, o skelbti naują pirkimą.
12.2. Pareiškėja remiasi tuo, kad atsakovė yra nenuosekli – dėl 2 pažeidimo pasisako, kad pakeitimas dėl neypatingų statinių požymio vertintinas kaip apsunkinantis tiekėjų padėtį ir perteklinis, tačiau dėl 5 pažeidimo šią situaciją vertina jau kaip palengvinančią padėtį. Taip pat laikosi pozicijos, kad pakeitimai nebuvo esminiai ir nelėmė teikėjų apsisprendimo dalyvauti ar nedalyvauti pirkime.
12.3. ESTT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse. Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (2017-04-05 Sprendimas byloje Borta C-298/15 70, 72 punktai). „Nedraudžiama, kad perkantysis subjektas po skelbimo apie pirkimą paskelbimo pakeistų pirkimo sąlygų nuostatą, kurioje numatyti profesinių pajėgumų reikalavimai ir jų sumavimo tvarka, kaip antai pagrindinėje byloje ginčijamą 4.3 punktą, su sąlyga, pirma, kad padaryti pakeitimai nėra tokie esminiai, jog gali pritraukti potencialių dalyvių, kurie, jei tų pakeitimų nebūtų padaryta, negalėtų pateikti pasiūlymo, antra, kad apie šiuos pakeitimus tinkamai paskelbta, ir, trečia, kad jie padaromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, šių pasiūlymų pateikimo terminas pratęsiamas, jeigu atitinkami pakeitimai svarbūs, ir pratęsimo trukmė yra pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus“ (77 punktas).
LAT 2017-06-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. eK-3-279-690/2017 pasisakė, kad kai viešojo pirkimo nuostatos pakeitimu pirmiau nurodyto pobūdžio reikalavimų atsisakoma apskritai ar atitiktis jiems palengvinama, de jure laikytina, kad toks viešojo pirkimo sąlygos pakeitimas gali pritraukti naujų dalyvių, kurių dalyvavimas dėl pradinės konkurso nuostatos redakcijos buvo apribotas.
12.4. Šiuo atveju kvalifikaciniai reikalavimai buvo pakeisti juos sumažinant – vietoj reikalavimo būti įvykdžius sutartis, kurių kiekybinė išraiška yra ne mažesnė nei 500 GE, buvo nustatytas 200 GE reikalavimas. Taigi akivaizdu, kad sumažinus kvalifikacijos reikalavimą, prasiplėtė subjektų ratas, kurie galėtų atitikti tokį reikalavimą, taigi galėjo būti pritraukti nauji dalyviai. Laikytina, kad atsakovė pagrįstai konstatavo PĮ 29 ir VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjos argumentai, kad išplėtus dalyvių ratą tie dalyviai, kurie atitiko reikalavimus, toliau galėjo dalyvauti pirkime niekaip nepaneigia to, kad galėjo atsirasti ir naujų dalyvių.
13. Dėl pritaikytos korekcijos:
13.1. Gairės patvirtintos 2019 m. gegužės 14 d. Iš 2019 m. Gairių 5 konstatuojamosios dalies ir 2 straipsnio nuostatų seka, jog Gairės taikomos po Komisijos sprendimo priėmimo datos pradėtoms finansinių pataisų procedūroms. Įtarimas dėl pažeidimo užregistruotas 2020 m. balandžio 15 d., taigi taikytinos 2019 m. Gairės.
13.2. Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių nesilaikymas yra pažeidimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punktą, jeigu negalima atmesti galimybės, kad tas pažeidimas turėjo poveikio fondo biudžetui. Tačiau 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu, kaip pagrindinėje byloje, tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (ESTT 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wroclaw, C-406/14, 45-48 punktai).
13.3. ESTT yra pažymėjęs, kad nors gairėmis nesiekiama sukelti privalomųjų padarinių, spręsdami ginčus nacionaliniai teismai privalo į jas atsižvelgti visų pirma tais atvejais, kai jose detalizuojama, kaip aiškinti jas įgyvendinančias nacionalinės teisės nuostatas, arba kai jomis siekiama papildyti privalomojo pobūdžio Sąjungos teisės nuostatas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą byloje UAB „Baltlanta“ prieš Lietuvos valstybę (C-410/13), 64–65 p.). Todėl darytina išvada, kad Gairės teismui yra privalomos (LVAT 2021-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTQ3LTU3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-947-575/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-947-575/2021">eA-947-575/2021</a>).
13.4. 2019 m. Gairių 1.1 punkte nurodyta, kad finansinės pataisos gali būti taikomos tik jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Tais atvejais, kai viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio arba galimo finansinio poveikio, finansinės pataisos yra nepateisinamos. Taigi Gairės suformuluotos taip, kai finansinės korekcijos dydis parenkamas priklausomai nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, sunkumo, t. y. iš esmės realizuojant proporcingumo principą taikant finansines korekcijas.
13.5. Šiuo atveju šiuo Sprendimu konstatuota, kad 5 pažeidimas konstatuotas nepagrįstai, todėl ir dėl jo Gairėse numatyta finansinė korekcija (25 proc.) negali būti taikoma.
Atsakovė dėl 1 ir 2 pažeidimo taikė 2019 m. Gairių 2.1 lentelės 11 punkte nurodytą fiksuoto dydžio finansinę korekciją. 2.1 lentelės 11 punkto 1) papunktyje pažeidimas apibūdinamas kaip „konkrečiai sutarčiai nustatyti minimalūs pajėgumai yra susiję su sutarties dalyku, bet nėra jam proporcingi“. Toks apibūdinimas atitinka Pareiškėjos padarytus pažeidimus, nes, kaip patarta, 2 pažeidimu buvo nustatytas neproporcingas ribojantis reikalavimas, o 1 pažeidimas pasireiškė tuo, kad kaip alternatyvus buvo nustatytas neproporcingas ir Metodikos neatitinkantis reikalavimas. Visgi atsakovė pripažino, kad buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygios ir pritaikė Gairėse numatytą galimybę taikyti 5 proc. dydžio korekciją dėl šių pažeidimų. Nors 2 pažeidimo reikalavimas buvo alternatyvus, jis sukūrė neaiškumą ir tuo pažeidė skaidrumo principą, todėl vertintinas visoje pažeidimų sankaupoje.
Dėl 4 ir 5 pažeidimų atsakovė taikė Gairių 2.1 lentelės 9 punkto d) pastraipoje nurodytą fiksuoto dydžio finansinę korekciją. Gairėse pažeidimas apibūdinamas: „Perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti“. Pagal aptartus požymius Pareiškėjos pažeidimai atitinka tokį apibūdinimą, nes apie Pirkimo dokumentų paaiškinimus nepaskelbė viešai visiems potencialiems dalyviams, taip pat pakeitusi esmines pirkimo sąlygas neinicijavo naujo pirkimo, kurį vykdant viešai būtų sudarytos skaidrios ir nediskriminuojančios sąlygos potencialiems dalyviams.
13.6. LVAT, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (2018 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTAyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-502/2018">A-727-502/2018</a>). Tad, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.
LAT praktikoje taip pat nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a>).
Atsakovė konstatavo, kad pirkimui pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai, taigi minimalus konkurencijos lygis buvo užtikrintas. Dėl to Gairių leidžiamose ribose už 1 ir 2 pažeidimus taikė sumažintą 5 proc. korekciją. Visgi tai nepaneigia to, kad dėl padarytų pažeidimų, kurių teismas pripažįsta 4, nustačius neproporcingus ir neaiškius reikalavimus ir apribojus informacijos apie pirkimą teikimą, konkurencija buvo apribota (vien jau dėl atgrasančio poveikio), t. y. pažeidimo materialumas lieka nepaneigtas. Kaip aptarta, Pareiškėja dėl informacijos ribojimo susilaukė ir potencialių dalyvių pretenzijų, pasiūlymus pateikė tik 2 tiekėjai, kas tik patvirtina pažeidimų materialumą.
13.7. Atsakovė, parinkdama korekcijos dydį, vadovavosi PAFT 311 punktu, Taisyklių 7 priedo 6 punktą, Gairių 2.1 lentelės 13 punktą atsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, tai, kad Pirkimu susidomėjo 16 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nesukėlė tarptautinio susidomėjimo, pretenzijų nebuvo pateikta, t. y. vadovavosi teisės aktais ir tinkamai individualizavo taikytiną korekciją. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra jokio pagrindo teigti, kad subendrinus pritaikyta Gairėse numatyta 10 proc. dydžio korekcija būtų neproporcinga šioje situacijoje.
14. Apibendrinus išdėstytus motyvus, teismas sutinka su Pareiškėjos argumentais dėl 3 pažeidimo ir naikina dėl jo atsakovės pritaikytą 25 procentų korekciją, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kitoje dalyje nemato teisinio pagrindo naikinti atsakovės Sprendimą.
15. Dėl bylinėjimosi išlaidų:
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Pareiškėjo atstovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat jas įrodančius dokumentus: 2021-10-04 PVM sąskaitą/ faktūrą 1936,00 Eur už skundo šioje byloje parengimą, taip pat jos apmokėjimą įrodantį dokumentą.
Vertinant prašomas priteisti sumas aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU). Aptariami veiksmai atlikti 2021 m. IV ketvirtį, todėl taikytinas atitinkamai 2021 m. II ketvirčio VDU (1 566,40 Eur). Maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijas už skundo parengimą sudaro 3916,00 Eur (2,5 x 1566,40 Eur). Byla susijusi su viešųjų pirkimų vertinimu, ginčas kilo dėl 5 pažeidimų epizodų, taigi laikytina pakankamai sudėtinga tiek teisės aiškinimo, tiek faktinių aplinkybių požiūriu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad prašoma pritiesti suma neatitiktų proporcingumo ir protingumo kriterijų.
Kadangi Pareiškėjos skundas tenkinamas tik dalyje dėl 1 iš 5 pažeidimų, tačiau reikšmingai mažinama finansinė korekcija, laikytina, kad skundas tenkinamas ¼ dalimi. Todėl priteistina 1/4 atstovavimo išlaidų, kas sudaro 484 Eur (1936 Eur x ¼) ir ¼ sumokėto žyminio mokesčio – 5,63 Eur (22,560x1/4), iš viso 489,63 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai 2021-08-10 sprendimą dėl pažeidimo Nr. TI07 sumažinant pritaikytą finansinę korekciją nuo 25 proc. iki 10 procentų.
Likusią skundo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 489,63 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Bliznikaitės-Povilanskienė
Sauliaus Jakaitis
Gediminas Užubalis