Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI2-3313-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00703-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija: 26;55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Dianos Butrimienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei L. D.,

atsakovo atstovei E. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Spectro finance“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-02-08 raštą (sprendimą) „Dėl paklausimų nagrinėjimo“; 2) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tenkinti UAB „Spectro finance“ 2022-01-26 prašymą, tai yra pateikti informaciją: ar buvo atlikti patikrinimai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; jei buvo atlikti patikrinimai, prašome pateikti informaciją kokie sprendimai buvo priimti ir veiksmai atlikti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; ar buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal UAB „Spectro Finance“ pranešimą; jei buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, prašome pateikti informaciją kokie sprendimai buvo priimti ir veiksmai atlikti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; ar šiuo metu A. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi dvigubą pilietybę; ar šiuo metu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi leidimą gyventi Lietuvoje; ar šiuo metu A. S., gim. (duomenys neskelbtini) turi leidimą gyventi Lietuvoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja 2020-11-17 kreipėsi į atsakovą, pranešdama apie A. K. bei A. S. galimus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimus. Vėliau Pareišėkja ne kartą prašė informacijos apie minėtų asmenų atžvilgiu atliktus veiksmus, tačiau atsakovas atsisakydavopateikti informaciją, kaip ir tuo atveju, kai priėmė skundžiamą 2022-02-08 Sprendimą.

2.2. Iš viešojoje erdvėje prieinamos informacijos galima daryti prielaidą, kad A. S. yra JAV pilietė, bet tuo pačiu ir Lietuvos pilietė, kas prieštarauja Lietuvos įstatymams. Taip pat kelia abejonių A. K. leidimo gyventi Lietuvoje teisėtumas, ne jis grindžiamas susijungimo su sutuoktine A. S. pagrindu. A. K. JAV prokuratūra yra pareiškusi kaltinimus dėl plataus masto sukčiavimo. Pareiškėjas informavo apie tai atsakovą, bet atsakovas nesiėmė priemonių, kad nustatyti pažeidimus ir užtikrinti įstatymų laikymąsi.

2.3. Pareiškėja turėjo verslo santykių su A. K., nes patikėjo, kad jo interesų centrtsas yra Lietuva, tačiau buvo suklaidintas, nes tiek A. K., tiek A. S. gyvena Lietuvoje pažeidžiant teisės aktus, neteisėtai. Pareiškėja dėl bendradarbiavimo su A. K. patyrė daug nuostolių. Dėl to tarp Pareiškėjos ir A. K. vyksta civilinė byla (Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2581-577/2021), Pareiškėja yra inicijavusi ir baudžiamąjį procesą. Šioje byloje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo A. K., tiek A. S. turtą. Pareiškėjui nėra žinoma A. K. ir A. S. buvimo vieta. Neturėdama prašomos informacijos Pareiškėja negalės ir civilinėje byloje prašyti laikinųjų apsaugos priemonių ir apriboti A. K. ir A. S. turto perkėlimo už Lietuvos ribų.

2.4. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Šio įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka. šiuo atveju Migracijos departamentas valdo visą Pareiškėjo prašomą informaciją. 51. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau -ir BDAR) 5 str. numato, kad asmens duomenys, be kita ko, turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

Prašoma pateikti informacija yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2581-577/2021, tokia informacija galėtų pagrįsti Pareiškėjos įrodinėjamas aplinkybes, prašomos informacijos naudojimo tikslas atitinka BDAR 5 str. reglamentavimą, dėl jos kreipėsi advokatas pagal Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Jei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2581-577/2021 Pareiškėjas nepateiks įrodymų, kurie patvirtintų Pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, tai tokias aplinkybes teismas laikys neįrodytomis. Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovė akcentavo, kad prašymą pateikti informaciją pateikė advokatas, kuris, savo ruožtu, taip pat turi pareigas kaip duomenų tvarkytojas. Sprendimas atsisakyti Pareiškėjui pateikti prašomą informaciją neatitinka be kita ko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35.2 p. reikalavimų, Teisės gauti informaciją įstatymo 3 str., 4 str. bei gero administravimo principų, nes toks atsisakymas buvo teisiškai nepagrįstas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Dėl prašomos informacijos Pareiškėja kreipėsi ne primą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios informacijos pateikimo kreipėsi 2021-10-07, Pareiškėjai buvo pateiktas atsakymas 2021-10-15 Nr. 10K-31574, taip pat į 2021-10-21 prašymą buvo pateiktas atsakymas 2021-11-19 Nr. 10K-35085 bei šiuose atsakymuose pareiškėjui buvo paaiškintos priežastys, kodėl informacija apie A. (A.) K. ir A. S. duomenis nebus teikiama, Migracijos departamentas atsisakė pateikti pareiškėjo prašomus duomenis.

3.2. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (BDAR)) 6 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir AĮ) 44 straipsnio 1–2 dalys nustato, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu bei garantuoja advokatams teisę gauti asmens duomenis, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama tik laikantis AĮ nustatytų sąlygų. Institucija, gavusi advokato prašymą dėl asmens duomenų teikimo, turi vertinti tiek prašomų duomenų apimties proporcingumą siekiamam tikslui, tiek asmens duomenų rinkimo (naudojimo) tikslą, prašomų asmens duomenų apimtį ir ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Taigi, advokatai, teikdami prašymą dėl asmens duomenų gavimo, turi nurodyti: 1) asmens duomenų tvarkymo tikslą (įskaitant trumpą faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas duomenų gavimas, aprašymą); 2) asmens duomenų gavimo teisinį pagrindą (AĮ 44 straipsnio 1 ar 2 dalis) ir bent viena iš asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų, įtvirtintų BDAR 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, f punktuose ir (arba) Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnio 2 dalies a, f punktuose; 3) prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, t. y., kokie konkrečiai asmens duomenys yra būtini asmens duomenų tvarkymo tikslui pasiekti ir kuo grindžiamas jų teikimo šiuo tikslu būtinumas; 4) duomenis, įrodančius prašomų pateikti asmens duomenų ryšį su advokato teisinių paslaugų teikimu.

k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. Pareiškėją atstovaujantis advokatas jos vardu ir interesais 2022-01-26 pateikė Departamentui prašymą suteikti informaciją apie kitus asmenis (A. S. ir A. K.) – dėl jų atžvilgiu atliktų patikrinimų, pradėtų administracinių nusižengimų teisenos, taip pat, ar jie turi dvigubą pilietybę, ar turi leidimą gyventi Lietuvoje (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodė turimą informaciją apie nurodytų asmenų galimai daromus su migracijos taisyklėmis susijusius pažeidimus. Prašymą pateikti informaciją grindė tuo, kad informacija yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2581-577/2021, tokia informacija galėtų pagrįsti Pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes.

5.2. Departamentas atsakė Pareiškėjai skundžiamu 2022-02-08 Sprendimu, kuriuo atsisakė suteikti prašomą informaciją, nurodydamas, kad dėl prašomos informacijos neteikimo buvo atsakyta ir anksčiau (2021-10-15 ir 2021-11-19 raštuose). Papildomai nurodė, kad Prašyme nurodyti asmens tvarkymo tikslai nėra pakankamai, kad Departamentas galėtų įvertinti, ar šiam tikslui pasiekti būtina tvarkyti prašomus asmens duomenis. Papildomai nurodė, kad civilinėje byloje Pareiškėja gali kreiptis į teismą su prašymu išsireikalauti įrodymus pagal Civilinio proceso kodekso 112 straipsnio 3 punktą, 135 straipsnio 2 dalį ir 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:

Lietuvos advokatūros įstatymo 44 straipsnio, reglamentuojančio advokato teises, 1 dalies 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti.

Pagal BDAR 4 straipsnio 2 dalį, asmens duomenų teikimas yra viena iš asmens duomenų tvarkymo operacijų.

BDAR 5 straipsnis numato, kad asmens duomenys, be kita ko, turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas).

BDAR 6 straipsnis reglamentuoja duomenų tvarkymo teisėtumą. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a)duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais;

b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas.

BDAR 6 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad kai duomenų tvarkymas kitu tikslu nei tas dėl kurio duomenys buvo surinkti, nėra grindžiamas duomenų subjekto sutikimu arba Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri yra demokratinėje visuomenėje būtina ir proporcinga priemonė 23 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams apsaugoti, duomenų valdytojas siekdamas įsitikinti, ar duomenų tvarkymas kitu tikslu yra suderinamas su tikslu, dėl kurio iš pradžių asmens duomenys buvo surinkti, atsižvelgia, inter alia, į: a) visas sąsajas tarp tikslų, kuriais asmens duomenys buvo surinkti, ir numatomo tolesnio duomenų tvarkymo tikslų; b) aplinkybes, kuriomis asmens duomenys buvo surinkti, visų pirma susijusias su duomenų subjektų ir duomenų valdytojo tarpusavio santykiu; c) asmens duomenų pobūdį, visų pirma ar tvarkomi specialių kategorijų asmens duomenys pagal 9 straipsnį, ar tvarkomi asmens duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius ir nusikalstamas veikas pagal 10 straipsnį; d) numatomo tolesnio duomenų tvarkymo galimas pasekmes duomenų subjektams; e) tinkamų apsaugos priemonių, kurios gali apimti šifravimą ar pseudonimų suteikimą, buvimą.

Asmens prašymas suteikti informaciją nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 ž nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu (LVAT 2017-03-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDcxLTc1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-471-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-471-756/2017">eA-471-756/2017</a>).

7. Atsižvelgiant į aptartas teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti informaciją sieja su kreipimusi į atitinkamą instituciją bei pateikimu duomenų, įrodančių, jog prašomi dokumentai ar jų nuorašai turi ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Vertintina, kad Pareiškėja savo Prašymą grindė BDAR 6 straipsnio 1 dalies „f)“ papunktyje nurodytu tikslu (tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas). Kaip matyti iš teisinio reguliavimo, šiuo atveju pagrįsti duomenų tvarkymo būtinumą turėjo Pareiškėja. Šiuo atveju Prašyme buvo nurodyta, kad prašomi duomenys tiesiogiai susiję su Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civiline byla Nr. e2-2581-577/2021, tokia informacija galėtų pagrįsti Pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes. Kaip matyti, Prašyme tik abstrakčiai buvo nurodyta, kad prašomi duomenys galėtų įrodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau nebuvo konkrečiai nurodyta, nei kokie duomenys, nei kokias reikšmingas aplinkybes galėtų įrodyti. Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas, iš Prašymo ir prie jo pridėto ieškinio kopijos matyti, kad Pareiškėja jau turėjo informaciją iš Gyventojų registro apie nurodytus asmenis (jų statusą). Be to, civilinė byla jau buvo pradėta, taigi Pareiškėjai pakako duomenų teisinei gynybai ieškinio parengimui, ji galėjo naudotis Civilinio proceso kodekso nustatyta galimybe kreiptis į teismą dėl įrodymų išreikalavimo (pvz., 112 straipsnio 3 punktas). Taigi laikytina, kad Pareiškėja Prašyme nepagrindė duomenų sąsajumo su teisiniu interesu ir būtinumo juos pateikti. Todėl Departamentas pagrįstai atsisakė juos suteikti.

Departamento Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kodėl jis atsisako suteikti duomenis (įskaitant ir tai, kad pateikta nuoroda į ankstesnius atsakymus). Sprendimas atitinka Taisyklių reikalavimus.

8. Dėl Pareiškėjos intereso sužinoti, ar Departamentas atliko visus veiksmus, siekdamas užtikrinti migracijos taisyklių laikymąsi, teismas pasisako, kad tai, kokius sprendimus priima Departamentas kitų asmenų atžvilgiu įtakos Pareiškėjos teisėms ir pareigoms neturi, todėl šiuo aspektu Pareiškėjos subjektinės teisės nebuvo pažeistos.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Sprendimo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti informaciją. Todėl Pareiškėjos skundas atmestinas.

10. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jos skundas atmetamas, t. y. priimtas sprendimas ne jos naudai, reikalavimas pritiesti bylinėjimosi išlaidas atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Spectro finance“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Diana Butrimienė

Gediminas Užubalis