Dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–108/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1; 21.6; 30.3; 41

2006 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos ir Zigmo Levickio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Pramoninė santechnika“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, M. M., A. M., P. K., valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių ir jų teisinės registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas - Vilniaus miesto savivaldybės taryba, papildęs ir patikslinęs ieškinį, prašė:

1) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V 1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – 305-oji GNSB) remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais bei 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305-oji GNSB nuosavybės teise, išdavimo;

2) pripažinti negaliojančiais Vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. išduotą perdavimo-priėmimo aktą dėl pastatų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b ir Bokšto g. 12c, perdavimo 305-ajai GNSB;

3) pripažinti negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios GNSB vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

4) pripažinti negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos,,Bokštas“ (305-osios DNSB,,Bokštas“) vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

5) iškeldinti 305-ąją GNSB iš neteisėtai valdomų patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b ir Bokšto g. 12c;

6) pripažinti negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3, teisinę registraciją M. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

7) pripažinti negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5, teisinę registraciją A. M. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

8) pripažinti negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-4, teisinę registraciją P. K. vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

9) pripažinti negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas A. M. ir UAB,,Pramoninė-santechnika“, dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5;

10) pripažinti negaliojančiomis 1996 m. lapkričio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas M. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3;

11) pripažinti negaliojančia 1996 m. lapkričio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą P. K. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl buto, esančio Vilniuje, Bokšto g. 9-4;

12) pripažinti negaliojančia butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-2, 9-2a, 9-4, 9-5, teisinę registraciją UAB,,Pramoninė santechnika“ vardu ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti šią registraciją;

13) grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei pastatus, esančius Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g.12b ir Bokšto g. 12c.;

14) atkurti nuosavybės teisę valstybei į jai priklausantį turtą Vilniuje, Bokšto g. 9, 12b, 12c, (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138, 6.145 - 6.147, 1.78, 1.80, 1.5 straipsniai).

Ieškovas nurodė, kad savivaldybės turtu, kaip viešosios nuosavybės teisės objektu, galima disponuoti tik įstatyme įsakmiai nustatytais atvejais ir būdais. Pagal Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 740 pastatai negalėjo būti perduoti juridinio asmens nuosavybėn, nes tai prieštarauja imperatyvioms Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo, Butų privatizavimo įstatymo ir Valstybės turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatoms. 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838 V 1 punktas ir Vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. išduotas perdavimo-priėmimo aktas dėl pastatų Vilniuje, Bokšto g. 9, 12 b, 12c, perdavimo 305-ajai GNSB yra niekiniai, nes nesukėlė ir negalėjo sukelti teisinių pasekmių. Atsakovams A. M.,M. M., P. K. nebuvo nustatyta tvarka leista remontuoti butus Vilniuje, Bokšto g. 9, todėl, nesant baigtos statybos priėmimo naudoti valstybinių komisijų aktų, šių asmenų vardu atlikta teisinė registracija yra neteisėta. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 1996 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 9-5800 informavo UAB,,Pramoninė santechnika“, kad ji patalpas, esančias Bokšto g. 9, įgijo iš neteisėtų savininkų. Atsakovai nėra sąžiningi įgijėjai, todėl viešasis turtas turi būti grąžintas į ankstesnę padėtį, taikant restituciją (CK 1.138, 6.145 - 6.147, 1.78, 1.80, 1.5 straipsniai).

Atsakovės A. M., M. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas P. K. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad jis ieškinį pripažįsta. Atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje atsakovo 305-osios GNSB atstovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašydami atmesti reikalavimus pripažinti negaliojančiais 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V 1, 2.3 punktus ir 1995 m. balandžio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą dėl pastatų perdavimo 305-ajai GNSB, kuri yra sąžininga įgijėja.

Atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovas prašė ieškinį spręsti pagal teismo nuožiūrą, nurodydamas, kad nėra pagrindo papildomai įpareigoti panaikinti teisinę registraciją ir prašė atsižvelgti į tai, sprendžiant teismo išlaidų klausimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

1) pripažino negaliojančiomis 1995 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkio Nr. 838V 1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305-ajai GNSB remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais ir 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas 305-osios GNSB nuosavybės teise, išdavimo;

2) pripažino negaliojančiu Vietinio ūkio skyriaus išduotą 1995 m. balandžio 10 d. perdavimo-priėmimo aktą dėl pastatų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b. ir Bokšto g. 12c, perdavimo 305-ajai GNSB;

3) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti 3241 Lt iš Vilniaus miesto savivaldybės 305-osios GNSB naudai;

4) pripažino negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios GNSB vardu;

5) pripažino negaliojančia pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinę registraciją 305-osios DNSB,,Bokštas“ vardu;

6) nusprendė iškeldinti 305-ąją GNSB iš patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b ir Bokšto g. 12c;

7) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3, teisinę registraciją M. M. vardu;

8) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5, teisinę registraciją A. M. vardu.

9) pripažino negaliojančia patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-4, teisinę registraciją P. K. vardu;

10) pripažino negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr. VJ-26577, Nr. VJ-26576), 1996 m. lapkričio 9 d. sudarytas A. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5;

11) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš A. M. 205 237 Lt ir 84 992 Lt, iš viso - 290 229 Lt UAB,,Pramoninė santechnika“ naudai;

12) pripažino negaliojančiomis pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr.VJ-26566, Nr.VJ-26565), 1996 m. lapkričio 9 d. sudarytas M. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“. dėl butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3;

13) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš M. M. 60 687 Lt ir 123 927 Lt, iš viso - 184 614 Lt UAB,,Pramoninė santechnika“ naudai;

14) pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr. VJ-26716), 1996 m. lapkričio 11 d. sudarytą P. K. ir UAB,,Pramoninė santechnika“, dėl buto, esančio Vilniuje, Bokšto g. 9-4;

15) taikė restituciją ir nusprendė išieškoti iš P. K. 63 743 Lt UAB,,Pramoninė santechnika“ naudai;

16) pripažino negaliojančia butų, esančių Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-2, 9-2a, 9-4, 9-5, teisinę registraciją UAB “Pramoninė santechnika” vardu;

17) grąžino Vilniaus miesto savivaldybei pastatus, esančius Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b ir Bokšto g. 12c;

18) kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas tai pat priteisė:

- iš 305-osios GNSB 238 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 34 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš A. M. 7459,72 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš M. M. 4751,35 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš P. K. 1661,57 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš UAB,,Pramoninė santechnika“ 13 804,64 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai;

- iš 305-osios GNSB, A. M., M. M., P. K., UAB,,Pramoninė santechnika“ po 11,70 Lt pašto išlaidoms atlyginti valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 30 d. potvarkiu Nr. 838V 305-ajai GNSB suteikė teisę remontuoti butus bei patalpas su visais priklausiniais; 305-ajai GNSB leido išduoti dokumentus, suteikiančius teisę įregistruoti butus ir patalpas šios bendrijos nuosavybės teise. 305-oji GNSB Vietinio ūkio skyriui 1995 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderiu sumokėjo 2204 Lt (pastatų likutinės balansinės vertės sumą), o 1995 m. balandžio 6 d. kvitu -1037 Lt už atliktus statybos remonto darbus pagal 1995 m. vasario 17 d. aktą. Vietinio ūkio skyriaus išduotu 1995 m. balandžio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu 305-ajai GNSB buvo perduoti pastatai Vilniuje, Bokšto g. 9, Bokšto g. 12b ir Bokšto g. 12c. 1995 m. balandžio 20 d. buvo atlikta pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, teisinė registracija 305-osios GNSB vardu, o 1996 m. vasario 2 d. - jau 305-osios DNSB,,Bokštas“ vardu. Pastatų Vilniuje, Bokšto g. 12 b ir Bokšto g.12c, teisinė registracija nebuvo atlikta.

Pagal 1996 metais 305-osios DNSB,,Bokštas“ valdytojo P. K. išduotas pažymas, nurodant apie visišką atsiskaitymą su šia bendrija, butai Vilniuje, Bokšto g. 9, buvo įregistruoti atsakovų A. M., M. M., P. K. vardu.

1996 m. lapkričio 9 d. A. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“ sudarė butų Vilniuje, Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5, pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr.VJ-26577, Nr.VJ-26576). 1996 m. lapkričio 9 d. M. M. ir UAB,,Pramoninė santechnika“ sudarė butų Vilniuje, Bokšto 9-1, 9-3, pirkimo-pardavimo sutartis (reg. Nr.VJ-26566, Nr.VJ-26565). 1996 m. lapkričio 11 d. P. K. ir UAB,,Pramoninė santechnika“ sudarė buto Vilniuje, Bokšto 9-4, pirkimo-pardavimo sutartį (reg. Nr.VJ-26716). Šiose sutartyse nurodyta, kad prieš jas pasirašant iš (pirkėjo) UAB,,Pramoninė santechnika“ už butus pardavėjai gavo: A. M. –205 237 Lt ir 84 992 Lt (iš viso - 290 229 Lt); M. M. – 60 687 Lt ir 123 927 Lt (iš viso - 184 614 Lt); P. K. – 63 743 Lt.

2002 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. savivaldybės rejestro tarnyboje 305-oji DNSB,,Bokštas“ ir jos įstatų įregistravimas (Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 227-1017/2001) buvo panaikinti.

Teismas konstatavo, kad iš neteisėto akto negali atsirasti teisėtas valdymas ar teisėta nuosavybė. Tai, kad 305-oji GNSB, kaip fizinių asmenų susivienijimas, buvo įsteigta siekiant aprūpinti jos narius gyvenamosiomis patalpomis, tai, kad dauguma šios bendrijos narių - Senamiesčio restauravimo direkcijos darbuotojai, kurie yra įrašyti į eilę valstybės paramai gauti, nesuteikia šiai bendrijai teisės aprūpinti savo narius gyvenamosiomis patalpomis, pažeidžiant įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus, nesuteikia privilegijų ar pirmumo kitų asmenų atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad apie galimybę dalyvauti remontuojant ginčo pastatus nebuvo paskelbta viešai, nebuvo sudarytas visų pretendentų remontuoti pastatus sąrašas, taip pat atitinkamos sutartys dėl pastatų remonto. Dėl to ginčijamo Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V 1 ir 2.3 punktai yra neteisėti, nes pažeidė įstatymų leidėjo nustatytus reikalavimus ir sudarė galimybę, dar nesuremontavus pastatų, perduoti juos šiai bendrijai. Vietinio ūkio skyriaus 1995 m. balandžio 10 d. perdavimo-priėmimo aktu pastatai buvo perduoti tik eksploatuoti, bet ne nuosavybėn, todėl nurodytas aktas ir jo pagrindu atlikta teisinė registracija 305-osios GNSB vardu naikintina. Teismas nusprendė, kad atsakovas 305-oji GNSB nėra sąžiningas įgijėjas.

Teismas nurodė, kad, 305-ąją GNSB neteisėtai perregistravus į 305-ąją DNSB,,Bokštas“, neteisėtai šios bendrijos vardu buvo atlikta ir teisinė pastato Vilniuje, Bokšto g. 9, registracija. Teismas konstatavo, kad taip pat naikintina ir teisinė patalpų Vilniuje, Bokšto g. 9-1, 9-3, registracija atsakovės M. M. vardu, patalpų Bokšto g. 9-2, 9-2a, 9-5 - A. M. vardu, patalpų Bokšto g. 9-4 - P. K. vardu, nes buvo atlikta pagal tikrovę neatitinkančius duomenis ir niekines pažymas, melagingai nurodžius jų savininkais pastaruosius atsakovus, kuriems pagal nustatytą tvarką nebuvo leista remontuoti ginčo patalpų. Teismas konstatavo, kad atsakovai M. M., A. M., P. K. nėra sąžiningi įgijėjai.

Atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“, gavusi informaciją apie ginčo patalpų neteisėtus savininkus (Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1-509/97), notarine tvarka neanuliavo šių sandorių, dalyvaujant atsakovams M. M., A. M., P. K., siekė kuo skubiau įregistruoti šiuos sandorius Nekilnojamojo turto registre. Dėl to UAB,,Pramoninė santechnika“ nėra sąžiningas įgijėja. Tai, kad šio atsakovo buhalteriniuose registruose pirkimo operacijos neužfiksuota, pinigų išmokėjimo fiziniams asmenims nematyti, šiai bylai neturi reikšmės, nes tai yra mokesčių teisės reguliavimo dalykas. Taikydamas restituciją dėl minėtų sandorių, teismas įvertina tai, kad, prieš juos pasirašydamos, sandorio šalys patvirtino pinigų sumokėjimo ir gavimo faktą.

Teismas konstatavo, kad teismo sprendimu atkuriama iki teisės pažeidimo buvusi teisinė padėtis. Ieškovo reikalavimai įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą panaikinti teisinę registraciją: pastato Bokšto g. 9 - 305-osios GNSB vardu, pastato Bokšto g. 9 - 305-osios DNSB,,Bokštas“ vardu, patalpų Bokšto g. 9-1, 9-3 - M. M. vardu, patalpų Bokšto g. 9-2, 2a, 5 - A. M. vardu, patalpų Bokšto g. 9-4 - P. K. vardu; butų Bokšto g. 9-1, 9-2a, 9-4, 9-5 - UAB,,Pramoninė santechnika“ vardu atmestini, nes byloje dėl to nėra ginčo. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jis yra privalomas visiems subjektams ir atskiro įpareigojimo panaikinti ginčo pastatų, patalpų teisinę registraciją nereikia. Teismas taip pat netenkino papildomo reikalavimo atkurti nuosavybės teisę valstybei į jai priklausantį turtą Bokšto g. 9, 12b, 12c, nes šis reikalavimas yra tapatus reikalavimui grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei šiuos pastatus, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Teismas taikė restituciją, kuri nustatyta tvarka atkuria nuosavybės teises į ginčo pastatus (1994 m. gruodžio 20 d. Įstatymo dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn 6 straipsnis; 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnis; 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo 1., 2, 4 straipsniai; 1992 m. balandžio 7 d. Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 6, 7, 10, 11, 13, 15-17 straipsniai; 1992 m. spalio 8 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 740; CK 1.138, 6.145 - 6.147, 1.78, 1.80, 1.5 straipsniai; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4, 33 straipsniai; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 3, 8, 25 straipsniai; 1964 m. CPK 4, 57 straipsniai; 1964 m. CK 47, 255 straipsniai; Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. M., 305-osios GNSB, UAB,,Pramoninė santechnika“ apeliacinius skundus, 2005 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. spendimą paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“ prašė: 1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutarties dalis dėl pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis UAB,,Pramoninė santechnika“ įsigijo ginčo patalpas, pripažinimo negaliojančiomis ir patalpų išreikalavimo iš jos; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas teismo išlaidas. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:

1. Teismai netinkamai taikė CK 4.96 straipsnį ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB,,Pramoninė santechnika“ yra nesąžininga įgijėja, remdamasis tuo, jog ji, gavusi informaciją apie ginčo patalpų neteisėtus savininkus (pardavėjus), nepanaikino sandorių notarine tvarka, o kuo skubiau siekė įregistruoti šiuos sandorius Nekilnojamojo turto registre. Teismai pripažino kasatoriaus veiksmus nesąžiningais vien tuo pagrindu, kad Nekilnojamojo turto registras pranešė apie tai, kad ginčo butai įsigyti iš neteisėtų savininkų, todėl, teismų nuomone, kasatorius turėjo notarine tvarka atsisakyti sandorio, o ne siekti įsigyto turto registracijos Nekilnojamojo turto registre. Sudarant ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sutartis bei kreipiantis į Nekilnojamojo turto registrą, UAB,,Pramoninei santechnikai“ nebuvo žinoma apie patalpų savininkų neteisėtumą. Sandorių sudarymo metu pardavėjai pateikė teisinės registracijos pažymėjimus, patvirtinančius jų nuosavybę į parduodamas patalpas. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus registracija patvirtino asmenų nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Kadangi registras yra valstybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, tai jo duomenys laikomi teisingais, kol neįrodyta priešingai. Tad UAB,,Pramoninei santechnikai“ nebuvo jokio pagrindo abejoti registro duomenimis dėl savininkų nuosavybės teisėtumo. Be to, sandorių sudarymo metu buvo būtina juos patvirtinti notariškai. Tuo metu galiojusi Notariato įstatymo 46 straipsnio redakcija pagal 1994 m. rugsėjo 22 d. įstatymą Nr. I-597 numatė, jog, tvirtindami sandorius dėl nekilnojamojo ir kitokio turto, kuriam būtina valstybinė registracija, perleidimo, notarai patikrina, ar turtas priklauso jį perleidžiančiam asmeniui. Kadangi tvirtinant šiuos sandorius notarine tvarka Kauno miesto 4-ajame notarų biure duomenys apie turto priklausomybę jį perleidžiantiems asmenims buvo patikrinti Nekilnojamojo turto registre ir kokios nors informacijos apie pardavėjų nuosavybės teisių suvaržymus į parduodamas patalpas nebuvo pateikta, tai atsakovas neturėjo pagrindo abejoti savininkų teisėtumu ar tuo, kad asmenims, kurie registre nurodyti kaip teisėti ir vieninteliai savininkai, iš tiesų ginčo patalpos nepriklauso. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie tuo metu nebuvo nuginčyti, buvo galima padaryti tik vieną išvadą, kad M. M., A. M., P. K. yra teisėti ir vieninteliai butų savininkai. Pirmiau pateiktos aplinkybės patvirtina, jog ginčo patalpų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaromi ir registruojami teisėtai. Sandorių sudarymo metu UAB,,Pramoninė santechnika“ nežinojo ir negalėjo žinoti apie savininkų neteisėtumą, todėl nelogiška pripažinti, kad UAB „Pramoninė santechnika“ buvo nesąžininga ginčo patalpų įgijėja, kai visos aplinkybės rodo, kad naujasis patalpų savininkas buvo sąžiningas įgijėjas.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Pramoninė santechnika”, sužinojusi apie neteisėtus patalpų savininkus, nepanaikino sudarytų sandorių, o skubėjo juos įregistruoti. Atsakovas ir po sandorių sudarymo apie buvusių patalpų savininkų nesąžiningumą nežinojo, todėl ir neprivalėjo jų naikinti. 1996 m. lapkričio 14 d. Nekilnojamojo turto registrui atsisakius įregistruoti ginčo patalpas UAB „Pramoninė santechnika“ vardu, atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo patenkintas. Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nekilnojamojo turto registras buvo įpareigotas įregistruoti ginčo patalpas UAB „Pramoninė santechnika” vardu. Registro atstovai ieškinį pripažino, jokių papildomų prašymų ir pasiūlymų neturėjo bei patvirtino, kad atsisakymas įregistruoti patalpas buvo nepagrįstas. Taigi net teismine tvarka buvo pripažinta, jog UAB „Pramoninė santechnika“ patalpas įgijo teisėtai ir sąžiningai, kartu buvo patvirtinta bendrovės nuosavybės teisė į šias patalpas. Minėtas Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo sprendimas iki šiol nėra nuginčytas ir galiojantis. Šios itin svarbios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas priimdamas nutartį neįvertino ir net ignoravo, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio normą, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą.

2. Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad sandoriai buvo sudaryti 1996 m. ir jiems pripažinti negaliojančiais turi būti taikomos 1964 m. CK taisyklės. Sandorių, pripažintų negaliojančiais įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, nepaisant to, kada jie sudaryti, pasekmėms (restitucijai) taikomos naujojo CK taisyklės (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnis). CK 1.80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus 4.96 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus atvejus. Turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo klausimai yra išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktos sąžiningo įgijėjo teisių aiškinimo ir taikymo taisyklės niekaip nesuderinamos su minėta Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

3. Turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo galimas tik laikantis 1964 m. CK 142 ir 143 straipsniuose (atitinkamai 2000 m. CK 4.95, 4.96 straipsniuose) nustatytų reikalavimų. Vienas iš šių reikalavimų - kad turtas iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas, išskyrus CK 143 straipsnyje nustatytas išimtis. CK 143 straipsnyje, ginančiame sąžiningo įgijėjo teises, nustatyta turto valdymo sąžiningumo prezumpcija. Tai reiškia, kad asmuo, ginčijantis savininko nuosavybės teisę, privalo įrodyti, jog pastarasis turtą įgijo nesąžiningai. Tol, kol ši aplinkybė neįrodyta, naujasis turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju ir turtas iš jo negali būti išreikalaujamas. Sąžiningo įgijėjo prezumpcijai paneigti taip pat būtina nustatyti šalių tarpusavio santykius iki sandorių sudarymo bei tai, kokiomis aplinkybėmis šie sandoriai buvo sudaryti.

4. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, taip pat rėmėsi tikrovės neatitinkančiu argumentu, kad, vykstant civilinės bylos Nr. 2-1-509/1997 nagrinėjimui Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme, atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ neinformavo teismo apie aplinkybę, kad jam yra žinoma, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra jam pareiškusi ieškinį dėl ginčo patalpų išsireikalavimo. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. teismo posėdžio protokolas bei 1997 m. vasario 20 d. nutartis šiam teiginiui akivaizdžiai prieštarauja. Iš Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. nutarties matyti, kad civilinė byla Nr. 2-1-509/1997 būtent dėl to ir buvo sustabdyta, nes Vilniaus apygardos teisme atsakovui UAB „Pramoninė santechnika“ Vilniaus miesto savivaldybė yra pareiškusi ieškinį dėl patalpų registracijos pripažinimo negaliojančia.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pripažindamas sandorius negaliojančiais, rėmėsi nepagrįsta išvada dėl UAB,,Pramoninė santechnika“ nesąžiningumo ir todėl nepagrįstai taikė restituciją, kai iš sąžiningo asmens natūra išsireikalauti daikto negalima. Jau buvo minėta, kad restitucijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal naujojo CK normas. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintiną sandorį nuosavybės teise įgiję grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Šio straipsnio nuostatomis ginami sąžiningi asmenys ir nustatoma, kad restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms, įgytoms į turtą, esantį restitucijos objektu. Negalima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo turto, esančio restitucijos objektu ir įgyto pagal atlygintiną sandorį (pvz., pagal pirkimo-pardavimo sutartį), išskyrus minėtame CK 4.96 straipsnyje nustatytas išimtis. Tokiais atvejais restitucija natūra negalima, o turi būti išieškoma iš skolininkų (M. M., A. M., P. K.) piniginė kompensacija ieškovui (CK 6.147 straipsnis). Byloje nustatyta, kad nesąžiningai veikė būtent atsakovai M. M., A. M. ir P. K., restitucija taikoma būtent dėl jų veiklos, todėl šie asmenys ir turėtų atlyginti pradiniam savininkui patirtus nuostolius. Toks restitucijos taikymas atitiktų ir restitucijos, kaip asmens grąžinimo į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisių pažeidimo (status quo), prasmę. Asmuo negali gauti mažiau, nei iš jo atimta, bet kartu negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad savivaldybė perleido nekilnojamąjį turtą būtent kapitaliniam remontui atlikti. Dėl to restitucijos atveju kapitališkai suremontuoto turto grąžinimas pažeistų esminius restitucijos taikymo principus ir neatitiktų jos esmės.

6. Lietuvos apeliacinis teismas taikydamas restituciją atsakovo atžvilgiu, nepasisakė ir neįvertino to fakto, kad ginčo patalpas nuosavybės teise atsakovas įgijo 1996 m. Per visą laikotarpį, t. y. dešimt metų, kol vyko ginčai, pasikeitė daug aplinkybių. Įsigijus minėtas patalpas, UAB,,Pramoninė santechnika“, kaip rūpestinga savininkė, prižiūrėjo ir tvarkė jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, atliko remonto darbus, į kuriuos buvo investuotos didelės pinigų sumos – 294 000 Lt. Be to, per visą šį laikotarpį labai išaugo minėtų patalpų rinkos vertė. Jau prieš dvejus metus UAB,,Pramoninė santechnika“ nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos buvo įvertintos 975 000 Lt, dabar ši suma yra dar didesnė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, restitucijos taikymas pažeidė šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Juolab kad ginčo patalpos yra vienintelis atsakovo UAB,,Pramoninė santechnika“ turtas, o sumokėtų lėšų išieškojimas iš fizinių asmenų - pardavėjų - būtų labai problemiškas. Vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalies norma, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teismas privalėjo atsižvelgti į šios situacijos ypatumus, šalių interesus ir netaikyti restitucijos, nes dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų, tai pažeistų pagrindinius teisės principus ir prieštarautų bet kokiai teisinei logikai.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. UAB „Pramoninė santechnika“ nuosavybės teises taip pat saugo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 (iš dalies pakeistas protokolu Nr. 11), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. ir kuris yra neatskiriama Lietuvos teisinės sistemos dalis, 1 straipsnio nuostatos, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams, ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Teismas, priimdamas neteisėtą, nepagrįstą nutartį ir pritaikydamas restituciją UAB „Pramoninė santechnika“ atžvilgiu, pažeidė šiuos esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konvencijoje įtvirtintus teisės principus.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovės M. M., A. M. prašė kasacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 15 d. nutarties dalį.

IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas P. K. prašė kasacinio skundo netenkinti, teismų priimtus sprendimą ir nutartį palikti iš esmės nepakeistus, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (6 lapo 4 pastraipoje) paskutinį sakinį panaikinti, arba taikyti CK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos argumentus:

1. Kasacinio skundo teiginys, kad atsakovas P. K. veikė nesąžiningai, todėl savivaldybei turi atlyginti nuostolius, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės 1997 m. birželio 20 d. ieškinio pareiškimo nuorašą, iš karto pareiškė Vilniaus apygardos teismui, kad su ieškiniu sutinka. Patalpų Bokšto g. 9-4 pardavimo-pirkimo dieną (1997 m. lapkričio 11 d.) kasatorius, atvykęs su atsakovo P. K. įgaliotiniu, pasakė, kad ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas atsisakė registruoti sandorį ir prašė kreiptis į teismą. Atsakovas jiems paaiškinęs, kad jeigu registro įmonė atsisako registruoti, tai sandoris sudarytas pažeidžiant nekilnojamojo turto registro įstatymus, ir kad į teismą jis nesikreips. Tačiau pirkėjas (kasatorius) kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iajį apylinkės teismą su ieškiniu. Kasatorius, būdamas minėtoje byloje ieškovas ir neįtraukdamas byloje dalyviu P. K. ir neinformuodamas apie tai teismą, sudarė sąlygas teismui 1997 m. lapkričio 19 d. spręsti dėl P. K., neįtraukto į bylą, teisių ir pareigų. Apie Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. lapkričio 19 d. sprendimą atsakovas P. K. sužinojo tik gavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartį.

2. Patalpomis Vilniuje, Bokšto g. 9-4, atsakovas nesinaudojo, jų nepagerino ir pinigų negavo. Dėl to šių patalpų priteisimas natūra savivaldybei yra pagrįstas. Negautos iš UAB,,Pramoninė santechnika“ 63 743 Lt sumos priteisimas iš atsakovo P. K. UAB,,Pramoninė santechnika“ naudai būtų nesąžiningas bendrovės praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašė kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Nurodyti šie argumentai:

1. UAB,,Pramoninė santechnika“ 1997 m. sausio 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo atsisakymo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įgytas patalpas. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas, remdamasis 1964 m. CPK 239 straipsnio 4 punktu, 241 straipsniu, 1997 m. vasario 25 d. priėmė nutartį - sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje, t. y. šiuo metu kasacine tvarka peržiūrimoje civilinėje byloje.

VĮ RIPPB 1997 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 2010/9-141 kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nors nepateikė bylos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančių įrodymų (įsiteisėjusio sprendimo ar kito tai pavirtinančio dokumento), ir suklaidino teismą nurodydama, kad VĮ RIPPB 1997 m. vasario 13 d. rašte Nr. 9-1214 nurodytos priežastys neteko galios. VĮ RIPPB 1997 m. vasario 13 d. raštu Nr. 9-1214 buvo prašoma sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla dėl teisines registracijos panaikinimo. Prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo taip pa buvo pateikusi UAB,,Pramoninė santechnika“, nors irgi nepateikė bylos sustabdymo panaikinimą pagrindžiančių įrodymų, ir žinojo, kad Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civiline byla dėl ginčo patalpų teisinės registracijos panaikinimo.

1964 m. CPK 241 straipsnio 1 dalies 3 punkte įsakmiai nustatyti bylos sustabdymo terminai CPK 239 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. kad byla sustabdoma iki įsiteisės teismo sprendimas kitoje byloje. Tačiau Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla iš esmės nebuvo išnagrinėta ir byloje nebuvo priimtas sprendimas. Vilniaus apygardos teismas 1997 m. spalio 16 d. buvo priėmęs nutartį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme pagal ieškovo 305-osios DNSB ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės valdybai dėl pažeistų teisių gynimo. Vilniaus apygardos teismas 1997 m. gegužės 5 d. buvo priėmęs nutartį areštuoti pastatus, esančius Vilniuje, Bokšto g. 9, 12b, 12c, uždraudžiant minėtus pastatus parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Apie turto areštą žinojo tiek UAB,,Pramoninė santechnika“ (dalyvavo nagrinėjamoje civilinėje byloje), tiek ir VĮ RIPPB (pridėtos inventorinės bylos 102 lapas, kur matyti, kad VĮ RIPPB Vilniaus apygardos teismo 1997 m. gegužės 5 d. nutartį gavo 1997 m. gegužės 8 d.), tačiau ši informacija nebuvo pateikta Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui, kuris įpareigojo VĮ RIPPB įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis, nežiūrint to, kad tuo metu Vilniaus apygardos teismo 1997 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo uždėtas areštas patalpoms, esančioms Vilniuje, Bokšto g. 9, 12b, 12c, ir nebuvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. M., M. M., P. K., UAB,,Pramoninė santechnika“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 30 d. potvarkio Nr. 838V, pirkimo-pardavimo sutarčių ir kt. pripažinimo negaliojančiais.

Taigi UAB,,Pramoninė santechnika“, įsigydama turtą, veikė nesąžiningai ir neprotingai. Turto perleidimo (įsigijimo) momentu ji žinojo, kad A. M., M. M., P. K. neturi teisės perleisti turtą, kad patalpos minėtų asmenų vardu buvo įregistruotos neteisėtai, kad toks perleidimas prieštarauja teisės aktams (ginčo patalpoms buvo uždėtas turto areštas ir nebuvo pagrindo atnaujinti Vilniaus m. 3-iajame apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos, nes nebuvo įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo sprendimas), ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pašalinti pažeidimus, kaip turėtų elgtis tokioje situacijoje protingas ir sąžiningas žmogus.

2. Teismai tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių (CPK 183, 185 straipsnių nuostatų) ir priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus.

3. Sutarčių sudarymo metu (1996 m.) galiojusiame CK buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti tik tada, kai ji yra notariškai patvirtinta ir įregistruota atitinkamoje turto registro įstaigoje (CK 255 straipsnis). Nustatyta, kad sutarties įregistravimas buvo viena iš būtinų sąlygų, kad ši sutartis būtų laikoma sudaryta ir pirkėjui į perkamą daiktą pereitų nuosavybės teisės. Taigi, atsižvelgiant į aptariamų teisės normų turinį, išskirtina tai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyjama esant juridinių faktų sudėčiai, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį patvirtinus notariškai, sandorį įregistravus teisės aktų nustatyta tvarka viešame registre. Nesant bent vienos šių sąlygų, sutartis laikoma negaliojanti.

Taigi, vertinant asmens veiksmų sąžiningumą CK 255 straipsnio kontekste, svarbu nustatyti asmens elgesį ne tik iki sandorio sudarymo, bet ir po jo. Teismai pagrįstai konstatavo, kad UAB,,Pramoninė santechnika“, sudariusi sandorį, veikė nesąžiningai, todėl nėra kliūčių išreikalauti turtą iš nesąžiningo įgijėjo.

k o n s t a t u o j a :

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Teismų sprendimų dalys, kuriomis konstatuota, kad atsakovai A. M., M. M. ir P. K. butus įgijo neteisėtai, kasacine tvarka neapskųstos. Taigi pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį šių sprendimo dalių kasacinis teismas netiria. Kasaciniu skundu skundžiamos teismų sprendimų dalys, kuriomis pardavėjų A. M., M. M. ir P. K. ir pirkėjo UAB,,Pramoninė santechnika“ sudarytos butų pirkimo-pardavimo sutartys pripažintos negaliojančiomis. Šios sprendimų dalys yra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

1. Minėtų atsakovų sudarytas butų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis teismai pripažino tuo pagrindu, kad atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“ nėra sąžiningas įgijėjas. Vienu iš motyvų, rodančių šio atsakovo nesąžiningumą, teismai laikė atsakovo veiksmus nagrinėjant Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme civilinę bylą pagal UAB,,Pramoninė santechnika“ ieškinį dėl įpareigojimo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis (bylos Nr.21-509/97). Tuo metu jau buvo iškelta Vilniaus apygardos teisme ir nagrinėjama civilinė byla dėl nupirktų butų teisinės registracijos panaikinimo. Ieškinys šioje byloje yra pareikštas tuo pagrindu, kad butus atsakovai A. M., M. M. ir P. K. įgijo neteisėtai. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. nutartimi ankstesnės bylos (Nr.21-509/97) nagrinėjimas buvo sustabdytas tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta ir nagrinėjama byla dėl nupirktų butų teisinės registracijos panaikinimo.

1964 m. CPK 239 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal šio kodekso 241 straipsnio 3 punktą bylos nagrinėjimas buvo sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutartis ar nutarimas kitoje byloje. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 1997 m. vasario 20 d. nutartyje nurodyta, kad byla sustabdoma iki bus išnagrinėta byla dėl butų teisinės registracijos panaikinimo. Taigi pagal 1964 m. CPK 242 straipsnį bylos nagrinėjimas galėjo būti atnaujintas tik pašalinus aplinkybes, dėl kurių ji buvo sustabdyta, t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo civilinė byla dėl įpareigojimo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo būti išnagrinėta anksčiau negu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla. Šio teismo nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas ar nutartis nebuvo priimtas, tačiau šalys, kurių viena buvo UAB,,Pramoninė santechnika“, prašė atnaujinti bylos dėl įpareigojimo įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis nagrinėjimą. Šalys nuslėpė, kad bylos nagrinėjimo sustabdymo aplinkybės nepašalintos. Tokios žemesniųjų teismų nustatytos aplinkybės buvo pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“ buvo nesąžininga butų pirkimo-pardavimo sutarties šalis.

Sprendime pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovas UAB,,Pramoninė santechnika“ gavo informaciją, jog butų pardavėjai nėra teisėti savininkai, tačiau atsakovas siekė kuo skubiau įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartis. Šiuos atsakovo veiksmus teismas įvertino kaip nesąžiningus.

Iki atsakovų A. M., M. M. ir P. K. neteisėto butų įgijimo, butai buvo viešoji nuosavybė. Pagal butų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 143 straipsnio 1 dalį ieškovas, norėdamas išreikalauti turtą iš atsakovo UAB,,Pramoninė santechnika“, turi įrodyti, kad arba atsakovas yra nesąžiningas, arba, nepaisant to, jeigu atsakovas yra sąžiningas, egzistuoja bent viena iš aplinkybių, nurodytų CK 143 straipsnyje: 1) turtas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas; 2) iš kurio nors iš jų pagrobtas; 3) kitaip nustojo būti jų valdomas be jų valios. Įgijėjo sąžiningumo ar nesąžiningumo sąvokos yra vertinamojo pobūdžio. Jų turinys atskleidžiamas tik analizuojant bylos faktines aplinkybes. Minėta, kad teismai konstatavo, jog atsakovai A. M., M. M., P. K. butus įgijo neteisėtai. Juos iš atsakovų pagal pirkimo-pardavimo sutartis įgijo įmonė (UAB,,Pramoninė santechnika“). Įmonė (verslininkas) turi didesnių galimybių patikrinti įgyjamo daikto teisinį statusą, negu įprastinėmis sąlygomis fizinis asmuo. Atsakovo argumentai, kad sudarant butų pirkimo-pardavimo sutartis jam pakako vien pateiktų dokumentų, nepaneigia teismų konstatuoto jo nesąžiningumo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat ištyrė ir įvertino kitus byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 183 ir 185 straipsniai. Įrodymų tyrimas ir vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva. Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų nustatytų ir įvertintų faktų negali vertinti kitaip. Teismai pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad ieškovo teisės pažeistos.

2. Atsakovė A. M. kasaciniam teismui paduotame pareiškime nurodo, kad teismai išnagrinėjo bylą jai tinkamai nepranešus apie teismo posėdžių laiką ir vietą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vyksta nuo 1997 metų ir atsakovė apie bylos buvimą teisme žinojo. Apie teismų posėdžio laiką ir vietą daugelį kartų buvo skelbiama laikraščiuose. Šaukimas atvykti į 2003 m. liepos 2 d. vyksiantį teismo posėdį jai įteiktas (T. 2, b. l. 193). Ji rašė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą (T. 2, b. l. 190). Taigi atsakovė klaidina kasacinį teismą, nors procesinėmis teisėmis turi naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Prisidėjime prie kasacinio skundo atsakovės A. M. ir M. M. nurodo, kad sprendime nustatytos neįtrauktų jų bei atsakovo P. K. sutuoktinių teisių ir pareigų klausimas. Atsakovės nėra įgaliotos atsakovo P. K. atstovės. Be to šis atsakovas teismų sprendimų neskundžia, o atsiliepime tokių motyvų nenurodo. Pažymėtina, kad atsakovės A. M. ir M. M. yra motina ir duktė. Atsakovės M. M. sutuoktinis S. M. yra profesionalus teisininkas. Atsakovė A. M. 305-osios DNSB,,Bokštas“ vardu išdavė įgaliojimą S. M. atstovauti teismuose (T. 2, b. l. 123). Tokioje faktinėje situacijoje S. M., kaip atsakovės M. M. sutuoktinio, dalyvavimas byloje prilygintinas jo, kaip šalies, dalyvavimui byloje. Butų pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos vien tik su atsakovėmis. Atsakovė A. M. nenurodo duomenų apie savo sutuoktinį, nors S. M. buvo padavęs prašymą atnaujinti procesą byloje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovių nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai nėra absoliutus pagrindas naikinti teisėtus ir pagrįstus teismų sprendimus.

3. Teismai materialiąsias ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Romualdas Čaika

Zigmas Levickis